Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-608/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-04-02
Bylos Nr.: 2A-608/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00146-2012-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
Atsakovas: Kretingos rajono savivaldybės administracijos, Kretingos rajono savivaldybės administracijos priešieškinį

Civilinė byla Nr. 2A-608/2014Proceso Nr. 2-57-3-00146-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.4.; 36.1.; 42.11.1.; 52.3.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo restruktūrizuojamos (dabar bankrutavusios) uždarosios akcinės bendrovės „Restructus“ ieškinį atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl sutarties nutraukimo, apmokėjimo už atliktus darbus ir netesybų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Nordus“ ir viešoji įstaiga „Lietuvos verslo paramos agentūra“ bei atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos priešieškinį restruktūrizuojamai (dabar bankrutavusiai) uždarajai akcinei bendrovei „Restructus“ dėl sutarties pripažinimo nutrūkusia, atliktų darbų aktų panaikinimo ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 150 931,10 Lt už atliktus nenumatytus būtinus statybos darbus, 35 037,85 Lt už atliktus ir priimtus statybos darbus, 1 761,10 Lt delspinigių ir 6 procentų procesines palūkanas, nutraukti 2010 metų liepos 30 d. ieškovo ir atsakovo sudarytą statybos rangos sutartį Nr. S1-483 dėl atsakovo kaltės ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. liepos 30 d. ieškovas (rangovas) ir atsakovas (perkančioji organizacija – užsakovas), vadovaudamosi supaprastinto atviro konkurso rezultatais, sudarė statybos rangos sutartį Nr. S1-483, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti statybos bei susijusius tyrimo ir projektavimo darbus, išvardytus sutarties 2.1.–2.5. punktuose. Šiuos darbus rangovas įsipareigojo atlikti per 18 mėnesių nuo užsakovo raštiško nurodymo vykdyti darbus. Ieškovas 2011 m. vasario 2 d. raštu kreipėsi į užsakovą, nurodydamas, kad siekiant užtikrinti normalią pastato eksploataciją jo naudotoja paprašė atlikti sutartyje nenumatytus papildomus darbus bei pateikė jų sąrašą. 2011 m. kovo 10 d. užsakovas raštu nurodė, kad sutinka dėl dalies tokių darbų atlikimo, konkrečiai išvardydamas, kokius darbus reikalinga atlikti ir kokių nenumatytų darbų atlikimui jis nepritaria. Ieškovas 2011 m. lapkričio 18 d. raštu kreipėsi į užsakovą, nurodydamas, kad atliekant rekonstrukcijos darbus atsirado eilė nenumatytų darbų, kuriuos būtina atlikti siekiant užtikrinti darbų tęstinumą ir patalpų tinkamą eksploataciją. Dėl dalies nenumatytų darbų atlikimo užsakovas davė sutikimą 2011 m. kovo 10 d. raštu Nr. (6.29)-D3-110, o dalis nenumatytų darbų buvo pripažinti būtinais komisijų, kurių sudėtyje dalyvavo užsakovo atstovai, aktais. Bendra atliktų papildomų darbų kaina yra 150 931 Lt, šių darbų atlikimą patvirtina statybos darbų žurnaluose esantys įrašai. Darbų atlikimas yra patvirtintas darbų vadovo bei atsakovo paskirto bendrosios statinio statybos priežiūros vadovo. Atlikus darbus buvo surašyti ir darbų atlikimo aktai, tačiau atsakovas šių darbų nepriėmė ir aktų nepasirašė, nes nebuvo išspręstas papildomų darbų pirkimo ir apmokėjimo klausimas. Šalių sudaryta sutartis turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Darbai turėjo būti vykdomi veikiančios mokyklos patalpose ir rangovas buvo priverstas derintis prie mokinių ugdymo grafiko, nors nei viešojo pirkimo sąlygose, nei sutartyje tokia sąlyga nebuvo numatyta, o užsakovas nesiėmė jokių priemonių šiai problemai išspręsti. Rangovas ne kartą kreipėsi į užsakovą su prašymais perduoti patalpas darbų vykdymui bei padėti išspręsti susidariusias problemas, pašalinti trukdymus laiku atlikti darbus, tačiau užsakovas į prašymus nereagavo. Kadangi užsakovas nereagavo į ieškovo raštus ir nesuteikė ieškovui darbų vykdymui patalpų, tolimesnį darbų vykdymą ieškovas sustabdė. Atsakovas taip pat yra skolingas už pagal pagrindinę sutartį atliktus ir priimtus darbus. Bendra įsiskolinimo už atliktus ir priimtus darbus suma buvo 73 037,85 Lt. 2012 m. kovo 26 d. ieškovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią perleido UAB „Nordus“ 38 000 Lt reikalavimo teisę į atsakovą. Perleidus reikalavimą atsakovas už atliktus ir priimtus statybos darbus liko skolinga 35 037,85 Lt. Rangos sutarties 12.1 punkte numatyta, kad neatsiskaitęs su rangovu sutartyje nustatyta tvarka užsakovas privalo mokėti 0,04 procentų delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas paskaičiavo, kad atsakovas skolingas jam 1 761,10 Lt delspinigių.

Atsakovas priešieškiniu prašė panaikinti darbų atlikimo aktus už 2011 m. gruodžio mėnesį – 33 460,13 Lt sumos, 12 757,03 Lt sumos, 23 956,79 Lt sumos, 13 663,32 Lt sumos, 24 193,95 Lt sumos, 40 400,69 Lt sumos, 594,11 Lt sumos, 1 905,75 Lt sumos; pripažinti, kad ieškovas vienašališkai nutraukė statybos rangos sutartį nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos; priteisti iš ieškovo 344 794,64 Lt netesybų, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad rangos sutarties 10.2.4 punktu rangovas įsipareigojo atlikti projekto dokumentų, sprendinių taisymus, derinimus be papildomo užmokesčio. Atsakovas neturi duomenų, kad rangovas atliko projekto pakeitimus. Sutarties 13 punkte numatyta, jog rangovui neatlyginama už nenumatytus sutartyje darbus, kuriuos jis atliko nesuderinęs nustatyta tvarka su atsakovu. Sutarties 10.2.8 punkte įtvirtinta nuostata, jog keisti užsakovo patvirtintus projektinius sprendimus rangovas gali tik gavęs projekto vadovo ir užsakovo sutikimą raštu. Nustačius papildomų darbų poreikį, jiems įsigyti reikėjo atlikti viešųjų pirkimų procedūras. Ieškovas statybos rangos sutartį sudarė po viešųjų pirkimų procedūrų, todėl jam turėjo būti suprantama ir žinoma, kad tokios procedūros reikalingos ir papildomiems darbams pirkti. Kadangi minėtos procedūros nebuvo atliktos, ieškovo prašymas priteisti 150 931,10 Lt už atliktus nenumatytus būtinus statybos darbus negali būti pripažintas teisėtu. Darbų kalendorinį grafiką parengė ieškovas, jis buvo sudarytas atsižvelgiant į ugdymo procesą, numatant pagrindinius darbus vykdyti vasarą. Nei pirkimo dokumentuose, nei sutartyje nebuvo numatyta, jog rekonstrukcijos laikotarpiu mokykla neveiks. Ieškovas sąmoningai vilkino darbus. Atsakovas dar 2011 m. birželio 7 d. raštu išreiškė susirūpinimą dėl to, kad objekte darbai vyksta lėtai, nuolat dirba tik keli žmonės, atsiliekama nuo šalių patvirtinto kalendorinio grafiko. Ieškovas pripažino, jog objekte darbai sulėtėjo, kad turi finansinių problemų. Pagal sutarties šalių patvirtintą kalendorinį grafiką darbai turėjo būti baigti 2011 metų rugsėjo mėnesį. Ieškovas pats nutraukė sutartyje numatytų statybos rangos darbų vykdymą ir apie tai informavo atsakovą 2012 m. vasario 1 d. raštu. Minėtus ieškovo veiksmus nulėmė ne atsakovo neveikimas. Sutarties 19 punkte numatyta, jog sutarties nuostatos negali būti keičiamos. Viešųjų pirkimų santykių reglamentavimas nenumato galimybes keisti sutarties, kylančios iš viešųjų pirkimų, kainos. Ieškovas, norėdamas laimėti konkursą, pateikė pasiūlymą neįvertinęs visų aplinkybių, tai byloja 2012 m. sausio 19 d. raštas. Ieškovas, būdama statybos srities profesionalas, galėjo ir turėjo numatyti objektui reikalingų lėšų poreikį. Aktą dėl papildomų darbų poreikio nustatymo atsakovas gavo tą pačią dieną, kaip ir rangovo raštą apie tai, jog darbai nutraukiami. Rangovo pagal sutartį vykdomų darbų sustabdymas yra neteisėtas. Rangovas turi teisę sustabdyti tik papildomų darbų, o ne visos sutarties, vykdymą. Rangovui turėjo būti žinoma sutarties 13 punkto nuostata, jog rangovui neatlyginama už nenumatytus sutartyje darbus, kuriuos jis atliko nustatyta tvarka nesuderinęs su užsakovu. Rangovas, atlikdamas papildomus sutartyje nenumatytus darbus, veikė savo rizika, suprasdamas ir turėdamas numatyti, kokias pasekmes sukelia tokie jos veiksmai. Nors ieškovas teigia, kad bendra atliktų darbų kaina yra 150 931,10 Lt ir pateikia sąmatas, tačiau statybos rangos teisinis reglamentavimas numato, jog darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Sutarties 11.3 punktas įpareigoja užsakovą pasirašyti kokybiškai atliktų darbų aktus. Darbų atlikimą patvirtina ne sąmatos, o darbų perdavimo aktai. Pateikti aktai nėra pasirašyti atsakovo, jie neatitinka vienašaliam aktui keliamų reikalavimų. Iki ginčo teisme užsakovui minėti aktai nebuvo pateikti ir nėra duomenų, kad juos atsisakyta pasirašyti, aktai nėra suderinti su statybos techniniu prižiūrėtoju ir pasirašyti užsakovo atstovo. Darbus ieškovas nutraukė neįvykdęs sutartinių įsipareigojimų, o sutarties 12.3 punkte yra numatyta, jog vienašališkai nutraukęs sutartį rangovas sumoka 5 procentų nuo sutartyje numatytos darbų kainos dydžio baudą ir atlygina dėl to užsakovo patirtus nuostolius. Sutartyje numatytų darbų vertė – 3 487 863,25 Lt, 5 procentai nuo minėtos sumos sudarytų 174 393,16 Lt. Sutarties 12.5 punkte numatyta, jog rangovas, uždelsęs objekto rekonstrukcijos darbus moka užsakovui 0,04 procentų delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną ir 5 000 Lt bauda už kiekvieną praterminuotą darbo savaitę. Ieškovas 2012 m. gegužės 21 d. atsakovui paskaičiavo 170 401,48 Lt netesybų pagal sutarties 12.5 punktą. Iš viso 344 794,64 Lt netesybų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovui iš atsakovo 150 931,10 Lt už atliktus nenumatytus būtinus statybos darbus, 35 037,85 Lt skolą, 1 761,10 Lt delspinigių, 6 procentų procesines palūkanas ir nutraukė 2010 m. liepos 30 d. šalių sudarytą sutartį dėl atsakovo kaltės. Atsakovo priešieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad atsakovas, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punktu, turėjo teisę pirkti papildomus darbus neviršijančius bendros 30 procentų sutarties kainos. Nustatė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie atsiradusius papildomus nenumatytus darbus ir sutiko, kad jie būtų atlikti, nurodė, jog vadovaujasi 2010 m. liepos 30 d. statybos rangos sutarties 10.2.8 punktu ir neprieštarauja, kad iš užsakovo rezervo lėšų būtų atlikti rašte nurodyti sutartyje nenumatyti darbai, o 2011 m. spalio 10 d. akte nurodė, jog komisija siūlo papildomus darbus pagal suderintą sąmatą apmokėti iš užsakovo rezervo, skirto nenumatytiems darbams. Dėl šių priežasčių atsakovo argumentą, kad ieškovui turėjo būti žinoma ir suprantama, jog nustačius papildomų darbų poreikį reikia atlikti viešųjų pirkimų procedūras, o jos buvo neatliktos, todėl darbai neturi būti apmokami, teismas pripažino nepagrįstu. Teismas nustatė, kad sutartyje yra numatytas 317 078,48 Lt užsakovo rezervas, skiriamas apmokėti už nenumatytus darbus, atsirandančius sutartyje numatytų darbų vykdymo metu. Teismas sprendė, kad už šalių suderintus ir atliktus darbus atsakovas privalo atsiskaityti, todėl priteisė ieškovui iš atsakovo 150 931,10 Lt už atliktus papildomus darbus. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad aktai nėra tinkamai įforminti, nesudaro pagrindo neapmokėti ieškovo atliktų darbų, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad darbai nėra atlikti. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai vengė išspręsti papildomų darbų pirkimo klausimus, priimti papildomai atliktus darbus, todėl ieškovas, siekdamas išvengti didesnių nuostolių, pagrįstai sustabdė tolimesnį statybos darbų vykdymą. Įrodymų, kad atsakovas perdavė ieškovui patalpas darbams atlikti, nors ieškovas kreipėsi kelis kartus, byloje nėra, darbai buvo vykdomi veikiančios mokyklos patalpose, tai nebuvo aptarta ir numatyta šalių pasirašytoje sutartyje, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas vengė pratęsti terminus darbams atlikti ir jie užsitęsė dėl atsakovo kaltės. Teismas nustatė, kad už 2012 m. sauso mėn. ir 2011 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. atliktus darbus atsakovas liko skolingas 73 037,85 Lt. Dėl 38 000 Lt reikalavimo perleidimo naujam kreditoriui UAB „Nordus“ ieškovas sumažino reikalavimą atsakovui iki 35 037,85 Lt bei delspinigius iki 1 761,10 Lt. Įvertinęs atsakovo priešieškinio teiginius apie ieškovui nesumokėtus būtent 35 037,85 Lt, teismas nurodė apie šalių ginčo dėl šios sumos nebuvimą. Teismas konstatavo, kad ieškovas tinkamai perdavė atliktus darbus atsakovui, atsakovas minėtus darbus priėmė ir tai patvirtino savo parašais, tiek ant pažymos apie atliktus darbus, tiek priimdamas išrašytas sąskaitas faktūras. Tokiu atveju atsakovui kilo pareiga apmokėti už ieškovo atliktus bei atsakovo priimtus darbus. Pagal sutarties 12.1 punktą už praleistą terminą atsakovas privalo sumokėti sutartyje numatytus 0,04 procentų dydžio delspinigius. Nustatęs šias aplinkybes, teismas ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netyrė ir nenustatė, kokiu pagrindu atsakovas turi apmokėti ieškovui patirtas išlaidas, kadangi netyrė ir neanalizavo kurie darbai atlikti faktiškai, o kurie atsispindi tik lokalinėse sąmatose, todėl teismas turėjo tirti, kurie ieškovo nurodyti nenumatyti papildomi darbai yra faktiškai atlikti ir tik tuomet nuspręsti, kokio dydžio išlaidų sumą priteisti iš atsakovo. Byloje yra statybos techninio prižiūrėtojo 2012 m. balandžio 20 d. raštas Nr. 2., kuriame nurodyti neatliktų darbų kiekiai, už kuriuos ieškovas siekė prisiteisti atlyginimą.

2. Teismas nevertino aplinkybės, kad sutarties vykdymas užsitęsė dėl paties ieškovo kaltės. Užsakovas dar 2011 m. birželio 7 d. raštu įspėjo rangovą, kad pastato rekonstrukcijos darbai vykdomi vangiai: atsiliekama nuo rangovo kartu su konkursiniu pasiūlymu pateikto darbų grafiko. Ieškovas šią aplinkybę pripažino ir nurodė susiklosčiusios situacijos priežastis: neįvertinta realių darbų kaina, apyvartinių lėšų trūkumas.

3. Rangovas pats kaltas, kad jam nebuvo perduotos nerekonstruotos patalpos, nes tuo metu jam perduotos patalpos nebuvo visiškai užbaigtos arba jose buvo nustatyti defektai, kuriuos rangovas turėjo ištaisyti.

4. Teismas nevertino, kad rangovas netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – nesilaikė darbų vykdymo grafiko, kuris yra sudedamoji sutarties dalis; teikdamas pasiūlymą prisiėmė riziką dėl projekto įgyvendinimo metu galimų patirti nuostolių, todėl netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad sutarties vykdymą vilkino tik užsakovas. Konkurso vykdymo metu nei rangovui, nei kitiems konkurso dalyviams klausimų dėl mokyklos darbo nekilo. Vasarą mokyklose paprastai būna atostogos ir jos nedirba, o mokslo metų laiku mokyklos dirba. Rangovas, teikdamas pasiūlymą bei prie jo pridėdamas paties sudarytą darbų vykdymo grafiką, puikiai suprato, jog darbus turės atlikti veikiančioje mokykloje, ir su šia rizika sutiko.

5. Vienašalius darbų priėmimo perdavimo aktus su žyma apie atsisakymą pasirašyti ieškovas pateikė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, be jokios atžymos apie tai, kad užsakovas šiuos aktus gavo ir apie juos žinojo. Rangovo užsakovui pateikti atliktų darbų aktai nėra pasirašyti užsakovo atstovo, jie užsakovui neįteikti, todėl neatitinka vienašaliam aktui keliamų reikalavimų. Šie aktai nėra suderinti su statybos techniniu prižiūrėtoju ir pasirašyti užsakovo atstovo, nors pagal techninės priežiūros vykdymo sutarties 24 punktą statybos techninis prižiūrėtojas turi pasirašyti (vizuoti) darbų atlikimo dokumentus. Teismas netinkamai sprendė, kad dėl atliktų papildomų darbų yra surašyti darbų atlikimo aktai ir lokalinės sąmatos, o netinkamas dokumentų įforminimas yra tik formalus motyvas jų neapmokėti.

Atsiliepimas

Ieškovas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad papildomi darbai nebuvo suderinti su užsakovu. Teismas teisingai nustatė, kad 2011 m. kovo 10 d. raštu atsakovas pritarė papildomų darbų atlikimui ir išvardino, kokie konkretūs darbai turi būti atlikti. Atsakovas ne tik suderino su ieškovu papildomus darbus, tačiau buvo suderintos ir darbų atlikimo kainos. Papildomi nenumatyti darbai nėra susiję nei su esminių statinio sprendinių pakeitimu, nei su techninės specifikacijos keitimu, todėl apelianto teiginiai, kad negali priimti ir apmokėti darbų, nesant pataisyto projekto, yra nepagrįsti.

2. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad teismas netyrė ir nenustatė ieškovo atliktų neapmokėtų darbų apimčių. Iš viso pagal aktus, kuriuose užfiksuoti papildomi darbai, bendra visų nenumatytų darbų kaina yra 189 992,69 Lt, tačiau ieškovas atliko ir prašo priteisti skolą tik už atliktus 150 931 Lt vertės darbus, todėl atsakovo nurodyti argumentai, kad ieškovas neatliko visų nenumatytų darbų neturi teisinės reikšmės, kadangi ieškovas nereikalavo sumokėti už darbus, kurių neatliko.

3. Darbų atlikimą patvirtina darbų žurnaluose Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5, Nr. Nr. 7 esantys įrašai. Darbų atlikimas yra patvirtintas darbų vadovo bei atsakovo paskirto bendrosios statinio statybos priežiūros vadovo. Atlikus darbus buvo surašyti darbų atlikimo aktai, kuriuos atsakovas atsisakė pasirašyti. Atsakovas nenurodė, kurių konkrečiai darbų iš nurodytų atliktų darbų aktuose ir atliktų darbų žurnaluose ieškovas neatliko.

4. Nepagrįsti atsakovo teiginiai dėl ieškovo vėlavimo atlikti darbus. Aplinkybės, kad darbai turėjo būti vykdomi veikiančios mokyklos patalpose, galinčios turėti įtakos darbų atlikimo laikui, apeliantas nepagrįstai nepripažįsta svarbia. Aplinkybė, kad rekonstrukcijos darbai bus vykdomi veikiančioje mokykloje nebuvo numatyta konkurso sąlygose, apie ją ieškovas nebuvo informuotas ir kitokiu būdu, todėl darbų atlikimo grafikas buvo sudarytas neatsižvelgiant į tokius trukdžius, kaip darbas veikiančios mokyklos patalpose ir derinimasis prie pamokų grafiko. Ieškovas, siekdama užtikrinti saugumą, privalėjo imtis priemonių ir atliekamų darbų grafikus derinti su mokyklos veikla, kas lėmė nukrypimus nuo darbų grafiko.

5. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad patalpos darbams nebuvo perduodamos dėl to, kad nebūdavo ištaisyti anksčiau atliktų darbų defektai. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio kokių nors defektų nustatymą. Darbai buvo priimami pagal darbų atlikimo aktus, nei juose, nei darbų žurnaluose nebuvo užfiksuoti darbų defektai, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės.

6. Apeliantas nenurodė argumentų patvirtinančių, kad teismas turėjo pagrindą nepripažinti atsakovo nepasirašytų darbų priėmimo-perdavimo aktų. Atsakovas nėra pateikęs duomenų, patvirtinančių atsisakymo pasirašyti aktus pagrįstumą. Statybos darbų žurnalai patvirtina, kad papildomi darbai buvo patvirtinti atsakovo statinio techninės priežiūros vadovo, pretenzijų dėl darbų kokybės juo priimant pareikšta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. liepos 30 d. ieškovas (rangovas) ir atsakovas (perkančioji organizacija – užsakovas), vadovaudamiesi supaprastinto atviro konkurso rezultatais, sudarė statybos rangos sutartį Nr. S1-483, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti statybos bei su ja susijusius tyrimo ir projektavimo darbus (1 t., 11-15 b. l.). Šiuos darbus rangovas įsipareigojo atlikti per 18 mėnesių nuo užsakovo raštiško nurodymo vykdyti darbus. Toks nurodymas surašytas 2010 m. rugpjūčio 31 d. (1 t. 16 b. l.). Ieškovas 2011 m. vasario 2 d. raštu kreipėsi į užsakovą, nurodydamas, kad vykdant rekonstrukcijos darbus atsirado eilė sutartyje nenumatytų, šiame rašte išvardintų darbų, kuriuos atlikti, kad būtų užtikrinta normali pastato eksploatacija, pageidauja statinio naudotojas (1 t., 17-18 b. l.). Užsakovas 2011 m. kovo 10 d. raštu nurodė, kad neprieštarauja, jog iš užsakovo rezervo lėšų būtų atlikti rašte išvardinti darbai, taip pat nurodė, kokių nenumatytų darbų atlikimui jis nepritaria (1 t., 19 b. l.). Atsakovas 2011 m. birželio 7 d. kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad ieškovas stipriai atsilieka nuo darbų grafiko, objekte darbai vyksta vangiai, dirba tik keli žmonės, kad ieškovas nesugebės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ir laiku užbaigti mokyklos rekonstrukcijos darbų (2 t., 72 b. l.). Atsakydamas į šį atsakovo raštą, 2011 m. birželio 14 d. ieškovas nurodė, kad vykdydamas rekonstrukcijos darbus dėl realios sutartinių darbų kainos įvertinimo ir apyvartinių lėšų trūkumo susidūrė su problemomis; iš naujo suplanavo darbus ir pradėjo vykdyti fasado apšiltinimo darbus (2 t., 66 b. l.). Atsakovas 2011 m. liepos 8 d. pakartotinai kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad situacija nepasikeitė, kad darbai vyksta lėtai, pastate dirba vos keli žmonės, kad darbai nebus užbaigti laiku; įspėjo, kad nevykdant prisiimtų įsipareigojimų suderintais terminais, bus priversti nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo (2 t., 71 b. l.). Ieškovas 2011 m. rugpjūčio 3 d. raštu informavo užsakovą, kad neįmanoma sporto salės lubų išlyginti tinku ir tikslinga įrengti gipso kartono lubas (1 t., 20 b. l.), o 2011 m. lapkričio 18 d. raštu kreipėsi į užsakovą, nurodydamas, kad atliekant rekonstrukcijos darbus atsirado eilė nenumatytų darbų, kuriuos būtina atlikti siekiant užtikrinti darbų tęstinumą ir patalpų tinkamą eksploataciją, išvardijo reikalingus atlikti nenumatytus darbus (1 t., 21 b. l.). Iš ieškovo ir atsakovo atstovų susidedanti komisija, įvertinusi esamą situaciją ir peržiūrėjusi projektą, 2011 m. spalio 10 d. surašė aktą, kuriuo nustatė reikalingumą atlikti papildomus darbus, kurių nebuvo galima numatyti rengiant techninį projektą, tačiau kurie yra būtini, siekiant projekto tikslų įgyvendinimo (1 t., 22-23, 24, 25, 26 b. l.). Akte nurodyta, kad komisija siūlo papildomus darbus pagal suderintą sąmatą apmokėti iš užsakovo rezervo, skirto nenumatytiems darbams atlikti, papildomų darbų kaina pagal pateiktas sąmatas yra 9 496,08 Lt. Ieškovo pateiktas 2011 m. lapkričio 30 d. aktas pasirašytas tik ieškovo atstovo ir projekto vadovo (1 t. 27-28 b. l.), jame nurodyta papildomų darbų kaina pagal pateiktas sąmatas yra 180 496,61 Lt, akte numatyta papildomus darbus pagal suderintą sąmatą apmokėti iš europinių lėšų rezervo, skirto nenumatytiems darbams atlikti. Ieškovas 2011 m. lapkričio 30 d. akte nurodyta, kad pagal lokalines sąmatas atlikta darbų už 150 931,10 Lt (1 t., 39 b. l.). Atlikti darbai fiksuoti statybos darbų žurnaluose (1 t., 40-87 b. l.). Ieškovas surašė pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2011 m. gruodžio mėnesį (1 t., 88 b. l.) bei atliktų darbų aktus, kurie atsakovo nepasirašyti (1 t., 89-90, 91, 92-93, 94, 95-96, 97, 98, 99 b. l.). Ieškovas 2011 m. lapkričio 22 d. raštu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad rekonstrukcijos darbus reikia vykdyti veikiančios mokyklos patalpose, todėl negali užtikrinti suplanuotų darbų pagal numatytus terminus ir prašė darbų atlikimo terminą pratęsti atidedant darbų užbaigimo datą (1 t., 100 b. l.). Ieškovas 2012 m. sausio 19 d. ir 2012 m. sausio 25 d. raštais informavo užsakovą, kad negali laiku vykdyti įsipareigojimų, nes laiku neperduodamos patalpos, kuriose būtų galima vykdyti darbus; į rekonstruotinas mokyklos patalpas yra įkeltas vaikų darželis; pasiūlymo kaina pateikta neturint projekto, kuri vėliau padidėjo, todėl reikėtų atsisakyti kai kurių darbų; atlikta nemaža dalis darbų, kurie nėra suderinti; atsiradus nenumatytiems darbams pailgėja darbų atlikimo terminas (1 t., 101, 102 b. l.). Ieškovas 2012 m. vasario 1 d. raštu dar kartą pranešė, kad neturėdami tolimesnio darbų fronto yra priverti mažinti darbuotojų skaičių, gal net visai nutraukti darbus (1 t., 103 b. l.). Atsakovas 2012 m. vasario 8 d. raštu nurodė ieškovui, kad jis nėra užbaigęs pradėtų darbų toje mokyklos dalyje, kurioje dirba nuo pat sutarties sudarymo pradžios ir išvardino atliktų darbų trūkumus; nurodė, kad neperduos patalpų, kol nebus užbaigti išvardinti nebaigti darbai ir neištaisyti darbų defektai; nurodė, kad dėl papildomų darbų finansavimo turės spręsti LVPA, todėl turės kreiptis į LVPA dėl pritarimo darbų finansavimui ir atlikti tų darbų pirkimą (1 t., 105-106 b. l.).

Dėl statybos rangos sutarties nutraukimo

Ieškovas ieškiniu prašė nutraukti šalių sudarytą statybos rangos sutartį dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas nesuteikė jam patalpų, kuriose būtų galėjęs atlikti darbus bei darbus privalėjo vykdyti veikiančios mokyklos patalpose. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti, kad ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos. Teismas sprendimu šalių sudarytą sutartį nutraukė dėl atsakovo kaltės, konstatavęs, kad atsakovas nesuteikė ieškovui patalpų, kuriose pastarasis būtų galėjęs vykdyti rekonstrukcijos darbus. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada nesutinka. Pažymi, kad tokiu, kaip nagrinėjamas, atveju svarbu įvertinti abiejų šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymą pagal statybos rangos sutartį.

Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pagal sutarties šalių patvirtintą kalendorinį grafiką darbai turėjo būti baigti 2011 metų rugsėjo mėnesį (2 t., 73-74 b. l.), tačiau darbų nustatytu laiku ieškovas nepabaigė. Ieškovas teigia, kad nuo darbų grafiko atsiliko todėl, kad darbus pagal sutartį turėjo atlikti veikiančios mokyklos patalpose. Šiuos ieškovo argumentus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovas jau 2011 m. birželio 7 d. bei pakartotinai 2011 m. liepos 8 d. kreipėsi į ieškovą, nurodydamas apie darbų grafiko nesilaikymą, apie vangiai, menkais pajėgumais atliekamą darbą, abejones dėl ieškovo gebėjimų įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir laiku užbaigti mokyklos rekonstrukcijos darbus, įspėjimą apie galimą sutarties nutraukimą ir nuostolių atlyginimo reikalavimą, jeigu sutartiniai įsipareigojimai nebus vykdomu suderintais terminais (2 t., 71, 72 b. l.). Atsakovo raginimai ieškovui rašyti birželio, liepos mėnesiais, t. y. moksleivių vasaros atostogų metu, kai mokykloje ugdymo procesas nevyko, tačiau nepaisant to, ieškovas darbus vykdė lėtai, objekte dirbo tik keli žmonės. Ieškovas 2011 m. birželio 14 d. raštu, atsakydamas į atsakovo raštą, nurodė, kad vykdydamas rekonstrukcijos darbus dėl realios sutartinių darbų kainos įvertinimo ir apyvartinių lėšų trūkumo susidūrė su problemomis; iš naujo suplanavo darbus ir pradėjo vykdyti fasado apšiltinimo darbus (2 t., 66 b. l.). Taigi šiuo raštu ieškovas pripažino, kad nuo darbų grafiko atsilieka dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir dėl to, kad konkurse siūlydamas darbų kainą jos realiai neįvertino, todėl ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, kad darbai nebuvo atlikti laiku dėl to, kad reikėjo dirbti veikiančios mokyklos patalpose, laikytini nepagrįstais. Ieškovas dėl savo kaltės pažeidė darbų vykdymo terminus, todėl negalėjo užbaigti darbų nustatytu laiku. Sutarties dalimi esantį darbų vykdymo grafiką sudarė ieškovas, atsižvelgdamas į ugdymo procesą, pagrindinius darbus numatęs vykdyti vasarą – mokinių atostogų metu, jo argumentai, kad darbų nespėjo atlikti dėl to, jog mokykloje vyko ugdymo procesas, nepagrįsti, todėl ieškovas laikomas pažeidusiu prievolę.

CK 6.681 straipsnio 1 dalis numato užsakovui pareigą sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas. Byloje esantys ieškovo rašyti raštai patvirtina, kad jis ne kartą kreipės į atsakovą, prašydamas perduoti tolimesnį darbų frontą, t. y. patalpas, kuriose galėtų vykdyti rekonstrukcijos darbus – 2011 m. lapkričio 22 d. raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad rekonstrukcijos darbus reikia vykdyti veikiančios mokyklos patalpose, todėl negali užtikrinti suplanuotų darbų pagal numatytus terminus (1 t., 100 b. l.); 2012 m. sausio 19 d. raštu ieškovas informavo atsakovą, kad negali laiku vykdyti įsipareigojimų, nes neperduodamos patalpos, kuriose būtų galima vykdyti darbus; pasiūlymo kaina pateikta neturint projekto, o rengiant projektą kaina gerokai padidėjo; atlikta nemažai darbų, kurie nėra suderinti; atsiradus nenumatytiems darbams, pailgėja atlikimo terminas, prasitęsia vykdymo laikas (1 t., 101 b. l.); 2012 m. sausio 25 d. raštu pranešė, kad nebeturi patalpų, kuriose būtų galima vykdyti rekonstrukcijos darbus ir prašė kuo skubiau perduoti patalpas (1 t., 102 b. l.); 2012 m. vasario 1 d. ieškovas pranešė, kad neturėdamas tolimesnio darbų fronto, yra priverstas mažinti darbuotojų skaičių, gal net visai nutraukti darbus (1. t., 103 b. l.). Atsakovas 2012 m. vasario 8 d. rašte nurodė, kad ieškovas iki šiol nėra užbaigęs pradėtų darbų toje mokyklos dalyje, kurioje dirba nuo pat sutarties pradžios ir išvardino neužbaigtus ar netinkamai atliktus darbus; nurodė, kad neperduos nepradėtų rekonstruoti patalpų, kol nebus užbaigti išvardinti nebaigti darbai ir neištaisyti atsiradę trūkumai (1 t., 105-106 b. l.). CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku ar dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Pareigą bendradarbiauti statybos rangos sutarties šalims nustato ir CK 6.691 straipsnis. Sutarties vykdymo metu atsakovas neperdavė ieškovui darbų fronto dalies, todėl ieškovas negalėjo tęsti darbų.

Atsakovas 2012 m. vasario 8 d. raštu bei pakartotinai 2012 m. balandžio 6 d. raštu nurodė ieškovui, kad neperduos darbų fronto, kol ieškovas neištaisys darbų trūkumų, tačiau nekokybiškų darbų fakto atsakovas neįrodė, nepateikė įrodymų, kad priimtų darbų aktuose ir/ar statybos darbų žurnaluose būtų pažymėjęs apie nekokybiškus darbus, neįrodė, kad darbų trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad minėtame rašte nurodyti trūkumai buvo nustatyti darbų priėmimo perdavimo metu. Visus pagal sutartį ieškovo atliktus darbus atsakovas yra priėmęs ir pretenzijų dėl darbų apimties ir kokybės nereiškė. Vienintelis raštas, kuris pateiktas jau po ginčo tarp šalių kilimo, neįrodo, kad trūkumai buvo paslėpti ir už juos atsako ieškovas, kadangi pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalį, jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai).

Ieškovas paskutinius darbus pagal sutartį atliko 2012 m. sausio mėnesio, tai patvirtina 2012 m. sausio mėnesio pažyma Nr. D8-91 (3 t., 167 b. l.) ir statybos darbų žurnalo įrašai (1 t., 40-87 b. l.). Nuo šios datos sutartis nebebuvo vykdoma, t. y. ieškovas savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, darbų neatlikinėjo. Ieškovas nurodo, kad nuo 2012 m. vasario 1 d. sustabdė tolimesnių darbų vykdymą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad toliau darbų vykdyti negalėjo, nes atsakovas neperdavė darbų fronto. Atsakovas teigia, kad ieškovas neteisėtai nutraukė sutarties vykdymą, tačiau atsižvelgtina į tai, kad ieškovui nebuvo perduotas tolimesnis darbų frontas, jis neturėjo fizinių galimybių toliau tęsti darbus, todėl darbų atlikimą buvo priverstas sustabdyti. Šiuo atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į abiejų šalių veiksmus, sprendžia, kad sutartinius įsipareigojimus pažeidė tiek ieškovas, tiek atsakovas, todėl sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoti ieškovo vienašališką sutarties nutraukimą nėra pagrindo. Ieškovas negalėjo tęsti darbų dėl to, kad jam nebuvo perduotas tolimesnis darbų frontas. Taip pat negalima daryti išvados, kad sutartis nutrūko tik dėl atsakovo kaltės, kadangi pats ieškovas pripažino, jog dėl finansinių sunkumų ir neįvertintų realių darbų apimties ir jų kainos, jis nesugeba laikytis darbų grafiko ir darbus atlikti sutartyje nustatytu laiku. Įvertinus šias faktines aplinkybes yra pagrindas daryti išvadą, kad statybos rangos sutartis faktiškai nutrūko nuo 2012 m. vasario 1 d. dėl abiejų šalių kaltės, t. y. nepakankamo bendradarbiavimo (CK 6.691 str.). Konstatavus, kad statybos rangos sutartis faktiškai pasibaigė dėl abiejų šalių kaltės, o ne nutraukta dėl esminio vienos šalies sutarties pažeidimo, nėra pagrindo spręsti dėl vienai iš sutarties šalių civilinės atsakomybės taikymo ir tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo netesybas.

Atsižvelgdama į tai, kad sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė abi šalys, kad nuo 2012 m. vasario mėnesio jokie darbai pagal rangos sutartį nebuvo atliekami, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas sprendimo dalį, kuria sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės, pakeisti ir pripažinti, kad statybos rangos sutartis faktiškai nutrūko dėl abiejų šalių kaltės nuo 2012 m. vasario mėn. (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Nors sutartis faktiškai nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, tačiau būtina išspręsti atsiskaitymo už iki sutarties pasibaigimo faktiškai atliktus darbus klausimą.

Dėl atsiskaitymo už pagal sutartį atliktus darbus

Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas vengia apmokėti 2011 m. rugpjūčio-gruodžio bei 2012 m. sausio mėnesiais atliktus sutartyje numatytus darbus, kurių vertė sudaro 35 037,85 Lt. Ieškovo pateiktos pažymos apie atliktus darbus, išrašytos PVM sąskaitos faktūros, išrašai iš ieškovo banko sąskaitos bei atsiskaitymų suvestinė (2 t., 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 169-170, 171-172, 173, 174-175, 176-178, 179, 180, 181-182, 183, 184, 185-186, 187, 188 b. l.) patvirtina, kad atsakovas nebuvo visiškai atsiskaitęs su ieškovu už jo atliktus ir atsakovo priimtus darbus ir liko skolingas 73 037,85 Lt. Ieškovas dalį šio reikalavimo, t. y. 38 000 Lt, reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „Nordus“, todėl ieškiniu prašė priteisti likusią skolos sumą – 35 037,85 Lt (3 t., 20-21 b. l.). Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su naujuoju kreditoriumi UAB „Nordus“ yra atsiskaitęs. Patikslintame priešieškinyje atsakovas pripažino, kad pagal buhalterinės apskaitos duomenis ieškovui nesumokėjo 35 037,85 Lt, tačiau pažymėjo, kad pagal sutarties 17 punktą turi teisę išskaičiuoti sutarties 12.4 ir 12.5 punktuose nurodytus delspinigius ir baudas iš bet kokių ieškovui atliekamų mokėjimų, ką šiuo atveju ir padarė (3 t., 16 b. l.). Taigi atsakovas iš esmės sutiko, tą patvirtina ir byloje esantys įrodymai, kad ieškovui yra skolingas 35 037,85 Lt, tačiau teigė, kad šią sumą įskaitė į ieškovo mokėtinas baudas ir delspinigius dėl sutarties nevykdymo. Ieškovo pateikti dokumentai patvirtina darbų, už kuriuos reikalaujama 35 037,85 Lt atsiskaitymo, atlikimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad šie darbai neatlikti ar atlikti nekokybiškai. CK 6. 687 straipsnio 1 dalyje numatyta užsakovo pareiga apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Konstatavus, kad sutartį pažeidė abi šalys, atsakovo argumentai, kad 35 037,85 Lt skolos sumą įskaitė į ieškovo mokėtinas netesybas, atmestini. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo prievolę atsiskaityti už ieškovo atliktus statybos rangos darbus pagal sutartį, todėl teismas pagrįstai priteisę šią skolą iš atsakovo.

Sutarties 12.1 punktu šalys susitarė, kad neatsiskaitęs su rangovu šios sutarties 5 punkte nustatyta tvarka, užsakovas moka 0,04 procentų nuo nepamokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Ieškovas paskaičiavo, kad už atsiskaitymo termino praleidimą atsakovas privalo sumokėti 1 761,10 Lt delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė prievolės laiku atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, ieškovas pagrįstai paskaičiavo netesybas, todėl teismas jas pagrįstai priteisė.

Dėl atsiskaitymo už papildomus darbus

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas atliko papildomus su atsakovu suderintus darbus už 150 931,10 Lt, o atsakovas už šiuos darbus neatsiskaitė, todėl priteisė ieškovui iš atsakovo nurodytą sumą. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad papildomi darbai nebuvo užfiksuoti techniniame projekte, nebuvo suderinti su atsakovu, atsakovas negalėjo dėl šių darbų organizuoti pirkimų, todėl neturi pareigos apmokėti už šiuos darbus.

Statybos rangos sutarties 3 dalyje nustatyta 3 487 863,25 Lt. sutarties kaina, į kurią buvo įtrauktas 317 078,48 Lt (10 proc.) užsakovo rezervas. Statybos rangos sutarties 13 dalyje numatyta, kad rangovui neatlyginama už nenumatytus sutartyje darbus, kuriuos jis atliko statinio naudotojo, techninio prižiūrėtojo arba projektavimo įmonės pageidavimu, nesuderinęs jų nustatyta tvarka su užsakovu. Teisėjų kolegija nepritaria atsakovo argumentams, kad nė vienas iš ieškovo prašomų apmokėti papildomai atliktų darbų nebuvo suderintas su atsakovu.

Ieškovas 2011 m. vasario 2 d. raštu Nr. 01-04-061 kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad vykdant rekonstrukcijos darbus atsirado eilė sutartyje nenumatytų, toliau šiame rašte išvardintų darbų, kuriuos atlikti, kad būtų užtikrinta normali pastato eksploatacija, pageidauja statinio naudotojas (1 t., 17-18 b. l.). Užsakovas 2011 m. kovo 10 d. raštu Nr. (6.29)-D3-110 nurodė, kad neprieštarauja, jog iš užsakovo rezervo lėšų būtų atlikti rašte išvardinti darbai, taip pat nurodė, kokių nenumatytų darbų atlikimui jis nepritaria (1 t., 19 b. l.). Iš ieškovo ir atsakovo atstovų susidedanti komisija, įvertinusi esamą situaciją ir peržiūrėjusi projektą, 2011 m. spalio 10 d. surašė aktą, kuriame nustatė, kad reikia atlikti papildomus darbus, kurių nebuvo galima numatyti rengiant techninį projektą, tačiau kurie yra būtini, siekiant projekto tikslų įgyvendinimo (1 t., 22-23, 24, 25, 26 b. l.). Akte nurodyta, kad komisija siūlo papildomus darbus pagal suderintą sąmatą apmokėti iš užsakovo rezervo, skirto nenumatytiems darbams atlikti, papildomų darbų kaina pagal pateiktas sąmatas yra 9 496,08 Lt. Atsakovo argumentai, kad apie 2011 m. spalio 10 d. akte nurodytų darbų atlikimą sužinojo tik 2012 m. sausio 17 d. kuomet gavo šį aktą, nepagrįsti, kadangi 2011 m. spalio 10 d. akte yra visi komisijoje dalyvavusių narių, tarp jų ir atsakovo atsakingo darbuotojo, parašai (1 t., 23 b. l.). Aplinkybė, kad nebuvo pataisytas techninis projektas, nesudaro pagrindo atsakovui atsisakyti apmokėti už ieškovo faktiškai atliktus darbus, kurie buvo suderinti su atsakovu, ir kuriuos atsakovas įsipareigojo apmokėti iš savo rezervo. Ieškovas 2011 m. spalio 10 d. akto pagrindu atliko darbus pagal akte numatytas lokalines sąmatas Nr. 12-12R/1/4 ir Nr.12-12R/1/12 už 2 499,86 Lt (1 t., 23-24, 26, 75-76 b. l.). Šių atliktų darbų aktų atsakovas nepasirašė (3 t., 134, 135 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad šie darbai buvo suderinti, taip pat atsakovas raštu išreiškė valią šiuos darbus apmokėti iš užsakovo rezervo, o ieškovas darbus atliko, buvo pagrindas šią sumą priteisti ieškovui iš atsakovo.

Ieškovas taip pat prašė priteisti už atliktus papildomus darbus pagal 2011 m. lapkričio 30 d. komisijos sudarytą aktą (1 t., 27, 28 b. l.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis aktas pasirašytas tik paties ieškovo ir projekto vadovo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad visi šiame akte išvardinti darbai pagal lokalines sąmatas buvo atlikti suderinus juos su atsakovu. Tik dalis pagal šį aktą ieškovo atliktų darbų buvo suderinti su atsakovu 2011 m. kovo 10 d. raštu (1 t., 19 b. l.). Atsakovas 2011 m. kovo 10 d. raštu sutiko, kad būtų išlyginta grindų danga vietomis betoną išardant, o vietomis įrengiant betoninį pasluoksnį (7 p.); kad būtų įrengtas smėlio pasluoksnis grindų aktų salėje (8 p.); kad šiluminės trasos loviai būtų užpilti smėliu. Ieškovas dalį šių suderintų darbų atliko, ką patvirtina pažyma apie atliktus darbus bei atliktų darbų aktai, t. y. atliko šiluminės trasos atidengimo ir užpylimo smėlio-žvyro mišiniu darbus ir pirmo aukšto grindų ardymo darbus (3 t., 126, 129, 136-137 b. l.). Taigi yra pagrindas priteisti užmokestį už šių darbų atlikimą – 36 713,82 Lt. Nors pagal bylos duomenis šalys suderino papildomus darbus ir dėl smėlio pasluoksnio grindims aktų salėje įrengimo, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad šiuos darbus atliko, t. y. darbų atlikimo akto dėl šių darbų nesurašė, todėl nepagrįstai reikalauja už šiuos darbus atsiskaityti.

Nustatytos faktinės aplinkybės ir jų vertinimas leidžia spręsti, kad iš viso už papildomus darbus ieškovui iš atsakovo priteistini 39 213,68 Lt (2 499,86 Lt + 36 713,82 Lt) (CK 6.681 str. 1 d.). Atsakovas neneigė, kad šie darbai buvo atlikti. Atsiliepime į ieškinį atsakovas iš esmės ginčijo tik darbų pagal lokalinę sąmatą Nr. 12-12R/1/15 atlikimą (1 t., 36 b. l.). Pažymėtina, kad šioje sąmatoje nurodyti papildomi darbai nebuvo suderinti su atsakovu, todėl pareiga atsiskaityti už juos atsakovui nekyla. Tokiu atveju teismas netiria, ar šie darbai buvo realiai atlikti, ar ne.

Atsakovas teigia, kad jam nekyla pareiga atsiskaityti už ieškovo papildomai atliktus darbus, kadangi nebuvo suorganizuotas papildomų darbų pirkimas. Teisėjų kolegija šiems apelianto argumentams nepritaria. Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos paslaugos ir darbai, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 30 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos. Į statybos rangos sutarties kainą buvo įtrauktas 317 078,48 Lt (10 proc.) užsakovo rezervas. Taigi atsakovas turėjo galimybę papildomus darbus įsigyti iš ieškovo. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje teismas nesprendžia klausimo, ar papildomų darbų atlikimui reikėjo skelbti naują pirkimą, ar ne. Pats atsakovas nurodo, kad atsakomybė už viešųjų pirkimų organizavimą tenka perkančiajai organizacijai, todėl savo pareigų neatlikimu atsakovas negali grįsti atsisakymo apmokėti už ieškovo atliktus šalių suderintus papildomus darbus. Ieškovas, suderinęs su atsakovu papildomų darbų atlikimą ir esant atsakovo įsipareigojimui apmokėti už papildomus darbus iš atsakovo rezervo, turėjo pagrįstų lūkesčių, kad už atliktus papildomus darbus atsakovas atsiskaitys.

Ieškovo reikalavimo patenkinimo nepagrįstumas argumentuojamas ir tuo, kad ieškovui buvo žinoma apie sutarties darbų dalies finansavimą iš ES sanglaudos fondo lėšų pagal projekto finansavimo ir administravimo sutartį (2 t., 7-26 b. l.). Atsakovo cituojamos LR ūkio ministerijos, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 30 d. sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.15 punkte numatyta vykdančiosios institucijos (atsakovo) pareiga kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų, raštu informuoti įgyvendinančiąją instituciją, o 10.1. punktas numato atsakovo pareigą suderinti su įgyvendinančiąja institucija visus nukrypimus nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiančius jo apimtį, išlaidas, pratęsiančius projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiančius projektą ar sutartyje nustatytus projekto vykdytojo įsipareigojimus. Projekto vykdytojas privalo raštu informuoti įgyvendinančiąją instituciją apie visus pakeitimus. Minėtų pakeitimų suderinimas nereiškia, kad LVPA duoda sutikimus ar nesutikimus viešųjų pirkimų procedūroms vykdyti. LVPA gali konsultuoti ir patarti projektų vykdytojams, kaip nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo atlikti atitinkamas procedūras, tačiau vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 182 punktu ir sutarties specialiųjų sąlygų 8.4. punktu, projekto vykdytojas (atsakovas) yra atsakingas už tinkamą viešųjų pirkimų vykdymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas nebuvo šios sutarties šalis, todėl joje nustatytos teisės ir pareigos ieškovui netaikomos. Priešingai, atsakovas, sutikęs su tam tikrais projekto pakeitimais, t. y. sutikęs dėl nenumatytų papildomų darbų atlikimo, turėjo kreiptis į įgyvendinančiąją instituciją dėl projekto derinimo. Aplinkybė, kad atsakovas pagal minėtą sutartį savo įsipareigojimų nevykdė ar vykdė netinkamai, nesudaro pagrindo tokių veiksmų pasekmes perkelti ieškovui.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovo surašyti vienašališki atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, su žyma, kad atsakovas atsisakė šiuos aktus pasirašyti, nėra patikimi įrodymai darbų atlikimui patvirtinti. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Atsakovas pripažino, kad papildomų darbų perdavimo-priėmimo aktus pasirašyti atsisakė dėl to, kad nebuvo atlikti darbų pirkimai. Atsakovas neįrodė, kad atliktų darbų aktus jis atsisakė pasirašyti pagrįstai. Aplinkybė, kad atliktų darbų aktai su prierašu, jog užsakovas atsisakė priimti atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų aktą, pateikti ne su ieškiniu, o bylos nagrinėjimo metu, nesudaro pagrindo atmesti ieškovo reikalavimą dėl papildomų darbų, kurie su atsakovu buvo suderinti, apmokėjimo. Tai, kad kartu su ieškiniu ieškovas pateikė ne visiškai tinkamai įformintus vienašalius aktus, nesudaro prielaidų atsakovui nemokėti už atliktus darbus.

Vienu iš priešieškinio reikalavimų atsakovas prašė panaikinti ieškovo vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus. Šį atsakovo reikalavimą teismas vertina kaip atsikirtimus į ieškovo reikalavimą dėl apmokėjimo už papildomai atliktus darbus. Nagrinėdama ieškovo reikalavimo pagrįstumą dėl apmokėjimo už papildomai atliktus darbus, teisėjų kolegija kartu vertina ir surašytų aktų realumą. Teisėjų kolegija nustatė, kad dalis pagal atliktų darbų aktus atliktų darbų buvo suderinti su atsakovu, o atsakovui nepaneigus ieškovo pateiktais įrodymais įrodinėjamo šių darbų atlikimo fakto, teisėjų kolegija nemato pagrindo nepriteisti ieškovui užmokesčio už atliktus darbus. Kadangi konstatuota, jog dalis ieškovo atliktų darbų nebuvo suderinti su atsakovu, atsakovui nekyla pareiga už tuos darbus atsiskaityti. Atsakovas neįrodinėjo fakto, jog aktuose išvardintų darbų ieškovas neatliko, todėl jo reikalavimas minėtus aktus panaikinti netenkintinas. Teisėjų kolegija įvertino vienašalius darbų atlikimo aktus ir nustatė kokia apimtimi atsakovas pagal juos turi atsiskaityti.

Atsižvelgiant į tai, kad dalis papildomai atliktų darbų išties nebuvo suderinti su atsakovu, bei vadovaujantis sutarties 13 punktu, ieškovas prisiima riziką dėl tokių darbų atlikimo, o atsakovui nekyla pareiga apmokėti už ieškovo savavališkai atliktus darbus. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo visą ieškovo prašomą atsiskaitymo už papildomus darbus sumą, t. y. ir dalį ir už tuos darbus, kurie su atsakovu nebuvo suderinti. Dėl šių priežasčių yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteisti 150 931,10 Lt už papildomai atliktus darbus, pakeisti, šią sumą sumažinant iki 39 213,68 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui iškelta bankroto byla, todėl jis nuo žyminio mokesčio yra atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).

Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 4 755 Lt žyminį mokestį (3 t., 170 b. l.). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri nutraukta, o 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi iškelta bankroto byla, todėl apeliantas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas minėto įstatymo pagrindu ir dėl šios priežasties jo sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas (CPK 87 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Restructus“, į. k. 167211518, iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos, į. k. 188715222, priteistus 150 931,10 Lt atsiskaitymo už atliktus nenumatytus būtinus statybos darbus sumažinti iki 39 213,68 (trisdešimt devynių tūkstančių dviejų šimtų trylikos) Lt 68 ct.

Sprendimo dalį dėl sutarties nutraukimo pakeisti ir ją išdėstyti taip - Kretingos rajono savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės Restructus“ 2010 m. liepos 30 d. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. S1-483 pripažinti nutrūkusia nuo 2012 m. vasario 1 d. dėl abiejų sutarties šalių kaltės.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Grąžinti atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai, į. k. 188715222, 4 755 (keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt penkis) Lt žyminio mokesčio.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasDanutė Milašienė