- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-01
- Bylos Nr.
- e2-986-595/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26989-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- N. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto
- Trečiasis asmuo
- J. J., VĮ “Registrų centras”
- Kategorijos
- 2.1.5.1.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus atstovei G. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams N. M. bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, dalyvaujant tretiesiems asmenims J. J., VĮ “Registrų centras” Vilniaus filialui, sodininkų bendrijai “Upelis”, dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo, administracinio akto panaikinimo bei žemės sklypo ribų nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti žemės sklypo Nr. 118, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 1/12095, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Upelis“, nuosavybės teise priklausančio atsakovei, kadastrinius matavimus negaliojančiais; pripažinti netekusiu galios Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-21 įsakymą Nr. 2.3-19422-(30) „Dėl L. R. ir A. G. žemės sklypo Nr. 118, (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Upelis“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“; nustatyti ribą tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų (žemės sklypo Nr. 118 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo Nr. 119 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šiuose taškuose: šiaurinį ribos tarp žemės sklypų tašką koordinatėse: X=6051689.66, Y=581548.61, o pietinį (dėl jo ginčo tarp bylos šalių nėra) koordinatėse: X 6051609.73, Y=581537.71; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (e.b. 2t., b.l. 141-152).
Ieškinyje nurodė, kad 2012-01-03 savivaldybės įmonė „Vilniaus planas" atliko tiksliuosius jai priklausančio žemės sklypo Nr. 119 matavimus, kurių metu paaiškėjo, kad atliekant atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo padarya klaida - neteisingai nustatyta žemės sklypo Nr. 118 šiaurinė riba, taip pat nustatyta žemes sklypo Nr. 119 rytinė kraštinė neatitinka faktinio žemės sklypo Nr. 119 kontūro ir SB „Upelis“ planu. Dėl šios klaidos ieškovė negalėjo įregistruoti žemės sklypo Nr. 119 tiksliųjų matavimų. Nurodo, kad ginčijamuose matavimuose padaryta klaida konstatuojama ir 2012-02-09, 2014-11-06, 2015-03-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštuose, SB „Upelis“ 2012-05-8 rašte bei SB „Upelis“ rašte UAB „Ostlit“ „Dėl
žemės sklypų Nr. 118 ir Nr. 119“. Klaidą ginčijamuose matavimuose pripažino ir juos atlikusi matininkė, kuri sudarė 2012-12-10 žemės sklypo planą, siekiant ištaisyti klaidą. Antstolis M. D. 2013-12-05 ir 2014-08-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksavo, kad matavimai atlikti klaidingai. Ginčiamuose matavimuose nustatytos žemės sklypo Nr. 118 kraštinės ne visur ribojasi su natūraliais kontūrais, neatitinka faktinio žemės sklypų naudojimo ir SB „Upelis“ žemės sklypų plano. Iš SB „Upelis“ žemės sklypų plano matyti, kad žemės sklypo Nr. 119 šiaurinė kraštinė turėtų būti 15,45 m, o žemės sklypo Nr. 118 - 12 m, o ginčijamuose matavimuose nurodyta žemės sklypo Nr. 118 šiaurinė kraštinė yra 11,57 m ilgio, t.y. sutrumpėjusi, nei nurodyta minėtame generaliniame plane, o atsižvelgiant į šiuose matavimuose užfiksuotą žemės sklypo Nr. 118 padėtį, apie 0.5 m sutrumpėja žemės sklypo Nr. 119 šiaurinė kraštinė. Žemės sklypo Nr. 118 rytinė kraštinė pagal SB „Upelis“ žemės sklypų planą yra 80,67 m ilgio, o ginčijamuose matavimuose ši kraštinė nustatyta 80,13 m ilgio. Ginčijamus matavimus atlikusios matininkės J. J. 2012-09-18 Žemės sklypo schemoje M 1:500 užfiksuota žemės sklypo Nr. 118 ir žemės sklypo Nr. 119 šiaurinių kraštinių sankirtos taško ir žemės sklypo Nr. 118 rytinės kraštines neatitiktis faktinei SB „Upelis“ generaliniame plane nurodytos žemės sklypo Nr. 118 ir žemes sklypo Nr. 119 padėčiai. Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ sudarytame Žemės sklypo Nr. 119 plane M 1:500, remiantis SB „Upelis“ generaliniu planu bei faktiniu žemės sklypų naudojimu, nustatomos susikertančių Žemės sklypo Nr. 118 ir Žemės sklypo Nr. 119 šiaurinių kraštinių koordinatės- x=6051689.66; y=581548.61. Aplinkybė, jog faktinė riba tarp Žemės sklypo Nr. 118 ir Žemės sklypo Nr. 119, o kartu ir natūralūs Žemės sklypo Nr. 118 ir Žemės sklypo Nr. 119 kontūrai yra kitokie, nei nustatyta ginčijamuose matavimuose, patvirtinama 2014-08-05 antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Pirmasis taškas, matuotas atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą (x=6051689,06; y=581549,04), nustatytas ginčijamais matavimais, yra nutolęs apie 1 metrą į žemės sklypą Nr. 118. Šiame faktinių palinkybių konstatvimo protokole taip pat nurodyta, jog tarp žemės sklypo Nr. 119 ir žemes sklypo 118 eina takelis, atribotas šiferiu, įkastu Žemės sklype Nr. 119 tam, jog būtų išlaikytos į ieškovės daržą atvežtos žemės, nes Žemės sklype Nr. 119 dėl atvežtų žemių yra susidaręs paaukštėjimas. Faktiškai šį takelį visuomet naudojo ir tebenaudoja ieškovė, atsakovė nuo takelio yra atsitvėrusi metaline viela tarp kuolų. Antstolio konstatuota takelio buvimo vieta ir forma (siaurėjimas nuo 54 cm iki suėjimo į vieną tašką) atspindi natūralaus Žemes sklypo Nr. 118 ir Žemės sklypo Nr. 119 kontūro neatitikties ginčijamuose matavimuose nustatytai Žemės sklypo Nr. 118 rytinei ribai. Pagal ginčijamus matavimus takelis, kurį ieškovė visuomet naudojo ir naudoja priėjimui prie daržo, yra priskirtas į žemės sklypo Nr. 118 plotą. Tai patvirtina, kad atliekant ginčijamus matavimus buvo neatsižvelgta į faktinį Žemės sklypo Nr. 118 ir Žemės sklypo Nr. 119 besiribojančios kraštinės faktinį naudojimą. Remiantis Kadastro nuostatų 32.1. punktu, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba busimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Ginčijami matavimai buvo atlikti nesilaikant šių Kadastio nuostatų reikalavimų. UAB „Ostlit“ 2009-07-07 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte kaip Žemės sklypo Nr. 119 savininkas pasirašė ieškovės tėvas J. M., ieškovė nebuvo supažindinta su riboženklių paženklinimo eiga. Žemės sklypo Nr. 118 ribos nebuvo realiai paženklintos šiame žemės sklype, nei ieškovė, nei jos tėvas nebuvo tinkamai supažindinti su ginčijamais matavimais nustatytomis Žemės sklypo Nr. 118 ribomis. Atliekant ginčijamus matavimus, ieškovės tėvui buvo tik parodytas Žemės sklypo Nr. 118 planas ir pateiktas pasirašyti Paženklinimo-parodymo aktas. Kadangi ieškovės tėvui nebuvo parodyta faktinė ginčijamais matavimais nustatyta Žemės sklypo Nr. 118 šiaurinės kraštinės riba, ieškovės tėvas negalėjo pastebėti, jog ginčijamuose matavimuose yra padaryta klaida, pažeidžianti ieškovės, kaip žemės sklypo Nr. 119 savininkės, nuosavybes teisę į Žemės sklypą Nr. 119.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti (e.b. 2t., b.l. 181-192). Atsiliepime nurodo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas Nr. 119, kuris iš vakarų pusės ribojasi su atsakovei nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu Nr. 118. Prieš atsakovei įsigyjant šį žemės sklypą buvusių savininkų L. R. ir A. G. užsakymu buvo atlikti jo tikslieji kadastriniai matavimai, kurie VĮ „Registrų centras“ įregistruoti 2010-01-07. Kadastrinius matavimus atliko UAB „Ostlit“ matininkė J. J.. Kadastrinių matavimų byloje yra 2009-07-07 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašė visi gretimų žemės sklypų savininkai (naudotojai) ir SB „Upelis“ primininkas. Atliekant ginčijamus matavimus ieškovė sutiko su tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų nustatyta ir pažymėta riba, pastabų ir prieštaravimų nereiškė. Nacionalinės žemės tarnybos 2012-02-09 rašte „Dėl žemės sklypų Nr. 118 ir Nr. 119, esančių SB „Upelis“, Vilniuje“ konstatuota, kad „žemės sklypų Nr. 118 ir Nr. 119 faktinė riba sutampa su riba, nustatyta UAB „Ostlit“ vykdytojos J. J.“. 2013-09-09 Nacionalinės žemės tarnybos rašte G. M. „Dėl informacijos pateikimo“ taip pat nurodyta, kad „atliekant gretimų žemės sklypų Nr. 116 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 117 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 118 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių SB „Upelis“, Vilniuje, kadastrinius matavimus, žemės sklypo Nr. 119 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas (naudotojas) pasirašėte žemės sklypų Nr. 116, Nr. 117, Nr. 118 ribų paženklinimo-parodymo aktuose, t.y. sutikote su žemės sklypų Nr. 116, Nr. 117, Nr. 118 atliktais kadastriniais matavimais“. Atliekant atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus nepažeisti jokie teisės aktų reikalavimai, kurie sudarytų pagrindą pripažinti juos negaliojančiais. Atsižvelgiant į tai kita riba tarp žemės sklypų negali būti nustatinėjama ir toks ieškovės reikalavimas turi būti atmestas. Tarp ieškovės Žemės sklypo Nr. 119 ir atsakovės Žemės sklypo Nr. 118 riba yra nustatyta teisės aktų nustatyta tvarka pasirašytu 2009-07-07 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, 2010-01-07 įregistruotais tiksliaisiais Žemės sklypo Nr. 118 kadastriniais matavimais bei pažymėta Lietuvos kadastro žemėlapyje ir yra aiški. Visi ieškovės išvedžiojimai, kad ginčijami kadastriniai matavimai tariamai neatitinka faktinio sklypų naudojimo nepagrįsti.
Atsakovas Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; taikyti ieškinio senatį reikalavimui pripažinti netekusiu galios Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-21 įsakymą Nr. 2.3-19422-(30) „Dėl L. R. ir A. G. žemės sklypo Nr. 118, Salininkų g., sodininkų bendrijoje „Upelis“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“ (e.b. 3t. b.l. 3-7). Atsiliepime nurodė, kad žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymą atliekant kadastrinius matavimus, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Remiantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 6 str. 3 d. mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Vilniaus miesto mero 1994-04-21 potvarkiu Nr. 736V buvo patvirtintas SB „Upelis” teritorijos generalinis planas. Pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012-01-27 patikrino žemės sklypų Nr. 118 ir Nr. 119 faktinį naudojimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 01-49-14. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo Nr. 118 šiaurinės linijos ilgis yra 0,43 m. trumpesnis lyginant su SB „Upelis” generaliniame plane nurodytu linijos ilgiu, o žemės sklypo Nr. 119 šiaurinės linijos ilgis atitinka SB „Upelis” generaliniame plane nurodytą linijos ilgį. Vilniaus miesto skyrius 2013-09-09 raštu Nr.49SFN-(14.49.104)-1102 įvertinęs žemės sklypų Nr. 118, Nr. 119 ir gretimų žemės sklypų dokumentaciją bei VĮ Registrų centre esančią informaciją nustatė, kad žemės sklypo Nr. 119 šiaurinės ribos ilgis yra 14,96 kv. m.
Pažymi, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t.y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymų aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre. Nagrinėjamu atveju, toks aktas, nustatant gretimų žemės sklypo, jų tarpe ir Žemės sklypo Nr. 118, kadastrinius matavimus, buvo surašytas, o žemės sklypo Nr. 119 savininkas (naudotojas) pasirašė žemės sklypo Nr. 118 ribų paženklinimo — parodymo akte, t. y. išreiškė savo sutikimą su žemės sklypo Nr. 118 atliktais kadastriniais matavimais. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnyje reglamentuota, kad Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši, todėl kilus ginčui dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto ir teisių į jį, nė viena iš ginčo šalių negali teisintis nežinojusi Nekilnojamojo turto registro duomenų. Įrašas Nekilnojamojo turto registre apie prašomą pripažinti netekusiu galios įsakymą yra įregistruotas 2010-01-07. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Mano, kad ieškovė praleido Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-21 įsakymo Nr. 2.3-19422-(30) apskundimo terminą, todėl prašo šiam ieškinio reikalavimui taikyti ieškinio senatį.
Trečias asmuo matininkė J. J. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti (e.b. 2t., b.l. 161-163). Nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012-01-27 patikrino žemės sklypo Nr. 118 ir Nr. 119 faktinį naudojimą, ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 01-49-14, kurio metu nustatyta, kad žemės sklypo Nr. 118 šiaurinės linijos ilgis yra 0,43 m trumpesnis lyginant su SB „Upelis“ generaliniame plane nurodytu linijos ilgiu, o žemės sklypo Nr. 119 šiaurinis linijos ilgis atitinka SB „Upelis“ generaliniame plane nurodytą linijos ilgį, todėl būtų klaidinga teigti, kad pažeistos sklypo Nr.119 teisės. Atliekant sklypo Nr. 118, kadastrinius matavimus žemės sklypo Nr. 119 savininkas (naudotojas) pasirašė žemės sklypo Nr. 118 ribų paženklinimo-parodymo akte, t. y. išreiškė savo sutikimą, su žemes sklypo Nr. 118 atliktais kadastriniais matavimais. Tai visiškai atitiko teisės aktus ir kadastrinių matavimų nustatymo taisykles. Tai įrodo ir suderinimai atitinkamų institucijų. 2013-09-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus rašte nėra nurodyta, kad atliekant sklypo Nr.118 matavimus buvo padaryta pažeidimų. Tuo labiau, kad atliekant kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastrinių duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 p. nurodyta, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo žemės sklypo suformuoto atliekant preliminarius matavimus. Teiginys, kad J. M. nebuvo realiai paženklintos ribos ya melagingas, kadangi visų gretimų sklypų savininkams (naudotojams) buvo nužymėtos ribos, pagal nurodytas koordinates ir tik po to pateiktas paženklinimo-parodymo aktas. Todėl vadovautis tik kalbomis ir dėl to teigti, kad kadastriniai matavimai atlikti neteisingai būtų ydinga. Kadangi kadastriniai matavimai buvo atlikti 2009 metais, todėl neaišku, kodėl ieškovė teikia duomenis apie antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kur tvoros, kurios atsirado neaišku kada ir neaišku kas jas pastatė. Ieškovė konstatuoja melagingą faktą, kad ji pripažino savo padarytą klaidą, šis teiginys visiškai melagingas, kadangi jokios klaidos ji nepadarė, todėl ir niekada jos pripažinti negalėjo.
Trečias asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“ Vilniaus filialas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad jie nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko, o tik įstatymų nustatyta tvarka vykdo nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre pateiktų dokumentų pagrindu, prašo teismo patikslintą ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra (e.b. 2t., b.l. 179-180).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų nustatyta, kad 2010-01-15 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovė iš A. G. bei L. R. nuosavybės teise įgijo žemės sklypą Nr. 118, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), SB „Upelis“, kuris nuo 2010-01-07 suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, Nekilnojamojo turto kadastre tikslinant ginčo žemės sklype esančių pastatų kadastrinius duomenis, kartu buvo patikslinti ir ginčo žemės sklypo kadastro duomenys 2014-07-24 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu (e.b. 1t., b.l. 10-11, 65-68, 71-76).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklypas Nr. 119, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), SB „Upelis“, nuosavybės teise priklauso ieškovei, jis suformuotas atliekant preliminarius matavimus (e.b. 1t., b.l. 12-13, 69-70).
Iš į bylą pateikto Žemės sklypo plano nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausantys aukščiau nurodyti žemės sklypai yra greta vienas kito (e.b. 1t., b.l. 16).
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad iki atsakovei įsigyjant ginčo žemės sklypą, buvusių savininkų L. R. ir A. G. užsakymu buvo atlikti žemės sklypo tikslieji kadastriniai matavimai, kurie VĮ „Registrų centras“ įregistruoti 2010-01-07, kuriuos atliko UAB „Ostlit“ matininkė J. J. (e.b. 1t., b.l. 16-19).
Vadovaujantis aukščiau nurodytais kadastriniais matavimais, 2009-12-21 Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. 2.3-19422-(30) „Dėl L. R. ir A. G. žemės sklypo Nr. 118, Salininkų g., sodininkų bendrijoje „Upelis“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“ patikslino šiuo metu atsakovei priklausančio žemės sklypo ribas, nustatydamas, kad jo plotas yra 949 kv.m. vietoj buvuvio 963 kv.m. (e.b. 1t., b.l. 106).
Byloje iškilęs ginčas dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bei valstybės institucijos priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl šalims priklausančių žemės sklypų ribos nustatymo.
Ieškovė ginčija UAB „Ostlit“ (šiuo metu bankrutavusi) atliktus kadastrinius matavimus, kuriais nustatytos besiribojančių atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. 118 šiaurinės kraštinės ir ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 119 šiaurinės kraštinės koordinatės nustatytos x-6051689.06, y-581549.04, prašydama nustatyti žemės sklypų ribas, nustatant šiaurinės kraštinės kordinates taškuose X-6051689.66, Y-581548.61. Dėl pietinių kordinačių ginčo byloje nėra.
Byloje pateiktas 2009-07-07 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. J1, kurį pasirašė visi gretimų žemės sklypų savininkai (naudotojai), įskaitant ieškovei priklausančio žemės sklypo naudotojas J. M., ir SB „Upelis“ primininkas (e.b. 1t, b.l. 14-15).
Ieškovė nurodo, kad ji apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2012-01-03 savivaldybės įmonei „Vilniaus planas" atlikus tiksliuosius jai priklausančio žemės sklypo Nr. 119 matavimus, kurių metu, anot ieškovės, paaiškėjo, kad ginčijamuose atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. 118 kadastriniuose matavimuose yra padaryta klaida, neteisingai nustatyta Žemės sklypo Nr. 118 šiaurinė riba, taip pat ginčijamuose matavimuose nustatyta žemes sklypo Nr. 119 rytinė kraštinė neatitinka faktinio žemės sklypo Nr. 119 kontūro ir SB „Upelis“ plano, dėl šios klaidos ieškovė negalėjo įregistruoti savo žemės sklypo Nr. 119 tiksliųjų matavimų, kuriuos atliko UAB Vilniaus planas“ (e.b. 1t., b.l. 20-26).
Nors ieškovė nurodo, kad neatitikimai žemės sklypo ribų buvo nustatyti 2012-01-03 atliekant jos žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau žemės sklypo ribas ji prašo nustatyti pagal 2013-06-10 nubraižytą žemės sklypo planą (e.b. 1t., b.l. 49-50).
Vertinant ieškovės nurodytas aplinkybes, kad dėl ginčijamų matavimų ji negalėjo įregistruoti jos žemės sklypo kadastrinių matavimų, atliktų savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ aktualus yra Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3571-608/2014, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, kurioje ieškovė siekė įregistruoti aukščiau nurodytus jai priklausančio žemės sklypo Nr. 119 kadastrinius
Žemesnės instancijos teismas
matavimus be atsakovės sutikimo. Įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-04 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3571-608/2014 konstatuota, jog “ieškovės prašomuose leisti įregistruoti be atsakovės sutikimo kadastriniuose matavimuose užfiksuotas ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 119 plotas – 0,1056 ha, viršija Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo plotą, kuris yra 0,1051 ha, bei generaliniame plane nurodytą sklypo plotą – 0,1050 ha. Įregistravus ieškovės nurodytus kadastrinius matavimus, ieškovės žemės sklypas pasislinks į atsakovės žemės sklypo pusę, dėl ko atsakovės sklypas sumažėtų, kas pažeistų atsakovės kaip savininko teises. Taip pat pažymėtina, jog ieškovės nurodyti kadastriniai matavimai gali būti įregistruoti tik keičiant ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, mažinat atsakovės žemės sklypo plotą arba pakeičiant šio sklypo dislokaciją, jam pasislenkant į kito kaimyninio žemės sklypo pusę, kas taip pat įtakotų ir kito kaimyninio žemės sklypo savininko teises. Įrašyti kadastro duomenis į nekilnojamojo turto registrą ar juos pakeiti gali tik pats daikto savininkas ar daiktą patikėjimo teise valdantis asmuo, išskyrus atvejus, kai kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybinės valdžios ar valdymo institucijų teikimu (LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d.). Ieškovės nurodytuose jos sklypo kadastriniuose matavimuose yra užfiksuota tokia padėtis, kad ieškovės žemės sklypas persidengia su atsakovės žemės sklypu 20,16 kv. m plote, o tokia paklaida negalima pagal galiojančius teisės aktus. Taigi, atsakovei nepakeitus jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų viešajame registre, atsakovė neturėtų teisės įregistruoti ieškinyje nurodytus jos žemės sklypo kadastrinius matavimus, net ir atsakovei sutinkant.” Taigi ieškovės nurodoma aplinkybė, kad dėl ginčijamų atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų yra pažeistos jos teisės, kadangi ji negali įregistruoti savo žemės sklypo kadastrinių matavimų, yra paneigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikęs geodezininkas D. N., nurodė, kad jo rengtuose planuose žemės sklypo Nr. 119 ribos pažymėtos pagal subjektyvius ieškovės pageidavimus. Patvirtino, kad rengdamas planus nevertino sklypų naudojimo 2009 metais, kada buvo atliekami ginčijami atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, o braižydamas byloje pateiktą 2012 metų projektą dėl ieškovės norimos ribos jis išklausė tik ieškovės G. M. ir jos tėvo J. M. pozicijas, su atsakove dėl naudojimosi žemės sklypu ir jo ribos nekalbėjo, faktiškai naudojamos sklypų ribos nenustatinėjo.
Taigi nėra jokio pagrindo pripažinti, kad 2012-01-03 atliekant ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad UAB „Oslit“ atliktuose ir įregistruotuose atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniuose matavimuose buvo padaryta klaida, neteisingai nustatant šiaurinę ribą, kadangi minėti ieškovės sklypo matavimai buvo atliekami tik pagal subjektyvų ieškovės pageidavimą, jai nurodant šiaurinį tašką.
Atliekant atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus 2009-07-07 buvo surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktas Nr. J1, kurį pasirašė ieškovės tėvas (e.b. 1t., b.l. 14-15).
CK 4.45 str. 1 d. įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai – dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos, kiti įrodymai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas.
Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).
Byloje nustatyta, kad atsakovės žemės sklypo kadastro duomenys (taip pat ir sklypo ribos) nustatyti atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, užfiksuoti kadastro dokumentuose ir įrašyti į kadastrą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. kadastras yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys valstybinėje koordinačių sistemoje (8 dalis). Prie žemės sklypų kadastro duomenų, įrašomų į nekilnojamojo turto kadastrą, priskiriama ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (6 str. 1 d. 13 p.), apibūdinančios nekilnojamojo daikto buvimo vietą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi nekilnojamojo daikto kadastriniais matavimais ar kitais teisės aktų nustatytais veiksmais, taikant tinkamus metodus ir priemones (2 str. 6 d., 8 str. 1 d.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu pirmiausia nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau to nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, parengiamas žemės sklypo planas ir atliekami kiti kadastrinių duomenų nustatymo veiksmai (8 str. 3 d.). Prieš pažymint žemės sklypą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, patikrinama, ar nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą ir ribas Lietuvos teritorijoje, žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja bei ar nėra kitų aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą (17 str. 4 d.); nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus turi teisę asmenys, turintys nustatyta tvarka išduotus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (11 str.).
Iš pateikto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad kadastro duomenų nustatymas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra patikimas žemės sklypą apibūdinančių duomenų, taip pat ir jo ribų nustatymo būdas, kurio metu ribos paženklinamos vietoje ir įrašomos bei įbraižomos dokumentuose. Taip nustatant žemės sklypo ribas jos dažniausiai yra aiškios CK 4.45 straipsnio prasme, nes jas nustatant turi būti laikomasi tų pačių kriterijų, kurie nurodyti šiame straipsnyje. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Šis aktas sudaromas pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau- Nuostatų) 32.1 punkto reikalavimus. Nuostatų 32.1.1.4 punkte nustatyta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas; aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys (kuriais pagal Nuostatų 32.1.1 punktą yra gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys), vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Pagal Nuostatų 32.1.1.5 punktą kviestinis asmuo (gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo) gali pareikšti pastabų tiek žodžiu, tiek raštu, kurios privalo būti apsvarstytos vykdytojo. Gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo, pasirašydami žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir nepareikšdami pastabų, šiuo veiksmu sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Taip yra išreiškiamas sutikimas su akte nurodomo žemės sklypo paženklinimo teisingumu ir savo kaip besiribojančio žemės sklypo savininko teisių nepažeidimu, taip pat patvirtinama aplinkybė apie savo ar įgalioto asmens dalyvavimą paženklinant žemės sklypą, kuriam nustatomi kadastro duomenys.
Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius atlikęs atsakovės žemės sklypų kadastrinių matavimų patikrą, pažeidimų nenustatė. Nacionalinės žemės tarnybos 2012-02-09 rašte „Dėl žemės sklypų Nr. 118 ir Nr. 119, esančių SB „Upelis“, Vilniuje“ konstatuota, kad „žemės sklypų Nr. 118 ir Nr. 119 faktinė riba sutampa su riba, nustatyta UAB „Ostlit“ vykdytojos J. J.“ (e.b. 1t. b.l. 27). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame rašte nurodyta, jog patikrinus faktinį naudojimą nustatyta, jog „žemės sklypo Nr. 119 šiaurinis linijos ilgis atitinka s/b „Upelis“ generaliniame plane nurodytą linijos ilgį“, taip pat, kad „žemės sklypų Nr. 118 ir Nr. 119 faktinė riba sutampa su riba, nustatyta UAB „Ostlit“ vykdytojos J. J.“. Aplinkybė, jog „žemės sklypo Nr. 118 šiaurinės linijos ilgis yra 0,43 metro trumpesnis (lyginant su s/b „Upelis“ generaliniame plane nurodytu linijos ilgiu“ jokios klaidos taip pat nepatvirtina, kadangi, kaip minėta, nei atlikus tikslius matavimus parengtoje kadastrinių matavimų byloje faktiškai natūroje nustatyti ilgiai ir plotai idealiai su bendraisiais planais nesutampa, todėl teisės aktuose numatyta paklaidų galimybė, kuo remiantis 2009-12-21 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu (el. bylos T.1 b.l. 106) Nekilnojamojo turto registre buvo patikslintas (sumažintas) Žemės sklypo Nr. 118 plotas.
Atlikus tikslius kadastrinius matavimus ploto (atitinkamai ir sklypo kraštinių ilgio) paklaida yra galima, jeigu ji neviršija Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, pirmame priede nustatytos maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos. Į bylą nepateikta įrodymų, kad atlikus žemės sklypo Nr. 118 kadastrinius matavimus ieškovei priklausantis žemės sklypas būtų sumažėjęs daugiau negu leistina paklaida.
2013-09-09 Nacionalinės žemės tarnybos rašte G. M. „Dėl informacijos pateikimo“ taip pat nurodyta, kad „atliekant gretimų žemės sklypų Nr. 116 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 117 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 118 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių SB „Upelis“, Vilniuje, kadastrinius matavimus, žemės sklypo Nr. 119 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas (naudotojas) pasirašėte žemės sklypų Nr. 116, Nr. 117, Nr. 118 ribų paženklinimo-parodymo aktuose, t.y. sutikote su žemės sklypų Nr. 116, Nr. 117, Nr. 118 atliktais kadastriniais matavimais“ (e.b. 1t., b.l.102-104).
Ieškovė įrodinėdama kadastrinių matavimų klaidingumą remiasi 2012-06-08 SB „Upelis“ raštu „Dėl žemės sklypų Nr. 118 (9) ir 119 (11) esančių SB „Upelis“ (duomenys neskelbtini) šiaurinės linijos atitaisymo“ ir SB „Upelis“ raštu „Dėl žemės sklypų Nr. 118 ir 119“ (e.b. 1 t., b.l.29-30), tačiau teismo vertinimu šie raštai neturi neturi jokios įrodomosios reikšmės byloje, kadangi sodininkų bendrijos pirmininkas nevertina nei atliktų privačių žemės sklypų kadastrinių matavimų teisėtumo, nei sprendžia dėl ribų tarp bendrijoje esančių žemės sklypų, taip pat neturi jokios teisės reikalauti pakeisti vieno ar kito privataus žemės sklypo ribas ar atliktus kadastrinius matavimus, nors šie sklypai ir yra sodininkų bendrijoje.
Pateikti 2013 ir 2014 metų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai nepagrindžia ieškovės pozicijos dėl žemės sklypų faktinio naudojimo, nes teigiant, kad matavimai neatitiko faktinės žemės sklypų naudojimo ribos, turi būti vertinama būtent matavimų atlikimo metu buvusi situacija, o ne situacija 2013 ir 2014 metais, kuri iš šalių ir trečiojo asmens matininkės paaiškinimų yra iš esmės pasikeitusi.
Ieškovės aiškinimais, pagrindinis matavimų pažeidimas yra tai, kad jie neatlikti pagal faktines naudojimo ribas. Jos vertinimu atsakovė, kuri žemės sklypą valdo tik nuo 2010 metų net negali žinoti faktinės naudojimosi ribos, priešingai negu ieškovė, kuri žemės sklypą nuosavybės teise valdo nuo 1994 metų, o faktiškai naudojasi jau apie 40 metų. Nurodo, kad jos žemės sklype yra žemės lygio perkritimas, todėl jos tėvas įrengė šiferinę atraminę tvorelę ir kad atraminę sienelę būtų galima prižiūrėti rytinėje pusėje per visa sklypą ėjo ir tebeina takas, kuriuo vaikščiojo ieškovė. Pietinėje sklypo pusėje, kurioje ginčo nėra takelio plotis išlikęs apie 50 cm, ko pilnai pakanka prastumti karutį ir aptarnauti atraminę sienelę. Pagal parengtą planą riba tarp sklypų eina takelio viduriu ir artėjant prie namo takelio iš viso nebelieka.
Teismo vertinimu ieškovė, ginčydama kadastriniuose matavimuose nustatytą gretimų žemės sklypų ribą, į bylą nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atliekant kadastrinius matavimus riba buvo pažymėta kitaip negu nurodyta žemės sklypo plane.
Vertinant šias ieškovės nurodytas aplinkybes pažymėtina, kad atsakovė įsigijo žemės sklypą jau su atliktais kadastriniais matavimais ir ji negalėjo daryti jokios įtakos žemės sklypo ribos nustatymui, o tik faktiškai vadovaujasi kadastrinių matavimų metu nustatyta žemės sklypo riba.
Trečiasis asmuo matininkė J. J. bylos nagrinėjimo metu nuosekliai išdėstė, kad Žemės sklypų Nr. 118 ir Nr. 119 riba buvo nustatinėjama atsižvelgiant į visus žemės sklypo Nr. 119 naudotojo, J. M., norus ir interesus. Matininkė teismo posėdžio metu akivaizdžiau parodė ant plano ir paaiškino, kad 2009 metais derinant sklypo ribą su Žemės sklypo Nr. 119 naudotoju jis praėjimo šalia šiferio pageidavo maždaug iki pusės sklypo, kad nuo tos vietos kertant ieškovės žemės sklypą link ieškovės šiltnamio ir kitų statinių ėjo trinkelės, toliau į šiaurinę pusę jokio praėjimo nebuvo. Matininkė taip pat paaiškino, kad šiaurinėje sklypo pusėje buvo ieškovės metalinė tvora bei kad ta dalis buvo tankiai apaugusi krūmais ir jokio praėjimo ar pravažiavimo toje dalyje nebuvo. J. J. pažymėjo, kad ties sklypų susikirtimu šiaurinėje pusėje buvo tik vienas stulpelis – laikinas riboženklis, žyminis šią ribą ir sutampantis su pačios ieškovės metalinės tvoros kampu. Šiame taške pagrįstai ir yra pažymėta sklypų riba. Abejoti matininkės paaiškinimais nėra jokio pagrindo. Jie buvo nuoseklūs visos bylos nagrinėjimo metu. Taip pat atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus. Trečias asmuo matininkė J. J. į bylą pateikė žemės sklypo Nr. 118 lauko matavimus, situacijos kartografavimą, kurie neginčijamai įrodo, kad atliekant kadastrinius matavimus, matininkė aiškiai nustatė faktinę situaciją, pažymėdama sklype augančius krūmus bei medžius, pažymėdama ieškovės nurodomą įkastą šiferį (e.b. 2 t., b.l. 165). Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad jos nuosavybės teise įgytas sodo sklypas buvo apaugęs krūmais, kuriuos ji vėliau iškirto. Teismo vertinimu ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė fundamentalią tvorą pastatė ne ant kadastriniais matavimais nustatytos ribos, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atliekant kadastrinius matavimus ir nustatant žemės sklypų ribą buvo padaryta klaida, kadangi pats žemės sklypo savininkas yra laisvas apsispręsti, kurioje vietoje savo sklype jis nusprendžia statyti tvorą ir kokiomis detalėmis ją dekoruoti. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atliekant kadastrinius matavimus iš viso nebuvo pažymėta žemės sklypo riba ir nebuvo nurodytos kordinatės atmestinos kaip neįrodytos, kadangi jas paneigia rašytinė bylos medžiaga bei trečio asmens paaiškinimai teismo posėdžio metu. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, todėl jie vertintini kaip subjektyvi ieškovės nuomonė siekiant praplėsti jos valdomo žemės sklypo ribas.
Aplinkybę, kad per visą žemės sklypo ribą ėjo takelis, ieškovė bandė pagrįsti liudytojo, buvusio sodų bendrijos pirmininko, A. R. parodymais. Minėto asmens parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis tvirtindamas aplinkybę, kad pas ieškovę eidavo per ieškovės sklype esantį takelį, nurodė, kad jame buvo ir varteliai, nors pati ieškovė nurodė, kad vartelius tik ketina įsirengti. Teismo vertinimu ieškovė, apie keturiasdešimt metų valdydama žemės sklypą, esant būtinybei tikrai galėjo įsirengti jos nurodomus vartelius. Tačiau to nepadarius per tokį laiko tarpą iš viso kyla klausimas dėl jų egzistavimo būtinybės.
Pažymėtina, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, kad jos sklype yra žemės lygių perkritimas ir ieškovė yra įrengusi atraminę tvorelę, o jos aptarnavimui yra reikalingas takelis, vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad pati ieškovė paaiškino, kad žemės sklypo lygių perkritimas yra sąlygotas jos tėvo į sodo sklypą atvežtos žemės, todėl jis nelaikytinas natūraliu reljefu. Teismo vertinimu ieškovė neįrodė, kad 2009 metais, nustatant žemės sklypo ribas per visa sklypą ėjo takelis ir jis buvo priskirtas išimtinai ieškovės sklypui. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad iki atsakovei įsigyjant žemės sklypą jo buvę savininkai 5 metus nesinaudojo žemės sklypu, todėl neatmetama galimybė, kad ieškovė laisvai naudojosi ir kaimyniniu sklypu tenkindama savo sodo priežiūros poreikius. Be to, ieškovės nurodyta atraminė sienelė yra tik šiferio lakštas įkastas tam, kad nekristų žemės, todėl nesudėtinga ją perkelti į kitą vietą arba jos aptarnavimo takelį įsirengti savo sklypo ribose, kadangi iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovės nurodomas takelis yra tik paprastas žemės tarpas tarp atsakovės kuoliukais ir viela pažymėtos žemės sklypo ribos ir ieškovės įkasto šiferio lakštų. Iš į bylą pateiktų žemės sklypų planų nustatyta, kad ieškovės nurodomas takelis sudaro 52 cm (e.b. 1 t., b.l. 174). Ginčijama riba nekerta jokių ieškovės statinių, nėra jokių kitų objektyvių aplinkybių, kurios paneigtų nustatytos sklypų ribos teisingumą, objektyviai trukdančių ieškovei naudotis jos žemės sklypu ar jame esančiais statiniais. Ieškovės naudojamas žemės sklypo plotas nuo dokumentuose nurodyto ploto skiriasi mažiau nei teisės aktais leistina paklaida. Ieškovė nurodo, kad sodininkų bendrijos “Upelis” bendrajame plane jos sklypo šiaurinės linijos ilgis yra nurodytas 15,45 m, o natūroje yra 14,96, taigi neatitikimas siekia tik 49 centimetrus (e.b. 1 t., b.l. 29, 37).
Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, įvertinęs ištirtų įrodymų visumą ir visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškodamas sklypų savininkų interesų pusiausvyros bei vadovaudamasis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti neteisingais atliktus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, šalių žemės sklypų ribos yra aiškios iš esamų dokumentų, todėl sąlygų taikyti CK 4.25 str. nėra pagrindo ir ribas nustatyti kitaip, nei nustatyta dokumentuose ir įrašyta į nekilnojamojo turto kadastrą. Atsižvelgiant į tai ieškinys atmestinas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji byloje patyrė 2814,59 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš ieškovės priteistina 17,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2814,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 17,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.