- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-24
- Bylos Nr.
- e2-1343-1099/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- N. M.
- Advokatai
- Justas Vilys, Milda Šmitaitė
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei L. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovei N. M. dėl per arti pastatyto sodo namo, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisių pažeidimo egzistavimo atsakovei atlikus ūkio pastato rekonstrukciją ir pastačius sodo namą galimai nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų iki ieškovės žemės sklypo ribos.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę N. M. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio pastato – sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos/griovimo darbus, kad pastatas – sodo namas, atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdžio metu) ieškovė ir jos atstovas patikslino (konkretizavo) reikalavimą ir suformulavo jį taip – įpareigoti atsakovę N. M. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio pastato – sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos/griovimo darbus, kad būtų išlaikytas 3 m atstumas nuo sodo namo ir ūkio pastato iki ieškovei priklausančio žemės sklypo.
Šalies argumentai
4. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad ieškovė žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 1994 m. spalio 18 d.; iki to žemės sklypas priklausė ieškovės tėvams. Aiškina, kad atsakovei N. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), kuris ribojasi su ieškovei priklausančiu nurodytu žemės sklypu. Pažymi, kad atsakovė ginčo žemės sklypo savininke tapo 2010 m. sausio 15 d., minėtą žemės sklypą pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijusi iš L. R. ir A. G..
5. Teigia, kad atsakovei priklausančiame ginčo žemės sklype buvo atlikti pastato – sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – sodo namas) rekonstravimo darbai, po kurių, anot ieškovės, buvo klaidingai atlikti šio pastato kadastriniai matavimai pagal bylą Nr. 1/12095, siekiant išvengti problemų dėl statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Ieškovės vertinimu, sodo namo bendras plotas faktiškai yra didesnis nei nurodyta kadastrinių matavimų byloje.
6. Ieškovė pažymi, kad kadastrinių matavimų byloje nurodytas bendras sodo namo plotas 79,85 kv. m; teigia, jog į šį plotą įtraukti patalpų pastogės plotas ir dalis patalpų ploto pirmame aukšte, tačiau sodo namo kadastrinių matavimų byloje neįtrauktas objektas, pažymėtas Nr. 1I1ž, kurio užstatymo plotas – 8 kv. m, kuris nurodytas kaip ūkio pastatas. Nurodo, kad ūkio pastatas pastatytas prie sodo namo ir kadastrinių matavimų byloje esančiame pirmojo aukšto plane padaryta durų pločio ertmė, kuri jungia minėtą pastatą ir visą likusį statinį. Taigi, ieškovės teigimu, šis ūkio pastatas turėjo būti įtrauktas į kadastrinių matavimų bylos bendrąjį plotą, nes tai priblokuotas ūkio statinys prie sodo namo, turintis tiesioginį ryšį su visu pastatu, o tai laikoma namo priestatu pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 69.2 punktą. Be to, pažymi, kad pro šį ūkio pastatą galima pakliūti į visas sodo namo patalpas, todėl, ieškovės vertinimu, nurodytas ūkio pastatas faktiškai naudojamas kaip tambūras. Ieškovė, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, nurodo, kad viso sodo namo bendrasis plotas yra kur kas didesnis negu 79,85 kv. m, todėl kadastrinių matavimų byla atlikta neteisingai, nesilaikant Taisyklių reikalavimų. Papildomai pažymi, kad kadangi sodo namas pastatytas per arti ieškovės sklypo, sodo namas negali būti laikomas nesudėtingu statiniu, nes sodo namo bendrasis plotas viršija 80 kv. m.
7. Anot ieškovės, aplinkybę, kad sodo namo plotas yra gerokai didesnis, nei nurodyta pastato kadastrinių matavimų byloje, patvirtina ir tai, jog pastato faktiniai duomenys sudaro: 1) pastato ilgį sudaro 16,5 plytelės, kurios kiekvienos ilgis yra 60 cm, todėl bendras ilgis sudaro (16,5 plytelių x 0,60 m) 9,9 m; 2) pastato plotį sudaro 8,5 plytelės, kurios kiekvienos ilgis yra 60 cm, todėl bendras plotis sudaro (8,5 plytelių x 0,60 m) 5,1 m. Be to, teigia, kad tarp plytelių yra tinko sluoksnis, dėl kurio pastato ilgis ir plotis dar padidėja.
8. Pažymi, kad pastato kadastrinių matavimų byloje nurodyta, jog pastato ilgis – 9,81 m, o plotis – 5,08 m, tačiau iš aukščiau aprašytų faktinių pastato duomenų akivaizdu, kad jo ilgis ir plotis yra didesni. Aiškina, kad sodo namo kadastriniai matavimai buvo atlikti nežymiai sumažinant jo matmenis, jog pastato bendras plotas neviršytų 80 kv. m, iki kurio laikoma, kad pastatas yra nesudėtingas statinys ir jo statybai bei rekonstrukcijai taikoma supaprastinta tvarka; jeigu būtų pripažinta, kad pastato bendras plotas viršija 80 kv. m, rekonstrukcijos darbams būtų buvęs reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
Šalies argumentai
9. Ieškovė taip pat nurodo, kad ieškovės tėvas J. M. susitarė su tuometiniu ginčo žemės sklypo savininku A. G., jog jų namas laikinai pastatytas 2 m atstumu iki ieškovės sklypo ribos, o ne 3 m, tačiau jie susitarė, kad vėliau šis atstumas bus pakoreguotas iki tinkamos ribos, t. y. kai bus statomas naujas namas, atstumas bus padidintas vienu metru (iki 3 m). Taigi, pažymi, kad ieškovė buvo įsitikinusi, jog kaimynams statant naują namą, jie privalės pasitraukti nuo ribos, nes kitaip namas negalėjo būti priduotas, nebent būtų buvęs ieškovės sutikimas, tačiau tokio sutikimo nebuvo.
10. Anot ieškovės, po sodo namo rekonstrukcijos darbų atstumas iki ieškovės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sumažėjo dar labiau, t. y. mažiau nei iki 2 metrų. Nurodo, kad pastato rekonstrukcijos darbai, kuriais pažeidžiamas Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas 3 metrų atstumas iki kaimyninio žemės sklypo ribos, su ieškove nebuvo derinami, ieškovė niekada nebuvo išreiškusi sutikimo tokiems darbams atlikti, todėl arčiau pastatytas pastatas (jo dalis) turėtų būti šalinami.
Šalies argumentai
11. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad praleido 1 metų senaties terminą kreiptis su pretenzija dėl pastato, pastatyto arčiau negu 3 m iki kaimyninio sklypo ribos, nes ieškovė buvo pasikreipusi ir į atsakovę, ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją, taip pat kitus viešojo administravimo subjektus, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi ir niekas nieko konkretaus neatsakydavo.
12. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad šiuo atveju reiškiami reikalavimai susiję su tuo, jog atsakovei priklausantis ūkio pastatas ir sodo namas pastatyti (rekonstruoti) mažesniu nei 3 m atstumu iki ieškovės sklypo ribos; ieškovė dėl to leidimo nėra davusi, todėl šių pastatų dalys, kurios yra faktiškai mažesniu nei 3 m atstumu nuo ieškovės sklypo ribos, turi būti pašalintos. Pažymėjo, kad ieškovės tėvas ir vėliau ieškovė seniau buvo sutarę/leidę ankstesniems ginčo žemės sklypo savininkams, jog jų sodo namas būtų pastatytas arčiau nei 3 m atstumu, tačiau statant nuolatinį namą šis atstumas turėjo būti pakoreguotas, t. y. padidintas iki nustatyto 3 m atstumo. Teigė, kad buvo bandyta tartis su atsakove dėl minėto atstumo, dėl kitų galimybių (t. y. perkelti sklypų ribas ir pan.), tačiau atsakovė nebuvo linkusi tartis; be to, po rekonstrukcijos darbų nurodytas atstumas dar labiau sumažėjo ir šiuo metu nesiekia nei 2 m; anot ieškovės, pastatų apšiltinamasis sluoksnis negali sudaryti tokio pločio, kokiu sumažėjo nurodytas atstumas. Nurodė, kad ieškovė niekada nedavė atsakovei jokio leidimo/sutikimo dėl statybų/rekonstravimo darbų. Aiškino, kad atsakovės nurodomas ūkio pastatas faktiškai yra sodo namo dalis, pastatytas iš tų pačių medžiagų, funkciškai susijęs su sodo namu, todėl laikytinas sodo namo priestatu (kuris faktiškai pastatytas vėliau) ir turi būti įtraukiamas į bendrą sodo namo plotą; tokiu atveju, anot ieškovės, sodo namo (kartu su minėtu ūkio pastatu) plotas viršytų 80 kv. m ir tokiam pastatui turėjo būti išduodamas statybos leidimas. Pažymėjo, kad atsakovei priklausantys ginčo statiniai užgožia ieškovės sklype augančius augalus, lietaus nutekėjimas nuo atsakovės statinių padarytas į ieškovės sklypą, todėl ieškovės teisės neabejotinai pažeidžiamos. Be to, nurodė, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 23 straipsnio 25 dalis netaikytina, nes ji nuo 2017 m. negalioja; anot ieškovės, šiuo atveju turėtų būti taikomas aktualios redakcijos įstatymas; taip pat nurodė, jog ieškovė iš esmės jau nuo 2011 m. kreipėsi tiek į atsakovę, tiek į valstybines institucijas dėl nurodytų pažeidimų, tačiau institucijos jokių pažeidimų nenustatė.
Atsiliepimas
13. Atsakovė N. M. atsiliepime į ieškinį, triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
14. Atsakovė neginčija aplinkybių, kad jai nuo 2010 m. sausio 15 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Pažymi, kad atsakovė kartu su ginčo žemės sklypu įsigijo 25 kv. m ploto pastatą – sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1S1/ž (toliau – sodo namelis), kurio statybų pradžia nurodyta 1992 m., o pabaiga – 2009 m.
15. Teigia, kad 1992 m. ginčo žemės sklypo bendrajame plane nurodyta, jog atstumas nuo šiame žemės sklype esančio sodo namelio iki ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos yra 2 metrai. Atsakovė nurodo, kad prieš atsakovei įsigyjant ginčo žemės sklypą, buvo atlikti ir viešame registre įregistruoti jo tikslieji kadastriniai matavimai bei nurodytos minėto žemės sklypo ir sodo namelio posūkio taškų koordinatės.
16. Pažymi, kad 2009 m. išmatavus faktinį atstumą pagal koordinates nuo statinių iki sklypo ribos buvo nustatyta, jog nuo atsakovės sodo namelio iki sklypo ribos šiauriniame taške yra 1,9574 m, o pietiniame – 1,8798 m; nuo ieškovės sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki sklypo ribos šiauriniame taške yra 2,3928 m, o pietiniame – 2,6018 m.
17. Atsakovė aiškina, kad pagal faktinę statinių buvimo vietą atsakovės sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atstumas nuo žemės sklypo ribos skiriasi nuo nurodyto bendrajame 1992 m. plane tik 0,04-0,12 metro, o ieškovės sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atstumas iki žemės sklypo ribos nuo nurodyto bendrajame 1992 m. plane skiriasi net 0,6-0,4 metro, t. y. yra ženkliai arčiau sklypo ribos, nei turėtų būti pagal 1992 m. ginčo žemės sklypo planą. Kita vertus, atsakovė teigia, kad atstumo paklaidos gali atsirasti ir dėl vėliau naudotų tikslesnių matavimo prietaisų, todėl atsakovė niekada ieškovei jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Taigi, pabrėžia, kad atsakovės sodo namelio vieta 1992 m. ginčo žemės sklypo plane ir buvo numatyta 2 metrų atstumu nuo žemės sklypo su ieškove ribos ir šis atstumas nėra pažeistas (yra tik 5 cm ir 12 cm paklaida).
18. Nurodo, kad 2011 m. atsakovė pradėjo sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją ir paskirties keitimą į ūkinį pastatą, taip pat naujo pastato – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybą. Teigia, kad naujai pastatytas sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pastatytas arčiau nei 3 metrai iki ieškovės žemės sklypo ribos, o rekonstruoto buvusio sodo namelio į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vieta ir atstumas iki ieškovės žemės sklypo ribos nepasikeitė, t. y. jis atitinka 1992 m. ginčo žemės sklypo plane nurodytą atstumą. Be to, pažymi, kad sodo namelis rekonstruotas į ūkinį pastatą, dalį jo nugriaunant, paliekant tik priblokuotą ūkio patalpą lauko inventoriui saugoti be tiesioginio funkcinio ryšio su nauju sodo namu.
19. Aiškina, kad SĮ 23 straipsnio 25 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, jog šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Taigi, anot atsakovės, bet kokioms ieškovės pretenzijoms dėl atstumo nuo atsakovės sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir/arba ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki ribos su ieškovės žemės sklypu ir/ar pretenzijoms dėl sutikimo statyti šiuos statinius arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos buvimo ar nebuvimo yra suėjęs senaties terminas.
Atsiliepimas
20. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė neturi jokių įgaliojimų/teisių vertinti jai nepriklausančių statinių statybos dokumentų ar statybą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Atsakovės vertinimu, ieškovės teisėti interesai apsiriboja reikalavimu gauti besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimą, jei toks reikalavimas taikomas, o šiuo atveju, anot atsakovės, toks sutikimas nebuvo ir nėra reikalingas jokiu atveju, net jeigu įvertinus visus ieškovės nurodytus argumentus. Teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo vertinti ir ginčyti atsakovei priklausančių statinių kadastrinių matavimų teisingumo bei neturi teisės teisme reikšti tokio ieškinio reikalavimo; pabrėžia, jog įstatymas nesuteikia ieškovei teisės reikšti ieškinio viešajam interesui ginti. Pažymi, kad šiuo atveju sodo namelis buvo rekonstruojamas nemažinant esamo atstumo iki besiribojančių sklypų ribų, todėl rašytinio ieškovės sutikimo nereikėjo; papildomai nurodo, jog apšiltinamojo sluoksnio storis neskaičiuojamas.
21. Be to, aiškina, kad anksčiau pastatytas atskiras statinys – šiuo atveju rekonstruotas ūkio pastatas (prieš tai buvęs sodo namelis), turintis atskirą unikalų numerį, negali tapti kito naujai pastatyto statinio dalimi, todėl nesutinka su ieškovės pozicija, jog minėtas ūkio pastatas laikytinas sodo namo priestatu.
22. Aiškina, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (kadastrinių matavimų atlikimo metu galiojusi redakcija, nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.), dešimtu skirsniu „Patalpų numeravimas ir plotų skaičiavimas“, pastato bendras plotas skaičiuojamas sudedant jo vidaus patalpų plotus. Taigi, anot atsakovės, pastato bendras plotas apskaičiuojamas ne pagal išorės sienų (kaip tą daro ieškovė), o pagal vidaus sienų matmenis, todėl ieškovės nurodomi namo išorės apdailos plytelių ilgiai pastato bendro ploto apskaičiavimui neturi jokios reikšmės.
Atsiliepimas
23. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad neva po sodo namelio rekonstrukcijos atstumas iki ieškovės žemės sklypo sumažėjo mažiau negu iki 2 metrų, o pagal SBĮ turėtų būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Pakartotinai pažymi, kad – atsakovės sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas statyti 1992 m., o SBĮ įsigaliojo tik 2004 m.; – 1992 m. ginčo žemės sklypo bendrajame plane nurodyta, kad atstumas nuo šiame žemės sklype esančio sodo namelio iki ieškovės žemės sklypo ribos yra 2 m (tą patvirtino ir pati ieškovė); – 2011 m. šis sodo namelis buvo rekonstruotas tik nugriaunant jo dalį, jo vieta žemės sklype ir atstumai iki ieškovės žemės sklypo nepasikeitė; – 2014 m. pabaigtas statyti kitas naujas statinys – sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pastatytas arčiau kaip trys metrai iki ieškovės žemės sklypo ribos, todėl ieškovės sutikimas nebuvo ir nėra reikalingas, taip pat nepažeistos jokios ieškovės teisės ar interesai; – minėtų statinių statybos darbai baigti, jų kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti 2014 m., todėl ieškovė yra praleidusi 1 metų terminą bet kokioms pretenzijoms dėl statinių atstumo iki sklypo ribos reikšti ir joks ieškovės sutikimas nėra reikalingas, nepriklausomai nuo to, jei atstumas ir būtų mažesnis.
24. Pažymi, kad ieškovė kitoje tarp šalių nagrinėtoje civilinėje byloje (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-986-595/2017) teigė, jog atsakovės statiniai ir atstumas iki ginčo sklypo ribos jai netrukdo ir jos interesų nepažeidžia.
25. Nurodo, kad ieškovės pozicija dėl susitarimo su ankstesniu ginčo žemės sklypo savininku dėl laikino sodo namelio pastatymo 2 m atstumu, o vėliau jį koreguojant, vertintina kritiškai, nes, anot atsakovės, šiuo atveju sodo namelis nebuvo laikinas statinys, jis buvo įregistruotas NTR (statybos pradžia 1992 m., pabaiga – 2009 m.), todėl negalėjo būti koreguojama jo buvimo vieta ir/ar atstumai iki sklypo ribos. Pažymi, kad nurodytas sodo namelis buvo rekonstruotas, pakeista paskirtis, tačiau atstumas iki ieškovės žemės sklypo nebuvo pakeistas.
Šalies argumentai
26. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pakartotinai nurodė, kad ieškovė ir jos tėvas anksčiau sutiko su atstumais tarp sodo namelio ir ieškovės žemės sklypo ribos, tuo tarpu atsakovė atliko tik minėto sodo namelio rekonstrukciją į ūkio pastatą, išlaikant senus pamatus, tačiau atstumai buvo išlaikyti tie patys, todėl ir dėl sutikimo į ieškovę nebuvo kreiptasi; tai patvirtino ir inspekcija; faktiniai atstumai galimai kažkiek sumažėjo dėl apšiltinamojo sluoksnio, nes ūkio pastatas buvo apšiltintas, tačiau apšiltinamojo sluoksnio plotis neskaičiuojamas. Taigi, anot atsakovės atstovės, šiuo atveju ieškovė net neįrodė jos teisių pažeidimo, todėl nepagrįstai pareiškė ieškinį. Be to, ieškovė praleido senaties terminą reikšti pretenzijas dėl minėtų atstumų, nes jas turėjo teisę reikšti per vienerius metus nuo statybų pradžios, t. y. iki 2012 m. (arba iki 1993 m.). Pažymėjo, kad atstumas nuo sodo namo iki ieškovės žemės sklypo sudaro virš 3 m, todėl ieškovės sutikimo dėl šios statybos nereikėjo; o jeigu minėtas atstumas yra truputi mažesnis nei 3 m, tai toks pažeidimas laikytinas mažareikšmiu ir nebūtų proporcinga tokį statinį (jo dalį) griauti. Nurodė, kad ūkio pastatas negali būti laikomas sodo namo priestatu, nes jis buvo pastatytas anksčiau nei sodo namas. Paaiškino, kad šiuo atveju ginčo statinių kadastriniai matavimai nėra ginčijami, todėl laikytini teisingais. Atsakovės atstovės vertinimu, nors SĮ 23 straipsnio 25 dalis šiuo metu negalioja, tačiau ji galiojo rekonstrukcijos ir statybų laikotarpiu (rekonstrukcijos pabaiga 2014 m. rugpjūčio 11 d.), todėl minėta dalis taikytina (ją taiko ir teismai savo praktikoje). Pažymėjo, kad jokių pažeidimų nerado ir inspekcija, nors daug kartų tikrino atsakovės statinius. Anot atsakovės atstovės, ieškovė siekė gauti dalį ginčo žemės sklypo, o jo negavus, kerštauja, reikšdama nepagrįstus reikalavimus civilinėse bylose ir piktnaudžiaudama procesu.
27. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – inspekcija) išvadoje nurodyta, kad išvadą teikianti institucija susipažino su pateiktais dokumentais ir nustatė, jog dokumentų rinkmenoje ,,kadastrinių matavimų byla (duomenys neskelbtini)“ yra pateiktas statinių išdėstymo planas iš kadastrinių matavimų bylos, parengtos 2009 m. rugsėjo 2 d. (toliau – planas 1), ir statinių išdėstymo planas kadastrinių matavimų byloje, parengtoje 2014 m. liepos 1 d. (toliau – planas 2). Nurodo, kad plane 1 matomas sklype stovintis sodo namelis, pažymėtas indeksu 1S1/ž, kurio išoriniai matmenys 5,10x5,57 m; plane 2 matomas ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu 1I1/ž (b.p. 1S1/ž), kurio išoriniai matmenys 1,44x5,57 m. Palyginus abiejų planų duomenis galima būtų teigti, kad ūkinio pastato viena kraštinė (ilgis – 5,57 m) yra buvusio sodo namelio, pastatyto 1992 m. ir rekonstruoto 2011-2014 m., dalis. Nurodyta, kad pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti ar statant naują nesudėtingą pastatą – sodo namą, pažymėtą indeksu 2S1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje, parengtoje 2014 m. liepos 1 d., nurodytas sodo namo 2S1/b bendras plotas – 79,85 kv. m, o ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatymo plotas – 8 kv. m), yra išlaikytas minimalus atstumas iki kaimyninio sklypo ribos, kadangi pateiktuose statinių išdėstymo planuose šis atstumas nėra nurodytas.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismo posėdžio metu inspekcijos atstovė nurodė, kad jeigu šiuo atveju sodo namelis, kuris buvo rekonstruotas į ūkio pastatą, buvo įregistruotas ir rekonstruojant jo kraštinės sutapo, galima būtų nesilaikyti nustatyto privalomo 3 m atstumo, nes toks atstumas buvo ir anksčiau. Teigė, kad nors ūkio pastatas ir būtų priblokuotas prie sodo namo, tokie statiniai vis tiek laikytini atskirais, nes registruoti kaip atskiri objektai. Pažymėjo, kad rašant išvadą buvo remtasi kadastrinių matavimų bylos duomenimis, kurie nėra ginčijami. Teigė, kad vienerių metų ieškinio senatis dėl tam tikrų pažeidimų skaičiuojama nuo statybos pradžios. Nurodė, kad atstumas įprastai matuojamas nuo labiausiai išsikišusios statinio vietos (anksčiau jis buvo matuojamos nuo statinio sienos); apšiltinimo sluoksnis neįskaičiuojamas į bendrą atstumą.
29. Liudytojas J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad anksčiau ginčo žemės sklype buvo sodo namelis, pastatytas dar 1976 m., jis buvo pastatytas maždaug 2 m atstumu iki ieškovei šiuo metu priklausančio žemės sklypo, tačiau su buvusiu savininku buvo sutarta, jog jis nukels minėtą sodo namelį, išlaikant 3 m atstumą. Teigė, kad atsakovės žemės sklype ir šiuo metu vykdomi statybos darbai; atstumas iki ūkio pastato, kurį liudytojas vertina kaip sodo namo priestatą, sudaro apie 1,5 m, o iki naujai pastatyto sodo namo nesudaro 3 m.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
30. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovei G. M. priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 1994 m. spalio 18 d. pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat sodo namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2011 m. gruodžio 19 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini)).
31. Nustatyta, kad atsakovei N. M. priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2010 m. sausio 15 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė visas sklypas, tačiau 2018 m. vasario 13 d. dovanojimo sutartimi ½ dalį atsakovė padovanojo V. M. (V. M.)), taip pat sodo namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2014 m. liepos 4 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1), ir ūkio pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2010 m. sausio 15 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
32. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2010 m. sausio 15 d. įsigijo iš L. R. ir A. G. ginčo žemės sklypą ir sodo namelį – 25,03 kv. m ploto, pažymėjimas plane – 1S1/ž. Įsigijusi nurodytą sodo namelį, atsakovė 2011 m. pradėjo jo rekonstravimo darbus ir naujo statinio, t. y. sodo namo, statybos darbus, kurie buvo užbaigti 2014 m. liepos 4 d.; tuo pagrindu išduota deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kurioje nurodyta, jog užbaigta sodo namo (kurio bendras plotas nurodomas 79,85 kv. m) nauja statyba ir ūkio pastato (8 kv. m.) (buvęs pastatas 1S1/ž, t. y. sodo namelis) rekonstrukcija, t. y. sodo namelio paskirtis buvo pakeista į ūkio pastatą. Visi šie duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR).
33. Išvadą teikianti institucija, kaip minėta, išvadoje, be kita ko, nurodė, kad ginčo ūkio pastato viena kraštinė (ilgis – 5,57 m) yra buvusio sodo namelio, pastatyto 1992 m. ir rekonstruoto 2011-2014 metais, dalis.
34. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl atstumų nuo ginčo sodo namo ir ginčo ūkio pastato iki ieškovės žemės sklypo ribos, todėl tikslinga įvardinti nurodytus atstumus – tiek buvusius anksčiau, tiek po ginčo pastatų statybos/rekonstrukcijos. Taigi, byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad atstumas nuo sodo namelio iki ieškovės žemės sklypo ribos (iki atsakovei pradėjus rekonstrukcijos/statybos darbus) sudarė apie 2 metrus; tai patvirtina ir byloje pateikta 1992 m. balandžio 18 d. ginčo sklypų schema; šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir ieškovė su liudytoju.
Žemesnės instancijos teismas
35. Pagal atsakovės pasamdyto matininko skaičiavimus 2019 m. lapkričio 9 d. atstumas nuo ginčo ūkio pastato kontūro pamato iki ieškovės žemės sklypo ribos viename taške sudaro 1,99 m, kitame taške – 1,91 m; nuo ginčo ūkio pastato kontūro su apšiltintu sluoksniu viename taške sudaro 1,84 m, kitame taške – 1,75 m; atstumas nuo ginčo sodo namo kontūro pamato iki ieškovės žemės sklypo ribos viename taške sudaro 3,49 m, kitame taške – 3,33 m; nuo ginčo sodo namo stogo kontūro iki ieškovės žemės sklypo ribos viename taške sudaro 3,15 m, kitame taške – 3,01 m.
36. Pagal ieškovės pasamdyto matininko skaičiavimus 2019 m. gruodžio 18 d. atstumas nuo ginčo ūkio pastato sienos iki ieškovės žemės sklypo ribos viename taške sudaro 1,86 m, kitame taške – 1,76 m; nuo ginčo ūkio pastato stogo krašto iki ieškovės žemės sklypo ribos viename taške sudaro 1,42 m, kitame taške – 1,23 m; atstumas nuo ginčo sodo namo pastato sienos iki ieškovės žemės sklypo ribos viename taške sudaro 3,51 m, kitame taške – 3,35 m; nuo ginčo sodo namo stogo krašto iki ieškovės žemės sklypo ribos viename taške sudaro 3,17 m, kitame taške – 2,97 m.
Ieškinys netenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
37. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis). Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014).
38. CK 4.99 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo.
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkas (ieškovas) turi įrodyti savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, o atsakovas – kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014).
40. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi ginčo ūkio pastato ir sodo namo rekonstrukcijos/statybos metu, t. y. 2011-2014 m.) 11 priedo 4 dalį, rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų).
41. Pagal SBĮ 6 straipsnio 4 dalies 1 punktą, pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu gali būti statomi esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui.
Dėl atstumo nuo ginčo sodo namo iki ieškovės žemės sklypo ribos ir kitų su juo susijusių aplinkybių
42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atstumas nuo ginčo sodo namo pastato stogo krašto (labiausiai išsikišusios konstrukcijos) iki ieškovės žemės sklypo ribos viename taške sudaro 3,17 m, kitame taške – 2,97 m. Taigi, nurodytas reikalavimas dėl 3 m atstumo (tarp sodo namo ir ieškovės žemės sklypo) iš esmės laikytinas išlaikytu, t. y. tik viename taške minėtas atstumas yra mažesnis 3 cm nei privalomas. Ieškovė, be kita ko, prašo minėtą atstumą atstatyti iki nustatyto 3 m atstumo, nes nėra davusi sutikimo dėl mažesnio nei 3 metrų atstumo.
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Konstatavus, kad atliekant statybos/rekonstravimo darbus nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių atstumus, ir įpareigojant pašalinti šį pažeidimą, turi būti vertinamas tokio įpareigojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).
44. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).
45. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nurodytas pažeidimas, t. y. reikiamo atstumo nuo ginčo sodo namo stogo iki ieškovės žemės sklypo ribos neišlaikymas 3 cm, laikytinas mažareikšmiu pažeidimu, kurio šalinimas – ardant ar kitaip koreguojant dėl to stogą, būtų neproporcingas tokiam pažeidimui, todėl teismas atmeta ieškovės reikalavimą šioje dalyje. Be to, toliau šiame sprendime taip pat bus pasisakyta dėl ieškovės sutikimo privalomumo (dėl nurodyto atstumo), statant šį sodo namą.
46. Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad ginčo sodo namo kadastriniai matavimai buvo atlikti klaidingai ir sodo namo bendras plotas faktiškai yra didesnis nei nurodyta kadastrinių matavimų byloje, t. y. didesnis nei 79,85 kv. m, atitinkamai jam reikėjo statybos leidimo. Šią aplinkybę įrodinėjo tuo, kad sodo namo kadastrinių matavimų byloje neįtrauktas objektas, pažymėtas Nr. 1I1ž, kurio užstatymo plotas – 8 kv. m, kuris nurodytas kaip ūkio pastatas, tačiau, anot ieškovės, jis laikytinas namo priestatu; be to, rėmėsi savo atliktais sodo namo išorės matavimais (skaičiuodama išorės plyteles).
47. Visų pirma, teismas kritiškai vertina ieškovės pateiktus sodo namo išorės skaičiavimus, nes, kaip teisingai nurodė atsakovė, pastato bendras plotas skaičiuojamas sudedant jo vidaus patalpų plotus (o ne skaičiuojant išorės matmenis), kaip kad nurodyta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, patvirtintose Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (redakcija, galiojusi rekonstrukcijos/statybos metu); be to, ieškovė nepateikė jokių jos pateiktus skaičiavimus patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai).
48. Antra, teismas laiko neįrodytus ieškovės argumentus, jog ginčo ūkio pastatas turėtų būti laikomas sodo namo priestatu ir jo plotas įskaičiuojamas į ginčo sodo namo plotą. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, ūkio pastatas – prieš rekonstrukciją buvęs sodo namelis, turi atskirą unikalų numerį, yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl negali tapti kito naujai pastatyto statinio dalimi (šiuo atveju priestatu); tokios pozicijos laikėsi ir išvadą teikiančios institucijos atstovė. Be to, ieškovės nurodomame Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (redakcija, galiojusi rekonstrukcijos/statybos metu) 69.2 punkte nustatyta, jog gyvenamosios paskirties pastato priestatu gali būti vėliau pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į šį statinį. Šiuo atveju nustatyta, kad ginčo ūkio pastatas nebuvo pastatytas vėliau nei sodo namas, jis, kaip minėta, buvo rekonstruotas iš buvusio sodo namelio, tuo tarpu sodo namas buvo pastatytas vėliau.
49. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, ieškovės argumentai dėl ginčo sodo namo statybos neteisėtumo (neteisingai atlikus matavimus, negavus statybos leidimo/sutikimo) atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti; be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kadastrinių matavimų bylos duomenys, su kuriais ieškovė ir nesutinka, nėra ginčijami/nuginčyti, todėl laikytini teisingais.
Dėl atstumo nuo ginčo ūkio pastato iki ieškovės žemės sklypo ribos ir kitų su juo susijusių aplinkybių
50. Viena vertus, iš byloje pateiktų ieškovės matavimų, kurių atsakovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo, nustatyta, kad atstumas nuo ginčo ūkio pastato stogo krašto (labiausiai išsikišusios konstrukcijos) iki ieškovės žemės sklypo ribos viename taške sudaro 1,42 m, kitame taške – 1,23 m. Taigi, matyti, kad reikiamas 3 m atstumas iki kaimyninio žemės sklypo ribos nėra išlaikytas.
51. Kita vertus, byloje nekilo ginčo dėl to, kad sodo namelis, kuris vėliau buvo rekonstruotas ir pakeista jo paskirtis į ūkio pastatą, dar 1992 m. (pagal byloje esančius rašytinius įrodymus; pagal ieškovę ir liudytoją ir dar seniau – nuo 1976 m.) buvo pastatytas maždaug 2 m atstumu iki ieškovės žemės sklypo ribos; ieškovė ir liudytojas nurodė, kad su buvusiais ginčo žemės sklypo savininkais buvo sutarta dėl tokio atstumo, t. y. faktiškai buvo duotas žodinis sutikimas dėl tokio atstumo (mažesnio nei privalomas). Teismas kritiškai vertina ieškovės paaiškinimus, kad su buvusiais savininkais buvo sutarta ateityje nukelti minėtą sodo namelį iki reikiamo atstumo, nes, visų pirma, nepateikta jokių tai pagrindžiančių įrodymų; antra, kaip teisingai nurodė atsakovė, nurodytas sodo namelis buvo įregistruotas nekilnojamojo turto objektas, t. y. nebuvo laikino pobūdžio statinys, todėl jo pastatymo vieta negalėjo būti koreguojama; trečia, toks sąlyginis sutikimas dėl sodo namelio statybos (atstumo) negalėjo būti išduotas.
52. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad anksčiau matavimai įprastai buvo matuojami nuo sienos, o ne nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų, todėl, teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, jog minėtas 2 metrų atstumas nuo sodo namelio iki ieškovės žemės sklypo ribos taip pat tuo metu (1992 m.) buvo matuojamas būtent nuo minėto pastato sienos, o ne, pavyzdžiui, stogo konstrukcijų (CPK 185 straipsnis).
53. Kaip minėta, išvadą teikianti institucija išvadoje, be kita ko, nurodė, kad ginčo ūkio pastato viena kraštinė (ilgis – 5,57 m) yra buvusio sodo namelio, pastatyto 1992 m. ir rekonstruoto 2011-2014 m., dalis. Taigi, teismo vertinimu, darytina išvada, kad rekonstruojant sodo namelį į ginčo ūkio pastatą atstumas iki ieškovės žemės sklypo ribos iš esmės nepakito, t. y. nesumažėjo, lyginant su buvusiu sodo namelio atstumu iki ieškovės žemės sklypo ribos. Tam tikrą nurodyto atstumo sumažėjimą – šiuo atveju iki 1,23-1,42 m (nuo 2 m), galima paaiškinti tuo, jog, kaip minėta, anksčiau matavimai buvo atliekami nuo pastato sienos, o ne nuo stogo konstrukcijų, kaip kad buvo daryta šiuo atveju; taip pat pažymėtina, jog anksčiau matavimai buvo ne tokie tikslūs kaip kad yra šiuo metu (dėl matavimo prietaisų skirtumų). Be to, atsakovė nurodė (ir ieškovė to neginčijo), kad ginčo ūkio pastatas buvo apšiltintas, tuo tarpu ginčo byloje nekilo, jog apšiltinamojo sluoksnio storis neįskaičiuojamas į minėtą atstumą.
54. Teismas taip pat laiko neįrodytas ieškovės aplinkybes, kad ginčo ūkio pastatas, lyginant ieškovės pasamdyto matininko atliktus ūkio pastato matavimus su sodo namelio išmatavimais, negalėjo tiek padidėti tik dėl apšiltinamojo sluoksnio. Visų pirma, šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų koks būtent yra ginčo ūkio pastato apšiltinamojo sluoksnio storis; antra, kaip minėta, galima paklaida tarp ankstesnių ir dabartinių matavimų (atsižvelgiant į matavimo prietaisų skirtumus ir pan.).
55. Pažymėtina, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi ginčo ūkio pastato rekonstravimo metu, t. y. 2011-2014 m.) VIII skyriaus 33.2 punkte nustatyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų.
56. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, galiojusį minėto pastato rekonstravimo metu (pažymėtina, kad iš esmės identiška nuostata nustatyta ir šiuo metu galiojančiame Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017), atsakovei atliekant nurodytus rekonstravimo darbus, tačiau nemažinant atstumo tarp rekonstruojamo statinio ir kaimyninio (ieškovės) sklypo ribos, ieškovės sutikimas dėl tokių darbų nebuvo reikalingas.
57. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir Inspekcija dar 2015 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 2D-19956, kuriame, be kita ko, nurodė, jog po N. M. sodo namo rekonstrukcijos išlaikyti teisės aktų nustatyti atstumai iki besiribojančių žemės sklypų ribų, taigi ir rašytiniai sutikimai (susitarimai) sodo namo (turima omenyje sodo namelį, nes ginčo sodo namas nebuvo rekonstruojamas, o naujai statomas) rekonstrukcijai neprivalomi.
58. Apibendrinant, konstatuotina, kad ieškovės sutikimo dėl ginčo ūkio pastato rekonstravimo nereikėjo, nes rekonstruojant minėtą statinį buvo išlaikytas iš esmės tas pats atstumas, kuris faktiškai buvo ir iki rekonstrukcijos, su kuriuo ieškovė buvo sutikusi, t. y. faktiškai išreiškusi sutikimą.
Dėl termino reikšti pretenzijas
59. Kita vertus, net jeigu laikyti, kad minėtai rekonstrukcijai ar sodo namo statybai buvo būtinas ieškovės, kaip gretimo sklypo savininkės, sutikimas, atkreiptinas dėmesys į SĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 25 dalį.
60. Pagal SĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas yra statybą leidžiantis dokumentas, jeigu pagal teisės aktų nuostatas yra privaloma tokį sutikimą gauti. Ginčo statinio statybą leidžiančiam dokumentui pagal SĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą priskirtas gretimo sklypo savininko rašytinis sutikimas. Šio straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad rašytiniai sutikimai tampa neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.
61. Pažymėtina, kad SĮ 23 straipsnio 25 dalis galiojo nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. būtent ginčo ūkio pastato rekonstravimo ir ginčo sodo namo statybos metu. Jeigu pastatytas statinys be leidimo ir reiškiamos pretenzijos dėl savavališkos statybos, tai taikomos statybą reglamentuojančios teisės normos, kurios galiojo statybos metu, o ne pretenzijos pareiškimo metu. Pagal statybos metu galiojusį STR ir kitus teisės aktus sprendžiama, ar buvo reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas statiniui statyti, ir kokie buvo nustatyti techniniai parametrai statiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-695/2015). Apeliacinės instancijos teismai taip pat laikosi praktikos, kad turi būti taikomi ginčo statinių statybos/rekonstrukcijos metu galioję teisės aktai (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1329-658/2018).
62. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė per įstatyme nustatytą vienerių metų terminą nuo statybos/rekonstrukcijos pradžios (2011 m.), t. y. tada, kai sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galimą teisių pažeidimą, pretenzijų atsakovei nepareiškė (tiek dėl ginčo sodo namo, tiek dėl ūkio pastato (buvusio sodo namelio)); pagal bylos duomenis, pirmąsias pretenzijas ieškovė pradėjo reikšti 2015 m., tačiau jos inspekcijos buvo atmestos kaip nepagrįstos (byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų jas ginčijusi). Taigi, darytina išvada, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punkte ir SĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas rašytinis sutikimas rekonstruoti ginčo ūkio pastatą ir statyti sodo namą nebuvo privalomas, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti, kad ūkio pastato rekonstrukcija ir sodo namo statyba yra neteisėta.
Dėl ieškovės teisių (ne)pažeidimo
63. Ieškovės reikalavimai, be kita ko, grindžiami žemės sklypo savininko nuosavybės teisės pažeidimu dėl to, kad atsakovės įvykdyta statyba (sodo namo) ir rekonstrukcija (ūkio pastato) pažeidžia ieškovės teises dėl neigiamo neleistino poveikio jos žemės sklypui – į ieškovės žemės sklypo dalį nepatenka saulės šviesa, prastai auga augalai, lietaus nuotekos nuo atsakovės statinių nuteka į ieškovės žemė sklypą. Pagal šio sprendimo 39 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką būtent tokį neleistiną neigiamą poveikį šioje byloje turėjo įrodyti ieškovė, tuo tarpu atsakovė turėjo įrodyti, kad jos veiksmai – ūkio pastato rekonstrukcija ir sodo namo statyba, neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
64. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).
65. Kiekviena statyba, esanti gretimai su kitu pastatu ar po to, kai jis pastatytas, sukelia arba gali sukelti tam tikrų nepatogumų gretimo pastato ir atitinkamai žemės sklypo savininkui ar naudotojui. Siekiant to išvengti arba užtikrinti bendrus interesus yra nustatyti tam tikri reikalavimai, įskaitant priešgaisrinius, insoliacinius ir kt., tačiau šie techniniai reikalavimai nėra savitiksliški ir ne kiekvienas jų pažeidimas lemia teisinės sankcijos taikymą.
66. Nagrinėjamu atveju šiame sprendime nustatyta, kad atsakovės vykdyta ūkio pastato rekonstrukcija ir sodo namo statyba buvo iš esmės teisėta (arba su mažareikšmiais pažeidimais), tuo tarpu ieškovė, teismo vertinimu, neįrodė savo nurodytų žemės sklypo savininko nuosavybės teisės pažeidimų, apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais dėl užstojamos saulės, lietaus nutekėjimo ir pan., tačiau nepateikiant jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės ir atsakovės santykiai pakankamai ilgai yra įtempti; ieškovė dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo į teismą buvo kreipusis jau ne vieną kartą, kas kartą nurodydama vis kitas savo galimai pažeistas teises. Pažymėtina, kad atsakovės nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-986-595/2017, nagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkė teisme, ieškovė, nors jau minėtos bylos nagrinėjimo metu neabejotinai žinojo apie esamus atstumus tarp ginčo statinių ir jos žemės sklypo, tačiau jokių reikalavimų dėl šių atstumų nereiškė, priešingai, sutiko, jog nurodyti atstumai netgi būtų dar mažesni, jeigu atsakovė sutiktų perleisti 0,5 m ploto ginčo žemės sklypo dalį ieškovei (ir tik netenkinus minėto ieškovės reikalavimo, buvo pareikštas nagrinėjamas ieškinys).
67. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas netenkina ieškovės suformuluotų ieškinio reikalavimų, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
68. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
70. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.
71. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovės bendrai 1 717,50 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
72. Teismo vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
73. Byloje iš viso patirta 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės G. M. ieškinio atsakovei N. M. dėl per arti pastatyto sodo namo, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, netenkinti.
Priteisti atsakovei N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 717,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.