Kauno apygardos teismo nuosprendis

2015-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-599-579/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2015-10-14Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-04-05Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-10-14
Bylos Nr.
1A-599-579/2015
Teisminio proceso Nr.
1-07-1-00101-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nuosprendis:panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį BPK 329 str. numatytais pagrindais.
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Jurgis Kiškis, Dmitrijus Korsakovas
Kaltinamasis
G. M., M. T.
Advokatai
Albertas Trumpulis
Kategorijos

Teisėja Liuba Kymantienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-599-579/2015

Pranešėjas Evaldas Gražys Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00101-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.5.1.; (S) 1.2.29.1.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.4.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorams Audriui Meilučiui, Genei Ramanauskienei, išteisintiesiems G. M. ir M. T., jų gynėjams advokatams Albertui Trumpuliui, Ruslan Mazurov, civilinio ieškovo atstovei N. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Staniulio ir išteisintojo M. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. ir M. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Panaikintas 2014-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-19 įsakymas Nr. 1R-34 dėl M. T. laikino nušalinimo nuo pareigų.

(duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys 251,10 litų (72,72 Eur) sumai paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) (toliau (duomenys neskelbtini)) Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiu padėjėju, laikotarpyje nuo 2013-10-01 iki 2013-11-06, būdamas (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), susitarė su (duomenys neskelbtini) direktoriumi M. T. veikti bendrininkų grupėje turint tikslą nuslėpti neteisėtą (duomenys neskelbtini) priklausančio tarnybinio transporto – automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimą, 2013-09-08 dieną G. M. asmeniniais tikslais, bei siekiant nepagrįstai pateisinti 2013-09-08, 17.26 val., kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis, 166,05 kilometre, su šia transporto priemone G. M. padarytą administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažiedimų kodekso 124 str. 4 d. (nustatyto greičio viršijimas), taip M. T., G. M. ir kitiems asmenims išvengiant tarnybinės atsakomybės;

tuojau pat po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas neteisėtą tarpusavio susitarimą su M. T., žinodamas apie tai, kad dėl aukščiau minėtų aplinkybių Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas D. S. veikdamas bendrai su M. T. suklastojo 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. 1-203, dėl nuteistųjų paskatinimo, jame įtvirtinant melagingus duomenis apie tai, kad nuteistiesiems D. Š., A. D. ir M. Z. 2013-09-08, nuo 11 val. iki 20 val., leidžiama vykti stebėti ralį „Aplink Lietuvą 2013“ Zarasų apylinkės trasoje, o Ūkio skyriaus specialistas V. M. ir G. M. įpareigojami vykti kartu su nuteistaisiais įstaigos automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuoja G. M.), patvirtino šį suklastotą dokumentą savo parašu ir susipažinimo atžyma atgaline data;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas neteisėtą tarpusavio susitarimą su M. T., G. M., žinodamas, kad V. M. M. T. nurodymu iniciavo ir suklastojo atitinkamo laikotarpio lengvojo automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapus, nurodydamas šiuose dokumentuose melagingus duomenis apie buvusius maršrutus ir nuvažiuotus atstumus, tokiu būdu sudarant pagrindą jais pagrįsti melagingą 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. 1-203, tyčia pasirašė jam žinomai suklastotame lengvojo automobilio kelionės lape Nr. 222038, taip melagingai patvirtindamas esą tarnybinis transportas buvo panaudotas pagal 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. 1-203, dėl to Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius A. Ž. atlikdamas tarnybinį tyrimą dėl G. M. veiksmų, panaudojo aukščiau minėtus suklastotus dokumentus, nežinodamas apie juose įtvirtintų duomenų melagingumą, kuriems pagrįsti G. M. tyčia 2013-10-11 surašė melagingą paaiškinimą Nr. 99(PN), jame nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. 1-203, 2013-09-08, nuo 11 val. iki 20 val., buvo įpareigotas kartu su V. M. lydėti ir vežti vaikus stebėti ralį Zarasų apylinkės trasoje ir buvo paskirtas vairuoti įstaigos automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-11-06 surašė iš esmės tikrovės neatitinkančią tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 27-68, joje įtvirtindamas melagingus duomenis apie tai, kad 2013-09-08 G. M. ir V. M. kartu su nuteistaisiais D. Š., A. D. ir M. Z., įstaigos automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),vyko stebėti ralį „Aplink Lietuvą 2013“, todėl tarnybinis transportas buvo panaudotas teisėtai ir pasiūlė tarnybinį tyrimą baigti nesant pagrindo inicijuoti G. M. galimo tarnybinio nusižengimo procedūrą, šį dokumentą su jame įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis pateikė pasirašyti M. T., kuris, žinodamas apie jame nurodytus melagingus duomenis ir vykdydamas neteisėtą tarpusavio susitarimą su G. M., jį patvirtino savo parašu, pats išvengdamas ir padėdamas G. M. bei kitiems asmenims išvengti tarnybinės atsakomybės bei melagingai pateisindamas tarnybinio transporto panaudojimą. Tokiu būdu G. M., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. T., D. S. ir V. M. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, tokiais savo veiksmais sutrikdė dokumentų teisinę apyvartą ir jos funkcionalumą, buvo reikšmingai sutrikdyta nuteistųjų asmenų teisė į socializaciją, laiku ir pagrįstai gauti paskatinimo priemones, ne pagal paskirtį ir ne tarnybos tikslais melagingai pateisintas tarnybinio transporto panaudojimas, neatlyginta jo amortizacija, klastojant dokumentus diskredituotas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų bei pareigūnų vardas ir prestižas, nuslėpti atsakingų asmenų tarnybiniai nusižengimai, dėl to turtinės ir neturtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini), neturtinės žalos – valstybė.

M. T. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpyje nuo 2013-10-01 iki 2013-11-06, būdamas (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), susitarė su Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiu padėjėju G. M. veikti bendrininkų grupėje turint tikslą nuslėpti neteisėtą (duomenys neskelbtini) priklausančio tarnybinio transporto – automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimą, 2013-09-08 dieną, G. M. asmeniniais tikslais, bei siekiant nepagrįstai pateisinti 2013-09-08, 17.26 val., kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis, 166,05 kilometre, su šia transporto priemone G. M. padarytą administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 4 d. (nustatyto greičio viršijimas), taip M. T., G. M. ir kitiems asmenims išvengiant tarnybinės atsakomybės;

tuojau pat po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas neteisėtą tarpusavio susitarimą su G. M., M. T., būdamas toje pačioje vietoje, nurodė Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkui D. S. ir Ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui V. M. suklastoti dokumentus dėl tariamo nuteistųjų paskatinimo ir jų išvykos aukščiau minėtu automobiliu į Zarasų apylinkes, neva stebėti ralį „Aplink Lietuvą 2013“, bei suklastoti visus su tuo susijusius dokumentus;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas šį nepagrįstą ir neteisėtą M. T. nurodymą, D. S. tuojau pat po to tyčia suklastojo 2013-09-04 Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko G. V. J. tarnybinį pranešimą Nr. SRS-212, dėl nuteistųjų paskatinimo, pakeisdamas jo surašymo datą į 2013-09-05 bei melagingai įrašydamas į jį iš esmės skirtingus duomenis apie tai, kad nuteistieji D. Š., A. D. ir M. Z. atlikdami bausmę gerai elgiasi ir kt., todėl siūlo jiems skirti paskatinimo priemonę – išvyką į Zarasų apylinkės trasas stebėti ralį „Aplink Lietuvą 2013“, sunaikino šio dokumento originalą, o savo suklastotą dokumentą panaudojo pateikdamas jį patvirtinti M. T., kuris, žinodamas apie šiame dokumente jo paties nurodymu tyčia įrašytus melagingus duomenis, savo parašu jį patvirtino, o D. S. tuojau pat po to, tuo pagrindu parengė suklastotą 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. 1-203, dėl nuteistųjų paskatinimo, kurį taip pat nedelsdamas pateikė pasirašyti M. T., bei perdavė registracijai Administracijos reikalų skyriaus vyresniajai raštvedei L. T., kuri nežinodama apie jame tyčia įrašytus melagingus duomenis, jį perregistravo vietoje tikrojo 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. 1-203, sunaikino šio dokumento originalą, ir su suklastotu 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 1-203, pasirašytinai supažindino G. M. ir V. M., kurie žinodami apie jame įrašytus melagingus duomenis, savo parašais tyčia jį patvirtino ir pasirašė atgaline data. Tuo tarpu V. M., vykdydamas aukščiau minėtą neteisėtą ir nepagrįstą M. T. nurodymą, tuojau pat po to gavęs D. S. ir M. T. bendrais veiksmais suklastotą įsakymą Nr. 1-203, žinodamas apie jame melagingai įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis, jį panaudojo pateikdamas (duomenys neskelbtini) buhalterijai, tuo pagrindu paėmė lengvojo automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapus, suklastojo jų eilės numerius ir perdavė sau pavaldžiam darbuotojui A. P., kuris nežinojo apie neteisėtą bendrininkų susitarimą, nurodydamas jam šiuose dokumentuose įrašyti melagingus duomenis apie buvusius maršrutus ir nuvažiuotus atstumus, tokiu būdu sudarant pagrindą jais pagrįsti melagingą 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. 1-203, o šiam įvykdžius V. M. nurodymą, paėmė iš jo suklastotus kelionės lapus, vieną jų, kurio Nr. 222038, pateikė pasirašyti G. M., o kitus patvirtino savo arba asmenų, nesusijusių su nusikalstama veika parašais, ir juos pridavė atgal į buhalteriją, o originalius lengvojo automobilio kelionės lapus paslėpė. Dėl to Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius A. Ž. atlikdamas tarnybinį tyrimą dėl G. M. veiksmų, panaudojo aukščiau minėtus suklastotus dokumentus, taip pat gavęs atitinkamą 2013-10-11 melagingą G. M. paaiškinimą Nr. 99(PN), nežinodamas apie juose įrašytus melagingus duomenis, 2013-11-06 surašė iš esmės tikrovės neatitinkančią tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 27-68, joje įtvirtindamas melagingus duomenis apie tai, kad 2013-09-08 G. M. ir V. M. kartu su nuteistaisiais D. Š., A. D. ir M. Z., įstaigos automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko stebėti ralį „Aplink Lietuvą 2013“, todėl tarnybinis transportas buvo panaudotas teisėtai ir pasiūlė tarnybinį tyrimą baigti nesant pagrindo inicijuoti G. M. galimo tarnybinio nusižengimo procedūrą, šį dokumentą su jame įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis pateikė pasirašyti M. T., kuris, žinodamas apie jame nurodytus melagingus duomenis ir vykdydamas neteisėtą tarpusavio susitarimą su G. M., jį patvirtino savo parašu, pats išvengdamas ir padėdamas G. M. bei kitiems asmenims išvengti tarnybinės atsakomybės bei melagingai pateisindamas tarnybinio transporto panaudojimą. Taip M. T., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. M., V. M. ir D. S. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, tokiais savo veiksmais sutrikdė dokumentų teisinę apyvartą ir jos funkcionalumą, buvo reikšmingai sutrikdyta nuteistųjų asmenų teisė į socializaciją, laiku ir pagrįstai gauti paskatinimo priemones, ne pagal paskirtį ir ne tarnybos tikslais melagingai pateisintas tarnybinio transporto panaudojimas, neatlyginta jo amortizacija, klastojant dokumentus diskredituotas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų bei pareigūnų vardas ir prestižas, nuslėpti atsakingų asmenų tarnybiniai nusižengimai, dėl to turtinės ir neturtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini), neturtinės žalos – valstybė.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tomas Staniulis apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2015-04-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 250 MGL (9415 eurų) baudą; vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme skirti G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 3 (trejiems) metams; M. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 250 MGL (9415 eurų) baudą; vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme skirti M. T. baudžiamojo poveikio priemonę- teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 3 (trejiems) metams. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai ir priteisti iš G. M. 72,72 eurų (duomenys neskelbtini) naudai; (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai ir solidariai priteisti iš G. M., M. T., V. M. bei D. S. iš viso 300 eurų (duomenys neskelbtini) naudai.

Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino itin šališkai, nusižengdamas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms, o kai kurių iš viso nevertino. Visiškai neaišku, kodėl liudytojo V. M. parodymus teismas įvertino kritiškai ir jais nesivadovavo, nors jie yra nuoseklūs ir atitinka nustatytas aplinkybes. V. M. aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, kad tarnybinį transportą G. M. perdavė su direktoriaus žinia ir leidimu, o kai paaiškėjo faktas apie šiuo automobiliu G. M. padarytą administracinį pažeidimą, pats M. T. jį pasikvietė į kabinetą ir nurodė išspręsti šią problemą. V. M. pasiūlė išvyką įforminti, kaip nuteistųjų paskatinimą – įsakymu, nurodant atitinkamą maršrutą, o įsakymą rengiant ir pasirašant atgaline data, direktorius sutiko, paprašė pakviesti D. S., pastarajam paaiškino, ką reikia daryti, o V. M. taip pat nurodė atitinkamai sutvarkyti kelionės lapus. Po to M. T. nuolatos klausinėdavo V. M., kada sutvarkys šį reikalą. Direktoriaus įsakymą V. M. tikina parengęs atgaline data, nes taip pasielgti jam nurodė pats M. T., kelionės lapus suklastojo atšviesdamas ir sukeisdamas jų numerius, liepė A. P. perrašyti kilometražą, tikruosius kelionės lapus pasiliko sau, o vėliau perdavė Kalėjimų departamento pareigūnams, suklastotus pridavė į buhalteriją. Liudytojas D. S., kurio parodymus pirmosios instancijos teismas, taip pat be jokio aiškaus pagrindo įvertino kritiškai, negana to, neaišku kodėl, nurodė, kad jie nenuoseklūs ir prieštaringi, taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad kartu su V. M. buvo M. T. kabinete ir direktorius jam liepė paruošti dokumentus dėl tariamos nuteistųjų išvykos į ralio varžybas Zarasų apylinkėse, kai automobilį vairavo G. M.. Liudytojas įvykdė direktoriaus nurodymą, taip pat atitinkamai suklastojo ir tarnybinį pranešimą, tam, kad sudaryti tariamą pagrindą direktoriaus įsakymui. Tokio įsakymo projektą ir tarnybinį pranešimą perdavė M. T., kuris jį pasirašė liudytojui matant. Priešingai, nei skundžiamame nuosprendyje nurodo pirmosios instancijos teismas, abiejų išteisintųjų kaltę neabejotinai įrodo ir kitų liudytojų parodymai. L. T. patvirtino sunaikinusi tikrąjį 2013-09-05 direktoriaus įsakymą, o vietoje jo tuo pačiu numeriu užregistravo suklastotą, nežinodama apie tai, kad jis suklastotas, su šiuo dokumentu supažindino G. M.. G. S. patvirtino būtent 2013-09- 05 registravusi direktoriaus įsakymą dėl nuteistųjų išvykos į gyvūnų prieglaudą. Tiek liudytoja D. R., tiek ir civilinio ieškovo atstovė N. G. patvirtino, kad ant suklastoto dokumento jų parašų nėra, nors pagal nustatytą tvarką tokį dokumentą, jei jis būtų buvęs tikras, jos privalėjo vizuoti. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas iš viso netyrė ir neanalizavo. Priimtame nuosprendyje visiškai neatsižvelgta ir neįvertinta liudytojo A. P. parodymai, kad šis pripažino V. M. prašymu suklastojęs duomenis kelionės lapuose. Taip pat ir liudytoja R. V. patvirtino priėmusi iš V. M. kelionės lapus ir supratusi, kad tikrasis 2013-09-09 kelionės lapas buvo pakeistas kitu, jame nurodant kitą maršrutą ir kitą, t. y. 2013-09-08 datą. Dėl to pati kelionės lapų žurnale atliko taisymus, o originalius kelionės lapus pakeitė jai pateiktomis kopijomis. Liudytojas G. V. J. patvirtino, kad 2013-09-04 tarnybinį pranešimą Nr. SRS-212 dėl nuteistųjų išvykos į gyvūnų prieglaudą rašė tikrai jis, o kad šis dokumentas galėjo būti pakeistas kitu, nežinojo. Teismas neatkreipė jokio dėmesio į tai, kad liudytojai R. K. ir P. G. patvirtino, jog kai perdavė tarnybinį automobilį G. M., šis jokių tai leidžiančių dokumentų neturėjo, o G. M. pats juos patikino, kad viskas sutvarkyta, o dokumentai pas V. M., nors realiai, net ir pagal nuosprendyje daromas išvadas, to negalėjo žinoti, jau nekalbant apie tai, kad jokie nuteistieji kartu su G. M. iš įstaigos neišvyko, o pastarasis važiavo vienas. Nei R. P., nei D. A. nepatvirtino, kad G. M. prašymu galėjo jam padėti rašyti ar spausdinti kokius nors prašymus dėl tarnybinio transporto suteikimo, nors pastarasis tą kategoriškai teigė. Į tai teismas visiškai neatsižvelgė. Liudytoja V. Ž. patvirtino 2013-09-07 – 08 kartu su G. M. važiavusi į Zarasų rajoną, žinojo, kad automobilis yra tarnybinis, tačiau G. M. ją patikino, kad viskas gerai. Jai matant kuro į automobilį nebuvo pilta, nors išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas daro priešingą išvadą, kad kurą G. M. pylė pats. Liudytojas A. Ž. (A. Ž.) patikino, kad atliekant tarnybinį patikrinimą jam buvo pateikti duomenys tik apie tai, kad 2013-09-08 G. M. neva tarnybiniais tikslais vairavo įstaigos automobilį ir vežė nuteistuosius, jokios kitos informacijos liudytojas nurodė tuo metu nežinojęs. Pats G. M. savo iniciatyva raštu jam paaiškino, kad tuo metu, kai viršijo greitį, automobilį naudojo tarnybiniais tikslais, vežė nuteistuosius į ralio varžybas. Teismas vėlgi to net nevertino ir neatsižvelgė, nors tai yra itin svarbi aplinkybė, įtakojusi neteisėto ir nepagrįsto tarnybinio patikrinimo išvados, kurią pasirašė M. T., priėmimą, ir tokiu būdu tarnybinės atsakomybės išvengimą. Liudytojai M. Z. ir D. Š. teisme patvirtino, kad niekados į Zarasų apylinkes stebėti ralio nevyko, tą patį parodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. D.. Tuo tarpu liudytojai D. T. ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti S. B. bei E. L. patvirtino tikrai lankęsi gyvūnų prieglaudoje „Nuaras“. Be kita ko, teismas nevertino, kad išteisintųjų kaltę iš dalies patvirtina ir jų pačių parodymai, kadangi G. M., nors ir skirtingai nei liudytojas A. Ž. nurodęs faktines aplinkybes, visgi patvirtino, kad pasirašydamas ant pasiaiškinimo dėl tarnybinio patikrinimo suprato, kad tokiu būdu patvirtina aiškiai melagingus duomenis dėl išvykos. Negana to, bylos duomenimis nustatyta, kad analogiško turinio paaiškinimą jis 2013-10-11 pateikė dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo bei Kalėjimų departamentui. Anot išteisintojo, apie tai, kad jo paties pasinaudojimas tarnybiniu transportu buvo įformintas kaip nuteistųjų paskatinimo išvyka, jį informavo V. M., ir jis dėl to pasirašinėjo ant atitinkamų dokumentų pas raštvedę, į jų turinį neva nesigilino. Tuo tarpu išteisintasis M. T. kategoriškai patvirtino, kad jokio G. M. prašymo dėl leidimo pasinaudoti tarnybiniu transportu nematė, nors pastarasis kategoriškai tvirtina, kad tokį rašė.

Žemesnės instancijos teismas

Akivaizdus faktas, kad buvo du tuo pačiu numeriu ir ta pačia data bei pavadinimu (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. T. pasirašyti įsakymai dėl nuteistųjų paskatinimo. Iš M. T. parodymų matyti, kad savo parašo jis neneigia nei ant vieno, nei ant kito iš dokumentų, tačiau nurodė, kad į kitų asmenų nusikalstamą veiką galėjo būti įtrauktas to nežinodamas. Tokia gynybinė versija, prokuroro įsitikinimu, neturi jokio objektyvaus pagrindimo ir yra atmestina, kadangi, jau nekalbant apie tai, kad liudytojai V. M. ir D. S. tiesiogiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pats M. T. davė nurodymą dėl dokumentų suklastojimo, tačiau ir byloje esantys dokumentai ir faktiniai duomenys rodo, jog M. T. negalėjo nežinoti ir nesuprasti tokio dalyko. Visų pirma, akivaizdu, kad įsakymas dėl nuteistųjų išvykos į ralio varžybas atsirado gerokai vėliau nei jame nurodyta registracijos data. Tad net jei tikėti tuo, kad, kaip nurodė pats M. T., jis turėjo didelį darbo krūvį ir išsamiai netikrino visų jam pateikiamų pasirašyti dokumentų turinio, tiesiog neįtikėtina, kad galėjo nepastebėti dokumente įrašytos esą planuojamos išvykos datos – 2013-09-08. Be to, pats apklausos metu teisme patvirtino, kad būtent šiuo įsakymu ir sąmoningai suteikė teisę G. M. vairuoti įstaigos automobilį, nors į bendrą įsakymą dėl to, kam leidžiama vairuoti įstaigos automobilius, šis niekada nebuvo įrašytas, su juo nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nėra jokių duomenų, kad G. M. įstaigai būtų pateikęs kokius nors dokumentus apie tai, ar jam iš viso suteikta teisė vairuoti, ir jei taip, kokios kategorijos transporto priemones. Įsakyme taip nebuvo atskirai išskirta, kad juo G. M. dar ir suteikiama teisė vairuoti įstaigos automobilį, nors pagal tą patį įsakymą kartu su juo turėjo vykti dar ir V. M., kuris tokią teisę turėjo, todėl išvis nesuprantamas motyvas G. M. nurodyti, kaip vairuojantį asmenį. To M. T., apelianto manymu, negalėjo nepastebėti, jau nekalbant apie tai, kad ant direktoriui pasirašyti pateikto įsakymo projekto akivaizdžiai trūko suderinimo vizų, nebuvo ir svarbiausios iš jų – juriskonsulto. Be to, vieno iš nuteistųjų, D. Š., 2013-09-08 (duomenys neskelbtini) iš viso jau nebuvo. Dar daugiau abejonių, patvirtinančių, kad M. T. tikrai žinojo apie įstaigoje klastojamus dokumentus ir iš esmės buvo to iniciatorius, kelia ikiteisminio tyrimo metu atliktų buvusių telekomunikacijų įvykių analizė, į kurią pirmosios instancijos teismas nekreipė jokio dėmesio ir šio įrodymo nuosprendyje neanalizavo ir neaptarė. Svarbi aplinkybė įrodymų vertinimui yra ir (duomenys neskelbtini) kaip griežtai statutinės įstaigos pobūdžio įvertinimas, ką patvirtino ir absoliuti dauguma teisme apklaustų liudytojų, kad yra itin griežta subordinacija ir atskiri direktoriaus pavaldume esantys subjektai neturi jokios diskrecijos teisės, čia turima galvoje tarnybinio automobilio G. M. perdavimą ir priėmimą be jokių formalių tą leidžiančių dokumentų, neįprastai laisvą anksčiau užpildytų ir buhalterijoje jau apskaitytų originalių kelionės lapų išdavimą V. M., šių lapų kopijų iš jo priėmimą, ir kelionės lapų apskaitos žurnale pačios buhalterės atliktus taisymus, suklastoto direktoriaus įsakymo perdavimą pakartotinei registracijai tuo pačiu numeriu, ir tariamą jo vykdymą, originalaus dokumento sunaikinimą, įsakymą lydinčių tarnybinių pranešimų sukeitimą, neadekvačią ir absoliučiai teisės norminiams aktams prieštaraujančią neva atlikto tarnybinio tyrimo išvadą, kas suponuoja manymą, kad tokie veiksmai be direktoriaus žinios būtų praktiškai neįtikėtini, o visi tame dalyvavę asmenys, tikrai žinojo, kad apie tai direktorius yra informuotas ir kad tai daroma jo nurodymu. Kai kurie liudytojai, priešingai nei įvertino pirmosios instancijos teismas, tai patvirtino tiesiogiai – tai V. M., D. S., A. P., iš dalies civilinio ieškovo atstovė N. G., liudytojos L. T., R. V.. Tai tik patvirtina kolektyve tvyrojusią įtampą ir susiskaldymą, apie kurį nurodoma ir Kalėjimų departamento į bylą pateiktoje M. T. charakteristikoje. Taigi, įrodymų apie tai, kad M. T. ne tik davė nurodymus dėl dokumentų suklastojimo, bet ir dėl savanaudiškų tikslų pats juos klastojo, t. y. sąmoningai pasirašė įsakyme, kuriame su jo žinia buvo įtvirtinti melagingi duomenys ir tai sukėlė realias juridines pasekmes, baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo pirmąja instancija metu surinkta pakankamai, tačiau jie įvertinti netinkamai, arba visai nevertinti.

Priešingai nei nuosprendyje nurodo pirmosios instancijos teismas, G. M. kaltė taip pat laikytina pilnai įrodyta. Jau minėta, jog G. M. parodymų apie tai, kad direktoriui rašė prašymą dėl leidimo pasinaudoti tarnybiniu transportu, nepatvirtina jokie bylos duomenys, netgi atvirkščiai, tokius jo parodymus akivaizdžiai paneigia tiek V. M., tiek ir liudytojos R. P. bei D. A., o galiausiai ir pats išteisintasis M. T.. G. M. negalėjo įtikinamai nurodyti, kodėl šie liudytojai jį apkalba ir pirmosios instancijos teismas tam nesuteikė jokio dėmesio ir to neanalizavo. Kitas svarbus momentas yra šio išteisintojo veiksmai, esantys tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, o būtent, tyčia ir sąmoningai tiek policijos įstaigoje, tiek ir (duomenys neskelbtini) teikdamas paaiškinimus dėl įvykio bei jo atžvilgiu atliekamo tarnybinio tyrimo raštu tyčia pateikė melagingus duomenis apie tai, kad 2013-09-08 tarnybiniu automobiliu vežė nuteistuosius, ir tai iš esmės lėmė atitinkamą tarnybinio patikrinimo išvadą, kurią sąmoningai patvirtino pats M. T., dėl ko tiek G. M., tiek ir M. T., o galimai ir kiti asmenys, realiai išvengė tarnybinės atsakomybės. Tai yra akivaizdūs savanaudiški tikslai. Negana to, tokius pat melagingus duomenis G. M. pateikė ir Kalėjimų departamentui.

Neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas tokius dokumentus vertina kaip nesukėlusius jokių realių padarinių. Teisminio nagrinėjimo metu surinkti duomenys sudaro pagrindą manyti, kad tarnybinis tyrimas dėl G. M. veiksmų buvo atliktas šališkai ir neobjektyviai, vykdant neteisėtą M. T. nurodymą, siekiant bet kokiu būdu pateisinti tarnybinio transporto panaudojimą asmeniniams tikslams. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pati tarnybinio tyrimo išvada taip pat yra patvirtinta direktoriaus parašu, nors nustatyta, kad M. T. žinojo apie joje nurodytus melagingus duomenis ir dėl to buvo suinteresuotas, nes tokiu būdu pats išvengė tarnybinės atsakomybės, ir tai yra dar vienas išteisintiesiems inkriminuoto nusikaltimo objektyviosios pusės elementas. Apeliantas taip pat pažymi, kad A. Ž. veikė nesavarankiškai ir tik formaliai, jis visiškai neatsižvelgė į tai, kad G. M. iš viso niekada nebuvo suteikta jokia teisė vairuoti (duomenys neskelbtini) tarnybinius automobilius ir nebuvo jokio atitinkamo pastarojo prašymo, nors jis privalomas, nebuvo jokios informacijos ar jis iš viso turi teisę vairuoti, be to, vienas iš nuteistųjų, t. y. D. Š. 2013-09-05 iš (duomenys neskelbtini) jau buvo paleistas į laisvę, o lengvojo automobilio „Renault Traffic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapai akivaizdžiai neatitiko kelionės maršruto pagal administracinės teisės pažeidimo užfiksavimo vietą, jie net nebuvo patikrinti. Kita vertus, paties (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu patvirtintos Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklės imperatyviai nurodo, kad dokumentiškai nėra jokių galimybių kam nors suteikti naudoti tarnybinį transportą asmeniniais tikslais. Su darbuotoju, kuris naudoja tarnybinį transportą, turi būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tarnybiniai automobiliai privalo būti pažymėti, kai tuo tarpu nėra jokių duomenų apie tai, kad su G. M. galėjo būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, o aukščiau paminėtas (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis, pažeidimo metu nebuvo pažymėtas jokiais specialiais ženklais, panaudotas (duomenys neskelbtini) kuras. Paties A. Ž. parašas ir viza „neprieštarauju“ ant suklastoto D. S. tarnybinio pranešimo Nr. SRS-212 padaryti akivaizdžiai atgaline 2013-09-05 data. Tai rodo A. Ž. suinteresuotumą ir veikimą pagal M. T. valią. A. Ž., kaip priešingus teisei veiksmus, pripažino ir pati įstaiga, t. y. (duomenys neskelbtini), kuomet dėl to 2015-01-09 A. Ž. skirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas. Pats G. M. teisme patvirtino supratęs, kad A. Ž. savo parašu patvirtino melagingus duomenis apie tai, kad 2013-09-08 neva vyko kartu su nuteistaisiais ir suprato, kad šie duomenys bus panaudoti atliekant tarnybinį tyrimą ir turės esminės reikšmės jo rezultatui, o nuosprendį priėmęs teismas į tai visiškai neatsižvelgė. Dar daugiau abejonių kelia G. M. parodymai, kad raštinėje vienu metu atgaline data pasirašė ant suklastoto įsakymo bei ant kelionės lapo, ir nesigilino į šių dokumentų turinį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nutylėjo, kad liudytoja L. T. nurodė, jog pasikvietusi G. M. raštinėje atbuline data jį supažindino tik su, kaip paaiškėjo, suklastotu direktoriaus įsakymu, ir jokių kelionės lapų jam pasirašyti nedavė ir jų neturėjo, o ir negalėjo turėti, nes tokiu būdu būtų nesuprantama, kokiu pagrindu jie galėjo būti laikomi pas L. T., kas jai juos perdavė ir kieno nurodymą tariamai duodama G. M. pasirašyti kelionės lapą ji galėjo vykdyti. Negana to, liudytojas A. P. aiškiai patvirtino, kad perrašęs kelionės lapus ir juose pakeitęs kilometražą, vieną kelionės lapą pats asmeniškai davė pasirašyti G. M., o šis jo akivaizdoje pasirašė, nors pats G. M. tokias aplinkybes kategoriškai neigia, kai tuo tarpu liudytojo A. P. parodymais netikėti nėra jokio pagrindo. Nuosprendyje taip pat liko neaptarti kelionės lapuose padaryti įrašai, atlikti taisymai. Iš nuteistųjų išvedimo į ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius žurnalo matyti, kad atitinkamai S. B., E. L., D. T., ir M. B. 2013-09-05 buvo išvesti į ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius. Jokių įrašų apie tai, kad 2013-09-08 kokie nors nuteistieji būtų išvesti už įstaigos ribų nėra. Be to, nustatyta, kad nuteistųjų A. D., D. Š. bei M. Z. asmens bylose 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo dėl tariamo jų paskatinimo nėra, ir tai duoda pagrindo manyti, kad tokiu būdu išteisintieji nesugebėjo iki galo paslėpti savo padaryto nusikaltimo detalių, nes įsakymo kopijas tiesiog pamiršo įdėti į šių nuteistųjų bylas, nors tai būtų privaloma, o originalaus įsakymo kopijas pamiršo išimti iš nuteistųjų S. B., E. L., D. T., ir M. B. asmens bylų, nepagalvojo apie konvojavimo žurnalo atitinkamų duomenų pakeitimą. Atlikus Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojų tarnybinių pranešimų dėl nuteistųjų elgesio registro žurnalo apžiūrą matyti, kad ties 2013-09-04 G. V. J. tarnybiniu pranešimu Nr. SRS-212 įrašytos būtent S. B., E. L., D. T. ir M. B. pavardės, kai tuo tarpu atlikus nuteistųjų S. B., D. T., M. B. asmens bylų apžiūras nustatyta, kad jose yra 2013-09-04 tarnybinio pranešimo Nr. SRS-212 kopija dėl nuteistųjų paskatinimo vykti į užsiėmimą „Aš ir gyvūnas“, taip pat 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. 1-203 kopija dėl išvykos į gyvūnų prieglaudą.

Savarankiški veiksmai – tiek tyčinis melagingų duomenų patvirtinimas lengvojo automobilio kelionės lape, tiek aiškiai melagingų duomenų pateikimas siekiant pačiam išvengti, o ir padėti kitiems asmenims išvengti tarnybinės atsakomybės, prokuroro įsitikinimu, yra to paties nusikaltimo – dokumento suklastojimo būtinieji požymiai, kai vykdant M. T. valią jam pasirašant suklastotą įsakymą bei savo parašu patvirtinant tarnybinio tyrimo išvadą, kiekvienas iš kitų nusikaltime dalyvavusių asmenų, t. y. V. M., D. S. bei G. M. atliko savarankiškus veiksmus vieningam tikslui pasiekti, t. y. išvengti tarnybinės atsakomybės dėl įstaigos automobilio savavališko panaudojimo asmeniniais tikslais. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. ir D. S., pilnai pripažinę savo kaltę buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tai patvirtinta 2014-07-22 Kauno apylinkės teismo nutartimis, ir tai yra teisinės reikšmės turintis precedentas, nors pirmosios instancijos teismas tai panaudojo priešingai tikslais kaltę akivaizdžiai priskirdamas tik šiems dviems asmenims.

M. T. buvo kaltinamas, tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su V. M., D. S. ir G. M. pats tiesiogiai suklastojo tikrą dokumentą – 2013-09- 05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. 1-203 bei davė nurodymus pavaldiems asmenims dėl su tuo susijusių dokumentų suklastojimo, žinojęs apie tuo tikslu suklastotus lydinčiuosius dokumentus – tarnybinį pranešimą, kelionės lapus, įrašus jų apskaitos žurnale, taip pat tuo, kad savo parašu patvirtino žinomai melagingą tarnybinio tyrimo išvadą, žinojo apie visų šių dokumentų panaudojimą apyvartoje ir davė dėl to nurodymus, kai tuo tarpu G. M. taip pat kaltinamas veikęs toje pačioje bendrininkų grupėje, tiesioginiais veiksmais padėjo suklastoti aukščiau minėtą įsakymą, savo parašu patvirtindamas melagingus duomenis atitinkamame kelionės lape, tyčia pateikdamas melagingus duomenis tarnybinį tyrimą atliekančiam pareigūnui, kurio neteisėtą išvadą parašu patvirtino pats M. T. tam, kad įtvirtinti tariamą 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. 1-203 atsiradimą teisinėje apyvartoje, ant kurio G. M. padarė susipažinimo žymą atgaline data, ir taip siekiant G. M. pačiam išvengti tarnybinės atsakomybės ir padėti tai padaryti kitiems asmenims, tame tarpe ir M. T.. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai jokių pasekmių išteisintajam G. M. nesukėlė, yra visiškai nepagrįsta.

Priešingai, nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, tokie išteisintųjų veiksmai turėjo reikšmingų padarinių ir realiai sutrikdė funkcionalią dokumentų apyvartą, kadangi buvo ženkliai iškraipyta ir pažeista nuteistųjų socializacijos tvarka, t. y. konkrečių nuteistųjų teisė realiai gauti paskatinimą, buvo melagingai užmaskuotas savavališkas tarnybinio transporto panaudojimas asmeniniais tikslais, dėl ko įstaiga patyrė turtinės žalos, ir buvo apsunkintas, o faktiškai padarytas neįmanomu kitų teisinę reikšmę turinčių faktų įrodymas, direktoriaus parašu patvirtinta melaginga tarnybinio tyrimo išvada. Tokiu būdu visumoje buvo neteisėtai išvengta tiek abiejų išteisintųjų, tiek ir kitų asmenų tarnybinės atsakomybės ir visų su tuo susijusių padarinių, ir tai yra neabejotinai teisiškai reikšmingi juridiniai faktai, kuriuos pakeitė aukščiau minėtų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas apyvartoje. Nėra jokios abejonės dėl šios veikos pavojingumo, kurią akivaizdžiai rodo išteisintųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jų veiksmų intensyvumas, tyčios kryptingumas, savanaudiški tikslai ir motyvai.

Visiškai nesuprantama ir tai, kodėl priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas daiktinius įrodymus – 2 vnt. kompaktinių plokštelių su MRT abonentų išklotinėmis, nusprendė gražinti su tyrimu niekaip nesusijusiai įstaigai – Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių valdybai, nors ikiteisminį tyrimą atliko LR STT Kauno valdyba.

Rezoliucinėje nuosprendžio dalyje teismas, priimdamas sprendimą išteisinti G. M. ir M. T. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nurodė BPK 303 str. 5 d. 2 p. pagrindus, nors prieš tai, aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodė besivadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu. Be to, visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių teismas taip pat vadovavosi BPK 303 str. 4 d., nors jokio pagrindo nutraukti baudžiamąją bylą šio straipsnio dalyje įvardintais pagrindais nebuvo ir teismas tokių sprendimų toliau nepadarė. Tai yra svarbios aplinkybės, kadangi nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas lygiai taip pat prieštaringai daro išvadas dėl to, kad arba veika iš viso nebuvo padaryta, arba neįrodyta, kad išteisintieji dalyvavo nusikaltimo padaryme ir neaišku, kodėl galiausiai prioritetą suteikia antrajam pagrindui, nors nurodo akivaizdžias aplinkybes dėl to, kad veika iš viso nebuvo padaryta.

Baudžiamasis įstatymas buvo akivaizdžiai netinkamai pritaikytas ir toje dalyje, kai 2015- 04-14 nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas panaikino 2014-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą Nr.lR-34, dėl M. T. nušalinimo nuo pareigų. Tai grubi ir akivaizdi teisės taikymo klaida ir vien šioje dalyje toks nuosprendis negali būti vykdomas ir yra akivaizdžiai neteisėtas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia jokios teisės bendrosios kompetencijos teismui, išnagrinėjusiam baudžiamąją bylą savo nuosprendžiu panaikinti kitos institucijos ir visiškai ne BPK nustatyta tvarka ir pagrindais priimtą administracinį aktą, kurio tikrumas nėra ir nebuvo ginčijamas.

2015-04-14 nuosprendžiu Kauno apylinkės teismas be jokio pagrindo paliko nenagrinėtą (duomenys neskelbtini) pateiktą civilinį ieškinį. (duomenys neskelbtini) turtinės žalos reikalavimą teisėtai ir pagrįstai kildina iš prie bylos pateiktų dokumentų. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos turėtų būti priteistas tik iš G. M., kadangi būtent dėl jo byloje aiškiai identifikuotų konkrečių veiksmų tokia žala atsirado. (duomenys neskelbtini) taip pat pateikė 300 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodomas patirtos neturtinės žalos dydis, prokuroro nuomone, yra pagrįstas, todėl ieškinys šioje dalyje turėjo būti tenkintas visiškai, žalą solidariai priteisiant iš G. M., M. T., bei materialiai atsakingų asmenų – V. M. ir D. S..

Šalies argumentai

Išteisintasis M. T. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendį, pakeičiant išteisinimo pagrindą ir nurodyti, kad M. T. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliantas nurodo, kad nesiekė pateisinti tarnybinio automobilio panaudojimo ne tarnybos reikalais. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta tik tai, kad vairuodamas tarnybinį automobilį, įstaigos darbuotojas G. M. padarė administracinį teisės pažeidimą. Kadangi buvo nustatyta, kad administracinę nuobaudą jis sumokėjo, vadovaujantis principu, kad du kartus už tą patį pažeidimą nebaudžiama, tarnybinė nuobauda jam nebuvo skiriama. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad G. M. 2013-09-08 asmeninėms reikmėms naudojo tarnybinį automobilį neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo. Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kurą automobiliui G. M. pirko už asmenines lėšas. Tokiu būdu įstaigos patirtą žalą už automobilio panaudojimą asmeninėms reikmėms sudaro automobilio amortizacija, t. y. apie 3 eurus. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė teisingą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju įstaigai nebuvo padaryta žymi žala, nes G. M., naudodamas automobilį savo reikmėms, kurą pirko pats, o automobilio amortizacija vienai dienai sudaro apie 3 eurus. Tokiu būdu galima daryti išvadą, kad šis įvykis nėra pavojingas baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes nepadaryta žymi žala reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, o būtent su žymios žalos padarymu įstatymų leidėjas ir sieja baudžiamosios atsakomybės atsiradimą pagal BK 300 straipsnį. Šis įvykis nagrinėtinas drausminės atsakomybės ribose, t. y. atliekant tarnybinį patikrinimą dėl tarnybinio automobilio panaudojimo ne tarnybos reikmėms ir padarytos nežymios žalos išieškojimu iš asmenų, dėl kurių kaltės tarnybinis automobilis buvo panaudotas asmeninėms reikmėms, o baudžiamoji byla nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Žemesnės instancijos teismas

Išteisintasis M. T. atsikirtime į Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Staniulio apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, civilinio ieškovo atstovė prašo prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo M. T. apeliacinį skundą atmesti, išteisintieji ir jų gynėjai prašo prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, M. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Staniulio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, išteisintojo M. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Prokuroras apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, kai kurių įrodymų išvis nevertino ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl išteisintųjų kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to nurodo, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl M. T. ir G. M. išteisinimo pagrindų yra prieštaringos: vienoje nuosprendžio dalyje teismas konstatavo, kad jie išteisintini, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, kitoje – kad neįrodyta, jog dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.).

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, visiškai sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto M. T. ir G. M. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad išteisintieji padarė šią nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl M. T. ir G. M. nekaltumo nurodė abejones dėl liudytojų parodymų, tačiau šios išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas šiuo atveju išnagrinėtus įrodymus įvertino pažeisdamas jau minėto BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino selektyviai, neįvertino įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumos. Be to, kaip ir nurodo apeliantai, nuosprendyje padarytos išvados dėl išteisinimo pagrindo yra dviprasmiškos.

Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, jog M. T. ir G. M. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir įvertinusi bylos aplinkybes, nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

G. M., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiu padėjėju, laikotarpyje nuo 2013-10-01 iki 2013-11-06, būdamas (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), susitarė su (duomenys neskelbtini) direktoriumi M. T. veikti bendrininkų grupėje turint tikslą nuslėpti neteisėtą (duomenys neskelbtini) priklausančio tarnybinio transporto – automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimą, 2013-09-08 dieną, G. M. asmeniniais tikslais, bei siekiant nepagrįstai pateisinti 2013-09-08, 17.26 val., kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis, 166,05 kilometre, su šia transporto priemone G. M. padarytą administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažiedimų kodekso 124 str. 4 d. (nustatyto greičio viršijimas), taip M. T., G. M. ir kitiems asmenims išvengiant tarnybinės atsakomybės;

tuojau pat po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas neteisėtą tarpusavio susitarimą su M. T., žinodamas apie tai, kad dėl aukščiau minėtų aplinkybių Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas D. S. veikdamas bendrai su M. T. suklastojo 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. 1-203, dėl nuteistųjų paskatinimo, jame įtvirtinant melagingus duomenis apie tai, kad nuteistiesiems D. Š., A. D. ir M. Z. 2013-09-08, nuo 11 val. iki 20 val., leidžiama vykti stebėti ralį „Aplink Lietuvą 2013“ Zarasų apylinkės trasoje, o Ūkio skyriaus specialistas V. M. ir G. M. įpareigojami vykti kartu su nuteistaisiais įstaigos automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuoja G. M.), patvirtino šį suklastotą dokumentą savo parašu ir susipažinimo atžyma atgaline data;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas neteisėtą tarpusavio susitarimą su M. T., G. M., žinodamas, kad V. M. M. T. nurodymu iniciavo ir suklastojo atitinkamo laikotarpio lengvojo automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapus, nurodydamas šiuose dokumentuose melagingus duomenis apie buvusius maršrutus ir nuvažiuotus atstumus, tokiu būdu sudarant pagrindą jais pagrįsti melagingą 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. 1-203, tyčia pasirašė jam žinomai suklastotame lengvojo automobilio kelionės lape Nr. 222038, taip melagingai patvirtindamas esą tarnybinis transportas buvo panaudotas pagal 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. 1-203, dėl to Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius A. Ž. atlikdamas tarnybinį tyrimą dėl G. M. veiksmų, panaudojo aukščiau minėtus suklastotus dokumentus, nežinodamas apie juose įtvirtintų duomenų melagingumą, kuriems pagrįsti G. M. tyčia 2013-10-11 surašė melagingą paaiškinimą Nr. 99(PN), jame nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. 1-203, 2013-09-08, nuo 11 val. iki 20 val., buvo įpareigotas kartu su V. M. lydėti ir vežti vaikus stebėt ralį Zarasų apylinkės trasoje ir buvo paskirtas vairuoti įstaigos automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-11-06 surašė iš esmės tikrovės neatitinkančią tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 27-68, joje įtvirtindamas melagingus duomenis apie tai, kad 2013-09-08 G. M. ir V. M. kartu su nuteistaisiais D. Š., A. D. ir M. Z., įstaigos automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),vyko stebėti ralį „Aplink Lietuvą 2013“, todėl tarnybinis transportas buvo panaudotas teisėtai ir pasiūlė tarnybinį tyrimą baigti nesant pagrindo inicijuoti G. M. galimo tarnybinio nusižengimo procedūrą, šį dokumentą su jame įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis pateikė pasirašyti M. T., kuris, žinodamas apie jame nurodytus melagingus duomenis ir vykdydamas neteisėtą tarpusavio susitarimą su G. M., jį patvirtino savo parašu, pats išvengdamas ir padėdamas G. M. bei kitiems asmenims išvengti tarnybinės atsakomybės bei melagingai pateisindamas tarnybinio transporto panaudojimą. Tokiu būdu G. M., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. T., D. S. ir V. M. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, tokiais savo veiksmais sutrikdė dokumentų teisinę apyvartą ir jos funkcionalumą, buvo reikšmingai sutrikdyta nuteistų asmenų teisė į socializaciją, laiku ir pagrįstai gauti paskatinimo priemones, ne pagal paskirtį ir ne tarnybos tikslais melagingai pateisintas tarnybinio transporto panaudojimas, neatlyginta jo amortizacija, klastojant dokumentus, nuslėpti atsakingų asmenų tarnybiniai nusižengimai, dėl to turtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini).

M. T., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpyje nuo 2013-10-01 iki 2013-11-06, būdamas (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), susitarė su Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiu padėjėju G. M. veikti bendrininkų grupėje turint tikslą nuslėpti neteisėtą (duomenys neskelbtini) priklausančio tarnybinio transporto – automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimą, 2013-09-08 dieną, G. M. asmeniniais tikslais, bei siekiant nepagrįstai pateisinti 2013-09-08, 17.26 val., kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis, 166,05 kilometre, su šia transporto priemone G. M. padarytą administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažiedimų kodekso 124 str. 4 d. (nustatyto greičio viršijimas), taip M. T., G. M. ir kitiems asmenims išvengiant tarnybinės atsakomybės;

tuojau pat po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas neteisėtą tarpusavio susitarimą su G. M., M. T., būdamas toje pačioje vietoje, nurodė Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkui D. S. ir Ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui V. M. suklastoti dokumentus dėl tariamo nuteistųjų paskatinimo ir jų išvykos aukščiau minėtu automobiliu į Zarasų apylinkes, neva stebėti ralį „Aplink Lietuvą 2013“, bei suklastoti visus su tuo susijusius dokumentus;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas šį nepagrįstą ir neteisėtą M. T. nurodymą, D. S. tuojau pat po to tyčia suklastojo 2013-09-04 Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko G. V. J. tarnybinį pranešimą Nr. SRS-212, dėl nuteistųjų paskatinimo, pakeisdamas jo surašymo datą į 2013-09-05 bei melagingai įrašydamas į jį iš esmės skirtingus duomenis apie tai, kad nuteistieji D. Š., A. D. ir M. Z. atlikdami bausmę gerai elgiasi ir kt., todėl siūlo jiems skirti paskatinimo priemonę- išvyką į Zarasų apylinkės trasas stebėti ralį „Aplink Lietuvą 2013“, sunaikino šio dokumento originalą, o savo suklastotą dokumentą panaudojo pateikdamas jį patvirtinti M. T., kuris, žinodamas apie šiame dokumente jo paties nurodymu tyčia įrašytus melagingus duomenis, savo parašu jį patvirtino, o D. S. tuojau pat po to, tuo pagrindu parengė suklastotą 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. 1-203, dėl nuteistųjų paskatinimo, kurį taip pat nedelsdamas pateikė pasirašyti M. T., bei perdavė registracijai Administracijos reikalų skyriaus vyresniajai raštvedei L. T., kuri nežinodama apie jame tyčia įrašytus melagingus duomenis, jį perregistravo vietoje tikrojo 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. 1-203, sunaikino šio dokumento originalą, ir su suklastotu 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 1-203, pasirašytinai supažindino G. M. ir V. M., kurie žinodami apie jame įrašytus melagingus duomenis, savo parašais tyčia jį patvirtino ir pasirašė atgaline data. Tuo tarpu V. M., vykdydamas aukščiau minėtą neteisėtą ir nepagrįstą M. T. nurodymą, tuojau pat po to gavęs D. S. ir M. T. bendrais veiksmais suklastotą įsakymą Nr. 1-203, žinodamas apie jame melagingai įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis, jį panaudojo pateikdamas (duomenys neskelbtini) buhalterijai, tuo pagrindu paėmė lengvojo automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapus, suklastojo jų eilės numerius ir perdavė sau pavaldžiam darbuotojui A. P., kuris nežinojo apie neteisėtą bendrininkų susitarimą, nurodydamas jam šiuose dokumentuose įrašyti melagingus duomenis apie buvusius maršrutus ir nuvažiuotus atstumus, tokiu būdu sudarant pagrindą jais pagrįsti melagingą 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. 1-203, o šiam įvykdžius V. M. nurodymą, paėmė iš jo suklastotus kelionės lapus, vieną jų, kurio Nr. 222038, pateikė pasirašyti G. M., o kitus patvirtino savo arba asmenų, nesusijusių su nusikalstama veika parašais, ir juos pridavė atgal į buhalteriją, o originalius lengvojo automobilio kelionės lapus paslėpė. Dėl to Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius A. Ž. atlikdamas tarnybinį tyrimą dėl G. M. veiksmų, panaudojo aukščiau minėtus suklastotus dokumentus, taip pat gavęs atitinkamą 2013-10-11 melagingą G. M. paaiškinimą Nr. 99(PN), nežinodamas apie juose įrašytus melagingus duomenis, 2013-11-06 surašė iš esmės tikrovės neatitinkančią tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 27-68, joje įtvirtindamas melagingus duomenis apie tai, kad 2013-09-08 G. M. ir V. M. kartu su nuteistaisiais D. Š., A. D. ir M. Z., įstaigos automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko stebėti ralį „Aplink Lietuvą 2013“, todėl tarnybinis transportas buvo panaudotas teisėtai ir pasiūlė tarnybinį tyrimą baigti nesant pagrindo inicijuoti G. M. galimo tarnybinio nusižengimo procedūrą, šį dokumentą su jame įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis pateikė pasirašyti M. T., kuris, žinodamas apie jame nurodytus melagingus duomenis ir vykdydamas neteisėtą tarpusavio susitarimą su G. M., jį patvirtino savo parašu, pats išvengdamas ir padėdamas G. M. bei kitiems asmenims išvengti tarnybinės atsakomybės bei melagingai pateisindamas tarnybinio transporto panaudojimą. Taip M. T., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. M., V. M. ir D. S. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, tokiais savo veiksmais sutrikdė dokumentų teisinę apyvartą ir jos funkcionalumą, buvo reikšmingai sutrikdyta nuteistų asmenų teisė į socializaciją, laiku ir pagrįstai gauti paskatinimo priemones, ne pagal paskirtį ir ne tarnybos tikslais melagingai pateisintas tarnybinio transporto panaudojimas, neatlyginta jo amortizacija, klastojant dokumentus nuslėpti atsakingų asmenų tarnybiniai nusižengimai, dėl to turtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini).

Išteisintasis G. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo mėn. pradžioje Ūkio skyriaus viršininko V. M. paprašė leisti pasinaudoti tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais. Šio nurodymu parašė prašymą direktoriui, kurį atspausdino D. A.. Su M. T. apie tai nekalbėjo, pastarajam skambino V. M.. Vėliau Ūkio skyriaus viršininkas pasakė, kad viskas sutvarkyta ir jis savaitgalį galės paimti tarnybinį transportą. Šiuo automobiliu nuvažiavo apie 360-370 km, grįžęs pripylė beveik pilną baką degalų. Po kiek laiko, būnant užsienyje, sužinojo, kad buvo užfiksuotas viršijąs greitį. Grįžus iš Gruzijos, sekretorė L. T. jam davė pasirašyti kažkokį dokumentą, susijusį su automobilio paėmimu, jo turinio neskaitė, nežinojo, kad pasirašo melagingą dokumentą. Su V. M. kalbos, jog reikia kažką perrašyti, nebuvo. Su direktoriumi taip pat nebendravo. Kad atliekamas tarnybinis patikrinimas, nežinojo. Paaiškinimą, kad važiavo su suimtaisiais atspausdino A. Ž., suprato, kad tai melaginga informacija. Kelionės lapus pasirašė neskaitęs, ne jam buvo pasakyta, kad reikia pasirašyti dėl automobilio.

Išteisintasis M. T. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tarnybinis pranešimas dėl nuteistųjų paskatinimo pasirašytas jame nurodytu laiku. Įsakymas buvo pasirašytas tada, kada buvo užregistruotas. Pagal tą įsakymą išvyka turėjo būti šeštadienį. Prieš pasirašydamas dokumentus, jis juos perskaitydavo. Už įsakymo projekto teisingumą, vykdymą būna atsakingas jo rengėjas, kuris nusprendžia, ar užtenka vizos, ar ne. Jei įsakymas sudėtingesnis, tai duoda jį peržiūrėti lituanistams, teisininkams, administracijai. Po pasirašymo dokumentas įgyja galią tada, kai būna užregistruojamas. Nagrinėjamu atveju aptariamus du įsakymus pasirašinėjo tą pačią dieną arba išvakarėse. Rugsėjo 5 dienos įsakymą ruošė socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas D. S.. Pasirašant įsakymą, kad automobilį vairuos G. M., įtarimų nekilo. Dėl ko vaikai nebuvo vežami į ralį, nežino. Gavęs pranešimą iš policijos apie viršytą greitį jis pavedė vidaus reikalų tarnybai išsiaiškinti aplinkybes. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo G. M., iš vidaus tarnybos gavo išvadą, kad transporto priemonė buvo naudota teisėtai. Su transporto priemonę vairavusiu asmeniu asmeniškai nekalbėjo. Su V. M., D. S. aptarinėti įvykio tikslo nebuvo, kadangi automobilis buvo panaudotas teisėtai, o už tai, kad padarė pažeidimą, G. M. buvo nubaustas bauda. Išteisintasis paaiškino, kad įstaigoje yra tokia tvarka, jog norint gauti automobilį reikia kreiptis į V. M.. Tokiu atveju Ūkio skyriaus viršininkas surašytų tarnybinį, besikreipiantysis – prašymą ir tada būtų sprendžiamas klausimas dėl automobilio suteikimo. Kadangi šiuo atveju niekas nesikreipė, direktoriaus leidimo ir nebuvo. M. T. nuomone, šioje situacijoje V. M. leido pasinaudoti automobiliu, o po to pabandė viską sutvarkyti. Susipykęs su V. M. ir D. S. nebuvo.

Nors M. T. ir G. M. neprisipažįsta padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jų kaltę patvirtina liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo pradžioje G. M. į jį kreipėsi prašydamas tarnybinio automobilio asmeninėms reikmėms. Kadangi šio klausimo sprendimas nepriklauso jo kompetencijai, pasiūlė kreiptis į direktorių. 2013 m. rugsėjo 5 d. pas jį atėjus G. M., paskambino direktoriui ir šis leido duoti automobilį išteisintajam. Jis perspėjo kontrolierius, kad savaitgalį bus paimtas tarnybinis transportas, kad šis klausimas suderintas su direktoriumi. Spalio mėnesį buvo gautas raštas iš policijos dėl greičio viršijimo. Kadangi tarnybinio automobilio eksploatuoti asmeniniais reikalais negalima, kartu su direktoriumi nutarė įforminti vykimą į ekskursiją. M. T. liepė jam pakalbėti su D. S.. Kadangi šis nenorėjo sutikti su jų pasiūlymu, direktorius pasikvietė abu pas save į kabinetą, liepė sutvarkyti dokumentus dėl kelionės, paaiškino, ką daryti. Vėliau vis klausdavo, kada sutvarkys šį reikalą. Įsakymą dėl nuteistųjų išvykos ruošė D. S., rūpinosi jo registravimu. Su juo pasirašytinai supažindintas buvo spalio pabaigoje ar lapkritį. Po šio įsakymo pasirašymo iš buhalterijos paėmė kelionės lapus ir juos pakeitė suklastotais kelionės lapais.

Liudytojas D. S. paaiškino, kad dirbo socialinės reabilitacijos skyriaus viršininku. Įsakymus jo pavedimu rašydavo būrio viršininkas arba specialistas, kartais jis pats. 2013 m. spalio pabaigoje pas jį buvo atėjęs V. M. ir pasakė, kad rugsėjo mėnesį G. M., važiuodamas įstaigai priklausančiu tarnybiniu automobiliu, padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą ir paklausė, ar jis negalėtų surašyti įsakymo, jog 2013-09-08 nuteistieji vyko į renginį Zarasuose. Tačiau jis su tuo nesutiko. Klausiama buvo keltą kartų, bet jam nesutikus, buvo iškviestas pas direktorių, kur jam buvo nurodyta paruošti reikiamus dokumentus dėl išvykos į Zarasus rugsėjo mėnesį. D. S. parašė tarnybinį pranešimą pasinaudodamas anksčiau G. V. J. rašytu tarnybiniu pranešimu dėl išvykos į gyvūnų prieglaudą. Įrašė šio tarnybinio pranešimo numerį, pateikė jį pasirašyti A. Ž. ir A. P.. Vėliau surašė įsakymą, kurį pasirašė direktorius. Įsakymas buvo paliktas raštinėje. Originalių dokumentų jis nesunaikino.

Liudytoja L. T. paaiškino, kad yra administracijos reikalų skyriaus vyresnioji raštvedė, tvarko gaunamus dokumentus ir paduoda direktoriui vizuoti. Įstaigoje leidžiamus įsakymus ji taip pat tvarko ir registruoja. 2013 m. spalio pradžioje pas ją atėjęs D. S. atnešė įsakymą ir pasakė, kad įvykusi kažkokia techninė klaida, todėl šiuo įsakymu reikia pakeisti rugsėjo 5 d. įsakymą dėl nuteistųjų paskatinimo. Kadangi naujasis įsakymas jau buvo pasirašytas rengėjo ir įstaigos direktoriaus, įdėjo jį vietoj senojo, registre nieko netaisė. Seną įsakymą, kadangi dviejų įsakymų tuo pačiu numeriu negali būti, sunaikino. Liudytoja paaiškino, kad kai jai atneša įsakymą, turi būti direktoriaus ir rengėjo parašai. Ji užregistruoja dokumentą į įstaigoje leidžiamų įsakymų registrą ir suteikia eilės numerį, supažindina žmones su įsakymais. Darbuotojai, kuriuos reikia supažindinti, būna parašyti įsakyme. Būna atvejų, kai rengėjai įsakymus palieka pas ją specialiame segtuve ir ji juos nuneša direktoriui pasirašyti. Įsakymo numeris suteikiamas po to, kai įsakymas būna pasirašytas direktoriaus. D. S. atneštame įsakyme buvo įrašyti G. M. ir V. M., todėl juos ir supažindino su naujuoju įsakymu.

Liudytoja G. S. paaiškino, kad L. T. atostogų metu ją pavaduodavo. Dokumentai būdavo registruojami, kai pasirašydavo visi asmenys, būdavo direktoriaus parašas. Ji suteikdavo įsakymui numerį, supažindindavo reikiamus asmenis su įsakymu. Nežino, kaip galėjo būti, kad vienas įsakymas buvo išimtas, kaip gali būti du įsakymai priimti tą pačia data ir tuo pačiu numeriu. Liudytoja patvirtino, kad 2013-09-05 registravo direktoriaus įsakymą dėl nuteistųjų išvykos į gyvūnų prieglaudą. Šio įsakymo numeris rašytas jos ranka. Tuo tarpu susipažinusi su tos pačios dienos įsakymu dėl nuteistųjų paskatinimo vykstant į ralį Zarasuose, patvirtino, kad jame įrašą padarė L. T..

Liudytoja I. D. paaiškino, kad yra įskaitos skyriaus vyresnioji specialistė, ji tvarko nuteistųjų asmens bylas. Į nuteistųjų, važiuojančių paskatinimui, asmens bylas, šiems grįžus, ji deda įsakymų kopijas. Žino, kad buvo rugsėjo 5 d. įsakymas dėl nuteistųjų vykimo į gyvūnų prieglaudą, įsakymo apie išvyką į ralį nematė.

Liudytojas G. V. J. paaiškino, kad dirba Socialinės reabilitacijos būrio viršininku. Jo tiesioginis vadovas buvo skyriaus viršininkas D. S.. Rašė daug tarnybinių dėl nuteistųjų paskatinimo, tarp jų ir dėl vykimo į „Nuaras“. Perrašinėti tarnybinių pranešimų nėra tekę. Atlikdamas jam pavestas funkcijas, savo tarnybinį pranešimą registruoja pats, po to tarnybinis pranešimas patenka pas direktorių, kuris vizuoja ruošti įsakymą. Jis arba skyriaus viršininkas rengia įsakymo projektą. Po to tie dokumentai nešami į raštinę ir padedami į segtuvą, skirtą direktoriaus pasirašomiems dokumentams. Įsakymo originalas lieka raštinėje. Apie nuteistųjų išvyką į ralį jis negirdėjo iki to momento, kol neįsikišo STT. Liudytojo žiniomis, buvo du tarnybiniai pranešimai tuo pačiu numeriu. Tikrasis tarnybinis pranešimas yra jo rašytas pranešimas dėl išvykos į gyvūnų prieglaudą.

Liudytoja N. G. paaiškino, kad ji yra direktoriaus M. T. pavaduotoja, atsakinga už nuteistųjų socialinę reabilitaciją, socialinį bei psichologinį darbą su jais. Įsakymo ar tarnybinio pranešimo, kuriame būtų paminėta išvyka į ralį, nėra mačiusi. Ji tokios išvykos nebuvo planavusi, pavaldiniai apie tai nebuvo jos informavę. Įsakymas dėl vykimo į „Nuaras“ buvo 2013 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Tame įsakyme buvo grafikas, pagal kurį buvo rengiami ir siūlomi vaikai skatinti išvežimui. Įstaigoje nusistovėjusi tvarka, kad rengiant įsakymą dėl paskatinimų, dėl išvykos už įstaigos ribų, būrio viršininkas parengia tarnybinį pranešimą dėl nuteistųjų skatinimo. Šis tarnybinis pranešimas pateikiamas susipažinti atitinkamoms tarnyboms, kurios gali ir nesutikti, kad tam tikri nuteistieji keliautų į išvyką. Suderintas tarnybinis pranešimas pateikiamas vadovui, kuris su juo sutinka arba nesutinka, ir tik po to rengiamas įsakymo projektas. Tarnybinis pranešimas yra registruojamas pas būrio viršininką G. J., yra atskiras žurnalas. Įsakymo projektas taip pat derinamas pagal darbo reglamentą, reikalinga jos viza, taip pat vizuoja administracijos reikalų skyrius, įstaigos juriskonsultas ir rengėjas. Tada įsakymas vėl pateikiamas direktoriui. Prieš vizuojant įsakymo projektą dėl vykimo į gyvūnų prieglaudą „Nuaras“, matė tarnybinį pranešimą. Šis buvo pasirašytas, jį surašė G. J..

Liudytojas A. P. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dirba vairuotoju. 2013 m. spalio mėnesį kreipėsi V. M. su žodiniu nurodymu perrašyti kelionės lapus, ką jis ir padarė. Pagal įsakymą buvo važiuota į Zarasus, vairuotojas – G. M.. Liudytojas paaiškino, kad kuro pylė 2013-09-05 ir 2013-09-10.

Liudytoja R. V. paaiškino, kad 2013 m. lapkričio mėnesį V. M. jos prašė išduoti rugsėjo mėnesio vienai dienai kelionės lapą, tačiau ji to padaryti negalėjo, nes lapai sunumeruoti. Kadangi buvo direktoriaus įsakymas, ji suprato, jog buvo iš tiesų važiuota, tačiau nežiūrint to nebegalėjo į žurnalą įterpti papildomos išvykos. V. M. pasiėmė senus kelionių lapus, tačiau ką su jais darė, nežino. Vėliau vairuotojas A. P. atnešė naujus kelionės lapus. Sutikrinus numerius, naujieji atitiko senus. Į buhalteriją atėjęs G. M. pasirašė reikiamuose dokumentuose. Kelionės lapų žurnale ji atliko taisymus, o originalius kelionės lapus pakeitė pateiktomis kopijomis.

Liudytoja D. A. paaiškino, kad savo darbo vietoje būna pirmadienį, ketvirtadienį, penktadienį. G. M., jai esant darbo vietoje, į jos ir R. P. kabinetą nei vienas, nei kartu su V. M. nebuvo užėjęs. Jos asmeniškai niekas neprašė atspausdinti jokio dokumento. Neatsimena, kad jai esant kabinete, būtų užėjęs G. M. ir būtų prašęs jos kolegės kažką atspausdinti.

Liudytojas R. K. paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo mėn. pasibaigus šventei V. M. jam pasakė, kad rytoj ateis G. M. paimti automobilio, kad visi dokumentai yra sutvarkyti. Sekančią dieną G. M. atvyko pasiimti tarnybinio automobilio, sakė, kad visi dokumentai yra pas V. M.. Išteisintasis tarnybiniu transportu išvyko vienas.

Liudytojas P. G. paaiškino, kad leidimą išduoti G. M. tarnybinio automobilio raktus davė R. K.. Dėl automobilio išdavimo jam jokie dokumentai nebuvo pateikti. Kad dokumentai būtų pateikti viršininkui, taip pat nematė. Suprato, kad G. M. automobilį ima tarnybos reikalais. Tarnybiniu transportu išvyko vienas.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas A. Ž. paaiškino, kad 2013 m. spalio 1 d. gavo oficialų jam užvizuotą raštą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Tą pačią dieną parengė policijai atsakymą, pradėjo tarnybinio tyrimo procedūrą. G. M. pas jį atėjo spalio 10 d., atnešė apmokėtos baudos kvitą bei kitus dokumentus, surašė paaiškinimą. G. M. paaiškino, kad su vaikais vyko į Zarasus. Kadangi asmuo asmeniškai sumokėjo baudą, įstaigai žalos nepadarė, pateikė siūlymą tarnybinio tyrimo dėl drausminio nusižengimo neinicijuoti. Jis neturėjo pagrindo netikėti tarnybinio pranešimo ir įsakymo teisingumu, nesitikėjo, kad įstaigos dokumentai gali būti suklastoti. Direktorius per tą laiką su juo nebendravo.

Liudytojas D. Š. paaiškino, kad atliko izoliatoriuje bausmę. Buvo paskatintas, važiavo į kaimelį, tvarkyti kapinių. Su G. M. važiuoti neteko.

Liudytojas M. Z. paaiškino, kad atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini). Buvo skatinamas už gerą elgesį, vyko iš pataisos namų, tačiau kur, nepamena. Zarasuose ralyje tikrai nebuvo.

Liudytojas D. T. taip pat paaiškino, kad atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini). Paskatinus už gerą elgesį, buvo išvežtas į šunų prieglaudą, į ralio varžybas Zarasuose tikrai nevyko.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja V. Ž. paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį ji su G. M., jos tėvais, sese ir vaiku išteisintojo darbovietei priklausančiu autobusiuku vyko į ralį Zarasuose. Kuro jai matant į automobilį G. M. nepylė.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad 2013-09-05 pasirašė ant tarnybinio pranešimo, kuriame buvo numatyta išvežti nuteistuosius skatinimui. D. S. ruošė tarnybinį pranešimą, pasakė, kad nesuranda viršininko, todėl jis pasirašė. Matė, kad buvo tarnybinis pranešimas, šalia paruoštas įsakymas. Tame įsakyme buvo parašyta, kad direktorius išleidžia į ralio varžybas, ant įsakymo parašo nebuvo. Išvyka turėjo būti savaitgalį. V. M. vasarą prasitarė, kad atvažiavo komisija iš departamento, pasikvietė pas pavaduotoją ir pasakė jam, kad duotų parodymus prieš direktorių, nes nušalins nuo tarnybos.

2014-01-08 raštu Nr. 1S-87 Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pranešė, kad atlikus (duomenys neskelbtini) pareigūnų veiksmų, susijusių su tarnybinio transporto naudojimu patikrinimą nustatyti galimi dokumentų klastojimo faktai, nes šios įstaigos direktorius M. T. yra pasirašęs įsakymą atgaline data ir tokiu būdu įteisinęs tarnybinio transporto naudojimą asmeniniais tikslais (t. 1, b. l. 144-180).

Iš 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. 1-203 (originalas) matyti, kad juo leidžiama nuteistiesiems D. Š., A. D. ir M. Z. šių metų rugsėjo 8 d. nuo 11 val. iki 20 val. vykti stebėti ralį „Aplink Lietuvą 2013“ Zarasų apylinkės trasoje. Įpareigojami Ūkio skyriaus specialistas V. M. ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus budintysis padėjėjas G. M. vykti kartu su nuteistaisiais įstaigos automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įsakymas pasirašytas M. T. vardu, taip pat pasirašytas D. S., nurodant datą – 2013-09-05, kitoje pusėje padaryta jo atžyma apie tai, kad įsakymas paskelbtas nuteistiesiems, taip pat pasirašytas G. M. ir V. M. 2013-09-05 datomis (t. 2, b. l. 36).

Iš 2013-09-05 Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko D. S. tarnybinio pranešimo Nr. SRS-212 (kopija) matyti, kad nuteistieji D. Š., A. D. ir M. Z. atlikdami bausmę gerai elgiasi, laikosi nustatytų elgesio taisyklių ir kt., siūloma jiems skirti paskatinimo priemonę – išvyką į Zarasų apylinkės trasas stebėti ralį „Aplink Lietuvą 2013“. Ant šio dokumento yra M. T., A. P. bei A. Ž. suderinimo vizos, 2013-09-05 datomis (t. 1, b. l. 176; t. 2, b. l. 95).

Iš 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. 1-203 (kopija) matyti, kad juo leidžiama nuteistiesiems S. B., E. L., D. T. ir M. B. šių metų rugsėjo 5 d. nuo 9 val. iki 16 val. vykti į gyvūnų prieglaudą „Nuaras“ (Kauno r. Užliedžių k.) ir dalyvauti mokymo programos „Aš ir gyvūnas“ užsiėmime“. Įpareigojami Socialinės integracijos į visuomenę skyriaus viršininkas A. A. ir Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas D. S. vykti kartu su nuteistaisiais įstaigos automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įsakymas pasirašytas M. T. vardu, taip pat pasirašytas D. S., N. G., I. D., N. G., D. R., nurodant datą – 2013-09-05 (t. 2, b. l. 56, 58, 60).

Iš 2013-09-04 Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko G. V. J. tarnybinio pranešimo Nr. SRS-212 (kopija) matyti, kad atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji S. B., E. L., D. T. ir M. B. nepriekaištingai elgiasi, tinkamai vykdo bausmės atlikimą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, laikosi nustatytų elgesio taisyklių ir kt., siūloma jiems skirti paskatinimo priemonę – išvykti už įstaigos ribų. Tarnybinis pranešimas pasirašytas G. V. J. vardu, taip pat D. S., M. K. ir A. Č., taip pat vizuotas ir pasirašytas M. T., nurodant 2013-09-04 datą (t. 1, b. l. 175; t. 2, b. l. 57, 59, 61; t. 3, b. l. 35).

2014-01-09 atlikus nuteistųjų S. B., D. T., M. B. asmens bylų apžiūras nustatyta, kad jose yra 2013-09-04 tarnybinio pranešimo Nr. SRS-212 kopija dėl nuteistųjų paskatinimo vykti į užsiėmimą „Aš ir gyvūnas“, taip pat 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. 1-203 kopija (t. 2, b. l. 53-61).

2014-01-17 raštu Nr. S-1605, Pravieniškių PN-AK pateikė iš nuteistojo E. L. asmens bylos nukopijuotus 2013-09-04 tarnybinį pranešimą Nr. SRS-212 dėl nuteistųjų paskatinimo vykti į užsiėmimą „Aš ir gyvūnas“, taip pat 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. 1-203 (t. 3, b. l. 33-35).

Iš 2013-08-19 Gyvūnų globėjų asociacijos ir (duomenys neskelbtini) paslaugų pirkimo sutarties Nr. 25-08/2013 1 priedo matyti, kad 2013-09-05 gyvūnų globėjų asociacijoje, adresu Kauno rajonas, Užliedžių kaimas, turėjo būti organizuotas renginys tema Smulkiųjų gyvūnų higienos pagrindai, kuriame kviesti dalyvauti 4 nuteistieji (t. 2, b. l. 116).

Iš 2013-09-05 konvojuojamųjų asmenų sąrašo matyti, kad direktoriaus 2013-09-05 įsakymo Nr. 1-203 pagrindu iš (duomenys neskelbtini) į Užliedžių k., Kauno r. (gyvūnų prieglauda „Nuaras“) buvo konvojuoti M. B., D. T., E. L. ir S. B., konvojaus viršininkas D. S. (t. 2, b. l. 104).

2014-01-17 raštu Nr. Ka4-50, 2014-01-09 raštu Nr. Z-01/4-58, o taip pat 2014-01-09 raštu Nr. A4-156 pranešta, kad nuteistųjų A. D., D. Š. bei M. Z. asmens bylose 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo dėl nuteistųjų paskatinimo nėra (t. 3, b. l. 39, 41, 45).

Atlikus nuteistųjų išvedimo į ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius registro žurnalo apžiūrą nustatyta, kad jame yra įrašai nuo 123 iki 127, iš kurių matyti, kad atitinkamai S. B., E. L., D. T., ir M. B. 2013-09-05 buvo išvesti į ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius, yra parašai ties šių asmenų pavardėmis. Jokių įrašų apie tai, kad 2013-09-08 kokie nors nuteistieji būtų išvesti už įstaigos ribų nėra (t. 2, b. l. 63-66).

Atlikus Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojų tarnybinių pranešimų dėl nuteistųjų elgesio registro žurnalo apžiūrą, nustatyta, kad ties 2013-09-04 G. V. J. tarnybiniu pranešimu Nr. SRS-212 įrašytos būtent S. B., E. L., D. T. ir M. B. pavardės (t. 2, b. l. 67-69).

Iš 2014-01-21 (duomenys neskelbtini) rašto Nr. 9-304 matyti, kad D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo mėnesį (duomenys neskelbtini) nebuvo, kadangi jis 2013-08-28 buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos (t. 3, b. l. 31).

2014-01-16 raštu Nr. 1S-227 Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė 2013-09-05 – 08 duomenų suvestines apie ypatingus įvykus, tame tarpe ir nuteistųjų išvykas už pataisos įstaigų ribų, iš kurių matyti, kad apie jokią 2014-09-08 nuteistųjų išvyką už (duomenys neskelbtini) ribų nebuvo pranešta (t. 3, b. l. 75-100).

Iš pateiktų (duomenys neskelbtini) lengvojo automobilio kelionės lapų Nr. 222034, Nr. 222036, Nr. 222038, Nr. 222041, Nr. 222045 keleto tų pačių kopijų bei jų apžiūros, matyti, kad juose įrašyti duomenys tarpusavyje skiriasi, nesutampa įrašyti maršrutai, pravažiuoti atstumai, asmenys. Iš ikiteisminio tyrimo metu paimtų šių dokumentų originalų matyti, kad egzistuoja keli tuo pačiu numeriu pažymėti kelionių lapų originalai, kurių įrašai tarpusavyje skiriasi (t. 1, b. l. 153-168; t. 2, b. l. 37-41, 43, 44-47, 73-85).

2014-06-16 kelionės lapų apskaitos žurnalo apžiūra patvirtina, kad iš rugsėjo mėnesio duomenų automobiliui „Renault Traffic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo rugsėjo 2 d. iki rugsėjo 30 d. buvo išduoti kelionės lapai Nr. 222034, Nr. 222036, Nr. 222038, Nr. 222041, Nr. 222045, prie kelionės lapo Nr. 222038, išdavimo įrašo matyti datos – „130908“ taisymas bei šalia A. P. pavardės prierašas „-G. M.“ (t. 3, b. l. 26-28).

Iš automobilių perdavimo naudotojams apskaitos žurnalo dėl automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2013-09-07 15 val. P. G. perdavė automobilį G. M., kitas šio automobilio perdavimas žurnale fiksuotas 2013-09-09, 7.55 val. (t. 1, b. l. 177-178).

Iš 2010-10-13 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. 1-150, bei jį papildančio 2011-04-27 įsakymo Nr. 1-67, matyti, kad G. M. nesuteikta teisė vairuoti įstaigos tarnybinius automobilius (t. 1, b. l. 179, 180; t. 3, b. l. 50-51).

2014-03-14 raštu Nr. 9-1019 (duomenys neskelbtini) informavo, kad laikotarpiui nuo 2013-09-08 iki 2013-09-10 G. M. prašymų, susijusių su leidimu pasinaudoti tarnybiniu automobiliu „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo užregistruota, pridedamas vidaus dokumentų registro žurnalo išrašas (t. 3, b. l. 65-68).

(duomenys neskelbtini) Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklėse, patvirtintose direktoriaus 2009-12-16 įsakymu Nr. 1-196, nustatyta įstaigos tarnybinių automobilių naudojimo, saugojimo, žymėjimo, techninės apžiūros, remonto, naudojimo kontrolės, ridos ir degalų apskaitos tvarka. Šiame dokumente nėra jokių įrašų apie galimybę suteikti naudoti tarnybinį transportą asmeniniais tikslais. Pažymėtina, kad su darbuotoju, kuris naudoja tarnybinį transportą turi būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tarnybiniai automobiliai privalo būti pažymėti (t. 3, b. l. 53-55).

2013-09-24 raštu Nr. 20-10-S-10134 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pranešė (duomenys neskelbtini) apie 2013-09-08 17.26 val. kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis užfiksuotą administracinį teisės pažeidimą, kai transporto priemone „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo viršytas leistinas greitis. Šis raštas (duomenys neskelbtini) gautas 2013-10-01, reg. Nr. 7-3741, vizuotas (duomenys neskelbtini) direktoriaus tą pačią dieną. Iš pridedamos pažeidimo fotonuotraukos matyti, kad automobilis nėra specialiai pažymėtas (t. 3, b. l. 104-106).

2013-10-11 (duomenys neskelbtini) APS direktoriaus budintysis padėjėjas G. M. paaiškinime, reg. Nr. 99(PN), kuris adresuotas (duomenys neskelbtini) direktoriui M. T., nurodo, kad dėl 2013-09-08 užfiksuoto KET pažeidimo paaiškina, jog 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 1-203 2013-09-08 nuo 8 val. iki 20 val. buvo įpareigotas kartu su Ūkio skyriaus vyriausiuoju specialistu V. M. lydėti ir vežti vaikus stebėti ralį Zarasų apylinkės trasoje, buvo paskirtas vairuoti įstaigos automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-09-08 apie 17.30 val., važiuodamas gyvenvietėje darė lenkimo manevrą, nepastebėjo greičio apribojimo, dėl įvykio gailisi (t. 2, b. l. 96).

Iš 2013-11-06 tarnybinio tyrimo išvados Nr. 27-68 matyti, kad (duomenys neskelbtini) Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius A. Ž., išnagrinėjęs surinktą dokumentinę medžiagą dėl 2013-09-08 17.26 val. kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis užfiksuoto greičio viršijimo ir aplinkybių išaiškinimo, nustatė, jog G. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį jau buvo nubaustas, paskirtą baudą geranoriškai sumokėjo, pažeidimo faktą pripažino. Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, jog, vadovaujantis konstituciniu principu, draudžiama už tą patį pažeidimą bausti kelis kartus ir konstatuota, kad toks administracinės teisės pažeidimas negali būti traktuojamas kaip statutiniam valstybės tarnautojui nustatytos tarnybinės pareigos pažeidimas, už kurį taikytinos tarnybinės sankcijos, todėl inicijuoti tarnybinio tyrimo procedūros netikslinga bei pasiūlė tarnybinį tyrimą baigti. Prie šios išvados pridėta 2013-09-05 Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko D. S. tarnybinio pranešimo Nr. SRS-212 kopija, kurioje yra A. P. ir A. Ž. parašai, padaryti 2013-09-05 data. Taip pat pridėtas 2013-10-11 G. M. paaiškinimas dėl to, kad pažeidimą padarė kartu su V. M. lydėdamas ir veždamas vaikus stebėti ralį Zarasų apylinkės trasoje (t. 2, b. l. 93-96).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikta M. T., V. M., G. M., A. P., A. Ž., L. T. ir D. S. buvusių telekomunikacijų įvykių išklotinių laikotarpio nuo 2013-09-01 iki 2013-11-06 analizė, iš kurios matyti, kad po 2013-10-01, t. y. po to, kuomet iš Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) buvo gautas raštas apie užfiksuotą pažeidimą, taip pat 2013-10-14, kuomet G. M. sumokėjo jam paskirtą baudą, taip pat apie 2013-11-06, kuomet A. Ž. pasirašė tarnybinio tyrimo išvadą ir ją pateikė M. T., matyti dažni daugkartiniai A. P. ir M. T., A. P. ir V. M., A. P. ir G. M. bei D. S. kontaktai (t. 2, b. l. 173-196; t. 3, b. l. 18-21, 22-25).

2014-01-21 (duomenys neskelbtini) rašte Nr. 9-279 nurodyta, kad Administracijos reikalų skyriaus vyresniajai raštvedei L. T. nuo 2013-08-05 iki 2013-09-06 (imtinai) buvo suteiktos kasmetinės atostogos (t. 3, b. l. 111).

Iš UAB „Lukoil Baltija“ (duomenys neskelbtini) išduotos kuro kortelės ataskaitos matyti, kad 2013-09-05, 10.23 val., degalinėje, esančioje Giraitės k., Kauno r., buvo įsipilta 52,97 l dyzelino, 2013-09-10, 9.14 val., buvo įsipilta 57,93 l dyzelino (t. 3, b. l. 73).

Išdėstytų įrodymų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai patvirtina išteisintųjų kaltę padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kad M. T. ir G. M., susitarę, siekdami nuslėpti neteisėtą (duomenys neskelbtini) priklausančio transporto panaudojimą 2013-09-08 bei pateisinti su šia transporto priemone G. M. padarytą administracinį teisės pažeidimą, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, visų pirma, patvirtina iš esmės nuoseklūs liudytojų V. M., D. S. parodymai, taip pat juos patvirtinantys kitų liudytojų parodymai ir rašytiniai baudžiamosios bylos duomenys. Teisėjų kolegija pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams, kad visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino ir nesivadovavo minėtų liudytojų parodymais. Nors šie asmenys ir yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau vien dėl šios priežasties jų parodymus vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti sprendžiant išteisintųjų kaltės klausimą nėra jokio pagrindo, juolab, kad parodymai viso proceso metu dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs, neprieštaravo tarpusavyje. Be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, ko negalima pasakyti apie išteisintųjų parodymus.

V. M. paaiškino, kad tarnybinį transportą G. M. perdavė su direktoriaus žinia ir leidimu, o kai paaiškėjo faktas apie šiuo automobiliu G. M. padarytą administracinį teisės pažeidimą, pats M. T. jį pasikvietė į kabinetą ir nurodė išspręsti šią problemą. V. M. pasiūlė išvyką įforminti, kaip nuteistųjų paskatinimą – įsakymu, nurodant atitinkamą maršrutą, direktorius sutiko, paprašė pakviesti D. S., pastarajam paaiškino, ką reikia daryti, o V. M. taip pat nurodė atitinkamai sutvarkyti kelionės lapus. Po to M. T. nuolatos jo klausinėdavo, kada sutvarkys šį reikalą. Liudytojas D. S. taip pat nurodė, kad kartu su V. M. būnant M. T. kabinete, šis jam liepė paruošti dokumentus dėl tariamos nuteistųjų išvykos į ralio varžybas Zarasų apylinkėse, kai automobilį vairavo G. M.. Liudytojas įvykdė direktoriaus nurodymą, taip pat atitinkamai suklastojo ir tarnybinį pranešimą, tam, kad sudaryti tariamą pagrindą direktoriaus įsakymui. Tokio įsakymo projektą ir tarnybinį pranešimą perdavė M. T., kuris jį pasirašė liudytojui matant. Po to įsakymą jis paliko raštinėje. D. S. nurodytas aplinkybes apie tai, kad buvo pakeistas tikrasis 2013-09-05 įsakymas, patvirtino liudytoja L. T.. Ši liudytoja paaiškino, kad D. S. jai atnešė naują su direktoriaus parašu 2013-09-05 įsakymą dėl nuteistųjų paskatinimo ir nurodė juo pakeisti senąjį dėl neva jame padarytos klaidos, ką ji ir padarė. Po to su šiuo įsakymu supažindino G. M.. Vietoj L. T. jos atostogų metu dirbusi G. S. patvirtino, kad 2013-09-05 registravo direktoriaus įsakymą dėl nuteistųjų išvykos į gyvūnų prieglaudą. Ji patvirtino, kad šio įsakymo numeris rašytas jos ranka. Tuo tarpu susipažinusi su tos pačios dienos įsakymu dėl nuteistųjų paskatinimo vykstant į ralį Zarasuose, patvirtino, kad jame įrašą padarė L. T., kas atitinka pastarosios parodymus. Tad įvertinus šios liudytojos parodymus drauge su liudytojų V. M., D. S. ir L. T. parodymais, daroma išvada, kad 2013-09-05 įsakymas dėl nuteistųjų išvykos į ralį Zarasuose buvo surašytas tik spalio mėnesį, tuo paneigiant išteisintojo M. T. ir liudytojo A. P. parodymus apie tai, kad jis rašytas tą dieną, kuri jame nurodyta. Visų šių asmenų parodymai, įvertinus juos visumoje, patvirtina faktą, kad 2013-09-05 įsakymas dėl nuteistųjų paskatinimo vykstant į ralį Zarasuose buvo suklastotas (duomenys neskelbtini) direktoriaus nurodymu. Kad šis įsakymas suklastotas, patvirtina ir liudytojos N. G. parodymai, iš kurių matyti, kad su ja išvykos į ralį klausimas nebuvo derinamas, ji apie tai nebuvo informuota, nors pagal nustatytą tvarką tai privalėjo būti atlikta.

Jei tikėti M. T. parodymais, kad įsakymą dėl minimos išvykos jis pasirašinėjo rugsėjo mėnesį, o ne atbuline data, tada neabejotinai, įsakyme nurodyti nuteistieji būtų privalėję išvažiuoti stebėti ralio, tačiau liudytojai R. K. ir P. G. patvirtino, kad G. M. iš įstaigos tarnybiniu automobiliu išvyko vienas. Liudytojai M. Z. ir D. Š. teisme nurodė, kad niekados į Zarasų apylinkes stebėti ralio nevyko, tą patį parodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. D. (t. 3, b. l. 131-132). Tuo tarpu liudytojai D. T. ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti S. B. (t. 3, b. l. 120-122) bei E. L. (t. 3, b. l. 126-127) patvirtino tikrai lankęsi gyvūnų prieglaudoje „Nuaras“. Iš nuteistųjų išvedimo į ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius žurnalo matyti, kad atitinkamai S. B., E. L., D. T. ir M. B. 2013-09-05 buvo išvesti į ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius, yra parašai ties šių asmenų pavardėmis. Jokių įrašų apie tai, kad 2013-09-08 kokie nors nuteistieji būtų išvesti už įstaigos ribų nėra. Be to, nuteistųjų A. D., D. Š. bei M. Z. asmens bylose 2013-09-05 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo dėl tariamo jų paskatinimo nėra, nors liudytoja I. D. paaiškino, kad įvykdžius įsakymą, šis segamas į nuteistojo asmens bylą. Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo D. Š. nei 2013 m. rugsėjo, nei spalio mėnesį (duomenys neskelbtini) jau nebuvo, kadangi jis 2013-08-28 buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Išteisintasis paaiškino, kad būtent 2013-09-05 įsakymu dėl nuteistųjų paskatinimo vykstant į ralį, jis sąmoningai suteikė teisę G. M. vairuoti įstaigos automobilį, nors į bendrą įsakymą dėl to, kam leidžiama vairuoti įstaigos automobilius, šis niekada nebuvo įrašytas, su juo nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nėra jokių duomenų, kad G. M. įstaigai būtų pateikęs kokius nors dokumentus apie tai, ar jam iš viso suteikta teisė vairuoti, ir jei taip, kokios kategorijos transporto priemones. Įsakyme taip pat nebuvo atskirai išskirta, kad juo G. M. dar ir suteikiama teisė vairuoti įstaigos automobilį, nors pagal tą patį įsakymą kartu su juo turėjo vykti dar ir V. M., kuris tokią teisę turėjo, todėl apskritai nesuprantamas motyvas, kodėl G. M. buvo nurodytas, kaip vairuojantis asmuo, ir to M. T. negalėjo nepastebėti, jau nekalbant apie tai, kad ant direktoriui pasirašyti pateikto įsakymo projekto akivaizdžiai trūko suderinimo vizų, nebuvo ir svarbiausios iš jų, tai juriskonsultės. Tad vien jau šios aplinkybės leidžia abejoti M. T. parodymų teisingumu. Vertinant M. T. parodymų patikimumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jie nesutampa su G. M. bei V. M. parodymais, kurių metu šie aiškino, kad Ūkio skyriaus viršininkas skambino direktoriui ir teiravosi dėl galimybės suteikti G. M. tarnybinį automobilį. M. T. neigė tokius jų teiginius.

Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino liudytojo A. P. parodymų, kai šis pripažino V. M. prašymu suklastojęs duomenis kelionės lapuose, liudytojos R. V. parodymų, kad V. M. ir A. P. keitė rugsėjo mėnesio kelionės lapus, kad atėjęs į buhalteriją G. M. pasirašė kelionės lape. Dėl to ji pati kelionės lapų žurnale atliko taisymus, o originalius kelionės lapus pakeitė V. M. jai pateiktomis kopijomis. Iš byloje esančių (duomenys neskelbtini) lengvojo automobilio „Renault Traffic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapų Nr. 222034, Nr. 222036, Nr. 222038, Nr. 222041, Nr. 222045 kopijų ir originalų apžiūros matyti, kad juose įrašyti duomenys tarpusavyje skiriasi, nesutampa įrašyti maršrutai, pravažiuoti atstumai, suvartoto kuro kiekiai, vairavę asmenys. Atlikus kelionės lapų apskaitos žurnalo apžiūrą iš rugsėjo mėnesio duomenų automobiliui „Renault Traffic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad laikotarpyje nuo rugsėjo 2 d. iki rugsėjo 30 d. buvo išduoti iš viso penki kelionės lapai, prie kelionės lapo Nr. 222038 išdavimo įrašo matyti datos – „130908“ taisymas bei šalia A. P. pavardės prierašas „-G. M.“, nors pagal suklastotą įsakymą tiek kelionės lape, tiek ir žurnale vietoje A. P. turėjo būti įrašytas V. M., o pastarojo pavardė aiškiai likusi nustatyta tvarka atlikus įrašus pagal tikrąjį įsakymą. Šių liudytojų parodymai ir nurodyti rašytiniai parodymai iš esmės patvirtina liudytojų V. M. bei D. S. parodymus, kas dar labiau sustiptina manymą, kad jie yra teisingi ir pakankami pripažinti M. T. ir G. M. klastojus dokumentus.

Vertinant G. M. parodymus, pastebėtina, kad jie nebuvo nuoseklūs, be to, jų nepatvirtina kiti byloje esantys rašytinai įrodymai. Išteisintasis aiškino, kad V. M. nurodymu pas D. A. rašė prašymą direktoriui dėl tarnybinio transporto suteikimo asmeninėms reikmėms, tačiau tokius jo parodymus paneigė tiek V. M., tiek ir D. A.. Be to, ir pats M. T. tvirtino, kad jokio G. M. prašymo dėl leidimo pasinaudoti tarnybiniu transportu nematė. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013-09-08 iki 2013-09-10 G. M. prašymų, susijusių su leidimu pasinaudoti tarnybiniu automobiliu, nebuvo užregistruota. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino, kaip ir to, kad G. M. nurodytos paaiškinimo A. Ž. surašymo aplinkybės buvo prieštaringos, nesutapo su pastarojo parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad A. Ž. paaiškinimą rašė pagal jo žodžius, o teisme jau tvirtino, kad surašė pats ir tik davė jam pasirašyti. Tačiau liudytojas A. Ž. tokias išteisintojo nurodytas aplinkybes paneigė ir aiškino, jog atliekant tarnybinį patikrinimą iš G. M. žodžių surašė paaiškinimą, jog automobilį „Renault Traffic“ šis naudojo tarnybiniais tikslais, kad vežė nuteistuosius į ralio varžybas. Nežiūrint to, kad faktines paaiškinimo surašymo aplinkybes minėti asmenys nurodė skirtingai, visgi faktas, kad G. M. pasirašė paaiškinimą su jame išdėstyta melaginga informacija yra neginčytinai nustatytas. Išteisintasis pripažino, jog suprato, kad paaiškinime nurodyta informacija neatitinka tikrovės, kad savo parašu patvirtina aiškiai melagingus duomenis dėl išvykos. Negana to, bylos duomenimis nustatyta, kad analogiško turinio paaiškinimą G. M. 2013-10-11 pateikė dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo bei Kalėjimų departamentui, kas leidžia daryti išvadą, kad išteisintasis žinojo apie iškilusią problemą dėl pasinaudojimo tarnybiniu automobiliu, žinojo, ką reikia padaryti norint šią problemą išspręsti, savo veiksmus buvo suderinęs su bendrininkais, puikiai suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, t. y. suvokė, kad pasirašo ant suklastoto įsakymo dėl nuteistųjų paskatinimo vykstant į ralį Zarasuose, ant suklastoto kelionės lapo, tuo tvirtindamas šių dokumentų teisingumą.

Atsižvelgęs į 2013-09-05 suklastotus D. S. tarnybinį pranešimą ir direktoriaus įsakymą, į G. M. paaiškinimus, į tai, kad šis sumokėjo paskirtą baudą už greičio viršijimą, A. Ž. nutarė, kad inicijuoti tarnybinio tyrimo procedūras netikslinga ir pasiūlė tarnybinį tyrimą baigti. Šią jo išvadą sąmoningai patvirtino M. T., nors atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, neabejotinai suprato, kad šioje išvadoje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Dėl tokių jo veiksmų tiek G. M., tiek jis pats, o galimai ir kiti asmenys realiai išvengė tarnybinės (drausminės) atsakomybės.

Pats G. M. teisme patvirtino supratęs, jog A. Ž. savo parašu patvirtino melagingus duomenis apie tai, kad 2013-09-08 neva vyko kartu su nuteistaisiais ir suprato, kad šie duomenys bus panaudoti atliekant tarnybinį tyrimą ir turės esminės reikšmės jo rezultatui, o nuosprendį priėmęs teismas į tai visiškai neatsižvelgė. Savarankiški veiksmai – tiek tyčinis melagingų duomenų patvirtinimas lengvojo automobilio kelionės lape, tiek aiškiai melagingų duomenų pateikimas siekiant pačiam išvengti, o ir padėti kitiems asmenims išvengti tarnybinės atsakomybės yra neabejotinai to paties nusikaltimo – dokumento suklastojimo būtinieji požymiai, kai vykdant M. T. valią jam pasirašant suklastotą įsakymą bei savo parašu patvirtinant tarnybinio tyrimo išvadą, kiekvienas iš kitų nusikaltime dalyvavusių asmenų, t. y. V. M., D. S. bei G. M., atliko savarankiškus veiksmus vieningam tikslui pasiekti, t. y. išvengti tarnybinės atsakomybės dėl įstaigos automobilio savavališko panaudojimo asmeniniais tikslais.

Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, daroma išvada, kad priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, byloje esančių duomenų pakanka padaryti išvadai, kad M. T., G. M., veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeninis, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, suklastojo tikrus dokumentus. Nors išteisintieji ir neigia buvus tarp jų kokį nors susitarimą, tačiau pastebėtina, kad jų veiksmai buvo kryptingi, buvo siekiama vieno tikslo – pateisinti tarnybinio automobilio neteisėtą panaudojimą. Kaip ir minėta anksčiau, dokumentai klastojami buvo M. T. nurodymu. V. M. paaiškino, kad direktorius jo vis teiraudavosi, kada bus išspręsta susidariusi problema. Telekomunikacijų įvykių išklotinės duomenys patvirtina aptariamu laikotarpiu buvus intensyvius kontaktus tarp dokumentus klastojusių asmenų. G. M., pasirašydamas ant suklastoto direktoriaus įsakymo, nurodė jame atbulinę datą, visiškai nesidomėdamas, kodėl pasirašoma atbuline data, tas pats pasakytina ir apie kelionės lapus, pats sąmoningai tiek (duomenys neskelbtini), tiek Kalėjimų departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, kad leidžia pagrįstai manyti, kad jis žinojo, kokiu tikslu pasirašinėja suklastotuose dokumentuose, tokiais savo veiksmais vykdė bendrą nusikalstamą sumanymą.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Pagal teismų praktiką dokumentas – tai rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-251/2013 ir kt.). Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-607/2007, 2K-132/2008). Taigi vienas iš dokumentų suklastojimo būdų yra tyčinis įrašymas į tikrą dokumentą melagingų žinių, t. y. žinių, neatitinkančių tikrovės. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2013).

Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju, priešingai, nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, išteistųjų veiksmai turėjo reikšmingų padarinių ir realiai sutrikdė funkcionalią dokumentų apyvartą. Visų pirma, buvo ženkliai iškraipyta ir pažeista nuteistųjų socializacijos tvarka, t. y. konkrečių nuteistųjų teisė realiai gauti paskatinimą. Suklastotame įsakyme įrašius, kad nuteistieji A. D., D. Š. skatinami išvyka į ralį „Aplink Lietuvą 2013“, kai nuteistieji realiai už gerą elgesį jokio paskatinimo negavo, iš jų atimta teisė realiai gauti paskatinimą (M. Z. atžvilgiu tai neturėjo jokios įtakos, kadangi jis jau buvo paleistas iš pataisos namų). Be to, tokiu būdu buvo užmaskuotas savavališkas tarnybinio transporto panaudojimas asmeniniais tikslais, kadangi pagal (duomenys neskelbtini) tarnybinių lengvųjų ir krovininių automobilių naudojimo taisykles tarnybinio transporto naudojimas asmeniniais tikslais yra negalimas, dėl ko įstaiga patyrė turtinės žalos. Be to, tokiu būdu buvo neteisėtai išvengta tiek abiejų išteisintųjų, tiek ir kitų asmenų tarnybinės (drausminės) atsakomybės ir visų su tuo susijusių padarinių. Tai yra neabejotinai teisiškai reikšmingi juridiniai faktai, kuriuos pakeitė aukščiau minėtų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas apyvartoje. Nėra jokios abejonės dėl šios veikos pavojingumo, kurią akivaizdžiai rodo išteisintųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jų veiksmų intensyvumas, tyčios kryptingumas, savanaudiški tikslai ir motyvai. Dėl šios priežasties yra nepagrįsti nuteistojo M. T. apeliacinio skundo argumentai, kad žymi žala reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms nepadaryta, kad nagrinėjamas įvykis nėra pavojingas baudžiamųjų įstatymų požiūriu. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad M. T. ir G. M. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jų atžvilgiu turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Panaikinant skundžiamą ir priimant naują, apkaltinamąjį nuosprendį, sprendžiami bausmių skyrimo ir civilinių ieškinių klausimai.

Skirdama bausmes, teisėjų kolegija vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

M. T. ir G. M., būdami statutiniais valstybės tarnautojais, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Jie anksčiau neteisti. Byloje nėra duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas ar tai, kad po šios nusikalstamos veikos dar būtų padarę naujų nusikaltimų. Jie charakterizuojami iš esmės teigiamai, vedę, turi vaikų, pastovią gyvenamąją vietą. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies punktas). Įvertinusi visas išvardintas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, teisėjų kolegija skiria M. T. ir G. M. sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Tačiau atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, mano, kad prokuroro prašomos skirti baudos dydis neatitiktų bausmės paskirties, t. y. to galutinio rezultato, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė, ir tokia bausmė neužtikrintų teisingos bausmės principo įgyvendinimo. Įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, į M. T. ir G. M. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, baudos dydis kiekvienam nustatytinas žymiai mažesnis nei vidurkis.

M. T. ir G. M. nusikalstamą veiką padarė atlikdami savo darbines funkcijas, būdami statutiniais valstybės pareigūnais. Tokia jų veikla yra nesuderinama su pareigų ėjimu, todėl jiems negalima palikti teisės dirbti valstybės tarnyboje (BK 67, 68² straipsniai).

(duomenys neskelbtini) byloje yra pareiškęs 72,72 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nors įstaigoje originalių laikotarpio nuo 2013-09-02 iki 2013-09-30 kelionės lapų nėra, baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad asmeniniais tikslais pagal suklastotą lengvojo automobilio „Renault Traffic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapą Nr. 222038, buvo vykta maršrutu (duomenys neskelbtini) – Zarasų rajonas, ir atgal, viso 400 kilometrų, tam pagal faktinę automobilio kuro suvartojimo normą sunaudota 52 litrai dyzelinio kuro, kuris buvo apmokėtas iš įstaigos lėšų. Nors pagal tikruosius aukščiau paminėto laikotarpio kelionės lapų duomenis, kurie paimti ir yra prie baudžiamosios bylos, į Zarasų rajoną ir atgal iš viso važiuota nebuvo, tačiau pirminiuose ir paskutiniuose šio laikotarpio kelionės lapuose (tiek tikruose, tiek ir kopijose) kilometražas sutampa. Tokiu būdu akivaizdu, kad visuose penkiuose originaliuose šio laikotarpio kelionės lapuose tiek nuvažiuotų kilometrų, tiek ir sunaudoto kuro kiekiai yra iškraipyti, todėl ieškinys patvirtinamas byloje nustatytais faktiniais duomenimis, iš kurių matyti, kad pagal pradinius ir galutinius atitinkamo laikotarpio kilometražo duomenis, kurie abiem atvejais sutampa, vadovaujantis nustatytomis kuro normomis buvo suvartotas konkretus degalų kiekis, kuris apmokėtas įstaigos lėšomis, ir į tą bendrą su šiuo kuru nuvažiuotą kilometražą įtraukti ir tie 400 kilometrų kelionei į Zarasų rajoną ir atgal. Kitu atveju, jei tikėti G. M. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, jei jis pylė kurą, kaip kad ir nurodo pirmosios instancijos teismas, kurio kiekis pagal nustatytas suvartojimo normas atitinka 400 kilometrų kelionei iš Kauno į Zarasų rajoną ir atgal, tuomet (duomenys neskelbtini), įvertinant, kad bet kuriuo atveju pirminis ir galutinis atitinkamo laikotarpio kilometražai sutampa, turėjo susidaryti kuro perteklius, arba turėjo būti nuvažiuota dar papildomai apie 400 kilometrų, o to nebuvo nustatyta.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, įvertinant automobilio nusidėvėjimą, kuris iš bendros 72,72 eurų sumos sudaro 3,75 eurų, ir yra grindžiamas atitinkamais teisės norminiais aktais, reglamentuojančiais Viešojo sektoriaus apskaitos standartus, didesnių diskusijų nekelia, pripažintinas pagrįstu. Pažymėtina, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteistinas tik iš G. M., kadangi būtent dėl jo byloje aiškiai identifikuotų konkrečių veiksmų tokia žala atsirado.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini tik fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau kartu tai nepaneigia neturtinės žalos atsiradimo galimybės ir juridiniam asmeniui. Tokia žala paprastai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Būtent įstaigos reputacijos pablogėjimu dėl anksčiau nuosprendyje paminėtų neteisėtų M. T., G. M. (o taip pat V. M., D. S.) veiksmų ir grindžiamas (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys šioje dalyje. Teigiama, kad tokiais veiksmais išteisintieji pažemino pareigūno vardą, sumenkino tiek Kalėjimų departamento, tiek visos bausmių vykdymo sistemos autoritetą, juolab, kad vienas jų – M. T., yra netgi įstaigos vadovas.

Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, tiesioginiu objektu reikėtų laikyti normalią valstybės ir savivaldybės institucijų veiklą, kuri sutrikdoma dėl dokumentų suklastojimo. Be abejonės, toks netinkamas išteisintųjų, kaip pareigūnų, elgesys sutrikdė (duomenys neskelbtini) veiklą. Tačiau, kad tokiais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala (duomenys neskelbtini), turi būti įrodyta (BPK 20, 113 straipsniai). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas, požiūris visuomenėje ir t. t. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012). Civilinis ieškovas turi pateikti duomenis, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, buvo sumenkinta, taigi turi būti nurodyti (pateikti) ne deklaratyvūs teiginiai, o realūs faktiniai padariniai, atsiradę dėl neteisėtų, nusikalstamų M. T., G. M. veiksmų. Tuo tarpu tokių realių padarinių nei civilinis ieškovas pateiktame ieškinyje, nei prokuroras apeliaciniame skunde nenurodė. Tokių pasekmių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Tam tikri, neigiami, moralinio pobūdžio padariniai visada lydi bet kokius neteisėtus veiksmus, ypač tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas ir kai jį padaro asmuo, atsakingas už įstaigos administravimą, tačiau ne bet kokie neteisėti veiksmai sąlygoja neturtinės žalos atsiradimą. Iš tiesų, kolegijos nustatyti ir aukščiau šiame nuosprendyje aptarti išteisintųjų nusikalstami veiksmai yra nesuderinami su jų kaip statutinių valstybės tarnautojų pareigomis, tačiau tai dar ne pagrindas konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) buvo padaryta reali neturtinė žala. Baudžiamojoje byloje nėra jokių realių duomenų, kad dėl paminėtų M. T., G. M. veiksmų pasikeitė (duomenys neskelbtini) veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į tokią veiklą (paminėti veiksmai didelio rezonanso visuomenėje nesukėlė), nėra jokių duomenų ir apie tai, kad šios bausmių vykdymo sistemos institucijos vertinimas visuomenėje sumažėjo ar pasikeitė neigiama linkme, taip pat, kad (duomenys neskelbtini) vertinimas visuomenėje lyginant ją su kitomis bausmių vykdymo sistemos institucijomis, pasikeitė (į neigiamą pusę).

Motyvuojamoji dalis

Dėl to kas paminėta pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos neturtinės žalos atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Staniulio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies išteisintojo M. T. apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:

M. T. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 70 MGL (2636,20 Eur) baudą.

Baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 68² straipsniu M. T. atimti teisę 2 (dvejus) metus dirbti valstybės tarnyboje.

G. M. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 50 MGL (1883 Eur) baudą.

Baudą sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 68² straipsniu G. M. atimti teisę 2 (dvejus) metus dirbti valstybės tarnyboje.

(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš nuteistojo G. M. (duomenys neskelbtini) naudai 72,72 Eur turtinei žalai atlyginti.

(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktinius įrodymus – 2 vnt. kompaktinių plokštelių, perduotų teismui kartu su byla, sunaikinti.

Kolegijos pirmininkas Evaldas GražysTeisėjai Dmitrijus KorsakovasJurgis Kiškis