- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-30
- Bylos Nr.
- 1A-306-634/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49925-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorei Ramunei Šulskienei,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. Z., jo gynėjui advokatui E. L.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ramunės Šulskienės ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduotas laiduotojos I. Z. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Laidavimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Baudžiamoji byla A. Z. atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 2 dalimi, A. Z. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
- uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2024 m. gruodžio 27 d.;
- konfiskuotas automobilis „R. L.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini).
A. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „R. L.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), įvykdžius turto konfiskavimą nuspręsta panaikinti.
Automobilis „R. L.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), perduotas turto konfiskaciją vykdančiai institucijai.
A. Z. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųstas akcinei bendrovei „R“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra dėl to, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, o būtent: 2024 m. gruodžio 23 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „R. L.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 7510“, Nr. ARKB-0331, jam nustatytas 2,39 promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, konstatavo, kad A. Z. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl jam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis, apylinkės teismas nustatė, jog egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios sąlygos atleisti A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, perduodant A. Z. laiduotojos I. Z. atsakomybėn ir nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. apylinkės teismas taip pat padarė išvadą, jog I. Z. asmenybę apibūdinantys duomenys: neteista, bausta administracine tvarka, tačiau už administracinius nusižengimus nesusijusius su vairavimu neblaiviai, su kaltinamuoju palaiko glaudžius asmeninius santykius, kartu gyvena, dirba mokytoja, charakterizuojama teigiamai, kaltinamasis ja pasitiki, gali daryti teigiamą įtaką A. Z., kad ateityje jis nenusikalstų. Taip pat pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog I. Z. nesustabdė kaltinamojo A. Z. nuo nusikalstamos veikos padarymo, nors nusikalstama veika padaryta neva jos akivaizdoje (būnant netoli įvykio vietos), nesudaro pagrindo netaikyti laidavimo dėl laiduotojos netinkamumo, kadangi objektyviai I. Z. negalėjo numatyti kaltinamojo veiksmų, tai yra to, kad A. Z. neblaivus sės už automobilio vairo. apylinkės teismas įvertino ir baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimui aktualius duomenis, jog A. Z. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, automobilį vairavo, kai jam nustatytas neblaivumas viršijantis 1,51 promilės alkoholio koncentraciją, todėl vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Be to, buvo įvertinta tai, kad A. Z. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis atitinka konfiskuotino turto požymius (yra BK uždraustos veikos įrankis) ir jį konfiskavo.
3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Ramunė Šulskienė prašo: 1) Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduotas I. Z. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, panaikinti; 2) A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 parų arešto bausmę; 3) vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 50 parų arešto bausmę; 4) vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 10 punktais, A. Z. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. Z. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 5) kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
3.1. Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas, gavęs A. Z. ir laiduotojos I. Z. prašymus, baudžiamąją bylą A. Z. atžvilgiu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, netinkamai įvertinęs BK 40 straipsnio 3 dalyje numatytus laiduotojai keliamus reikalavimus nusprendė nutraukti ir perdavė A. Z. laiduotojos I. Z. atsakomybėn. Prokurorės vertinimu, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą, tačiau ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse (įstatymo, galiojusio iki 2025 m. vasario 1 d.) numatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, šios aplinkybės konstatavimas turi būti motyvuotas.
3.2. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas klausimą dėl A. Z. sutuoktinės I. Z. tinkamumo būti laiduotoja, apylinkės teismas nuosprendyje pažymėjo, kad laiduotoja su A. Z. palaiko glaudžius asmeninius santykius, kartu gyvena, A. Z. ja pasitiki. Pirmosios instancijos teismas įvertino laiduotojos asmenines savybes – ji yra pedagogė, dirba mokykloje, charakterizuojama teigiamai, anksčiau neteista, nors bausta už administracinius nusižengimus, tačiau jie nesusiję su vairavimu neblaiviai, ir nusprendė, kad laiduotoja gali daryti teigiamą įtaką A. Z. nepaisant to, kad nusikalstama veika buvo padaryta pačios laiduotojos akivaizdoje. Prokurorės įsitikinimu, šie apylinkės teismo motyvai neišpildo BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų ir neatskleidžia realaus auklėjamojo poveikio bei galimos teigiamos įtakos darymo A. Z.. A. Z. ir I. Z. prašymuose jokių objektyvių duomenų, kad ji iš tiesų yra pajėgi imtis tokių priemonių, kurios darytų teigiamą įtaką sutuoktiniui ir būtų jam autoritetas, nėra. Vien tai, kad A. Z. ir laiduotoją sieja glaudūs asmeniniai santykiai – jie yra vyras ir žmona, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad laiduotoja yra pajėgi daryti realią teigiamą įtaką sutuoktiniui, atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis (paties A. Z. ir liudytojo E. Z. parodymais) A. Z. nusikalstamą veiką padarė būtent po tarp jo ir sutuoktinės I. Z. įvykusio eilinio žodinio konflikto, pastarajam nusprendus sutuoktinę pagąsdinti. Pažymėta ir tai, kad remiantis liudytojo E. Z. parodymais, kaltinamasis, būdamas neblaivus, dažnai tampa agresyviu ir konfliktuoja su sutuoktine, taigi, tokios aplinkybės taip pat duoda pagrindą abejoti sutuoktinės galima reikšminga įtaka A. Z. elgesiui.
3.3. Skunde prokurorė pažymėjo ir tai, kad A. Z. yra brandi, visiškai susiformavusi asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį bei galinti savarankiškai priimti sprendimus dėl savo elgesio. Nors apylinkės teismas akcentuoja aplinkybę, kad sutuoktinė negalėjo iš anksto numatyti A. Z. veiksmų, kad galėtų jį sulaikyti nuo šioje byloje jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nors ir buvo netoliese, visgi, tokie argumentai, įvertinus, kad laiduotoja ir A. Z. kartu pragyveno daugiau nei 30 metų ir tebevykstančių tarpusavio konfliktų baigtį, tik sustiprina išvadą apie abejotiną sutuoktinės turimą įtaką A. Z. elgesiui ir jo asmenybei. Tuo tarpu, laiduotojos parinkimo argumentavimas, akcentuojant iš esmės teigiamą laiduotojos charakteristiką, einamas pareigas, detaliau neanalizuojant ir nevertinant jos realios galimybės daryti teigiamą įtaką A. Z., nėra pakankamas BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų konstatavimui.
4. Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo A. Z. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo 2 metų terminui ir šį terminą sutrumpinti iki vienerių arba vienerių su puse metų, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. gruodžio 27 d.
4.1. Skunde A. Z. nurodo, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, labai nuoširdžiai gailisi, pažada ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nedaryti naujų nusikalstamų veikų, būti drausmingu ir atidžiu vairuotoju. Pirmą kartą gyvenime įvykęs įvykis buvo didelė pamoka, iš kurios jau dabar pasimokė ir padarė reikiamas išvadas – po šio įvykio visiškai atsisakė alkoholio, nes suprato kokias neigiamas pasekmes jo vartojimas sukelia.
4.2. Skundo autorius pažymi, jog teisė vairuoti kelių transporto priemones jam yra būtina, nes ją atgavęs galėtų grįžti į ankstesnį darbą ir dirbti vairuotoju, gauti pajamas. Šiuo metu yra nedirbantis. Nuo 2024 m. liepos 8 d. registruotas Užimtumo tarnyboje kaip asmuo ieškantis darbo, gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, kuri siekia apie 528,00 Eur. Už sausio mėnesį yra gavęs tik 273,00 Eur. Tuo tarpu nuo 2018 m. iki 2024 m. dirbo UAB „G“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbovietės pateiktoje jo charakteristikoje nurodyta, kad dirbdamas UAB jis pasižymėjo kaip darbštus, kruopštus bei atsakingas darbuotojas. Visada laiku atlikdavo visus pavestus darbus, su visais rasdavo bendrą kalbą. UAB tarpininkauja ir prašo, kad A. Z. specialiosios teisės atėmimas būtų trumpinamas, kadangi pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiui, jis bus priimtas atgal į darbą.
4.3. Skundo autorius pabrėžia, kad beveik visą gyvenimą dirbo vairuotoju. Persikvalifikavimas dirbti kitą darbą reikalauja daug laiko ir pinigų. Fizinio darbo dirbti jis negali, nes yra patyręs rankos traumą, operuotas. Taip pat su broliu A. Z. yra paveldėjęs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį (pateikė tai patvirtinančius įrodymus). Atėjus pavasariui, minėtą žemės sklypą reikia dirbti, jį prižiūrėti. Žmona nevairuoja, todėl susidariusi situacija yra labai sudėtinga.
4.4. A. Z. nurodo suprantantis, kad jo padarytas pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, tačiau prašo įvertinti tai, kad jis nėra piktybinis pažeidėjas, praeityje nebuvo teistas, nebuvo baustas administracine tvarka už analogiškus teisės pažeidimus, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Mano, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemones ne ilgesniam kaip vienerių metų ar vienerių su puse metų laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė savo apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. Z. ir jo gynėjas prašė A. Z. apeliacinį skundą tenkinti, o su prokurorės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ramunės Šulskienės ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. Z. apeliaciniai skundai atmetami
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą teismas ją patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
7. Prokurorė Ramunė Šulskienė ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo A. Z. apeliaciniuose skunduose neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, A. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl šie klausimai, sprendžiant prokurorės ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens apeliacinių skundų pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami.
Dėl prokurorės Ramunės Šulskienės pateikto apeliacinio skundo
8. Nagrinėjamu atveju prokurorė apeliaciniame skunde kelia A. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą teigdama, kad apylinkės teismas, taikęs A. Z. atžvilgiu laidavimą, nepagrįstai padarė išvadą, kad I. Z. yra tinkama laiduotoja.
9. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos.
10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundžiamu nuosprendžiu, įvertinusi apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių nurodytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir A. Z., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka vieneriems metams be užstato bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė. Priimdamas tokį procesinį sprendimą apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad A. Z. padarė vieną nesunkų, tyčinį ir baigtą nusikaltimą, suprato savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, byloje nėra neigiamai A. Z. charakterizuojančių duomenų, rodančių didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei, civilinis ieškinys byloje pareikštas nebuvo. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, VšĮ Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro duomenimis nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei. Taip pat apylinkės teismas įvertino tai, jog A. Z. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino visiškai, gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, A. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. Z. laiduotoja apylinkės teismas paskyrė I. Z.
Žemesnės instancijos teismas
11. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
12. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).
13. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog I. Z. yra charakterizuojama teigiamai, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: ji neteista, remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu, bausta administracine tvarka už administracinius nusižengimus nesusijusius su vairavimu neblaiviai (teismo posėdžio apylinkės teisme metu, I. Z. nurodė, kad administracinius nusižengimus padarė ne ji, o sūnus, vairuodamas jai priklausantį automobilį). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad I. Z. su A. Z. palaiko glaudžius asmeninius santykius – daugiau nei 30 metų laiduotoja yra jo žmona, kartu su juo gyvena, dirba mokytoja. Dėl paminėtų aplinkybių apylinkės teismas sprendė, kad I. Z. yra verta teismo pasitikėjimo ir abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
14. Teisėjų kolegija, su aukščiau aptarta apylinkės teismo pozicija sutinka ir sprendžia, kad I. Z. atitinka BK 40 straipsnio 3 dalies nuostatas ir yra tinkama laiduotoja, kadangi byloje nėra jokių ją neigiamai charakterizuojančių duomenų, taip pat nėra jokių duomenų, duodančių pagrindą manyti, jog ji galimai yra nepajėgi daryti teigiamą įtaką A. Z., kaip, kad savo pateiktame apeliaciniame skunde nurodo prokurorė. Tuo tarpu prokurorės nurodytos aplinkybės, jog A. Z. yra brandi, visiškai susiformavusi asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį bei galinti savarankiškai priimti sprendimus dėl savo elgesio bei tai, kad A. Z. su sutuoktine konfliktuoja, nepaneigia laiduotojos daromos teigiamos įtakos sutuoktiniui. Pažymėtina, kad bylos duomenimis, sutuoktiniai kartu gyvena jau virš 30 metų, todėl natūralu, kad per tiek metų bendro gyvenimo šeimoje iškyla tam tikrų konfliktinių situacijų, tačiau duomenų, kad minėtų konfliktų baigtis buvo/yra tokia, jog A. Z. sėstų už automobilio vairo būdamas neblaivus, byloje nėra. Pažymėtina, kad A. Z. anksčiau nėra patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn dėl vairavimo esant neblaiviam, kas suponuoja išvadą, jog tai nėra jam įprasto elgesio modelio dalis, o veikiau atsitiktinis atvejis. Apklaustas teismo posėdžio apylinkės teisme metu, A. Z. taip pat nurodė, kad šis įvykis, kai jis neblaivus vairavo transporto priemonę, vienetinis, jį išprovokavo išėjimas iš mėgstamo darbo, kurį turėjo palikti dėl rankos operacijos komplikacijų, reabilitacijos. Tuo metu jo savijauta buvo prasta, kadangi jautėsi finansiškai išlaikomas žmonos, neturėjo savų pinigų. Ankščiau jis taip nėra pasielgęs, savo elgesį vertina kritiškai. A. Z. taip pat nurodė, kad su sutuoktine jo santykiai yra geri, ši jam daro teigiamą įtaką. Laiduotoja I. Z. teismo posėdžio apylinkės teisme metu patvirtino, jog sutuoktinis neblaivus vairavo pirmą kartą. Nurodė, kad šio A. Z. poelgio nepateisina, po jo su vyru nuoširdžiai pasikalbėjo, o ateityje patikino darysianti sutuoktiniui įtaką žmogiškais pokalbiais, kadangi ji pati dirba ugdymo įstaigoje, jos elgesys geras. Nurodė, kad išaiškins vyrui, kad tokiu būdu, kaip pasielgė sutuoktinis, problemos nesprendžiamos. Be to, I. Z. nurodė, kad ateityje stengsis nepalikti A. Z. vieno, jį palaikys. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, jog I. Z. tinkamumo būti laiduotoja nepaneigia ir aplinkybė, kad ji nesustabdė kaltinamojo A. Z. nuo nusikalstamos veikos padarymo, nors nusikalstama veika padaryta neva laiduotojos akivaizdoje (būnant netoli įvykio vietos), kadangi ji objektyviai negalėjo numatyti kaltinamojo veiksmų, tai yra, to, kad A. Z. neblaivus sės už automobilio vairo. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog tuomet, kai per daugiau nei 30 bendro sutuoktinių gyvenimo metų atvejų, kuomet A. Z. būtų vairavęs automobilį būdamas neblaivus, iki šio įvykio nebuvo, I. Z. pagrįstai negalėjo tikėtis, kad būtent šiuo atveju A. Z. pasielgs neteisėtai, atitinkamai, tuo metu negalėjo ir daryti sutuoktiniui įtakos. Juolab, kaip teismo posėdžio metu apylinkės teisme metu nurodė pats A. Z., sutuoktinė netgi nematė, kaip jis neblaivus sėdo už automobilio vairo.
15. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog laiduotoja paskirta I. Z. darys teigiamą įtaką A. Z., todėl egzistuoja visos sąlygos jam būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į A. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, padarymo aplinkybes, nustatytas vienerių metų laidavimo terminas be užstato, kolegijos vertinimu, yra pakankamas įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslus. Be to, manytina, kad A. Z. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir transporto priemonės konfiskacija, darys jam teigiamą įtaką ir padės užtikrinti laidavimo instituto paskirtį.
Dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens A. Z. pateikto apeliacinio skundo
16. A. Z. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesutinka tik su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvejiems metams terminu bei prašo jį sušvelninti iki vienerių arba vienerių su puse metų, kadangi atgavus teisę vairuoti transporto priemones, A. Z. turėtų galimybę būti vėl priimtas į savo seną darbovietę, taip pat specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga žemės ūkio darbams atlikti, kadangi kartu su broliu yra paveldėjęs žemės sklypo, kurį reikia prižiūrėti, dalį.
17. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas, ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnio 2 dalyje išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti paskirtos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Pažymėtina, jog baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos tarpusavyje turi būti suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, jog paskirtos priemonės viena kitos negali dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti.
18. Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžiu A. Z. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. gruodžio 27 d.
19. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iš visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių išskirti turinčias didžiausią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2013, 2K-401/2014). Svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, gali būti pripažinta ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279-719/2018, 2K-372-693/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo yra aktualūs ir tuo atveju, kai yra padaroma nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnyje, nes šis nusikaltimas taip pat yra susijęs su kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu (pastebėtina, kad atsakomybė už BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką iki 2019 m. balandžio 1 d. buvo numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje).
20. Taip pat pagal teismų praktiką, nustatant baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į objektyviai dėl nusikalstamos veikos kilusius padarinius, asmens kaltės laipsnį, kaltininko asmenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas A. Z. dvejų metų baudžiamojo poveikio priemonės terminą, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu A. Z. nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas – dveji metai, savo trukme yra mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodytas specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis, kuris yra lygus trejiems metams. Be to, šioje byloje neginčijamai nustatyta tai, kad A. Z. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas – jo kraujyje buvo rasta net 2,39 promilės etilo alkoholio. Pažymėtina, kad toks etilo alkoholio kiekis esmingai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė bei beveik šešis kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją. Be to, dėl tokių jo veiksmų kilo ir realūs padariniai – buvo apgadinti A. Z. sūnui ir sutuoktinei priklausantys automobiliai. Ši aplinkybė didina A. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šiame kontekste yra būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog A. Z. negali būti laikomas pavyzdingu vairuotoju. Nors už vairavimą esant neblaiviam jis ankščiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, vis dėl to yra padaręs kitokio pobūdžio KET pažeidimų už kuriuos jam buvo paskirtos baudos, kas rodo, kad turima specialia teise vairuoti transporto priemones nuteistasis naudojosi ne itin atsakingai. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad trumpesnio draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas ne tik pažeistų proporcingumo ir teisingumo principus, tačiau taip pat kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį.
21. A. Z. apeliacinio skundo argumentai, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tam, kad galėtų sugrįžti į senąjį darbą, kadangi ankščiau dirbo vairuotoju bei tam, kad galėtų užsiimti žemės ūkio darbais – prižiūrėti žemės sklypo dalį, kurią paveldėjo kartu su broliu, kadangi žmona specialiosios teisės vairuoti transporto priemones neturi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra svarūs. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ne specialiosios teisės vairuoti transporto priemones netekimas, lėmė tai, kad apeliantas neteko darbo, priešingai – darbo netekimas dėl turimų sveikatos problemų (A. Z. nebegalėjo dirbti nes patyrė rankos traumą, buvo vykdoma operacija, o dėl kilusių komplikacijų buvo reikalinga ilga reabilitacija), lėmė tai, kad apeliantas neteko teisės vairuoti transporto priemones, kadangi kaip teismo posėdžio metu nurodė tiek jis pats, tiek jo sutuoktinė (laiduotoja), tą, kad jis neblaivus sėdo prie automobilio vairo išprovokavo prasta A. Z. emocinė būsena netekus darbo, jis sunkiai išgyveno, kad yra finansiškai išlaikomas sutuoktinės ir neturi asmeninių lėšų. Aplinkybė, jog apeliantui reikia prižiūrėti žemės sklypą, kurį jis paveldėjo kartu su broliu, o neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones jis negalės dirbti žemės, taip pat nesudaro pagrindo sutrumpinti apeliantui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaip skunde prašo apeliantas.
22. Tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų apeliantui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir, jog pirmosios instancijos teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Tuo pačiu paminėtina, jog šiuos nepatogumus apeliantas patirs tik laikinai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti pareigas darbinėje srityje ar savo šeimos labui, patiriami finansiniai nepatogumai savaime neturėtų būti laikomi išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones. Kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti A. Z. atsakomybę (jam paskiriant draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones tokiam terminui, kuris skiriamas asmeniui, padariusiam lengvesnį pažeidimą, tai yra administracinį nusižengimą, arba tokios priemonės visai neskiriant), nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-279-719/2018, 2K-357-489/2018, 2K-372-693/2018).
23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Esant tokiai situacijai, Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas, o prokurorės Ramunės Šulskienės bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens A. Z. apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
24. 2025 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. Z. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 126,47 Eur.
25. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Kauno apygardos teismui kreipusis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius A. Z., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ginti parinko advokatą E. L.
26. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
Motyvuojamoji dalis
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti A. Z., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo A. Z. valios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgus į tai, kad gynėjas A. Z. buvo paskirtas ne tik dėl paties A. Z. pateikto apeliacinio skundo nagrinėjimo, tačiau ir prokurorei A. Z. atžvilgiu pateikus apeliacinį skundą jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, kuris taip pat kaip ir A. Z. apeliacinis skundas šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi yra atmestinas, taip pat įvertinus A. Z. finansinę padėtį – šiuo metu jis nedirba, pragyvena iš valstybės išmokų, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš A. Z. valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ramunės Šulskienės ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. Z. apeliacinius skundus atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. Z. valstybei nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.