Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui D. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2016 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apygardos teisme priimtas (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2016 m. gegužės 16 d. šiai bendrovei iškelta bankroto byla. Administratoriumi paskirtas J. G., kuris pateikė teismui administravimo išlaidų sąmatą, kurią Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtino 1 500 Eur sumai. 2016 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apygardos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Administratorius J. G. pareiškė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1758-265/2017, reikalaudamas priteisti 162 142,60 Eur žalą iš atsakovų R. V ir L. B., kurie vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų pareigas. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu atmetė bankroto administratoriaus ieškinį, šiam jį apskundus, 2019 m. liepos 1 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį grąžinti civilinę bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui. Bylą perdavus nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui, patikslinus ieškinį į ji kartu su ieškinyje buvusiais atsakovais R. V. ir L. B., į bylą atsakovu įtrauktas M. J., kuriam taip pat buvo pareikštas turtinis reikalavimas. 2019 m. kovo 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi byloje vietoj bankroto administratoriaus J. G., paskirta nauja administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. kovo 17 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atmestas, apskundus sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui, 2022 m. kovo 3 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistu, ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui M. J. buvo priteista 990,73 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. 2022 m. kovo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui prašymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigos. Ieškovas kreipėsi į atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu atlyginti priteistas išlaidas, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti nurodydama, kad administruojant įmonę jokių lėšų nebuvo gauta, kad už BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsako, todėl galimybių ieškovui atlyginti priteistas iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 990,73 Eur bylinėjimosi išlaidas nėra galimybių.

10. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

11. Pagrindas civilinei atsakomybei kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šių sąlygų visetas: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

12. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

13. Ieškovas M. J. neteisėtais atsakovo UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ veiksmais ieškinyje nurodo tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama atsakovo, kaip bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir dėl 162 142,60 Eur žalos atlyginimo priteisimo įtraukė jį į bylą atsakovu, tačiau galutinėje teismo instancijoje ieškinys buvo atmestas ir žala iš jo nebuvo priteista, bet susidarė jo (ieškovo M. J.) bylose ginant savo interesus bylinėjimosi išlaidos, kurios, teismui ieškinį atmetus, buvo priteistos iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ M. J. Taigi, ieškovo vertinimu, tai buvo neteisėtas atsakovo veikimas prieš ieškovą deliktinės civilinės atsakomybės aspektu.

15. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis).

16. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Taigi Bankroto administratoriaus teisinė padėtis jį įpareigoja reikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo priteisimo, sandorių ginčijimų, skolų priteisimo, jeigu faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala ar sandoriai pažeidė bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, tretieji asmenys skolingi bankrutuojančiai įmonei ir pan.

17. Bankroto administratorius turi veikti taip, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei, bankroto procedūros būtų vykdomos sklandžiai, skaidriai, ekonomiškai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-450/2020). Bankroto procese įmonės teisių gynimas yra susijęs su viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Įmonės bankroto administratorius turi pareigą ne tik išsaugoti ir prižiūrėti perimtą bankrutuojančios įmonės turtą, bet ir jį gausinti, pareikšdamas teisme ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitus reikalavimus bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės skolininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).

18. Ieškovas ieškinyje civilinėje byloje, kurioje BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. spalio 15 d. laivo su įgula frachtavimo sutartį, sudarytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, priteisti solidariai iš atsakovų M. J., R. P. ir L. B. 162 142,60 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas M. J. ieškinyje teigia, kad toks jam pareikštas reikalavimas buvo neteisėtas veiksmas civilinės atsakomybės aspektu ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovas. Tokie ieškovo teiginiai teismo atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, reikalavimas pripažinti negaliojančiu sandorį bei priteisti 162 142,60 Eur žalos atlyginimą bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai laikytinas aiškiai susijusiu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekiu bankroto procese gausinti savo turtą, kuris atitinkamai būtų skiriamas jos kreditorių reikalavimams tenkinti ir toks bylinėjimasis buvo susijęs su pagrindiniais juridinių asmenų bankroto proceso tikslais (kuo didesniu juridinio asmens kreditorių reikalavimų patenkinimu). Sutiktina su atsakovo atstovo advokato argumentais teismo posėdžio metu, kur jis nurodo, kad atsakovo, kaip bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujant BUAB „(duomenys neskelbtini)“, veikimas, nepripažįstamas neteisėtu veiksmu, kaip tai vertina ieškovas, o, priešingai, laikomas teisėtu, sąžiningu bei privalomu elgesiu, atidžiai ginant BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus. Tai, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąžiningai reiškė reikalavimus ir M. J., įrodo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir byla buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taigi tai tik įrodo aplinkybę, kad teismuose buvo sprendžiami sudėtingi fakto ir teisės taikymo klausimai, dėl ko ginčas po du kartus buvo nagrinėjamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tuo labiau, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, profesionalaus teisininko, advokato, nesprendė vienas dėl reikalavimų reiškimo, o konsultavosi ir analizavo visus turimus dokumentus ir veiksmus su advokatu, kuris laikė, jog toks ieškinys turėjo būti teisme patenkintas ir šiuos reikalavimus M. J. sąžiningai reiškė.

19. Pažymėtina tai, kad nei Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys buvo atmestas, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pirmiau minėtas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimas buvo paliktas galioti, nėra nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, reikšdama reikalavimus atsakovams, tarp jų M. J., būtų veikusi nesąžiningai ir/ar piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis. Taip pat nebuvo nustatyta, kad bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų elgęsis nesąžiningai ar piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis. Paties M. J. vaidmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ginčyto sandorio sudarymo aplinkybės, gautos paskolos panaudojimo aplinkybės ir kt. buvo rimtu bei sąžiningu pagrindu reikalavimus reikšti ir M. J. Sutiktina su atsakovo atstovo advokato teiginiu teismo posėdžio metu, kad šioje civilinėje byloje pateiktų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, kad M. J. nesilaikė tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o tai, kad teismai nenustatė reikšmingų aplinkybių ir ieškinys buvo atmestas, buvo susiję ir su M. J. vaidmeniu bei elgesiu UAB „(duomenys neskelbtini)“.

20. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis teisines pasekmes nustato CPK 95 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

21. Taigi, aukščiau minėtose civilinėse bylose nebuvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesant tam pagrindų, būtų reiškusi neteisėtus reikalavimus M. J.

22. Sutiktina su atsakovės atstovo teiginiais teismo posėdžio metu, kad aplinkybė, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys buvo atmestas, nevertintina kaip bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtas veiksmas CK 6.246 straipsnio prasme, nes priešingu atveju atsirastų pagrindas neteisėtus veiksmus konstatuoti kiekvienu atveju, kai teismas atmeta bet kokį kitos šalies pareikštą ir advokato ar bet kurio kito teisininko parengtą procesinį dokumentą dėl proceso atnaujinimo. Tokiu atveju teisė į teisminę gynybą taptų deklaratyvi, maksimaliai apribota dėl galimų kilti turtinių pasekmių. Teismų praktikoje patirtos bylinėjimosi išlaidos teisminiame procese nelaikomos žala, jos priteisiamos tame pačiame procese, dėl kurio susidarė šios išlaidos, pagal jų paskirstymo taisykles. Kaip teisingai byloje nurodo atsakovo atstovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto byloje nebuvo gautos piniginės lėšos, kurios būtų naudotos administravimo išlaidoms dengti bei kad šios piniginės lėšos būtų panaudotos neteisėtai. Bankroto administratoriui nebuvo perduotas joks UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir dokumentai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso metu lėšų nebuvo gauta, nei administravimo išlaidos, nei kreditorių finansiniai reikalavimai nepadengti. Kadangi jokių piniginių lėšų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procese negauta, nebuvo iš ko dengti ir administravimo išlaidų. Atitinkamai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybės sumokėti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovui iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo lėšų priteistų 990,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23. Ieškovas ir jo atstovas byloje nurodo, kad jų prašomos priteisti lėšos yra priskirtinos prie Bendrovės administravimo lėšų ir šios išlaidos turėtų būti atlyginamos iš Bendrovės bankroto administravimo lėšų, tokių lėšų nepakankant – jas privalo atlyginti atsakovas iš savo lėšų. Atsakovo atstovas su tokiu ieškovo reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad tokio teisinio reguliavimo, kuriame būtų nurodyta, kad bankroto administratorius privalo atlyginti žalą iš asmeninių savo lėšų nesant Bendrovės administravimui skirtų lėšų, nėra. Teismas sutinka su šiais atsakovo atstovo teiginiais ir pažymi, kad jeigu toks teisinis reglamentavimas būtų nurodytas teisės normose ar kasacinėje teismo praktikoje, tai reikštų bankroto administratoriaus akivaizdų teisių suvaržymą maksimaliai bei efektyviai ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, praktiškai toks gynimas taptų neįmanomas – nes kiekvienas bankroto administratorius kiekvienu atveju rizikuotų, kad nors jis reiškia reikalavimus bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesais, teismui netenkinus pareikštų reikalavimų jam tektų dengti bylinėjimosi išlaidas. Priteisimas patirtų bylinėjimosi išlaidų iš bankrutuojančios bendrovės administravimui skirtų lėšų nereiškia, kad jos priteistos iš bankroto administratoriaus ar kad nesant piniginių lėšų administravimo išlaidoms dengti iš tokių lėšų priteistas bylinėjimosi išlaidas turi dengti bankroto administratorius.

24. Nei CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nei CK 6.283 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.271 straipsnį asmens patirtos išlaidos nėra laikomos turtine žala CK 6.249 straipsnio prasme. Tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiosiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialiąsias ABTĮ normas, o ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese, todėl atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta sprendimo aprašomojoje dalyje ir į visas šios civilinės bylos nagrinėjimo aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, ieškovui neįrodžius, kad reikalavimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėtų būti laikytinos žala ir nuostoliais, atsiradusiais dėl neteisėto atsakovo veikimo byloje, nes šios išlaidos turėjo būti priteisiamos tame pačiame procese, dėl kurio susidarė šios išlaidos, pagal jų paskirstymo taisykles.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose, kurias sudaro 726 Eur suma už advokato teisines paslaugas: pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo byloje rengimas ir pateikimas teismui, įrodymų rinkimas, 50 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo - iš viso 776 Eur suma. Teismas pripažįsta, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti atsakovui 776 Eur išlaidas už teisines paslaugas ir sumokėtą žyminį mokestį, kadangi tokio dydžio išlaidos iš esmės atitinka rekomenduojamą maksimalų dydį (už advokato suteiktas teisines paslaugas bei CPK 98 straipsnio 2 dalies kriterijus).

26. Teismo patirtų pašto išlaidų suma nesiekia 5,00 Eur ir yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas: 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų 0 centų) išlaidas už advokato teisines paslaugas, 50 Eur (penkiasdešimt eurų 0 centų) žyminį mokestį.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.