- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- I2-1683-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04244-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- D. Ž.
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai (toliau – ir Komisija), dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. KS-283.
Skunde nurodo, kad Kauno klinikų generalinio direktoriaus 2015 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-5 pareiškėjai pavesta vykdyti nuolatinių viešojo pirkimo komisijų, sudarytų Klinikų generalinio direktoriaus 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-1179, nario funkcijas vietoj nurodytos buvusios Viešųjų pirkimų tarnybos viešųjų pirkimų specialistės. Kaip Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė 2018 m. sausio 30 d. dalyvavo vykdant viešąjį pirkimą „Reagentai ir laboratorinės priemonės šlapimo tyrimų atlikimui kartu su įrangos įsigijimu panaudos būdu“.
Pažymi, kad kaip Kauno klinikų Viešųjų pirkimų tarnybos vyriausioji specialistė dalyvauja viešųjų pirkimų procedūrose nuo 2014 m., o nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikloje – nuo 2015 m. sausio 8 d. 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcija, numatanti prievolę pateikti privačių interesų deklaracijas viešojo pirkimo komisijos nariams. Pareigybių sąrašas, kuriame buvo techninė galimybė pasirinkti pareigybių kodą, nurodantį viešojo pirkimo komisijos nario pareigas, elektroninio deklaravimo sistemoje buvo atnaujintas tik 2018 m. sausio 9 d. Nurodo, kad pareiškėja deklaraciją atnaujino 2017 m. gruodžio 29 d., atsižvelgdama į Įstatymo 5 straipsnio 4 punkte numatytą reikalavimą pateikti privačių interesų deklaraciją elektroninėmis priemonėmis iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios.
Kadangi pareiškėjos Kauno klinikose einamos Viešųjų pirkimų tarnybos vyriausiosios specialistės pareigos sąlygojo, jog ji turi nuolat ir nepertraukiamai dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, be to, buvo vykdomas darbas nuolatinėse viešojo pirkimo komisijose, atnaujindama privačių interesų deklaraciją pareiškėja vertino, kad privačių interesų deklaracija turi būti atnaujinta ne tik prieš naujus 2018 m. pradedamus vykdyti pirkimus, bet apskritai prieš bet kokius veiksmus, sietinus su viešųjų pirkimų vykdymu nuo 2018 m. sausio 1 d. Juos galima vykdyti tik esant pateiktai (atnaujintai) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos priimtai privačių interesų deklaracijai. Pabrėžia, kad pareiškėjos tiesioginių darbo funkcijų – dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose – vykdymas, taip pat darbas nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikloje yra tęstinis nenutrūkstamas procesas.
Be to, Kauno klinikų Generalinio direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. V-968 3 punktu buvo pavesta Kauno klinikų nuolatinių pirkimų komisijų nariams iki 2017 m. gruodžio 31 d. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikti savo privačių interesų deklaracijas, kas patvirtina, jog pareiškėja, būtent siekdama įvykdyti Įstatymo pakeitimus, numatančius prievolę privačius interesus deklaruoti viešųjų pirkimų komisijų nariams, 2017 m. gruodžio 29 d. atnaujino privačių interesų deklaraciją. Neatnaujinusi privačių interesų deklaracijos, nebūtų galėjusi vykdyti savo tiesioginių darbo funkcijų, tarp jų tęsti anksčiau pradėtų ir nebaigtų viešojo pirkimų procedūrų. Todėl deklaracija buvo atnaujinta iki 2018 m. sausio 1 d.
Pažymi, kad Komisija 2018 m. sausio 5 d. pranešime apie prievolę pateikti privačių interesų deklaracijas bei vėliau, neinformavo, kad viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, kurie pateikė ar atnaujino privačių interesų deklaraciją iki 2018 m. sausio 9 d., turėtų dar kartą atnaujinti deklaracijas, kadangi buvo atnaujintas pareigybių klasifikatorius ir atsirado techninė galimybė pasirinkti pareigybių kodus 470-472.
Teigia, kad pateikė privačių interesų deklaraciją pagal tuo metu buvusias EDS technines galimybes, todėl Įstatymo prievolę pareiškėja įvykdė. Pareiškėja pasirinko klasifikatoriaus kodą 703, kadangi deklaracijos pateikimo (atnaujinimo) metu pasirenkamų pareigybių klasifikatoriuje nebuvo pareigybių kodo 470. Aplinkybė, kad pareiškėjos pateikta (atnaujinta) deklaracija nebuvo identifikuota (vieša), nes teikiant (atnaujinant) deklaraciją elektroninėmis priemonėmis nebuvo techninės galimybės pasirinkti pareigybių kodą, nurodantį pareiškėją einant viešojo pirkimo komisijos narės pareigas, todėl teigia, kad nėra pagrindo ją pripažinti pažeidus Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatų.
Teisme 2020 m. vasario 14 d. gauti pareiškėjos papildomi paaiškinimai. Pareiškėja akcentuoja, kad Komisija nevertino tos aplinkybės, jog pareiškėja tęstinį laikotarpį dalyvauja ir nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikloje, kurios prasidėjusios iki Įstatymo, numatančio pareigą viešojo pirkimo komisijos nariams deklaruoti privačius interesus, įsigaliojimo. Teisės aktuose nėra numatyto draudimo viešojo pirkimo komisijos nariams, kurie viešuosiuose pirkimuose dalyvavo iki Įstatymo įsigaliojimo, pateikti privačių interesų deklaracijas iki 2018 m. sausio 1 d. Nepateikusi privačių interesų deklaracijos, nebūtų galėjusi vykdyti anksčiau pradėtų ir nebaigtų viešojo pirkimo procedūrų, kas būtų sąlygoję Įstatymo 5 straipsnio 4 punkte numatyto reikalavimo – pateikti privačių interesų deklaraciją iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios, pažeidimą.
Pažymi, kad ji buvo įsitikinusi, kad jai jokių papildomų veiksmų, susijusių su deklaracija atlikti nereikia – deklaraciją jau buvo pateikusi, jos pareigos nepasikeitė, Įstatyme ir jo deklaravimo taisyklėse naujų nuostatų (aiškaus įvardijimo, kad klasifikatoriaus kodai atnaujinti ir privalo būti įrašyti net ir papildomų vykdymų funkcijų kodai), nebuvo. Teigia, kad buvo neaiški deklaracijų teikimo tvarka ne tik vykdant naujus viešuosius pirkimus, bet ir tęsiant, pvz., 2017 m. pradėtų viešųjų pirkimų vykdymą, suponavo teisinį neaiškumą.
Šalies argumentai
Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 54–57). Nurodo, kad Įstatymų leidėjas numatė vieno mėnesio pereinamąjį laikotarpį - nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymo nuostatoms, viešųjų pirkimų komisijos nariams, jau dalyvaujantiems viešųjų pirkimų procedūrose, pareigą per vieną mėnesį pateikti privačių interesų deklaraciją apie dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose, todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad siekiant tęsti/vykdyti iki 2018 m. sausio 1 d. pradėtų viešųjų pirkimų procedūras privačių interesų deklaracijoje deklaruoti dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose privalėjo jau 2018 m. sausio 1 d. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją pareiškėja 2018 metais, kaip Klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė, dalyvavo vykdant pirmąjį viešąjį pirkimą 2018 m. sausio 30 d., todėl turėjo laiko, galimybes tinkamai ir laiku deklaruoti dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose.
Pažymi, kad Komisija nustatė, kad yra asmenys deklaravę dalyvavimą įstaigos viešųjų pirkimų komisijos veikloje jau 2018 m. sausio 2 d., t. y. 2018 m. sausio 2 d. pateiktose deklaracijose nurodytas viešojo pirkimo komisijos nario pareigų klasifikatoriaus kodas - 470. Komisija teikia klinikų viešųjų pirkimo komisijos narius, kurie laiku, iki viešojo pirkimo pradžios, tinkamu pareigų klasifikatoriaus kodu (470) 2018 m. sausio mėnesio pradžioje deklaravo dalyvavimą viešojo pirkimo komisijos veikloje. Todėl pareiškėjos teiginys, kad tik nuo 2018 m. sausio 9 d. atsirado galimybė deklaracijoje pasirinkti pareigų klasifikatoriaus kodą 470 (viešojo pirkimo komisijos nariai) yra nepagrįstas, ši data tik Valstybinės mokesčių inspekcijos patalpinto pranešimo data, bet ne su viešųjų pirkimų deklaravimu susijusių kodų atsiradimo data. Net, jeigu EDS būtų atsiradęs klasifikatoriaus kodas - 470 tik 2018 m. sausio 9 d., pareiškėja vis tiek turėjo galimybę atnaujinti pateiktą privačių interesų deklaraciją ir nurodyti tinkamą pareigų klasifikatoriaus kodą (470) iki viešojo pirkimo pradžios, t. y. iki 2018 m. sausio 20 d., tačiau ji, kaip Klinikų viešojo pirkimo komisijos narė, deklaraciją pateikė praleidusi Įstatymo nustatytą terminą, tik 2019 m. gegužės 1 d.
Nurodo, kad jeigu asmeniui deklaravimo pareiga yra neaiški ar kyla abejonių dėl to, kaip reikia pildyti deklaraciją, jis turi imtis visų priemonių išsiaiškinti ir tinkamai įgyvendinti pareigą užpildyti (patikslinti) privačių interesų deklaraciją. Nežinojimas, kaip reikia pateikti (pildyti, tikslinti) privačių interesų deklaraciją, nepašalina tokio asmens atsakomybės už minėtos pareigos nevykdymą. Įstatymas įpareigoja privačius interesus deklaruoti Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais bei nurodyti visus deklaruotinus duomenis. Apie Įstatymo nuostatų pakeitimus ir nuo 2018 m. sausio 1 d. atsiradusią pareigą deklaruoti privačius interesus atliekant viešuosius pirkimus Komisija 2018 m. pradžioje informaciją skelbė spaudoje ir Komisijos interneto svetainėje.
Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą iš esmės palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovė neįsigilino ir neatsižvelgė į visas aplinkybes. Pažymėjo, kad deklaraciją ji pateikė pagal tuo metu galiojančius įstatymus, deklaracijoje nurodė visus duomenis, nieko nenuslėpė. Neatnaujino, nes niekas nepasikeitė. Tik sužinojusi, kad jos deklaracija nėra viešai matoma, ji iš karto ją atnaujino. Taip pat pažymėjo, kad nebuvo aiški deklaracijų pateikimo tvarka. Be to, atsakovė, esant analogiškoms situacijoms, priima skirtingus sprendimus: vienų atžvilgiu bylą nutraukia, o pareiškėjos atžvilgiu konstatuoja pažeidimą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad apie Įstatymo pasikeitimus buvo viešai teikiama informacija, be to, buvo teikiamos konsultacijos. Pareiškėja dėl jos pripažinimo pažeidus Įstatymą jokių apribojimų nepatyrė. Taip pat nurodė, kad dabar 2020 m. tokias situacijas atsakovė vertina švelniau, nes buvo pakeisti atsakovės nuostatai. Pareiškėjos atveju sprendimo priėmimo metu negaliojo švelnesnės nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš esmės tenkintinas
Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo, kuriuo pareiškėja pripažinta pažeidusi Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes laiku nedeklaravo savo dalyvavimo Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijos veikloje (viešųjų pirkimo komisijos narė), teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Klinikų generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-1308 pareiškėja paskirta nuolatinės viešojo pirkimų komisijos reagentams ir pagalbinėms priemonėms Pataloginės anatomijos klinikai įsigyti nare (sekretore) ir kaip Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė 2018 m. sausio 30 d. dalyvavo vykdant viešąjį pirkimą „Reagentai ir laboratorinės priemonės šlapimo tyrimų atlikimui kartu su įrangos įsigijimu panaudos būdu“. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją, 2018 metais pareiškėja dalyvavo vykdant 383 viešuosius pirkimus. Pirmą kartą privačių interesų deklaraciją pareiškėja pateikė 2012 m. rugpjūčio 17 d., Klinikoje privačių interesų deklaraciją atnaujino 2017 m. gruodžio 29 d., nurodydama juridinio asmens darbuotojo pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 703). Privačių interesų deklaracijoje dalyvavimą Klinikų viešųjų pirkimų procedūrose kaip viešųjų pirkimų komisijos narė (pareigų klasifikatoriaus kodas 470) pareiškėja deklaravo 2019 m. gegužės 1 dieną.
Komisija 2019 m. balandžio 25 d. posėdyje susipažino su Viešųjų pirkimų tarnybos pagal sudarytą bendradarbiavimo sutartį pateikta informacija, kad pareiškėja 2018 m. dalyvavo vykdant Klinikų viešuosius pirkimus nuo 2018 m. sausio 30 d. Atlikus privačių interesų deklaracijos patikrą, Komisija nustatė, kad ji galbūt iki viešojo pirkimo pradžios nedeklaravo dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose, todėl nusprendė pavesti Klinikų generaliniam direktoriui atlikti tyrimą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms (b. l. 88–92).
Komisija 2019 m. birželio 12 d. posėdyje susipažinusi su Klinikų pateikta 2019 m. gegužės 3 d. išvada nusprendė pripažinti, kad joje pateiktas pareiškėjos elgesio įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios Įstatymo redakcijos), todėl pavedė Kauno klinikų vadovui atlikti tyrimą pakartotinai (b. l. 100–102).
2019 m. rugpjūčio 14 d. posėdyje Komisija susipažino su Klinikų 2019 m. liepos 22 d. pakartotinio tyrimo išvada, kurioje nurodoma, kad pareiškėja buvo pateikusi privačių interesų deklaraciją iki 2018 m. sausio 1 dienos, tačiau iki 2018 m. nebuvo reikiamo kodo, todėl darbuotojai vykdydami prievolę privačius interesus deklaravo nurodydami pareigybę atitinkantį kodą. Taigi pareiškėja įvykdė Įstatymo 5 straipsnio 4 dalies reikalavimus (b. l. 104–112).
Komisija skundžiamu 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė pripažinti, kad pareiškėja, būdama Klinikų viešųjų pirkimų komisijų nare, bet Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka šių duomenų iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios nenurodžiusi privačių interesų deklaracijoje, pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-323 (toliau - Pakeitimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdami privačių interesų deklaraciją. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, įsigaliojusią nuo 2018-01-01, „viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai privačių interesų deklaraciją pateikia elektroninėmis priemonėmis (jeigu jos dar nebuvo pateiktos) iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Viešojo pirkimo komisijos narys, asmuo, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas atlikti supaprastintus pirkimus ar viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantis ekspertas, nepateikęs privačių interesų deklaracijos, neturi teisės dalyvauti viešajame pirkime ir turi būti atšauktas iš atitinkamų pareigų.“
Pareiškėja teigia, kad tinkamai įvykdė kaip viešųjų pirkimų komisijos narė pareigas, kadangi pirmą kartą privačių interesų deklaraciją pateikė 2012 m. rugpjūčio 17 d. ir atnaujintą deklaraciją 2017 m. gruodžio 29 d. deklaruodama juridinio asmens darbuotojo pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 703). Mano, kad Komisija nenagrinėjo aplinkybės apie pareiškėjos vykdomas funkcijas nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikloje ir nevertino aplinkybės, kad techninės galimybės deklaruoti narystę viešųjų pirkimų komisijose atsirado ne iki Įstatymo, numatančio prievolę nuo 2018 m. sausio 1 d. būti deklaravusiam narystę viešųjų pirkimų komisijose, įsigaliojimo, o vėliau, t. y. 2018 m. sausio 9 d., todėl Komisija ignoravo faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai vertindama įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o tai esmingai lėmė Komisijos išvadą dėl pareiškėjos pripažinimo pažeidus Įstatymo nuostatas.
Pažymėtina, kad pareiga viešųjų pirkimų komisijų nariams (kaip tokiems) deklaruojant interesus išviešinti save kaip viešųjų pirkimų komisijos narį atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo naujai redakcijai, numatančiai tokią prievolę (pateikti privačių interesų deklaracijas viešojo pirkimo komisijos nariams). Pareigybių sąrašas, kuriame buvo techninė galimybė pasirinkti pareigybių kodą, nurodantį viešojo pirkimo komisijos nario pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 470), elektroninio deklaravimo sistemoje (toliau - EDS) buvo atnaujintas 2018 m. sausio 9 d. Duomenų, kad pareiškėja būtų teikusi (tikslinusi) deklaraciją nuo 2018-01-01 iki pareigybių klasifikatoriaus patikslinimo, nėra. Tad sutiktina su atsakovės argumentais ir išvadomis, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo reikalavimus nustatytu terminu (per 1 mėn. nuo Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo) tinkamai nedeklaravusi savo interesų kaip viešųjų pirkimų komisijos narė, kadangi įstatymų leidėjas numatė vieno mėnesio pereinamąjį laikotarpį įsigaliojus Pakeitimo įstatymo nuostatoms viešųjų pirkimų komisijos nariams, jau dalyvaujantiems viešųjų pirkimų procedūrose, pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją apie dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose. Deklaracijų tikslinimas iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo nesudarė pagrindo Komisijai konstatuoti, kad tinkamai įvykdyta nuo 2018-01-01 įsigaliojusio Pakeitimo įstatymo pagrindu pareiga patikslinti deklaracijas asmenims, einantiems viešųjų pirkimų komisijų narių pareigas. Be to, atsakovė pateikė duomenis, kad asmenys buvo deklaravę dalyvavimą įstaigos viešųjų pirkimų komisijos veikloje pagal pasikeitusį reguliavimą jau nuo 2018 m. sausio 2 d., t. y. 2018 m. sausio 2 d. pateiktose deklaracijose nurodytas viešojo pirkimo komisijos nario pareigų klasifikatoriaus kodas – 470 (b. l. 141–148).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja pati skunde pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nauja redakcija įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d., todėl nepagrįsti jos teiginiai, kad ji atsižvelgiant į Įstatymo pakeitimus neturėjusi pareigos patikslinti deklaracijos. Be to iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja nepateikė patikslintos deklaracijos ir po 2018 m. sausio 9 d. (nors skunde nurodo, kad nuo 2018 m. sausio 9 d. jau atsirado pareigybių kodas 470), deklaraciją ji atnaujino tik 2019 m. gegužės 1 dieną.
Pareiga deklaruoti privačius interesus atliekant viešuosius pirkimus atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d. siekiant viešinti asmenis, dalyvaujančius viešuosiuose pirkimuose, ir identifikuoti jų funkcijas vykdant viešuosius pirkimus perkančiojoje organizacijoje. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, viešojo pirkimo komisijos narių deklaracijų duomenys yra vieši ir Komisijos nustatyta tvarka skelbiami Komisijos interneto svetainėje. Tai, kad pareiškėja dalyvauja Kauno klinikų viešųjų pirkimų procedūrose, visuomenei tapo žinoma tuomet, kai jis privačių interesų deklaracijoje deklaravo (2019 m. gegužės 1 d.) dalyvavimą Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijos veikloje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kas anksčiau išdėstyta, negali pareiškėjos atnaujintos deklaracijos nepateikimo iki 2018 m. sausio 30 d. vykusio viešojo pirkimo laikyti tinkamu Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimu, nes Įstatyme imperatyvi pareiga deklaruoti dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., nuo šios dienos elektroninėje deklaravimo sistemoje atsirado ir kodai, susiję su dalyvavimu viešųjų pirkimų procedūrose. Taigi pareiškėja iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios (2018 m. sausio 30 d.) turėjo imperatyvią pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją kaip Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė, tačiau to nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad privačių interesų deklaravimas, yra kiekvieno asmens individuali pareiga. Tokiu būdu pareiškėja, būdama Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė, tačiau Įstatymo nustatyta tvarka šių duomenų iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios nenurodžiusi privačių interesų deklaracijoje, pažeidė imperatyvias šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Taip pat šio ginčo kontekste pažymėtina ir tai, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojęs teisinis reguliavimas numatė, kad Institucijoje arba įstaigoje tyrimas dėl galimo deklaruojančio asmens padaryto šio įstatymo nuostatų pažeidimo atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 22 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnyje buvo nustatyti sprendimai, kuriuos Komisija, atlikusi tyrimą, yra įgalinta priimti. Nutraukti tyrimą Komisija galėjo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 str. 4 dalyje įtvirtintais pagrindais. To paties įstatymo straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, kad Komisija, išnagrinėjusi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigose arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo išvadą ir kartu pateiktus dokumentus, gali priimti 3 tipų sprendimus (a) pripažinti, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas; b) pripažinti, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir pavesti tyrimą atlikusios institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai institucijai atlikti tyrimą pakartotinai arba patikslinti tyrimo išvadą; c) pripažinti, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir priimti sprendimą pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Atsisakymas nagrinėti pranešimą galėjo būti priimamas tik Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 24 str. 1 d. nurodytais pagrindais.
Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnį įtvirtinta atskirai Komisijos teisė nepradėti tyrimo šiame straipsnyje nurodytais pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų nepradėti Komisijai tyrimo pagal 23 str. 1 dalies 7 punktą, kuomet „iki pranešimo VTEK gavimo dienos arba VTEK raginime nustatyto termino skundžiamas asmuo pateikė privačių interesų deklaraciją arba ją patikslino pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis ir iš pranešime pateiktos ar VTEK papildomai atlikus šio įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus veiksmus surinktos informacijos VTEK nenustatė pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto.“
Kaip minėta, Komisija pareiškėjos elgesį teisėtai ir pagrįstai vertino bei realizavo savo kompetenciją pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu, galiojusią Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo redakciją, bet pabrėžtina, kad šiuo metu (nuo 2020 m. sausio 1 d.) galiojančiame Komisijos kompetenciją apibrėžiančiame įstatyme nuostatos dėl pažeidimo konstatavimo visais atvejais nepateikus laiku privačių interesų deklaracijos šiek tiek pasikeitė. Galiojantis Įstatymas taip pat įpareigoja deklaruoti dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose (galiojančio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis). Kita vertus, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad Komisija nepradeda tyrimo, jeigu deklaruojantis asmuo iki pranešimo gavimo dienos patikslino deklaraciją duomenimis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs dėl teisės akto skirtingų redakcijų taikymo principų (teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu). Teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit). Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Tad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (žr. taip pat 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar švelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (2001 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) taip pat pripažįsta principo lex benignior retro agit (švelnesnę atsakomybę už pažeidimus numatančio teisės akto galiojimas atgal) taikymo administracinėse bylose būtinybę: teisės galiojimo laike klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į principą, kad palankesnis įstatymas galioja ir į praeitį (pavyzdžiui, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-450-502/2015, sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-17-261/2017, Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. KT5-S2/2018).
Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir oficialią konstitucinę ir administracinę doktriną bei tai, kad bylos nagrinėjimo metu nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme nustatyti Komisijos įgalinimai nepradėti tyrimo pažeidimą padariusiam asmeniui patikslinus deklaracijos duomenis, t. y. įsigaliojus reglamentavimui švelninančiam pareiškėjos teisinę padėtį (nes ji iki tyrimo pradėjimo jau buvo deklaravusi dalyvavimą Klinikų viešojo pirkimo komisijoje), nenustačius, kad deklaracijos nepatikslinimas nuo 2018-01-30 iki 2018-05-01 būtų sukėlęs neigiamas pasekmes ar galimą interesų konfliktą, - skundžiamas sprendimas naikintinas dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių: pasikeitus teisiniam reguliavimui, pagal kurį, pareiškėjai iki skundžiamo sprendimo priėmimo pašalinus pažeidimą sudarančias aplinkybes ir nenustačius galimo interesų konflikto (pasekmių), Komisija nepradeda tyrimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
iš esmės patenkinti pareiškėjos D. Ž. skundą.
Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. KS-283.
Sprendimas 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.