Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 263 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 263 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 24 (dvidešimt keturių) parų areštu.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 64¹ straipsniu paskirtoji subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir laikomas nuteistu 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme (baudžiamosios bylos Nr. 1-278-543/2014 t. 3, b. l. 26-32).

Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi nuteistojo A. B. apeliacinis skundas buvo atmestas (t. 3, b. l. 60-70).

Nuteistasis A. B. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su prašymu peržiūrėti bylą, pasikeitus BK 75 straipsnio nuostatoms, ir jas taikyti (t. 3, b. l. 87).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepimu siūlo nuteistojo prašymą atmesti, nes pagrindų švelninti bausmę nuteistajam nėra (t. 3, b. l. 90-91).

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro ar bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), kuriuo pakeisti bausmių skyrimo pagrindai. Teismas paskiria bausmę pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 75 straipsnio 1 dalies nauja redakcija leidžia atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą (pavojingumo pobūdį ir laipsnį), kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, girtavimą ir kitokį antisocialinį kaltininko elgesį, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Bausmės vykdymo atidėjimo institute įtvirtintas humaniškumo principas derinamas su teisingumo principu - vienu svarbiausių baudžiamosios teisės principų, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., teismas nuosprendyje pripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatė, nurodė, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė sunkų ir apysunkį nusikaltimus, kurie kvalifikuojami kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, bei baudžiamąjį nusižengimą. Nusikalto turėdamas neišnykusius teistumus už nusikaltimus nuosavybei. Nustatant bausmių dydį kaltinamajam buvo atsižvelgta į tai, kad nustatyta viena lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, gyvena su neįgalumą turinčia motina, ja rūpinasi. Taip pat, buvo atsižvelgta ir į tai, kad narkotinių medžiagų platinimo mastas nebuvo didelis. Taigi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Išnagrinėjus nuteistojo prašymą, konstatuotina, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai nesudaro pagrindo keisti nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ar dydžio. A. B. šiuo atveju padarė sunkų, apysunkį nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą, todėl baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, iškilus pagrįstai abejonei, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes tuo atveju bausmės paskirtis A. B. nebūtų pasiekta bei nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. A. B. nuteistas už sunkų, apysunkį nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą. Nors nagrinėjant bylą teisme, siekdamas BK 64¹ straipsnio taikymo, A. B. kaltę dėl visų nusikalstamų veikų ir pripažino, tačiau iš jo apeliacinio skundo matyti, kad kaltės jis nepripažįsta dėl visų nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas. Nuteistasis šias nusikalstamas veikas padarė būdamas du kartus nuteistas už apysunkius nusikaltimus ir du kartus bausmės vykdymas jam jau buvo atidėtas, vieną kartą nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, priešingai, padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra sunkus ir visuomenei pavojingas nusikaltimas, kad rodo, jog jis nėra linkęs taisytis ir koreguoti savo elgesio, taigi šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad bausmės tikslai A. B. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei nesant įstatyminio pagrindo tenkinti prašymo dėl bausmės sušvelninimo, nuteistojo A. B. prašymas atmestinas, ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšis ir dydis paliktini nepakeisti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo, o suimtam nuteistajam – nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja I. K.