Utenos apylinkės teismo sprendimas

KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-219-732/2019 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00572-2018-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1

2019 m. rugsėjo 30 d.

dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovams advokatams Kęstučiui Jokimui, Laurai Smalinskaitei, advokato padėjėjui Artūrui Liutvinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir gimimo akto įrašo apie tėvystę panaikinimo, tretieji asmenys I. B., Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarė Svajonė Šaltauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarė Svajonė Šaltauskienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra jai nedalyvaujant, kadangi ji neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad A. S. ilgai sirgo plaučių vėžiu, gulėjo ligoninėje. Jam mirus, laidojimo biure pasakė, kad reikia kreiptis į Sodrą dėl laidojimo pašalpos. Sodroj informavo, kad ši pašalpa bus pervesta į sąskaitą gavus paveldėjimą, kadangi mirusysis buvo tremtinys, ir liepė kreiptis į notarą. Pradėjusi tvarkytis paveldėjimo reikalus, iš notarės gavo pranešimą, kad atsirado paveldėtojas – sūnus. Buvo labai netikėta, kadangi apie jokį sūnų nežinojo nei ji, nei giminės. Pradėjus domėtis, vienintelė pusseserė B. V., su kuria A. S. palaikė artimesnius ryšius, pasakė, kad šis yra pasakojęs apie vaiką ir teigęs, kad vaikas ne jo. Nurodė, kad trečiojo asmens I. B. nepažįsta. Žinojo, kad brolis buvo vedęs P. S., ją sutikdavo šeimos šventėse, o apie žmoną I. iki brolio mirties visiškai nieko nežinojo. Brolį Molėtuose kelis kartus aplankė, tačiau jokio vaiko nėra mačiusi, taip pat neprisimena, kad būtų mačiusi I. B.. Į Vilnių A. S. persikėlė 1981 m., gavęs žinybinį butą. Brolis nuo kokių 1990 m. pradėjo verslą, daugiausiai būdavo Vokietijoje.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pabrėžė, kad tarp atsakovo ir A. S. nebuvo realaus socialinio ryšio. Atsakovas pateikė tik nuotraukas iš kūdikystės, byloje esantys trečiajam asmeniui I. B. siųsti laiškai, atvirukai taip pat tik iš 1982-1983 m. Įrodymų apie vėlesnį bendravimą nebuvo pateikta. Ar išlaikymas tikrai buvo mokėtas, neaišku. Pabrėžė, kad atsakovas aktyviai prieštaravo DNR ekspertizei ir tai parodo, kad jis nebuvo tikras dėl šios ekspertizės rezultatų. Atsakovo pusėje liudiję liudytojai buvo arba susiję giminystės ryšiais, arba artimai bendraujantys asmenys. Jų liudijimai buvo tendencingi, labai panašūs. Remdamasis liudytojų parodymais, išdėstė nuomonę, kad A. S. nepripažino atsakovo savo vaiku, o tėvu sutiko būti įrašytas gal norėdamas pasielgti garbingai. Tai, jog santuoka buvo sudaryta trečiajam asmeniui I. B. būnant 7 mėnesį nėščia, o nutraukta po mėnesio, kelia klausimą apie šios santuokos potekstę. Akcentavo, kad ilgą laiką, taip pat ir prieš mirtį, A. S. rūpinosi tik ieškovė, jis seserimi taip pat rūpinosi, tad šis ryšys neturi būti paneigiamas ir ieškiniu siekiama socialinio teisingumo. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas, prašė teismo jas įvertinti kritiškai.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė taikyti senatį, kadangi ieškovė puikiai žinojo apie mirusio brolio vaiką. Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta ekspertizė ir ten aiškiai įvardinta, kad A. S. yra biologinis atsakovo tėvas. Socialinis ryšys tarp tėvo ir sūnaus taip pat neabejotinai buvo, tačiau tai net nėra svarbu nagrinėjamu atveju. A. S. neginčijo tėvystės ir tada, kai trečiasis asmuo kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Liudytoja B. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra A. S. ir ieškovės pusseserė. Teigė, kad A. S. jai pasakojęs, kad susipažino su simpatiška mergina, su ja draugavo, tačiau vėliau ja nusivylė. Buvo įsitikinęs, kad vaiko motina bendravo ir su kitu vyru, ir vaikas negali būti jo. Pusbrolis yra minėjęs, kad vaiko motina prašiusi pasielgti džentelmeniškai ir vaikui duoti jo pavardę. Yra teigęs, kad su vaiko motina buvo sudarytas susitarimas ir šioje istorijoje yra padėtas taškas. Niekas iš artimųjų rato nėra girdėjęs apie tą sūnų. Liudytoja nurodė, kad trečiojo asmens I. B. nėra mačiusi. Patvirtino, kad A. S. kartais su draugais važiuodavo į Molėtus, tačiau nežino kokiu tikslu.

Liudytojas V. D. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovą šešis metus mokė muzikos mokykloje. Su atsakovu matydavo tik mamą. To, kad būtų supažindintas ar matęs atsakovo tėvą, nepamena.

Liudytoja I. L. teismo posėdyje paaiškino, kad yra trečiojo asmens I. B. sesuo. Liudytoja ir jos vyras su A. S. susipažino, kai šis dar tik draugavo su jos seserimi. Bendravo artimai, buvo liudininkais jų vestuvėse. Kadangi artėjo gimdymas, o A. S. gavo darbą Vilniuje, ji pasiūliusi seseriai atvažiuoti pas ją į Šiaulius. Sesuo taip ir padarė, gimdė Šiauliuose. Apie skyrybas sesuo su vyru nieko nesakė, tik buvo prasitarę, kad tvarko kažkokius popierius. Jų santykiai nepasikeitė, A. S. beveik kiekvieną savaitgalį atvažiuodavo, labai mylėjo sūnų ir juo rūpinosi. Visi kartu atostogaudavo. Vėliau, kai atsakovui buvo apie 14-15 metų, bendravimas su A. S. retėjo. Apie žmoną P. S. nieko nėra girdėjusi.

Liudytojas A. L., liudytojos I. L. vyras, teismo posėdyje nurodė, kad buvo liudininku A. S. ir trečiojo asmens I. B. vestuvėse. A. S. su šeima vis pas juos atvažiuodavo, kelis kartus visi atostogavo Palangoje. A. S. teigęs, kad jo svajonė yra išsikelti į Vilnių.

Liudytoja V. I. teismo posėdyje paaiškino, kad į Molėtus atvažiavo 1977 m., gavusi paskyrimą. 1979 m. dirbti į Molėtus atvažiavo ir trečiasis asmuo I. B.. Abi kartu dirbo viename kabinete (duomenys neskelbtini), susidraugavo. Taip pat abi gyveno viename kambaryje bendrabutyje. Tuo metu I. B. jau draugavo su A. S.. Teigė, kad I. B. kažkur apie metus po gimdymo gyveno ne Molėtuose. Kai grįžo – santykiai vėl atsinaujino. Nurodė, kad A. S. vis lankėsi, rūpinosi vaiku, skambindavo, I. B. papasakodavo apie jų bendravimą. Kad išsiskyrė, I. B. papasakojo tik vėliau, ne iš karto.

Liudytojas A. I. nurodė, kad artimiau su A. S. susipažino per trečiąjį asmenį I. B., kadangi pastarieji draugavo. Teko būti A. S. žinybiniame bute, kartu iškylauti. Gimus vaikams bendravimo buvo mažiau, tačiau susitikdavo. Daugiau su I. B. bendravo žmona V. I., ji jam ir papasakodavo, kad kartais savaitgaliais pas I. atvažiuodavo A. S., kad vaikas jo labai laukdavo.

Liudytoja Z. R., ieškovės ir A. S. pusseserė, teismo posėdžio metu nurodė, kad A. S. pažinojo nuo mažų dienų. Bendravo su juo gana artimai, susitikdavo giminės šventėse, atlaiduose, pas pusseserę B. V.. Nurodė, kad apie A. S. sukurtas šeimas, vaiką nebuvo girdėjusi, jis apie tai irgi nėra užsiminęs. Kai paskutinį kartą jį lankė, A. S. minėjo, kad palikimą paliks ieškovei ir planavo tai sutvarkyti kai sustiprės. Teigė, kad A. S. nesusitaikė su savo liga, turėjo planų.

Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1980 m. susipažino su trečiuoju asmeniu I. B., ilgai kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Bendraudavo ne tik darbe, bet ir po darbo. Žino, kad I. B. buvo susituokusi su A. S., su juo susilaukė sūnaus. Teigė, kad su A. S. artimiau susipažino, kai jie jau buvo vedę. Žino, kad A. S. sūnui išrinko vardą, lankė šeimą, padėjo įsirengti butą Molėtuose. Apie skyrybas sužinojo gal po 10 metų ir buvo šokiruota, nes matė šiltus jų santykius, girdėdavo, kaip jie bendraudavo telefonu, žinodavo, kad kartu leidžia savaitgalius. Paskutinį kartą A. S. matė gal muzikos mokyklos, kurioje mokėsi atsakovas, organizuotame koncerte, tačiau metų patikslinti negalėjo.

Liudytojas R. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad su A. S. mokėsi institute, pažinojo nuo kokių 1973 m. Teigė, kad prieš 36 metus susiformavo tradicija – kartą per mėnesį su draugais susitikti pirtyje. Nurodė, kad kai po A. S. mirties išgirdo, kad šis turėjo vaiką, tiek jam, tiek draugams buvo šokas. Paskutinius penkerius metus su A. S. bendravo gana intensyviai, šis pavydėdavo, kad draugai turi šeimas, vaikus, anūkus. Prisiminė, kad A. S. yra minėjęs, jog jam nesiseka su moterimis, kad jam buvo „įstatyti ragai“. Liudytojas nurodė, kad žinojo apie A. S. „dirbtinę“ santuoką dėl buto Vilniuje. Tačiau apie pirmąją santuoką niekas iš draugų nebuvo girdėjęs. Atsimena, kad kelionėse A. S. pirkdavo lauktuves seseriai ir jos sūnui M.. Teigė, kad klausė A. S. apie testamentą, jis atsakęs, kad sutvarkys. Prieš mirtį psichinė būklė buvo gera. Turėjo labai stiprią valią, buvo stiprus fiziškai. Nevartojo alkoholio, nerūkė, labai tikėjosi, kad viskas pakryps gera linkme. Į klausimus, gal kuo padėt, A. S. atsakydavo, kad nereikia, nes jis turi seserį ir sūnėną.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį, 3.150 straipsnio 2 dalį, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

Kaip pagrindą nuginčyti tėvystę ieškovė nurodo būtent šias minimas materialinės teisės normas. Taip pat atsakovo atstovė remdamasi šiomis normomis prašo taikyti senaties terminą.

Pagal CK 3.151 straipsnio 1 dalį pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą. Pagal CK 3.151 straipsnio 3 dalį pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo vyrui, kuris yra miręs, gali jo įpėdiniai, jeigu asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, mirė nepasibaigus ieškinio senaties terminui, numatytam šio kodekso 3.152 straipsnyje. Pagal CK 3.152 str. 1 d., kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 str. 1 d.).

A. S. mirė (duomenys neskelbtini), o ieškovė A. S. dėl tėvystės nuginčijimo į teismą kreipėsi (duomenys neskelbtini) d., tai yra nepraleidusi vienerių metų senaties termino, nes nurodė, jog apie A. S. sūnų D. S. sužinojo iš notarės Svajonės Šaltauskienės. Atsakovas ir trečiasis asmuo neįrodė, jog ieškovė praleido senaties terminą. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad ieškovė kreipėsi į teismą nepasibaigus ieškinio senaties terminui. Ieškovė, kaip brolio A. S. įpėdinė, turėjo teisę pareikšti šį ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo (CK 3.151 str.3d.)

Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis). CK 3.149 – 3.153 straipsniais nustatyta tvarka leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai, kurie taikytini ir tėvystės nuginčijimui. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti (nuginčyti) nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Ieškovas D. S. ir trečiasis asmuo I. B. teismui pateikė gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog D. S., sūnaus A., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra A. S., J. ir motina I. S., P. 1999 m. rugsėjo 13 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimu nutarta išieškoti iš A. S., gim. (duomenys neskelbtini) alimentus D., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio nuo 1999-09-01 iki pilnametystės. Šiame nutarime yra įrašas, jog 1999-09-13 t.antstolei išduotas vykdomasis dokumentas. 1999-09-23 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo rašte dėl vykdomojo rašto Nr. AV-30, 97 dėl alimentų dydžio pakeitimo A. S. I. S. naudai, nurodyta, jog I. S. jį turi patekti vykdymui pagal skolininko gyvenamąją vietą- (duomenys neskelbtini). 1998-02-03 Vilniaus m. 1-os apylinkės teismo laiške nurodyta, jog I. S. kviečiama į teismo antstolių kontorą pagal vykdomąjį raštą AV-30 atsiimti 11251 litą.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog A. S. nustatyta tvarka buvo pripažinęs save sūnaus D. S. tėvu ir pagal teismo nutarimą teikė jam išlaikymą iki pilnametystės. Beje, tai patvirtino atsakovas ir trečiasis asmuo. Šių faktinių bylos aplinkybių nepaneigė ir ieškovė.

Tenkinant ieškovės A. S. prašymą, tikslu nustatyti, ar A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) yra D. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, buvo paskirta teismo DNR ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES 66/2019(01) nurodyta, jog A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) yra D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,99995% tikimybe.

Tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas; jis pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomąją galią. Tėvystė gali būti nustatyta remiantis tik tokia išvada, netgi neturint kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

Nagrinėjamu atveju be DNR ekspertizės, tėvystę patvirtina ir minėtas D. S. gimimo liudijimas, 1999-09-13 Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimas dėl alimentų priteisimo bei kita atsakovo ir trečiojo asmens pateikta medžiaga (bendros nuotraukos, atvirukas, laiškai, telegrama, pinigų pervedimo talonai).

Byloje pateiktų įrodymų visetas patvirtina, jog A. S. yra D. S. tėvas.

Pagal LR CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1) punktą paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės- palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. D. S. yra A. S. sūnus, todėl jis priskirtinas prie pirmos eilės įpėdinių. Gi, A. S. yra A. S. sesuo ir ji priskirtina prie ketvirtos eilės įpėdinių (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4) punktas. Ieškovė galėtų paveldėti A. S. palikimą tik nesant 1-3 eilės įpėdiniams. Kadangi D. S. yra pirmos eilės įpėdinis, todėl ieškovė negali pretenduoti į brolio palikimą.

Pagal LR CK 5.2 straipsnio 1 dalį paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.

Šioje byloje liudytojas R. U. nurodė, jog jis su A. S. kalbėjo dėl jo testamento. A. S. jam atsakė, jog sutvarkys. Prieš mirtį, pasak liudytojo, A. S. psichinė būklė buvo gera. Jis turėjo labai stiprią valią, buvo stiprus fiziškai.

Iš šių liudytojo parodymu darytina išvada, jog A. S. suvokė savo fizinės būklės rimtumą, tačiau būdamas psichiškai sveiku, nepasinaudojo testamento institutu ir savo turtą paliko paveldėti pagal įstatymą. Šiuo atveju įpėdiniui D. S..

Remiantis aptartais argumentais ieškovės A. S. ieškinys atsakovui D. S. dėl tėvystės nuginčijimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovui, kurio naudai priimtas sprendimas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (93 str. 1 d.). Atsakovą D. S. byloje atstovavo advokatė Regina Laurinavičienė ir jos atstovavimas atsakovui kainavo 5016 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, advokato būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota jo darbo vieta, teisinių paslaugų pobūdį, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas ir iš ieškovės priteistina 5016 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovui (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Trečiąjį asmenį I. B. byloje atstovavo Indrė Remeikienė ir jos paslaugos I. B. kainavo 600 Eur.

Nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).

Iš ieškovės A. S. trečiajam asmeniui I. B. priteistina 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Šioje civilinėje byloje pašto išlaidos sudaro 41,85 Eur, kurie priteistini iš ieškovės A. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu – 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5016 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui I. B., gim.(duomenys neskelbtini).

Priteisti į iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,85 Eur rūmų turėtų pašto išlaidų valstybei, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.