- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-02
- Bylos Nr.
- 2-22-405/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00059-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Pareiškėjas
- K. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal K. Š. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja K. Š. pareiškimu, patikslinusi reikalavimą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. iki nacionalizacijos (1940-07-22) nuosavybės teise valdė 5 ha žemės sklypą, esantį Mylionių k. Švenčionių r.
Pareiškėjos atstovas adv. A. Milutis paaiškino, kad 1999-04-19 buvo atkurtos nuosavybės teisės į ½ pareiškėjos seneliui B. B. priklausiusių 18 ha žemės pagal iš archyvo gautus duomenis. Pasibaigus nustatytiems terminams pateikti prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėja sužinojo, kad jos senelis B. B. prieš mirtį pareiškėjos tėvui J. B. buvo padovanojęs 5 ha dydžio žemės sklypą, esantį Mylionių k. Švenčionių r. Pareiškėja 2014-11-20 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyrių dėl informacijos apie J. B. nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėja buvo informuota, kad prašymas atkurti nuosavybės teises į J. B. valdytą žemę nepateiktas, archyvuose nėra išlikusių duomenų apie pareiškėjos tėvo valdytą žemę. Vilniaus apygardos administraciniam teismui atnaujinus terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį įrodančių dokumentų pateikimo, pareiškėja kreipėsi į suinteresuotą asmenį dėl nuosavybės teisių į tėvo valdytą žemę atkūrimo. Iš suinteresuoto asmens gavo atsakymą, kad archyvinių duomenų nepakanka, siūloma kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nesant rašytinių įrodymų, pareiškėja juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. B. iki nacionalizacijos Mylionių k. valdė 5 ha žemės, grindžia liudytojų parodymais. Liudytojai T. B. ir T. R. patvirtino, kad pareiškėjos tėvas Mylionių k. valdė 5 ha žemės sklypą, nors negalėjo nurodyti, kokiu būdu ją gavo, bet vis tik liudytojams žinoma, kad žemę valdė. Pareiškėjos tėvas turėjo žemės ir savo gyvenamojoje vietoje – Juzinos k., nuosavybės teisės į šią žemę atkurtos pagal jo paties prašymą.
Pareiškėja K. Š. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. B. Mylionių k. valdė 5 ha ploto žemės sklypą, kurį jam padovanojo jo uošvis B. B.. Paaiškino, kad jos tėvas J. B. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo valdytą žemę, esančią Juzinos k., kodėl nesikreipė dėl šių 5 ha, jai nežinoma. Tėvas būdamas gyvas, gal 20 m. atgal, jai sakė apie jo valdytus 5 ha žemės Mylionių k. Švenčionių r. Ji anksčiau nesikreipė dėl tėvo valdytos žemės, kadangi giminaičiai tvarkė nuosavybės teisių atkūrimą į senelio B. B. žemę ir visi dokumentai buvo pas juos. Jai archyvo pažymą apie tėvo valdytą žemę atidavė 2005 m., jau pasibaigus terminams prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti. Jai iš tėvų žinoma, kad tėvas Mylionių k. valdė 5 ha žemės sklypą. Jai tiksliai nežinoma, kada jos tėvui B. B. padovanojo žemę, jai atrodo, kad tai buvo karo metu. Senelis turėjo daug žemės, bet negalėjo tiek daug turėti, todėl perrašė jos tėvui. Jos motina prašyme atkurti nuosavybę į savo tėvo valdytą žemę parašė, kad jos tėvas Mylionių k. turėjo 40 ir 5 ha žemės, čia ir nurodomi jos vyro J. B. turėti 5 ha.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Ž. Tepliakovienė prašė pareiškimo netenkinti. Prašė vertinti pareiškėjos pateiktus Švenčionių apygardos archyvo 1994-12-15 pažymėjimą bei Vilniaus apskrities archyvo 2013-11-19 dokumentus kaip papildomus įrodymus. Nurodė, kad pareiškėja juridinę reikšmę turintį faktą įrodinėja liudytojų parodymais, tačiau vadovautis teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais ir vadovautis liudytojų parodymais grindžiamais Sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos ir ribų nustatymo aktu bei planu nėra pagrindo, kadangi aktą pasirašęs tik vienas liudytojas, kiti du nepasirašę, be to, liudytojui T. R. prasidėjus žemės nacionalizacijai buvo tik dveji, planą pasirašiusiai L. P. – ketveri metai, A. D. ir teisme liudytoja apklausta T. B. tuo metu dar nebuvo gimę. Pateiktame žemės sklypo plane ir apžiūros akte tiksliai nenurodoma žemės sklypo, į kurį pareiškėja pageidauja atkurti nuosavybę, vieta, minėtuose dokumentuose nurodoma vietovė - Lalučių k., kai tuo tarpu pareiškėja prašo nustatyti faktą, kad jos tėvas žemę valdė Mylionių k. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 1991-11-13 prašymą atkurti nuosavybės teises į pareiškėjos senelio B. B. valdytą žemę pateikė buvusio savininko dukra, pareiškėjos motina E. B., tačiau nenurodė, kad žemę valdė jos vyras J. B.. Taip pat ir pats J. B., pateikdamas prašymą dėl savo tėvo valdytos žemės, nepateikė prašymo dėl pareiškėjos nurodomų jo valdytų 5 ha. Pareiškėja teigia, kad senelis žemę padovanojo savo žentui - jos tėvui, tačiau pareiškėjos tėvai susituokė tik 1946 m., todėl B. B. negalėjo iki 1940 m. padovanoti žentui žemę. Žemė, į kurią pareiškėja prašo atkurti nuosavybės teises, yra jos senelio B. B. žemė, į kurią nuosavybės teisės jau atkurtos, todėl tenkinti pareiškimą nėra pagrindo.
Pareiškimas netenkinamas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-01-05 sprendimu pareiškėjai K. Š. atnaujintas terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį įrodantiems dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. B. iki nacionalizacijos priklausiusio žemės sklypo, esančio Mylionių k. Švenčionių r. sav., pateikti (b.l. 3-5). Šio sprendimo pagrindu pareiškėja 2015-01-30 pateikė suinteresuotam asmeniui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015-02-11 raštu informavo pareiškėją, kad jos pateiktų dokumentų nepakanka žemės valdymo faktui nustatyti, todėl pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. B. iki nacionalizacijos (1940-07-22) nuosavybės teise valdė 5 ha žemės sklypą, esantį Mylionių k. Švenčionių r.
Pareiškėja juridinę reikšmę turintį faktą iš esmės grindžia liudytojų parodymais. Liudytojas T. R. nurodė, kad jis prisimena įvykius nuo 1942-1943 m. Prisimena, kad karo metu J. B. su žmona E. B. ir viena dukra atvažiavo pas žmonos tėvą B. B., dirbo žemę, sodino mišką, o po karo, apie 1947- 1948 m., B. B., bijodamas, kad turi daugiau nei 30 ha žemės ir dėl to gali būti ištremtas, dalį žemės – 7 ir 5 ha – perrašė savo dukroms, tame tarpe ir pareiškėjos motinai J. B.. Liudytoja T. B. nurodė, kad jos seneliai ir tėvai gyveno netoli pareiškėjos senelių ir tėvų, gyvenusių Mylionių vs., jų žemės buvo netoli, bet sklypai nesiribojo, buvo maždaug už poros kilometrų. Prisimena, kad Elena bei J. B. gyveno ne kartu su B. B., tačiau neprisimena, ar jų žemė buvo bendra, ar ją valdė atskirai. Ji įvykius pati prisimena maždaug nuo 5-6 metų, o tėvų ar senelių pasakojimų apie B. žemę neprisimena. Jai nežinoma, su kieno žemės sklypais ribojosi Elenai ir J. B. priklausiusi žemė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad įrodymų pakankamumo prasme liudytojų parodymų vertinimą lemia gautų duomenų subjektyvus pobūdis. Vien tik liudytojų parodymai apie nuosavybės teisių įgijimą į žemės sklypą yra nepakankami žemės valdymo nuosavybės teise faktui konstatuoti, tokie parodymai dėl subjektyvaus pobūdžio turi silpnesnę įrodomąją galią (LAT 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2008). Nepaisant to, kad pareiškėja juridinę reikšmę turintį faktą siekia nustatyti remdamasi iš esmės vien liudytojų parodymais, kurie dėl subjektyvaus pobūdžio vertinami kaip turintys silpnesnę įrodomąją galią, patys liudytojų parodymai nėra pakankamai išsamūs ir konkretūs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad parodymai neturėtų būti atmetami vien dėl to, kad liudytojas negali tiksliai nurodyti tam tikrų detalių, tačiau vertinant parodymų patikimumą, vis dėlto turėtų būti atsižvelgiama į liudytojų amžių nustatinėjamo fakto egzistavimo metu, jų sužinojimo apie reikšmingas bylai aplinkybes šaltinius ir kt. (LAT 2012-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Liudytojai T. R. ir T. B. negalėjo nurodyti, kokį žemės kiekį ir kurioje vietovėje nuosavybės teise valdė J. B. iki 1940-07-22. Vertinant liudytojų parodymus atsižvelgiama į tai, kad liudytojas T. R., gimęs 1938 m., dėl iki nacionalizacijos buvusio amžiaus nebūtų galėjęs tinkamai suprasti, kokiu pagrindu valdoma žemė, jis įvykius prisimena tik nuo 1942-1943 m., o liudytoja T. B. gimė 1944 m., t. y. po nacionalizacijos, todėl jai tiesiogiai negali būti žinomos reikšmingos bylai aplinkybės. Liudytojai T. B. taip pat ir iš kitų asmenų pasakojimų nežinomos aplinkybės apie tai, ar J. B. iki 1940-07-22 valdė nuosavybės teise žemę Mylionių vs., liudytojas T. R. nurodė, kad iš kitų asmenų jam žinoma, jog iki karo žemė, buvusi Mylionių vs., priklausė B. B.. Liudytojai T. R. ir T. B. nepatvirtino, kad J. B. Mylionių k. Švenčionių r. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą, jie nurodė aplinkybes, buvusias po nacionalizacijos, tačiau nustatant valdymo nuosavybės teise faktą reikšminga nustatyti, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki žemės nacionalizacijos, o ne aplinkybę, kas šia žeme naudojosi po žemės nacionalizavimo (LAT 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006). Atsižvelgiant į tai, vertinama, kad liudytojų T. R. ir T. B. parodymais negali būti pagrįstos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog jos tėvas J. B. Mylionių k. Švenčionių r. iki nacionalizacijos valdė 5 ha žemės sklypą.
Pareiškėja pateikė Sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos ir ribų nustatymo 2015-03-25 aktą ir Švenčionių r. Švenčionių sen. Lalučių k. Samadūriškės k.v. J. B. buvusios žemės sklypo ribų planą (b.l. 19, 20). Šių įrodymų negalima vertinti kaip savarankiškų rašytinių įrodymų pareiškime nurodytam žemės sklypo valdymo faktui nustatyti, kadangi šiuose dokumentuose nurodoma žemės vietovė – Lalučių k., tuo tarpu pareiškėja teigia, kad jos tėvas nuosavybės teise valdė žemę Mylionių k. Taip pat iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti tikslią žemės sklypo, kurį, kaip teigia pareiškėja, iki 1940-07-22 valdė J. B., vietą. Sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos ir ribų nustatymo aktą pasirašė tik vienas liudytojas – T. R., kuriam 1940 m. buvo tik dveji metai, be to, pats liudytojas teismo posėdyje nurodė, kad jam apie J. B. dirbtą žemę žinoma tik nuo 1942-1943 m. Pareiškėjos pateiktame išraše iš ūkinių knygų (b.l. 44, 45-46) bei Švenčionių apygardos archyvo 1994-12-15 pažymėjime (b.l. 18) nurodoma, kad 1947-1948 m. ūkinėje knygoje įrašytas J. B. ūkis su ūkio sudėtyje esančiais 5 ha žemės, tačiau šiais duomenimis nepatvirtinama, kad šį žemės sklypą J. B. nuosavybės teisėmis būtų valdęs iki nacionalizacijos.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimą Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje”, pareiškime dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo „pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ieškovas nurodo sandorį, šio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas.“ Pareiškėja teigė, kad jos tėvui J. B. 5 ha žemės sklypą Mylionių k. padovanojo jos senelis B. B., tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų negauta. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2016-01-07 rašte Nr. R4-17 nurodė, kad dokumentų, patvirtinančių, kad B. B. (B.) žemės sklypą Švenčionių apskrities Švenčionių valsčiaus Mylionių (Mielany) kaime perleido (padovanojo, pardavė) Juozapui (Iosifui) B. (B.), Liudviko s., archyve saugomuose fonduose nerasta. Liudytojai šios aplinkybės taip pat nepatvirtino, be to, liudytojų parodymais dėl žemės įsigijimo fakto nustatymo būtų galima remtis tik esant rašytinių duomenų apie tokį sandorį.
Teismo posėdyje pareiškėja teigė, kad jai iš tėvų žinoma apie tėvo iki nacionalizacijos nuosavybės teise Mylionių k. valdytą 5 ha žemės sklypą. Šie paaiškinimai negali pagrįsti žemės valdymo nuosavybės teise fakto nesant kitų tiesioginių įrodymų. Be to, pareiškėjos nurodoma aplinkybė kelia pagrįstų abejonių, kadangi, kaip teigia pareiškėja, žinodama apie tėvo valdytą žemę, į kurią nuosavybės teisės neatkurtos, nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant jos prašymą dėl termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti atnaujinimo, ji nurodė, kad tik 2013 m. pabaigoje sužinojo apie jos senelio B. B. jos tėvui J. B. padovanotą 5 ha žemės sklypą Švenčionių r. Mylionių k. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 38, 39, 40), jis pats 1991-11-13 Švenčionių rajono Sarių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą tik dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo valdytą žemę Juzinos k. Švenčionių r. ir nenurodė, kad jis būtų iki nacionalizacijos valdęs 5 ha Mylionių k. Švenčionių r.
Byloje nenustatyta, kad J. B. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teisėmis Mylionių k. Švenčionių r. valdė 5 ha žemės, todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 5 p., 445 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
Netenkinti K. Š. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5 ha žemės sklypą, esantį Mylionių k. Švenčionių r.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.