Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.5; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.2.6.1

2020 m. birželio 8 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios V. Z. gamybinės – komercinės firmos ieškinį atsakovui V. Z. (V. Z.) dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakavo 11 996,26 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1709-265/2017 iškėlė bankroto bylą V. Z. gamybinei –komercinei firmai. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Gudara“. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bankrutuojančios įmonės valdymo organai nutartyje nustatytu terminu teismo įpareigojimo neįvykdė. 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi bankroto bylą nagrinėjantis teismas pripažino bankrutuojančią V. Z. gamybinę – komercinę firmą bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios V. Z. gamybinės – komercinės firmos kreditorių ir jų 11 996,26 Eur sumos finansinių reikalavimų sąrašą. Bankroto procedūrų metu nustatyta, kad bendrovė valstybės įmonei „Registrų centras“ nėra pateikusi finansinių atskaitomybių. Bendrovės direktorius dėl bankroto bylos iškėlimo privalėjo kreiptis į teismą, kai bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę bendrovės turto, o kadangi turto bendrovėje nėra, vadinasi, bendrovės įsipareigojimai viršija pusę bendrovės turto. Bankroto bylos duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba skolos išieškojimą pradėjo dar 2009 m. Nurodė, jog iš pateiktų kreditinių reikalavimų matyti, kad skolos patvirtintiems kreditoriams susidarė 2009–2017 metų laikotarpiu. Teismas, iškeldamas bankroto bylą bendrovei, nustatė, kad bendrovė yra nemoki. Atsakovas buvo vienintelis bendrovę kontroliuojantis asmuo, todėl atsakovui ir turi būti taikoma atsakomybė. Šiuo atveju, žalos dydis skaičiuotinas kaip kreditinių reikalavimų suma, t. y. 11 996,26 Eur (patvirtinta kreditinių reikalavimų suma), kuri priteistina iš atsakovo.

Atsakovas V. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnis), teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta (CPK 130 straipsnis).

Ieškovės bankrutuojančios V. Z. gamybinės – komercinės firmos atstovas bankroto administratorius M. K. teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi V. Z. gamybinei – komercinei firmai iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Gudara“. Teismo nutartimi bendrovės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos bankroto administratorei perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimi bankroto administratorė UAB ,,Gudara“ atstatydinta, V. Z. gamybinės – komercinės įmonės bankroto administratoriumi paskirtas M. K.. 2018 m. gegužės 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas V. Z. gamybinės – komercinės firmos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius, kreditorinis reikalavimas 11 207,43 Eur; VMI prie FM, kreditorinis reikalavimas 28,96 Eur, antstolio G. J. kreditorinis reikalavimas 364,45 Eur; UAB ,,Gelvora“ kreditorinis reikalavimas 395,42 Eur, iš viso 11 996,26 Eur sumai. 2018 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi V. Z. gamybinė – komercinė firma pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatytas trijų mėnesių terminas nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos likvidavimo procedūrai atlikti. Iš byloje pateikto VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir kartu su juo pridėtų duomenų matyti, jog V. Z. gamybinė – komercinė firma neturi registruotino turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių, traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų); įmonė registro tvarkytojui nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. VSDFV Klaipėdos skyrius pareiškime nurodė, jog nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. į įmonės sąskaitas bei nuo 2016 m. sausio 12 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti; įmonė paskutinį kartą 1994 m. sausio 12 d. sumokėjo 31,00 Lt (8,98 Eur). Juridinių asmenų registro duomenimis, V. Z. gamybinės – komercinės įmonės savininkas ir valdymo organas (vadovas) – atsakovas V. Z.. Įmonėje laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. apdraustųjų asmenų sąraše nurodomas atsakovas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė (bankrutavusi įmonė) pateikė ieškinį atsakovui (buvusiam įmonės vadovui) dėl žalos atlyginimo, kurį grindžia aplinkybėmis, jog atsakovas kaip buvęs įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus (t. y. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tuo pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį), kurie sąlygojo žalos įmonės kreditoriams atsiradimą, kurios dydis yra lygus visai įmonės bankroto byloje patvirtintai kreditorių finansinių reikalavimų sumai. Taigi, byloje nagrinėjamas civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu, taikymo klausimas – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Remiantis byloje pateiktu Juridinių asmenų registro išrašu, atsakovas ieškovės V. Z. gamybinės – komercinės įmonės savininkas ir vadovas nuo (duomenys neskelbtini).

Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

Įvertinus tai, jog šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl galimai atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų dar galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms, teismas ginčo klausimą sprendžia taikydamas būtent Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, o ne šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas.

Remiantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Savo ruožtu, sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimą ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu turi būti tiksliai nustatoma, kada įmonės vadovui atsirado ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o nustačius pareigos atsiradimo momentą, galima nustatyti kokią žalą dėl tokio bendrovės vadovo (vadovų) ir / ar kitų asmenų, turinčių pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimo procesus, neveikimo patyrė įmonė ir jos kreditoriai.

Įvertinus bylos medžiagą, nustatyta, jog šiuo atveju ieškovė konkretaus įmonės nemokumo bei atitinkamai atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento iš viso ieškinyje neįrodinėja, šiuo klausimu neteikia jokių argumentų, nenurodo jokių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų būtent šiuo ginčo aspektu.

Teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismui 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikinus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 17 d. sprendimą teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovės atstovui bankroto administratoriui išaiškino pareigą teismui pateikti įrodymus, tačiau ieškovės atstovas bankroto administratorius teismui naujų įrodymų neteikė.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog kartu su ieškiniu buvo pateikti teismui įrodymai – Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria buvo iškelta ieškovei bankroto byla, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas bei pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo su priedais.

Įvertinus Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties turinį nustatyta, jog teismas, iškeldamas įmonei bankroto bylą, konstatavo, kad įmonė ilgą laiką nemoka privalomųjų mokėjimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Kadangi įmonė neįvykdė teismo reikalavimo pateiktį ĮBĮ numatytus duomenis bei informaciją, nėra pateikusi finansinės atskaitomybės, padarė išvadą, kad jos finansiniai įsipareigojimai yra pradelsti ir konstatavo, kad įmonė yra nemoki. Taigi, iškeliant ieškovei bankroto bylą momentas, nuo kada ieškovė tapo nemoki, nebuvo nustatytas. Remiantis pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus informacija nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. į įmonės sąskaitas bei nuo 2016 m. sausio 12 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti, o pats V. Z. paskutinį kartą 1994 m. sausio 12 d. sumokėjo 31 Lt (8,98 Eur). Jokiais kitais įrodymais ieškovė neįrodinėja nemokumo atsiradimo momento. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė byloje konkretaus ieškovės nemokumo atsiradimo momento, nors šis faktas tokio pobūdžio byloje yra viena iš esminių įrodinėtinų aplinkybių.

Savo ruožtu, net ir iš esmės neįrodžius konkretaus įmonės nemokumo momento atsiradimo, teismas sprendžia, jog šiuo atveju atsakovo neteisėtų veiksmų faktas yra įrodytas, kadangi pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas ne atsakovo, o kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus; iškeldamas bankroto bylą teismas nustatė, kad įmonė ilgą laiką nemoka privalomųjų mokėjimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Taigi, akivaizdu, jog atsakovas turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šios pareigos laiku nevykdė, dėl ko konstatuotina, jog atsakovo neteisėtų veiksmų faktas šiuo atveju įrodytas.

Tuo tarpu, vien tai, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nėra savaime pagrindas spręsti, jog šiais veiksmais buvo padaryta prašoma ieškovės priteisti 11 996,26 Eur žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-86-236/2020). Pažymėtina, kad nenustačius ieškovės nemokumo atsiradimo momento, neįmanoma nustatyti, kada atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pagal suformuotą praktiką ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Sieti žalą, padarytą pavėlavimu kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, vien su kreditorinių reikalavimų sumine išraiška negalima. Paprastai tokioje situacijoje žala skaičiuojama nuo buvusių nemokumo momentu (kai egzistavo prielaidos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) kreditorinių reikalavimų ir bankroto metu užfiksuotų padidėjusių reikalavimų skirtumo. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti (i) bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir (ii) pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovė nepagrįstai šioje byloje prašo priteisti visą ieškovės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų sumą, visiškai neįrodinėdama bendrą išaugusių įmonės skolų dydį dėl atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo. Taigi, akivaizdu, jog byloje nėra įrodytos būtinosios sąlygos žalos dydžiui konstatuoti, t. y. ieškovė neįrodė įmonės tapimo nemokia momento, atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo momento, įmonės visų įsipareigojimų sumos atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo dieną.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ko ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Taip pat teismas pažymi, kad bankroto administratorius, kuris gina kreditorių ir pačios įmonės interesus, turi pareigą ne tik reikšti reikalavimus teismui, tačiau įvertinęs visas aplinkybes turi pasirinkti tinkamą gynybos būdą. Esant tokiai situacijai kai įmonės finansinių dokumentų įmonės vadovas neperdavė bankroto administratoriui ar bankroto administratoriui kilus pagrįstų įtarimų, kad finansiniai dokumentai galėjo būti sunaikinti, jis gali kreiptis į atitinkamas institucijas, o ne tik apsiriboti formaliu kreipimusi į teismą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškinio netenkinus, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos Valstybei nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovės bankrutuojančios V. Z. gamybinės – komercinės firmos, atstovaujamos bankroto administratoriaus M. K., ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.