- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- e2-5430-1163/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-09350-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Lekečinskienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- V. R.
- Advokatai
- Eglė Rybelienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 142-osios butų savininkų bendrijos atstovei B. B.,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovei advokatei Eglei Rybelienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui V. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 142-osios butų savininkų bendrija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai bei argumentai.
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo V. R. (toliau – ir atsakovas) 653,92 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. I t., b. l. 1-39).
2. Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. balandžio 12 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko užliejimas, kurio metu dėl atsakovo kaltės, t. y. vandeniui išsiliejus iš atsakovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), esančių santechnikos įrenginių, buvo apgadintas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės L. K. (toliau – ir draudėjas) buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (draudimo poliso Nr. 220 0277575/2022), kuria laikotarpiui nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. buvo apdraustas draudėjo turtas. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip turto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo draudėjui 653,92 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis laikėsi tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytu kitam asmeniui žalos, prižiūrėjo vamzdyną, informavo daugiabučio namo bendrijos pirmininkę apie kilusias eksploatacines problemas bei užtikrino galimybę patekti į jam priklausantį butą. Atstovė taip pat nurodė, kad atsakovui priklausančiame bute nuo 2021 m. lapkričio 10 d. bute niekas negyveno. Atsakovo įvykio dieną savo bute nebuvo, jis vandens išsiliejimo priežasties nežino. Be to, sužinojęs, kad yra užlieti butai Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. esantys po jam priklausančiu butu, atsakovas nesudarė galimybės patekti į butą Nr. (duomenys neskelbtini) , pats atvyko praėjus daugiau kaip mėnesiui (2023 m. gegužės 14 d.). Atsakovas neužtikrino ir galimybės prireikus patekti į jam priklausantį butą. Atsakovui atvykus po mėnesio nuo įvykio vanduo galėjo būti išdžiuvęs. Atstovė pažymėjo, kad šildymo sistema yra priskiriama bendrojo naudojimo inžinerinei sistemai, ir nors 2023 m. liepos mėnesį centrinis stovas buvo pakeistas, tai neatleidžia buto, kuriame yra šildymo vamzdžiai ir radiatoriai, savininko nuo pareigos juos tinkamai prižiūrėti ir laiku informuoti namo administratorių apie kilusias eksploatacines problemas.
II. Atsakovo atsiliepimas bei argumentai
4. Atsakovas pateikė byloje pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 23 d. priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. I t., b. l. 81-85).
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, kad jis su šeima nuo 2009 metų yra išvykęs iš Lietuvos, deklaravęs išvykimą – dirba ir gyvena Vokietijoje. Prieš išvykstant į Vokietiją atsakovas buvo deklaravęs gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas į Lietuvą grįžta paprastai keturis kartus per metus (per Velykas, liepos, spalio ir gruodžio mėnesiais). Atsakovas nurodė, kad jis nėra įsitikinęs, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aplietas dėl avarijos jam priklausančiame bute. Į jį niekada nesikreipė nei ieškovės atstovai, nei kaimynai, kad jie galėtų patekti į jam priklausantį butą, siekiant įvertinti, kad būtent šiame bute įvyko avarija. Atsakovas pažymėjo, kad iki 2021 m. lapkričio 10 d. minėtame bute gyveno jo mama. Vėliau bute niekas negyveno. 2023 m. balandžio 12 d. atsakovui telefonu paskambino (duomenys neskelbtini) (toliau – ir trečiasis asmuo) pirmininkė B. B.. Ji pranešė, kad yra aplieti (duomenys neskelbtini) butai, kurie yra po atsakovo butu. Atsakovui priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra ketvirtame aukšte, atitinkamai butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra trečiame aukšte, o butas Nr. (duomenys neskelbtini) – antrame aukšte. B. B. įtarė, kad vanduo bėga iš atsakovo buto radiatoriaus, esančio miegamojo kambaryje. Tačiau pažymi, kad B. B. pareiškė tik tokią prielaidą, jokių patikimų faktų ir įrodymų apie įvykusios avarijos vietą ji neturėjo. Atsakovas pasakė, kad neturi galimybių greitai atvykti, o atsarginių buto raktų atsakovas Lietuvoje niekam nėra palikęs. Atsakovas pasiūlė užsukti vandenį, kuris eina per bendrąjį naudojimo stovą, jungiantį 1-ą ir 5-ą aukštus. B. B. pasakė, kad to padaryti negali, bet po kurio laiko pavyko užsukti vandenį. 2023 m. gegužės 14 d. atsakovas grįžo į Lietuvą, iš karto nuvyko į savo butą. Įėjęs į butą atsakovas nepastebėjo jokių vandens bėgimo žymių iš radiatoriaus ar bendrojo vandens stovo. Nei miegamajame, nei kituose kambariuose nebuvo matyti jokio vandens apliejimo pėdsakų – ant grindų ar sienų nebuvo vandens žymių, vandens padarytų apgadinimų ir pan. Atsakovas padarė savo buto nuotraukų, kuriose užfiksuota, kad bute nėra jokių avarijos požymių. Telefonu susisiekė su B. B. ir pranešė, kad bute nematyti jokių galimos avarijos požymių, pakvietė B. B. atvykti į atsakovo butą ir tuo įsitikinti pačiai. Atsakovas taip pat pasikvietė ir kaimyną S. J. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėjo atsakovo butą ir jokių avarijos požymių nepastebėjo, taip pat atsakovui nepareiškė jokių pretenzijų. Atsakovui nepavyko pakalbėti su buto Nr. 81 savininku, nes atsakovui niekas neatidarė durų.
6. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad avarijos dieną jam paskambino B. B.. Jai nurodžius, kad galimai iš jam priklausančio buto yra užlieti du apačioje esnatys butai, jis sutiko, kad jo buto durys būtų atidarytos, tai patvirtino raštu – SMS žinute. Jam nežinoma, kodėl durys nebuvo atidarytos. Dar kartą pažymėjo, kad jam atvykus į butą užliejimo požymių nebuvo – grindys buvo sausos, dulkėtos. Kartu su juo į butą buvo užėjusi ir B. B. bei kaimynas S. J..
III. Trečiojo asmens atsiliepimas bei argumentai
1. Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti (elektr. b. I t., b. l. 184-188).
2. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas nenoriai kontaktavo ir palaikė ryšį. Įvykus avarijai atsakovas irgi nenorėjo kalbėtis, todėl bendrijos pirmininkė kreipėsi į policiją. Atsakovas visada išsako nepasitenkinimą, kad bendrija kišasi į jo privačią nuosavybę. Atsakovui grįžus po mėnesio nuo įvykio nustatyti tikslią bėgimo vietą buvo neįmanoma, kadangi buvo viskas išdžiūvę ir padariniai likę tik pas kaimynus. Šalinant avariją ir siekiant sumažinti nuostolius buvo atjungtas šildymas ir išleista sistema.
3. 2024 m. liepos 2 d. teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė pirmininkė B. B. paaiškino, kad apie drėkstančią sieną ją informavo buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventoja. Patikrinus paaiškėjo, kad drėksta vidinė siena tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini) , be to, vanduo skverbiasi ir į butą Nr. 81. Name buvo nuspręsta užsukti šildymo sistemą, kad vanduo daugiau nesiskverbtų. Atsakovui priklausantis butas yra ketvirtame aukšte, butai Nr. (duomenys neskelbtini) – trečiame, butas Nr. (duomenys neskelbtini) – antrame aukšte, išdėstyti tiesiai po atsakovo butu. Patvirtino, kad sužinojus apie bėgantį vandenį skambino atsakovui, bendravimas nebuvo sklandus. Teigia, kad SMS pranešimo, jog atsakovas sutinka, kad jam priklausančio buto durys būtų atidarytos siekiant nustatyti, ar iš ten vanduo patenka į kitus butus, negavo. Padarė išvadą, kad užliejimas įvyko iš atsakovui priklausančio buto, nes penktame aukšte esančiame bute jokių vandens išsiliejimo požymių nebuvo. Po apsilankymo atsakovo bute vienareikšmiškai pasakyti, jog vandens užliejimo požymių nebuvo, negali. Patvirtino, kad 2023 m. vasarą buvo pakeistas vandentiekio stovas ir vamzdžiai iki radiatorių per visus penkis namo aukštus. Prieš šildymo sezono pradžią name buvo atliktas hidraulinis šildymo sistemos bandymas – trūkumų nenustatyta.
4. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovė advokatė Eglė Rybelienė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas savo veiksmais sąlygojo žalos ieškovui atsiradimą.
5. 2024 m. liepos 2 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. J. paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Jo butas yra po atsakovui priklausančiu butu. 2023 m. balandžio 12 d. 7 val. ryte jam paskambino B. B. ir pranešė, kad jis užliejo kaimynus. Atvykus paaiškėjo, kad jo buto sienos taip pat yra aplietos nuo viršaus į apačią. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) siena taip pat drėko. Pirmininkės B. B. pokalbį su atsakovu girdėjo epizodiškai, nes tuo metu valė savo butą. Jo nuomone, pokalbis nebuvo sėkmingas. 2023 m. gegužės 14 d. atsakovas pakvietė jį užeiti į atsakovui priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini). Kambarys, iš kurio galėjo bėgti vanduo, buvo beveik tuščias, vandens bėgimo ar užpylimo požymių nei ant grindų, nei ant sienų nebuvo matyti. Liudytojui priklausantis butas yra apdraustas, tačiau jis dėl žalos atlyginimo nesikreipė, nes pasekmių praktiškai nėra likę, atsakovui pretenzijų jis neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinį tenkinti.
IV. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui.
7. Ieškovė, veikdama kaip draudikas, pagal sutartį su draudėju laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. apdraudė būstą ir jame esantį turtą adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo liudijime nurodomi draudimo objektai: butas, kurio draudimo suma 55 000 Eur (besąlyginė 60 Eur išskaita), taip pat namų turtas bute, draudimo suma 12 400 Eur (besąlyginė 60 Eur išskaita). Draudimas taip pat apima turto valdytojo civilinės atsakomybės draudimą (5 000 Eur), papildomai apdrausti namų technika ir įrengimai nuo gedimų bei pagalba namuose paslaugoms (500 Eur) ir remontui reikalingoms medžiagoms ir detalėms (50 Eur).
8. 2023 m. balandžio 12 d. apdraustas butas buvo užlietas vandeniu iš viršuje esančio buto, (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš atsakovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini). Pranešimą apie įvykį ieškovei pateikė draudėjas, nurodė, kad padarta žala – 5 000 Eur.
9. 2023 m. balandžio 14 d. apžiūros akte ieškovės atstovas nurodė, kad apžiūros metu fiksuotas užlietas kambarys – užlietos lubos ir sienos, sugadintas šviestuvas ir rozetė. Nurodoma, kad užliejimas galimai įvyko dėl trūkusio radiatoriaus ketvirtame aukšte.
10. Nuostolio apskaičiavimas, remonto sąmata patvirtina, kad draudėjo bute buvo pakeistos įtempiamos lubos, pakeistos lubjuostės, perdažytos sienos, permontuotos grindjuostės, permontuotas šviestuvas ir rozetė, viso atlikta darbų už 713,92 Eur.
11. Ieškovui įvykį pripažinus draudiminiu mokėjimo nurodymu draudėjui buvo išmokėta 653,92 Eur draudimo išmoka, apskaičiuota, įvertinus išskaitą bei neatskaičius nusidėvėjimo (paskutinio remonto data – 2022 m).
žalos atsiradimo faktinių aplinkybių ir atsakovo kaltės bei priežastinio ryšio
12. Bendrosios CK 6.245 str. – 6.249 str. nustatytos civilinės atsakomybės taisyklės numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens neteisėtiems veiksmams / neveikimui, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusių pasekmių, asmens kaltei ir dėl to atsiradusiai žalai.
13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo kaip patalpų savininko atsakomybės.
14. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2004 m. balandžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-304/2009). Patalpų savininko (valdytojo) atsakomybė yra nustatyta CK 6.266 straipsnyje, kur numatyta, jog savininkas atsako visais atvejais, jeigu neįrodo CK 6.270 straipsnyje 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.
16. Taikant atsakomybę bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, ieškovui tenka procesinė pareiga įrodyti tris būtinąsias atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
17. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Atsakovo veiksmai, kai tai susiję su žemiau esančio buto užliejimu, yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).
18. Ieškovė savo reikalavimą atsakovui grindė tuo, kad jos apdraustas butas buvo užlietas vandeniu, patekusiu iš atsakovo buto, esančio viršuje. Užliejimo faktą ieškovė įrodinėjo fotonuotraukomis, pranešimu apie įvykį bei apžiūros aktu (elektr. b. I t., b. l. 7-8, 9, 11-24, 26-31). Išnagrinėjus ieškovės pateiktus įrodymus matyti, kad 2023 m. balandžio 12 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko vandens prasiveržimo atvejis, kai vanduo bėgo butuose Nr. (duomenys neskelbtini) iš viršaus į apačią, be to, sušlapo ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) siena. Šie įrodymai patvirtina, kad 2023 m. balandžio 12 d. vanduo buvo prasiveržęs į draudėjo butą ir padarė žalą. Atsakovui priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra ketvirtame aukšte, butai Nr. (duomenys neskelbtini) yra atitinkamai trečiame ir antrame aukštuose tiesiai po atsakovui priklausančiu butu.
19. Ieškovės pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad jos apdraustas butas buvo užlietas iš viršuje esančio atsakovo buto. L. S. J, buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, patvirtino, kad jo bute vanduo bėgo nuo lubų per sienas žemyn.
20. Trečiasis asmuo nurodė, kad bendruose namo vamzdynuose jokios avarijos nebuvo – šildymo sistema prieš 2022-2023 metų šildymo sezono pradžią buvo patikrinta atliekant šildymo sistemos hidraulinius bandymus. 2022 m. rugsėjo 7 d. hidraulinio bandymo aktas Nr. HB-16 patvirtina, kad rasojimo, vandens pratekėjimo ar vandens slėgio pasikeitimų atliekant bandymą nebuvo pastebėta (elektr. b. II t., b. l. 9-10). Duomenų, kad būtų įvykusi bendro vandentiekio avarija, byloje nėra pateikta. Atsakovas, kvestionuodamas trečiojo asmens atstovės paaiškinimus, susijusius su bendra šildymo sistemos būkle, nurodė, kad sekančią vasarą po įvykusio užpylimo – apytiksliai 2023 m. liepos mėnesį, buvo keičiamas visos laiptinės šildymo sistemos stovas (nuo pirmo iki penkto aukšto). Tačiau trečiojo asmens atstovė pateikė į bylą 2023 m. balandžio 19 d. Kauno miesto 142-osios butų savininkų bendrijos metinių darbų planą, iš kurio matyti, kad šis stovo keitimas yra vienas iš keleto numatytų per metus atliktinų darbų (elektr. b. II t., b. l. 8).
21. Analizuojant byloje pateiktus duomenis ir nurodytas aplinkybes matyti, kad atsakovas bute negyvena – yra deklaravęs išvykimą į užsienį. Atsakovas patvirtino, kad bute niekas negyvena nuo 2021 m. lapkričio mėnesio. Į Lietuvą jis atvyksta 4 kartus per metus. Užliejimo dieną jo Lietuvoje taip pat nebuvo. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo laikinai išvykdami, išnuomoję arba kitaip patikėję kitam asmeniui naudoti savo butą ar kitas patalpas (pastatą), pranešti bendrijos pirmininkui (valdybai), kaip bus užtikrinta galimybė prireikus patekti į savininkui priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą). Atsakovas, išvykdamas gyventi į užsienį privalėjo informuoti trečiojo asmens pirmininką, kaip yra užtikrinama galimybė prireikus patekti į jam priklausantį butą. Atsakovas patvirtino, kad jis, išvykdamas gyventi į užsienį, tokios galimybės neužtikrino – bendrijos pirmininkės neinformavo, kaip užtikrinama galimybė prireikus patekti į jam priklausantį butą. Atsakovas nurodė, kad avarijos dieną SMS pranešimu informavo bendrijos pirmininkę, kad ji, pasinaudodama durų atrakinimo tarnyba, gali patekti į jam priklausantį būstą bei pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau trečiojo asmens atstovė nurodė, kad ji tokios informacijos nėra gavusi.
22. Ieškinyje buvo nurodyta, kad vanduo bėgo iš atsakovo buto, galimai trūkus radiatoriui. Byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra. L. S. J patvirtino, kad 2023 m. gegužės 14 d. jis apsilankė atsakovui priklausančio 87-o buto patalpose, tačiau negalėjo pasakyti, kad bute būtų matyti žymės nuo išsiliejusio ar bėgusio vandens. Pažymėtina, kad liudytojas nurodė, jog kambaryje, iš kurio galėjo būti užlietas jam priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), beveik nėra baldų, t. y. ant jų negalėjo likti žymių, be to, į minėtą butą jis pateko praėjus daugiau nei mėnesiui laiko nuo užliejimo, todėl vandens išsiliejimo žymų galėjo nelikti, t. y. jos galėjo išdžiūti.
23. Teismas pažymi, kad šioje byloje nėra reikšminga, kokios techninės priežastys nulėmė vandens tekėjimą iš atsakovo buto, pakanka, jog yra nustatyta, iš kur į ieškovės apdraustą butą pateko vanduo, t. y., kad užpylimo židinys buvo atsakovo butas.
24. Kitos galimos vandens išsiliejimo priežastys nėra nustatytos.
25. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi byloje (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).
26. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pat pobūdžio bylose yra nurodęs, kad reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui pakanka įrodyti jo buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto; ieškovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute išsiliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916-2017).
27. Užpylus ieškovės apdraustą butą iš viršuje esančio atsakovui priklausančio buto, atsakovo neteisėtais veiksmais yra laikomas jo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Užpylus apačioje esantį butą buvo padaryta žala ieškovės turtui, t. y. atsakovo veiksmai buvo neteisėti dėl pavojingo, turtą gadinančio poveikio.
28. Teismas atmeta atsakovo atsikirtimus, kad užliejimo dieną jis žodžiu ir raštu (SMS pranešimu) trečiojo asmens atstovei leido patekti į jam priklausantį butą, nes šios aplinkybės nėra svarbios tuo atžvilgiu, kad užliejimas jau buvo įvykęs, be to, bute penktame aukšte, t. y. virš atsakovo jokių vandens pratekėjimo požymių nebuvo nustatyta. Atsakovas, teigdamas, kad žalos atsiradimo priežastis – ne jo bute įvykęs vandens prasiveržimas ar kitoje vietoje įvykęs vandens pratekėjimas, privalėjo šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 str.).
29. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės apdrausto buto remonto darbai, įskaičiuojant drėgmės surinkimą, remonto sąmatoje įvertinti 713,92 Eur (elektr. b. I t.., b. l. 34-37). Teismui nustačius, kad dėl užliejimo žala buvo padaryta, bute reikalingas remontas, atliekant remonto sąmatoje nurodytus darbus, nurodyta remonto darbų apimtis ir vertė laikytina pagrįsta. Ieškovė pritaikė draudimo polise numatytą 60 Eur išskaitą ir sumokėjo draudėjui 653,92 Eur sumą (elektr. b. I t., b. l. 39). Teismas sprendžia, kad tokią žalos sumą – 653,92 Eur ieškovei privalo atlyginti atsakovas.
30. Byloje ginčo dėl žalos atlyginimo dydžio nėra – atsakovas nepateikė įrodymų ir neišreiškė prieštaravimų dėl ieškovės prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio.
31. Įvertinus padarytą žalą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 653,92 Eur žalai atlyginti.
32. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37, 6.210 straipsniais, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
V. D. bylinėjimosi išlaidų
33. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamas jos sumokėtas žyminis mokestis – 22 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis).
35. Trečiasis asmuo pateikė byloje duomenis apie patirtas 800 Eur bylinėjimosi išlaidas: 400 Eur už konsultavimą bei atsiliepimo parengimą, po 200 Eur už trečiojo asmens atstovės advokatės dalyvavimą teismo posėdžiuose 2024 m. liepos 2 d. ir 2024 m. spalio 17 d. Trečiasis asmuo ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ieškinį patenkinus visiškai, atlyginamos ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos. Trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos (elektr. b. II t., b. l. 3-4, 42-43), todėl trečiajam asmeniui iš atsakovo priteisiama 800 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
36. Valstybė šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 653,92 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 92 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 142-osios butų savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 135336741, iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt)dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.