Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. RNA-32956 įtvirtintą sprendimą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nepriemokos pripažinimo beviltiška.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/01323 valstybės, atstovaujamos VMI, naudai vykdo išieškojimą iš pareiškėjo pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-9292-793/2012. Vykdomasis raštas išduotas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, kuria pareiškėjui (tuo metu – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vlakosta importeks“ vadovui) skirta 300 Lt (86,89 Eur) bauda už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti sprendimą dieną. Pareiškėjui paskirta bauda buvo skaičiuojama nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d., kuomet darbuotojo K. M. kreditorius informavo, jog K. M. skolą padengė. Bauda skaičiuota 445 dienas, o jos bendra suma yra 38 666,05 Eur. Nurodytos baudos išieškojimas vyksta darant išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir gaunamos valstybinio socialinio draudimo išmokos. Šiuo metu išieškomos baudos likutis sudaro daugiau nei 36 000 Eur.

2.2. Pareiškėjo atstovas 2021 m. liepos 29 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 113 straipsnio 1 dalimi, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. VA-92 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos ir neišieškotos baudos už administracinį nusižengimą ar jos dalies pripažinimo beviltiškomis, jų revizavimo bei apskaitos taisyklių, Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodikos ir fizinių asmenų anketos FR0283 formos patvirtinimo“ (VMI viršininko 2017 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. VA-17 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) per Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją pateikė prašymą pripažinti išieškomą mokestinę nepriemoką beviltiška. VMI 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. RNA-32956 nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 638 straipsnio 2 dalį, kai pagal teismo išduotus vykdomuosius raštus išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai. Siekdama į valstybės biudžetą išieškoti vykdomuosiuose raštuose nurodytas lėšas, VMI vykdomuosius raštus pateikia vykdyti antstoliams, apskaito valstybės naudai priteistas lėšas, paskirsto biudžetams ir fondams į VMI surenkamąją sąskaitą pervestų įmokų, neadministruojamų pagal MAĮ 13 straipsnį, sumas, tačiau kitų mokesčių administravimo veiksmų, susijusių su teismo išduotais vykdomaisiais raštais, neatlieka. Taigi iš esmės VMI atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška.

2.3. MAĮ 113 straipsnio 1 dalis numato mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška sąlygas, to paties straipsnio 2 dalis numato galimybę pripažinti beviltiška baudą, skirtą už administracinį nusižengimą. Vertinant formaliai, pareiškėjui skirtos baudos pripažinimo beviltiška klausimas MAĮ 113 straipsnio nustatyta tvarka nespręstinas, tačiau tai visiškai neatitinka MAĮ 6, 8 straipsnio 3 dalies įtvirtintų teisingumo, mokesčių mokėtojų lygybės principų. CPK numatytos teismo skiriamos baudos nors skiriamos ne pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, savo paskirtimi artimos administracinėms nuobaudoms: turi tuos pačius tikslus – nubausti asmenį ir paskatinti laikytis įstatymo. CPK nustatyta tvarka skiriamos baudos taip pat turi panašumų ir su mokestine nepriemoka: nors šios baudos skiriamos ne mokestinių įstatymų ar lydimųjų teisės aktų nustatyta tvarka, teisė jas išieškoti priklauso VMI, jos yra išieškomos į valstybės biudžetą. Mokesčių administratoriaus veikla neapsiriboja veikla, susijusia su siauriai suprantamomis mokestinėmis nepriemokomis, o apima ir kitus veiksmus, kuriais įgyvendinamos teisės bei vykdomos pareigos. MAĮ 113 straipsnio 1 dalis sudaro sąlygas įgyvendinti teisingumo principą – nutraukti socialiniu požiūriu nepateisinamą išieškojimą iš asmens turto. Tuo metu tokia galimybė eliminuota CPK numatytų baudų atžvilgiu.