- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- PK-36-873/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-3-00006-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Civilinis ieškovas
- E. S.
- Kaltinamasis
- Ž. P.
- Nukentėjusysis
- E. S.
- Advokatai
- Vytenis Gubavičius, Valdemaras Bužinskas, Egidijus Losis
- Kategorijos
sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, Daivai Vyšniauskaitei, Monikai Domžaitei, Jevgenij Daškevič,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Ž. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. gruodžio 15 d. internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta publikacija „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis nurodė, jog „<...>abejonių kyla ir dėl E. S. nėštumo, todėl dėl jo patvirtinimo informacijos laukiama iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Kiek man žinoma, ji ne pirmą kartą „laukiasi“, kai tik atsiduria tokioje situacijoje...“. Ši Ž. P., kaip (duomenys neskelbtini), pozicija, dar kartą buvo atkartota 2011 m. gruodžio 19 d. internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) paskelbtoje publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“. Šiame (duomenys neskelbtini) straipsnyje (duomenys neskelbtini) A. P., perteikdama jai, kaip (duomenys neskelbtini), Ž. P. nurodytus duomenis, nurodė, kad „...Taip, yra tokių kalbų, žmonės pasakoja, kad moteris mėgsta pasinaudoti tuo. Neturime jokių įrodymų, kad jinai iš tikrųjų nėščia. Vienintelis dalykas – pažyma. Bet žinant, kaip šiais laikais gaunamos pažymos, ir žinant, kieno jinai dukrelė ( E. S. - (duomenys neskelbtini) B. S. dukra – red. past.) ir kokie metodai yra šitų žmonių taikomi, tai labai daug abejonių kyla dėl jos nėštumo. Išoriškai, kaip moteris, galiu pasakyti – jokių požymių nebuvo“, - (duomenys neskelbtini) pozicijai antrino jo (duomenys neskelbtini) A. P.. Paprašyta patikslinti, kokie žmonės taip kalba, valdininkė teigė, kad taip „bobutės kalba“. Apie tai, kad nukentėjusioji E. S. yra nėščia, Ž. P. buvo ne kartą informuotas kaip (duomenys neskelbtini). Ž. P. teiginiai akivaizdžiai prieštarauja jam pateiktai informacijai apie E. S. nėštumą. Ž. P. sąmoningai per visuomenės informavimo priemones paskleidė jokiais faktais nepagrįstą, todėl tikrovės neatitinkančią ir nukentėjusios E. S. garbę ir orumą žeminančią informaciją. Ž. P. priskyrė nukentėjusiajai bruožus ir poelgius, diskredituojančius ją, kaip asmenį. Tokia informacija, kad nukentėjusioji, atsidūrusi darbo netekimo situacijoje, ne pirmą kartą laukiasi vaiko, kad nukentėjusiosios pateiktoje pažymoje užfiksuoti tikrovę neatitinkantys faktai, kas reikštų šios pažymos netikrumą (prielaidą, kad toks dokumentas yra suklastotas), taip pat, kad tokių neteisėtų veiksmų nukentėjusioji imasi ne pirmą kartą, visuomenėje suvokiama vienareikšmiai, jos paskleidimas diskredituoja asmenį visuomenėje, sukelia neigiamą nuomonę apie jį, pažeidžia jo gerą vardą viešojoje erdvėje, visuomenėje, atitinkamai, taip pažemina nukentėjusiojo garbę ir orumą.
Šalies argumentai
Ž. P. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad citata, priskiriama jam, nėra jo žodžiai. Ž. P. kreipėsi į (duomenys neskelbtini), pokalbio įrašo nėra išlikę. Buvo pokalbis su žurnaliste apie tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo svarstomas Ž. P. anglų kalbos žinojimas, klausimas dėl E. S. atleidimo. Žurnalistė skambino, klausė, kodėl Ž. P. nedalyvavo, jis atsakė, kad nebuvo kviestas. Dėl pažymos buvo kreiptasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Tuo metu nesimatė, kad E. S. yra nėščia. Jei pažyma būtų pateikta anksčiau, Ž. P. būtų matęs ir žinojęs, kad E. S. nėščia, nebūtų kreipęsis. Dėl paneigimo Ž. P. nesikreipė, nes iš praktikos žino, kad bylinėjimasis su žurnalistais labai ilgas. Kadangi nesimatė, jog E. S. nėščia, ir pažyma buvo pateikta etato panaikinimo dieną, Ž. P. reikėjo teisinio argumento, jis kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir Sveikatos ministeriją, kad gautų atsakymus. Buvo atsisakyta pasirašyti ant įsakymo ir kitą dieną pristatyta pažyma. E. S. nepasitenkinimą sukėlė, kad buvo panaikintas etatas. E. S. Ž. P. nešmeižė. Prašymas ir pažyma buvo gauti lapkričio 25 d., tada rašytas raštas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai. (duomenys neskelbtini) publikacija buvo gruodžio 15 d. Publikacija pasirodė, kai (duomenys neskelbtini) buvo svarstoma dėl Ž. P. anglų kalbos mokėjimo, E. S. atleidimo. Sprendimas buvo priimtas nelaukiant atsakymo todėl, kad reikėjo greitai spręsti dėl pareigybės. Jeigu būtų žinota, kad E. S. nėščia, būtų buvę kitokie sprendimai. E. S. buvo siūlomos kitos pareigos. Skaityti straipsnį Ž. P. teko, į jį nesigilino. Po publikacijos, atrodo, skambino L. Ž., bet tiksliai neatsimena. Į L. Ž. Ž. P. kreipėsi dėl įrašo, bet jis neišsaugotas, todėl negali komentuoti, ką ji parašė. To sakinio, kuris publikuotas (duomenys neskelbtini) straipsnyje apie E. S. nėštumą, Ž. P. nesakė. Ž. P. yra žinoma, kad E. S. yra dirbusi (duomenys neskelbtini), nes iš (duomenys neskelbtini) ji buvo pervesta į (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) Ž. P. nieko nežinoma, žinoma, kad E. S. dirbo su kolege (duomenys neskelbtini). Straipsnį (duomenys neskelbtini) Ž. P. skaitė. Dėl paneigimo nesikreipė, nes nenorėjo bylinėtis su žurnalistais. Dėl paneigimo buvo kreiptasi tada, kai buvo paliesta (duomenys neskelbtini). To, kad pažyma suklastota, Ž. P. nesakė. Buvo eita teisiniu keliu, Ž. P. buvo reikalingi kompetentingų institucijų teisiniai argumentai. Tokių duomenų, kad E. S. buvo keletą kartų nėščia, Ž. P. neturi, nedisponuoja tokia informacija ir niekam nekalbėjo. Su A. P. apie E. S. Ž. P. nekalbėjo.
Nukentėjusioji E. S. paaiškino, kad buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, šmeižianti E. S., pakertanti pasitikėjimą ja, sumenkinanti jos dalykinę reputaciją, neva ji ne pirmą kartą laukiasi, nors tai gyvenime pirmas kartas, aptemdė tą jausmą. Pažymą ji pateikė, nes prasidėjo atleidimo procedūros, tai buvo originali, medikų išduota pažyma. Ją E. S. pateikė tik Ž. P., nes joje buvo asmens duomenys, duomenys apie sveikatą. Tuos duomenis pirmiausia gavo (duomenys neskelbtini) Ž. P.. Šmeižtas E. S. įskaudino, buvo šokas jos tėvams, artimiesiems. Ž. P. tai darė sąmoningai, turėdamas oficialią medikų patvirtintą pažymą. Informacija buvo paskelbta per (duomenys neskelbtini) tinklapį, nurodyta: pasak jo, t. y. Ž. P., „abejonių kyla ir dėl E. S. nėštumo, informacijos patvirtinimo laukiama iš Sveikatos apsaugos ministerijos“. E. S. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, tokių prašymų nėra gavę. Taip pat Ž. P. sakė: „kiek man žinoma, ji ne pirmą kartą „laukiasi“, kai tik atsiduria tokioje situacijoje“. Iš to straipsnio konteksto yra aišku, kad buvo paskleisti melagingi duomenys. Veiką padarė (duomenys neskelbtini), kuris disponuoja informacija, gali susipažinti su E. S. asmens byla, yra baigęs teisės studijas, tai informacija, nesusijusi su E. S. tiesioginėmis darbo funkcijomis, yra apie jos privatų gyvenimą, nėštumą. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta A. P., tačiau pažymą E. S. pateikė ne A. P., o Ž. P.. Kalbama daugiskaita – neturime jokių įrodymų, kad iš tikrųjų nėščia. A. P. išsako ne savo asmeninę nuomonę, o (duomenys neskelbtini) poziciją. Tie žodžiai buvo tuo metu, kai buvo pateikti oficialūs dokumentai, E. S. pateikiama kaip dokumentų klastotoja, jai teko atsakinėti ir į buvusių kolegų klausimus, ar ji nėščia, ar ne nėščia. Iki šiol – ar gimė vaikas, ar ne. Matyt, žmonės taip suprato, kas buvo parašyta, sumenkinta E. S. reputacija. Tuo metu E. S. buvo nėščia septintas mėnuo, akivaizdžiai matėsi, (duomenys neskelbtini) sklido kalbos, kad ji yra nėščia. Tai, kad skleidžiami duomenys, neatitinkantys tikrovės, sukėlė šoką, reikėjo vaikščioti pas gydytojus, gerti vaistus. Šmeižtas buvo nevienkartinis, tęsėsi (duomenys neskelbtini). Visa tai prasidėjo 2011 m. lapkričio 24 d., kai buvo įteiktas pranešimas dėl pareigybės panaikinimo, o lapkričio 25 d. E. S. pateikė pažymą apie nėštumą Ž. P.. Pažymos reikėjo, nes įstatyme numatyta, jog nėščia valstybės tarnautoja negali būti atleista iš pareigų. Ž. P. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad E. S. ne pirmą kartą laukiasi, apsimentinėja nėščia ir apsimetinėja dėl darbo netekimo situacijos. A. P. tiesiogiai pavaldi (duomenys neskelbtini), atstovauja institucijai, išsako vadovo poziciją. ji savarankiškai apie privatų asmenų gyvenimą informacijos neteikia, be to, tekste naudojama daugiskaita, ji išsako Ž. P., kaip (duomenys neskelbtini), poziciją. E. S. parašė raštą Ž. P., kad prideda pažymą, sekretorei paliko ir paprašė Ž. P. perduoti asmeniškai. Sekretorė tą pačią dieną informavo, kad Ž. P. gavo pažymą. Lapkričio 30 d. E. S. gavo įsakymą dėl atleidimo tuo pačiu pagrindu, atleidimas po trejų metų. Gavusi įsakymą E. S. kreipėsi į teismą dėl pareigybės panaikinimo, o paskui – dėl atleidimo. Į prokuratūrą E. S. kreipėsi 2011-12-16, po to, kai buvo išspausdinta publikacija (duomenys neskelbtini). Buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad E. S. ne pirmą kartą laukiasi, apsimetinėja, siekdama išvengti darbo netekimo situacijų, nors jai niekada nebuvo įteikti lapeliai apie pareigybės naikinimą.
Liudytoja A. P. paaiškino, kad pranešimo žiniasklaidai nebuvo. V. K. paskambino, pasiskundė, kad neprisiskambina direktoriui. Su juo draugiškai pasikalbėjo, nebuvo nei kalbos, kad jos žodžiai gali būti panaudoti straipsniui. Tai nebuvo joks oficialus pokalbis. Kolega paklausė A. P., ji atsakė, kad yra tokių kalbų (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, kas tas kalbas skleidžia. A. P. tik paaiškino situaciją, vizualiai ji neatrodė nėščia. Tuo metu A. P. nežinojo, kad E. S. nėščia. Su pažyma A. P. neturėjo galimybės susipažinti. Tiesiog buvo informacija apie tai. Kad galimai suklastota, A. P. tik pasakė, kaip galėjo būti. Daugiskaita ji kalbėjo turėdama galvoje (duomenys neskelbtini). Su V. K. kalbėjo kaip su kolega, nes jis skambino ir norėjo sužinoti. Kad V. K. žurnalistas ir dirba (duomenys neskelbtini), žinojo. Kai vyko etatų mažinimas tarnyboje, buvo daugybė straipsnių, kuriuose buvo kaltinamas (duomenys neskelbtini), kad atleidžia nėščią moterį, buvo tendencingas puolimas. (duomenys neskelbtini) A. P. pareigos – patarėja, pagrindinės jos funkcijos – viešieji ryšiai. E. S. atleidimo klausimu jokių nurodymų iš Ž. P. ji negavo. Iš ko sužinojo apie E. S. atleidimą, negali pasakyti, tai buvo „bobučių plepalai“, tiesiog išgirdo kalbas apie E. S. atleidimą. A. P. atsimena, kad buvo pakviesta į E. S. kabinetą kaip liudininkė, kai jai buvo pateikta žinia apie atleidimą. E. S. atsisakė pasirašyti įsakymą. Dalyvauti A. P. paprašė personalo skyriaus atstovas. Ž. P. buvo svarstomas (duomenys neskelbtini), posėdyje dalyvavo L. Ž. ir V. K., komiteto posėdžiai buvo vieši, vyksta svarstymai, iš to sužino ir žurnalistai. Su V. K. A. P. anksčiau dirbo vienoje redakcijoje, žurnaliste ji dirbo iki 2010 metų. A. P. sakė, kad yra tokios kalbos, „bobučių kalbos“. Skleisti tokių žinių Ž. P. A. P. nenurodė. Su V. K. buvo asmeninis pokalbis, A. P. nemanė, kad jis bus panaudotas. Ž. P. apie pokalbį nežinojo, pokalbis vyko mobiliuoju telefonu, pakeliui į namus. (duomenys neskelbtini) buvo kalbama, kad E. S. pateikė pažymą apie nėštumą. Su Ž. P. apie tai nekalbėjo. (duomenys neskelbtini) šiuo klausimu nematė reikalo skleisti žinios, nuspręsta nesivelti į diskusiją, nekomentuoti. A. P. pokalbis su V. K. buvo asmeninis.
Liudytoja L. Ž. paaiškino, kad jos tekste buvo išsakytos Ž. P. mintys, Viskas vyko po (duomenys neskelbtini), kuriame buvo svarstomas klausimas dėl Ž. P. atitikimo užimtoms pareigoms ir jo abiejų pavaduotojų atleidimo. L. Ž. paskambino Ž. P. dėl jo nuomonės šiais klausimais. Iki to buvo bendravę tik dėl interviu, vienas kitą pažinojo. L. Ž. straipsnyje Ž. P. žodžiai cituojami iš įrašo, kurį L. Ž. ištrynė. Cituota tiksliai, kabutės – uždėtos L. Ž.. L. Ž. nebuvo žinoma, ar E. S. laukiasi. Komitete buvo priekaištai, kad neva Ž. P. atleidžią nėščiąją. L. Ž. buvo svarbi Ž. P. nuomonė, ją išklausė. Citatoje yra žodžiai „kiek man žinoma“. (duomenys neskelbtini) buvo svarstomas Ž. P. kompetencijos klausimas, užsienio kalbos žinojimas, taip pat, kaip Ž. P., būdamas teisininkas, galėjo atleisti nėščiąją. Pokalbio iniciatorius buvo L. Ž., ji neklausė, ar E. S. laukiasi, ar ne, tik klausė apie nėščiosios atleidimą. Ž. P. paneigti ar patikslinti L. Ž. neprašė. L. Ž. pati sugalvojo rašyti straipsnį, pati sugalvojo antraštę. L. Ž. skambino Ž. P. trečiadienį, po pietų. Ji turėjo jo vizitinę kortelę, ant jos nurodytas mobilus telefonas, mano, kad tai tarnybinis mobilusis. Atsiliepė, iš balso pažino, Ž. P.. Jis kreipėsi į L. Ž. vardu, ji yra įsitikinusi, kad kalbėjo su Ž. P.. Pokalbis tęsėsi iki 10 minučių. L. Ž. prisistatė, kad ji žurnalistė, to, kad pokalbis įrašinėjamas, mano, nesakė. Ž. P. apgailestavo, kad nebuvo pakviestas į komiteto posėdį, nes ten galėjo paneigti visus jam metamus įtarimus dėl anglų kalbos, dėl pavaduotojos atleidimo. Sakė, kad apie E. S. jis dar aiškinasi, dėl tų aplinkybių ir kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Jis užsiminė, kad, kiek jam žinoma, tai gali būti ne pirmas kartas, kai ji laukiasi. Sakė, kad buvo panaši situacija, kai ji dirbo (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu L. Ž. suprato, kad ji neva turėjo pažymą, kai buvo atleidžiama iš (duomenys neskelbtini). L. Ž. rašė apie Ž. P., norėjo pateikti jo nuomonę, kad būtų atspindėta ne tik kritika. Iš pokalbio su Ž. P. sakinius išrinko savo nuožiūra. Išrinkti duomenys atspindi viso pokalbio kontekstą, juos rinko ta prasme, kad būtų atsakyta į išreikštą kritiką. Jeigu būtų šmeižikiška frazė, jei L. Ž. žinotų, kad akivaizdi netiesa, nerašytų. Informacija buvo pateikta kaip galimas įtarimas dėl to, kad galbūt ji iš tikrųjų nesilaukia. Ž. P. pokalbio metu nesakė, kad E. S. nesilaukia, tai buvo tik posakis, kad patikrins, nes turi tokių įtarimų. Ž. P. nebuvo tikras, tai buvo žinios gandų lygyje. L. Ž. susidarė įspūdis, kad tai jo nuomonė. Jeigu būtų atspindėjusi tai kaip faktą, nerašytų „kiek man žinoma“, būtų rašiusi konkrečiai. L. Ž. manė, kad pateikė nuomonę, kuri buvo išsakyta. Garso įrašą L. Ž. darė telefonu, į savo mobilų telefoną. Paprastai visu pokalbius įrašinėja. Tai buvo vientisas sakinys, patvirtinti gali. L. Ž. yra anksčiau susitikusi su Ž. P. dėl interviu. Šiuo atveju L. Ž. prašė komentaro. Kad bus įrašas, ji nepasakė, bet prisistatė, prašė pakomentuoti situaciją dėl išreikštos kritikos. Kad (duomenys neskelbtini) 2012-12-11 straipsnyje buvo remtasi L. Ž. straipsniu, jai nežinoma. Kabutės reiškia, kad prasmė yra perkeltinė, laukiasi kabutėse parašė ta prasme, kad nėštumas galimai suklastotas. Perkeltinę prasmę L. Ž. suprato iš konteksto, ne iš kalbos tono. „Kiek man žinoma“ – tai žmogaus informacija, kurią jis turi. Kitą dieną Ž. P. paprašė pataisyti jo mintį dėl anglų kalbos, L. Ž. jo perklausė, ar visa kita yra gerai, pastapų dėl kitko nebuvo. Su Ž. P. L. Ž. bendravo kaip su (duomenys neskelbtini), jos supratimu, jis bendravo su ja kaip su žurnaliste.
Liudytojas V. K. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) atsiradus rašiniui, kuriame buvo frazė „kiek man žinoma, ji ne pirmą kartą laukiasi“, ši frazė jį šokiravo. V. K. bandė prisiskambinti Ž. P., po to susisiekė su A. P., patikslino, ar tai nėra iš piršto laužta frazė. Ji patvirtino ir leido sau pakomentuoti plačiau. V. K. prisistatė, be to, jie su A. P. yra kartu dirbę. V. K. publikacijos tikslas buvo parodyti, kad E. S. motina viešai kreipėsi į I. D. dėl savo dukros ir, jos teigimu, Ž. P. neteisėto jos dukros atleidimo iš darbo. A. P., be abejo, suvokė, kad kalba su žurnalistu. V. K. nuomone, jei skambini pavaldiniui ir prašai patikslinti, ar viršininkas sakė, ar neišgalvota, pavaldinys turi suprasti, dėl ko klausiama. Ji pasakė, kad mintys Ž. P. ir dar daugiau nei jos viršininkas. Viršininkas – vieną frazę, A. P. – kelias. V. K. žinių šaltinis yra (duomenys neskelbtini). V. K. skambino sakinio autoriui, kadangi Ž. P. neatsiliepė, paskambino jo pavaldinei ryšiams su visuomene. V. K. straipsnyje yra I. S. atviro laiško perpasakojimas, cituojamas motinos viešas kreipimasis į I. D., su I. S. V. K. bendravo telefonu. A. P. tai buvo ne pirmas V. K. skambutis, jis prisistatė – K., (duomenys neskelbtini). Pokalbio esmė buvo ta, kad V. K. norėjo patikslinti, ar tai, kas pateikiama (duomenys neskelbtini), priskiriama Ž. P., o ne žurnalisto fantazija. Jam patvirtino, kad tai teisybė. Jis prašė pasakyti, ar tai, kas viešai priskiriama Ž. P., yra teisybė. A. P. patvirtino, kad tai teisybė.V. K. neklausė, iš kur ji žinojo, tai, ką pasako valstybės tarnyboje dirbantys asmenys, yra oficialu. A. – tai yra patvirtino. V. K. darė garso įrašą, tekste kabutėmis pažymėti žodžiai, priskiriami A. P.. A. – pakartojo savo viršininko žodžius, patvirtino, kad yra tokių kalbų, žmonės pasakoja.
Liudytojas Ž. P. paaiškino, kad jis, būdamas portalo (duomenys neskelbtini) redaktoriumi, redagavo L. Ž. straipsnį. Darbas yra kasdieninis – taisomos korektūros, rašybos klaidos ir pan. Didelių korekcijų nebuvo, nes ši žurnalistė didelių klaidų nedaro. Jei būtų didelių pakeitimų – Ž. P. atsimintų. Ant žodžio laukiasi kabutės uždėjo autorė. Redaktorius pasitiki savo žurnalistu, šiuo atveju netikrino kiekvieno žodžio, kabučių. Nepasirodė, kad tai neskelbtina informacija. Nekilo įtarimų, kad reikia tikrinti žurnalistę. Autorius atsako redakcijai už teksto teisingumą. Jei asmuo nesutinka su publikacija, jis kreipiasi į redaktorių. Ž. P. į Ž. P. nesikreipė.
Liudytojas J. P. paaiškino, kad 2011 m. gruodžio mėn. jis pavadavo (duomenys neskelbtini) leidinio vyr. redaktoriaus pavaduotoją. Tuo metu buvo keletas straipsnių apie Ž. P., šiomis temomis rašė didelę patirtį turintis V. K., „prikišti rankų“ prie jo publikacijų netekdavo. J. P., skaitant straipsnį nepasirodė, kad informacija neskelbtina. Jei asmuo, minimas straipsnyje, nesutinka, pirmiausia reikalaujama paneigimo, nepaneigus kreipiamasi į teismą.
(duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio 15 d. straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ yra nurodyta: „Pasak jo, abejonių kyla ir dėl E. S. nėštumo, todėl dėl jo patvirtinimo informacijos laukiama iš Sveikatos apsaugos ministerijos“. „Kiek man žinoma, ji ne pirmą kartą „laukiasi“, kai tik atsiduria tokioje situacijoje“, - sakė Ž. P.“ ( t.1, b. l. 9).
Laikraštyje (duomenys neskelbtini), 2011 m. gruodžio 19 d. straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ yra nurodyta: „Taip, yra tokių kalbų, žmonės pasakoja, kad moteris mėgsta pasinaudoti tuo. Neturime jokių įrodymų, kad jinai iš tikrųjų nėščia. Vienintelis dalykas – pažyma. Bet žinant, kaip šiais laikais yra gaunamos pažymos, ir žinant, kieno jinai dukrelė ( E. S. – (duomenys neskelbtini) B. S. dukra – red. past.) ir kokie metodai yra šitų žmonių taikomi, tai labai daug abejonių kyla dėl jos nėštumo. Išoriškai, kaip moteris, galiu pasakyti – jokių požymių nebuvo“ - (duomenys neskelbtini) pozicijai antrino jo patarėja A. P.“.
E. S. 2011 m. lapkričio 25 d. prašymo (duomenys neskelbtini) duomenimis, ji, atsižvelgdama į tai, kad 2011-11-24 yra registruotas pranešimas apie pareigybės naikinimą, prašo pateikti įsakymo Nr. 1S-166 „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintą kopiją, prideda 2011-11-25 pažymą Nr. 44 ( t.2, b. l. 114).
Medicininio 2011-11-25 pažymėjimo Nr. 44 duomenimis, medikų išvada E. S. – nėštumas 25 sav. Kitos žinios - pristatyti į (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b. l. 115).
VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų išrašo iš E. S. asmens sveikatos istorijos duomenimis, ji 2011-11-30 atvyko dėl skausmų pilve. Turėjo nedarbingumo pažymėjimą, išduotą nuo 2011-11-28. Viso nedarbingumo pažymėjimą turėjo nuo 2011-11-28 iki 2011-12-27. Nuo 2011-12-28 išduotas nėštumo atostogų pažymėjimas ( t. 2, b. l. 57).
I. S. atviro laiško (duomenys neskelbtini) I. D. duomenimis, I. S. kreipėsi nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) Ž. P., peržengdamas ne tik kompetencijos, bet ir visus moralinius bei dorovinius principus, vykdo genocidinį susidorojimą su I. S. dukra ir dar negimusiu anūku. Nebegali ramiai skaityti spaudos, kurioje Ž. P. viešai teršia ant visos Lietuvos I. S. dukrą iki absurdiškų dalykų, drįsdamas sakyti: „Kiek man žinoma, ji ne pirmą kartą „laukiasi“ ( t.2, b. l. 48).
E. S. 2011 m. gruodžio 16 d. pareiškimo duomenimis, ji kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos Ž. P. nusikalstamos veikos – šmeižimo ( t.1, b. l. 193).
Šmeižimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t.y. skleidimas to, kas teigiama esant ar buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.
Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę ir to nori.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Ž. P., po to kai E. S. buvo pranešta apie pareigybės panaikinimą, gavęs iš jos 2011-11-25 pažymą, patvirtinančią, jog E. S. yra nėščia, suabejojo šios pažymos turiniu. Ši aplinkybė neabejotinai nustatyta (duomenys neskelbtini) 2011-12-06 rašto Nr. 4S-4528, adresuoto Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, duomenimis, kuriuo Ž. P. prašė patikrinti medicininio pažymėjimo Nr. 44 faktų tikrumą, taip pat (duomenys neskelbtini) 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1K- 254, kuriuo E. S. buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų duomenimis: jame nurodoma, kad neatsiradus aplinkybių, dėl kurių E. S. turėtų teisę gauti nėštumo ir gimdymo atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, atleidimo iš darbo datą perkelti iki to laiko, kada turi pasibaigti įspėjimo terminas, t.y. ne anksčiau kaip 2012 m. balandžio 2 d. (imtinai).
Iš VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų išrašo iš E. S. asmens sveikatos istorijos matyti, kad E. S. nuo 2011-11-28 iki 2011-12-27 turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Iš Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymo į (duomenys neskelbtini) kreipimąsi, matyti, kad jis buvo surašytas 2011-12-21. Iš šių dokumentų turinio darytina išvada, kad nuo 2011-11-25 medicininio pažymėjimo gavimo (duomenys neskelbtini) iki 2011 m. gruodžio 15 d. publikacijos (duomenys neskelbtini), 2011 m. gruodžio 19 d. straipsnio (duomenys neskelbtini) Ž. P. nebuvo gavęs oficialaus atsakymo į savo užklausimą, kuriame išreiškė abejones dėl medicininio pažymėjimo turinio, o pats šiuo laikotarpiu galėjo E. S. vizualiai nematyti, nes jai buvo suteiktas nedarbingumo pažymėjimas.
Paties pokalbio fakto su žurnaliste L. Ž. Ž. P. teisminio nagrinėjimo metu neneigė, tačiau nurodė nesakęs konkrečios frazės, cituojamos (duomenys neskelbtini) publikacijoje. Apklausta liudytoja L. Ž. parodė, kad ji yra tikra, jog telefonu kalbėjosi su Ž. P.. Pokalbio metu Ž. P. apgailestavo, kad nebuvo pakviestas į komiteto posėdį, nes ten galėjo paneigti visus jam metamus įtarimus dėl anglų kalbos, dėl pavaduotojos atleidimo. Sakė, kad apie E. S. jis dar aiškinasi, dėl tų aplinkybių ir kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Jis užsiminė, kad, kiek jam žinoma, tai gali būti ne pirmas kartas, kai ji laukiasi. Sakė, kad buvo panaši situacija, kai ji dirbo (duomenys neskelbtini). Informacija buvo pateikta kaip galimas įtarimas dėl to, kad galbūt ji iš tikrųjų nesilaukia. Ž. P. pokalbio metu nesakė, kad E. S. nesilaukia, tai buvo tik posakis, kad patikrins, nes turi tokių įtarimų.
Teismas, vertindamas bylos duomenų visumą, neturi pagrindo netikėti liudytojos L. Ž. parodymais. Teismas atkreipia dėmesį, kad straipsnio turinys atitinka paties Ž. P. pasirašytus dokumentus – kreipimąsi į Valstybinę medicininio audito inspekciją, 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 1K- 254, dėl E. S. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų, aplinkybę, kad po straipsnio paskelbimo Ž. P. pretenzijų dėl šios frazės, nurodytos kaltinime, pretenzijų nepareiškė. Teismas vertina Ž. P. parodymus kaip subjektyvų situacijos suvokimą, reakciją į pareikštą kaltinimą, kadangi nesant garso įrašo asmuo objektyviai gali neatsiminti tikslaus pokalbio turinio, abejoti jo užfiksavimo tikslumu.
Aukščiau nurodytais motyvais teismas vertina pasitvirtinus aplinkybę, jog kaltinime nurodytą frazę bendraudamas su žurnaliste, pasakė Ž. P..
Žodis „laukiasi“ straipsnyje išspausdintas su kabutėmis. Liudytoja L. Ž. paaiškino, kad kabutėmis ji pažymėjo šį žodį pati. Kabutėmis pažymėjo perkeltinę prasmę, kurią suprato iš pokalbio konteksto, o ne kalbos tono. Teismas daro išvadą, kad asmuo negali būti kaltinamas ne tuo, ką pasakė jis pats, o tuo, ką suprato kitas žmogus, nes taip nepagrįstai būtų plečiamos atsakomybės ribos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. S. parodė, kad su privataus kaltinimo skundu ji būtų kreipusis nepriklausomai nuo to, ar konkretus žodis „laukiasi“ būtų pažymėtas kabutėmis. Teismas, darydamas išvadą, jog teisiamojo posėdžio metu pasitvirtino aplinkybė, jog kaltinime nurodytą frazę, cituotą publikacijoje (duomenys neskelbtini), pasakė būtent kaltinamasis Ž. P., daro išvadą, kad jis šioje frazėje tiesiog pavartojo žodį laukiasi, vertina šią frazę be žurnalistinio intarpo – kabučių.
Kaltinime dėl publikacijos (duomenys neskelbtini) yra nurodyti du Ž. P. sakiniai. Pirmasis: „abejonių kyla ir dėl E. S. nėštumo, todėl dėl jo patvirtinimo informacijos laukiama iš Sveikatos apsaugos ministerijos“. Vertindamas pirmąjį sakinį, jo turinį, teismas daro išvadą, kad jame nurodyta subjektyvi Ž. P. pozicija: jam kyla abejonių dėl nėštumo, dėl to kreipėsi, kaip nurodo, į Sveikatos apsaugos ministeriją, laukia atsakymo.
Antrasis: „Kiek man žinoma, ji ne pirmą kartą laukiasi, kai tik atsiduria tokioje situacijoje“, pateikiama, priešingai, informacija, žinoma Ž. P., t.y., kad E. S. ne pirmą kartą atsiduria tokioje situacijoje - „kai tik atsiduria tokioje situacijoje“, ir, atitinkamai, ne pirmą kartą laukiasi. Tai yra, iš sakinio turinio aišku, kad E. S. naudojasi nėštumu ne pirmą kartą, kai susiduria su atleidimo situacija.
Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija apie moters nėštumą gali būti patikrinama, todėl ji vertintina ne kaip nuomonė, o žinia. Ši formuluotė - kiek man žinoma - panaudota ir minimoje frazėje.
Tokia išvada darytina ir iš visos frazės turinio: kadangi E. S. ne pirmą kartą pasinaudoja nėštumu, Ž. P. kyla abejonių dėl paties nėštumo.
Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, neatsargia kaltės forma jis nėra galimas.
Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad po svarstymo (duomenys neskelbtini), kuriame buvo keliamas klausimas dėl galimo nėščios moters atleidimo iš darbo, telefonu paklaustas apie tokio poelgio priežastis, E. S. atleidimą, Ž. P. žurnalistei paaiškino apie situaciją, kaip jis ją mato. Akivaizdu, kad Ž. P. neįsitikino savo žinių teisingumu, abejonių pagrįstumu, nesulaukė atsakymų, galinčių patvirtinti arba paneigti jo abejones, suvokdamas, kad kalba su žurnaliste, jai paaiškino savo elgesio priežastis. Tuo pačiu, iš to paties konteksto, aišku, kad Ž. P. neapsimetė, o realiai abejojo E. S. nėštumu, rėmėsi nepatikrintu šaltiniu. Tuo būdu, Ž. P., būdamas ne privatus asmuo, (duomenys neskelbtini), nepatikrinęs informacijos, pokalbio su žurnaliste metu elgėsi neapgalvotai, paskleidė neigiamo turinio informaciją apie nukentėjusiąją, tačiau tyčios apšmeižti nukentėjusiąją jo veikoje nenustatyta.
Teismas, vertindamas bylos duomenis, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9/2012 pasisakyta, kad šmeižimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Teismo teiginys, kad T. M., prieš skleisdamas informaciją, privalėjo įsitikinti jos tikrumu, nepagrindžia tiesioginės tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją buvimo, nes tyčios turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją, o ne įsitikinimas, ar informacija tikra. Analogiška pozicija išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4/2011. Šioje nutartyje pasisakyta: apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad L. J., tai darydama, nepakankamai išsamiai patikrino gautą informaciją, nors privalėjo įsitikinti jos teisingumu. Teismas padarė išvadą, kad L. J., turėdama ir galėdama patikrinti jai suteiktą informaciją, to nepadarė ir taip apšmeižė ( bei įžeidė) nukentėjusįjį P. K. Taigi nustatydamas ir atskleisdamas nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį (kaltės turinį) apeliacinės instancijos teismas nurodė aplinkybes, liudijančias neatsargią kaltės formą. Analogiškai, kad teismo teiginys, jog R. Z., prieš skleisdamas informaciją, privalėjo įsitikinti jos tikrumu, nepagrindžia tiesioginės tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją buvimo, nes tyčios turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra.
Taip pat kaltinime Ž. P. nurodyta, kad Ž. P., kaip (duomenys neskelbtini), pozicija, dar kartą buvo atkartota 2011 m. gruodžio 19 d. internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) paskelbtoje publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinimo duomenimis šiame (duomenys neskelbtini) straipsnyje (duomenys neskelbtini) A. P., perteikdama jai, kaip (duomenys neskelbtini), Ž. P. nurodytus duomenis, nurodė, kad „...Taip, yra tokių kalbų, žmonės pasakoja, kad moteris mėgsta pasinaudoti tuo. Neturime jokių įrodymų, kad jinai iš tikrųjų nėščia. Vienintelis dalykas – pažyma. Bet žinant, kaip šiais laikais gaunamos pažymos, ir žinant, kieno jinai dukrelė ( E. S. - (duomenys neskelbtini) B. S. dukra – red. past.) ir kokie metodai yra šitų žmonių taikomi, tai labai daug abejonių kyla dėl jos nėštumo. Išoriškai, kaip moteris, galiu pasakyti – jokių požymių nebuvo“, - (duomenys neskelbtini) pozicijai antrino jo patarėja A. P.. Paprašyta patikslinti, kokie žmonės taip kalba, valdininkė teigė, kad taip „bobutės kalba“.
Teisiamajame posėdyje apklaustas V. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) atsiradus rašiniui, kuriame buvo frazė „kiek man žinoma, ji ne pirmą kartą laukiasi“, ši frazė jį šokiravo, V. K. bandė prisiskambinti Ž. P., po to susisiekė su A. P., patikslino, ar tai nėra iš piršto laužta frazė. Ji patvirtino ir leido sau pakomentuoti plačiau. A. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ji telefonu kalbėjo su V. K., pokalbio metu pasakė apie tai, ką „bobutės kalba“.
Teismas daro išvadą, kad kaltinimo formuluotė, jog A. P. (duomenys neskelbtini) straipsnyje perteikė jai, kaip (duomenys neskelbtini), Ž. P. nurodytus duomenis, bylos duomenimis nepatvirtinta. Objektyviai, (duomenys neskelbtini) straipsnyje, cituojami A. P., o ne Ž. P. žodžiai. Pačioje citatoje nenurodomas A. P. žinių šaltinis – „ yra tokių kalbų, žmonės pasakoja“, taip „bobutės kalba.“ Nei apklausta liudytoja A. P., nei liudytojas V. K. nenurodė, jog A. P. pokalbio metu išsakė ne savo poziciją, o būtent Ž. P. - liudytojas V. K. tiesiogiai nurodė, kad A. P. patvirtino Ž. P. frazę, o pati sau leido pakomentuoti ir plačiau. Teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų, patvirtinančių, jog Ž. P. liepė ar nurodė A. P. teikti žinias (duomenys neskelbtini) žurnalistui V. K.. Ž. P. neinkriminuotas kaltinimas, kad jis apšmeižė E. S. bendraudamas su A. P.. Asmuo negali būti kaltinamas už kito asmens veiksmus, dėl kurių jis nesitarė, jų nekurstė, nepadėjo ar neorganizavo. Byla nagrinėjama kaltinimo ribose, tiems asmenims, kuriems pareikštas kaltinimas, todėl A. P. citatos straipsnyje (duomenys neskelbtini) teismas plačiau neanalizuoja.
Kadangi bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, patvirtinančių jog Ž. P. veikė suvokdamas, kad skleidžia apie nukentėjusiąją E. S. tikrovės neatitinkančią informaciją, ir norėdamas taip veikti, dėl pareikšto kaltinimo šmeižimu per visuomenės informavimo priemonę jis išteisintinas, kadangi nenustatyta veikos, numatytos BK 154 str. 2 d. sudėties, tuo būdu, nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
E. S. byloje pareiškė 100 000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Civilinė ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d., 2 p.).
Sąskaitos išrašo duomenimis už E. S. E. L. pagal 2012-02-01 sąskaitą už paslaugas Nr. 12-02 2012-02-01 pervesta 2000 Lt, pagal 2012-02-01 sąskaitą Nr. 12-02 2012-02-01 pervesta 1000 Lt, pagal 2012-03-26 sąskaitą Nr. 12-10 2012-03-26 pervesta 1400 Lt, pagal 2012-07-26 sąskaitą Nr. 12-19 2012-07-26 pervesta 2000 Lt, pagal 2012-11-22 sąskaitą Nr. 12-26 2012-11-22 pervesta 1500 Lt ( t.2, b. l. 93). Iš pinigų priėmimo 2013-03-12 kvito Nr. 694251 matyti, kad advokatui E. L. sumokėta 2000 Lt ( t. 2, b. l. 93). Iš pinigų priėmimo 2012-01-16 kvito Nr. 634927 matyti, kad advokatui R. J. už dokumento surašymą sumokėta 1000 Lt ( t. 2, b. l. 70).
Iš pinigų priėmimo 2012-10-29 kvito Nr. 666616 matyti, kad advokatui Valdemarui Bužinskui sumokėta 1600 Lt ( t. 2, b.l. 92). Iš pinigų priėmimo 2012-12-03 kvito Nr. 666621 matyti, kad advokatui Valdemarui Bužinskui sumokėta 1400 Lt ( t.2, b.l. 92)
Iš pinigų priėmimo 2013-04-25 kvito Nr. 651346 matyti, kad advokatui V. G. sumokėta 3000 Lt ( t. 2, b.l. 121).
Šios bylos aplinkybėmis, gynėjus dalyvauti procese Ž. P. pakvietė savo iniciatyva, pasirinko ne vieną, o kelis gynėjus. Ž. P. yra dirbantis asmuo, užimantis (duomenys neskelbtini) pareigas, iš duomenų, esančių byloje, matyti, kad jis turi nekilnojamo turto, transporto priemonę (t. 1, b. l. 60-68). Teismas, nekartodamas motyvų, dėl kurių padarė išvadą apie nusikaltimo sudėties nebuvimą Ž. P. veikoje, vertindamas nukentėjusios skundo pagrįstumą – jo padavimo momentu, neturi pagrindo abejoti nukentėjusios sąžiningumu, daryti išvadą, kad į teismą ji kreipėsi be pagrindo, nemotyvuotai, piktnaudžiaudama teise. Proceso eigoje nukentėjusioji sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, patyrė ženklias išlaidas dėl atstovavimo, turi išlaikyti mažametį vaiką. Išlaidos Ž. P. savo iniciatyva kviestų ir procese dalyvavusių advokatų teisinėms paslaugoms atlyginti iš nukentėjusiosios nepriteistinos, taip pat nukentėjusiajai nepriteistinos išlaidos atstovo teisinei pagalbai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
Ž. P. dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
E. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, prašymą priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.