Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Gintarei Meškauskienei, gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, nukentėjusiajai E. M., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Š. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, tačiau vykdantis individualią veiklą, nesantuokoje, 7 klasių išsilavinimo, gyvenantis(duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-11-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., - 15 MGL bauda; 2) 2012-11-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., - 5 mėn. viešųjų darbų bausme; 3) 2013-03-04 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 243 str., - 5 MGL bauda; 4) 2013-05-30 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. ir 245 str. subendrinta, - 5 MGL bauda; 5) 2017-01-16 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., - 5 mėn. laisvės apribojimo bausme, kaltinamas pagal LR BK 140 tr. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. S. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2018-05-28 d. apie 16. 00 val. laukuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), konflikto metu mušė sugyventinę E. M., t. y. šeimos narį, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą delnu sudavė E. M. į galvos sritį, tuo šeimos nariui sukeldamas fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis Š. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę pripažino ir pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažįsta visiškai, bei apie nusikaltimo įvykį paaiškino, kad 2018 m. gegužės mėn. buvo pas sugyventinės E. M. tėvus, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi pabudęs nerado sugyventinės, todėl šios ėjo ieškoti ir sutiko pastarąją pareinant nuo netoliese esančio vandens telkinio. Todėl supykęs delnu sudavė pastarajai per ausį.

Kaltinamajam Š. S. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamajan, gynėjui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo Š. S. visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltė pasitvirtino ir kitais įrodymais:

Nukentėjusioji E. M.parodė, kad 2018-05-28 apie 16.00 val. jai būnant(duomenys neskelbtini), esančiuose laukuose jos sugyventinis Š. S. kilusio konflikto metu sudavė su delnu per ausį dėl ko ji jautė fizinį skausmą ( b.l. 29-31).

Liudytoja V. Ž. parodė, kad 2018 metų gegužės mėnesio pabaigoje, tikslios dienos nepamena, jai su seserimi E. M. einant nuo vandens telkinio, esančio netoli jos tėvų namų sesers sugyventinis Š. S. sudavė seseriai su ranka per ausį ir iš šios net pradėjo bėgti kraujas ( b.l. 42-43).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra(duomenys neskelbtini)., esantis laukas su keliuku ( b.l. 17-24).

Specialisto išvada Nr. G 470/2017809) nustatyta, kad E. M. sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertintinas, tačiau dėl suduoto smūgio galėjo jausti fizinį skausmą ( b.l. 48).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismo vertinimu, Š. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusi ir liudytojai, tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvada.

Teismas daro išvadą, kad visi šie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys yra pripažįstami kaltinamojo aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis anksčiau aprašytomis aplinkybėmis, tyčia ir sąmoningai neteisėtai vartojo smurtą, ko išdavoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė asmuo būdamas recidyvistu ( LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe atsižvelgiant į jos parodymus, teismas pripažįsta tai, kad jis kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė, kad jis teisiama jau šeštą kartą, bei turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, padarė tyčinį nesunkų (LR BK 140 str. 2 d. ) nusikaltimą (LR BK 11 str.). Be to, kaip asmenį charakterizuojančius duomenis teismas vertina ir jos nusikalstamas veikas už kurias jis buvo teisiamas kitose byloje, už kurias bausmes jau atliko.

Todėl teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį ir jo pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama, į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti, bei nustatyta lengvinanti aplinkybė, kad kaltę pripažino, į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, smurto pasekmes. Be to, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgė į kaltinamojo gyvenimo sąlygas, jos sveikatos būklę, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nes po bausmės, nesusijusios su laisvės apribojimu paskyrimo jokių išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, tuo prarasdama teismo pasitikėjimą jį pataisyti neizoliavus nuo visuomenės.

Kaltinamasis nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, pripažintinas recidyvistu. Todėl teismo manymu, yra visuomenei pavojinga asmenybė, kurią būtina izoliuoti nuo visuomenės, taikant jam realią tačiau kiek švelnesdne negu laisvės atėmimas, arešto bausmę. Teismas daro tokią išvadą, nes kaltinamasis pakartotinai padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kas rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuotinai priimtų gyvenimo ir elgesio normų. Todėl išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą pripažinti, kad bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu paskyrimas kaltinamajai yra netikslingas, kadangi nebus pasiekti bausmės tikslai. Kaltinamasis būdamas teistas, neišnykus teistumui, išvadų nepadarė ir vėl įvykdė naują nusikalstamą veiką, todėl už veiką numatytą BK 140 str. 2 d. kaltinamajam skirtina švelnesnė negu laisvės atėmimas, tačiau viena griežtesnių - arešto bausmė sankcijos ribose, artimesnė vidurkiui.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Taikyti LR BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę kaltinamajai nėra įstatyminio pagrindo.

Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamajai kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamosios atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Dėl kitų klausimų

Paskirtoji kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir vykdytina nuosprendžiu paskirta bausmė.

Bausmės pradžią skaičiuotina nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos. Į bausmės atlikimo laiką pagal LR BK 65 str. 1 d. taisykles (kur viena kardomojo kalinimo-suėmimo diena prilyginama vienai arešto parai) įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2018-06-01 m. iki 2018-06-01 imtinai ( b.l. 81-85 LR BK 66 str. ).

Psichiatrijos įskaitoje Š. S. - neįrašytas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas. Jis yra teistas ir baustas už administracinius nusižengimus.

Daiktai turintys reikšmės bylai nagrinėti: nėra.

Kitų proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 173, 297- 310 str. str. teismas

nusprendė:

Š. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nuteisti jį 51 (penkiasdešimt viena) para arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas, ir skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi iki 34 (trisdešimt keturių) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos, o į bausmės atlikimo laiką pagal LR BK 65 str. taisykles įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2018-06-01 iki 2018-06-01 imtinai ( LR BK 66 str. ).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.