Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-22 · Civilinė byla Nr. e2S-270-221/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-22
Bylos Nr.
e2S-270-221/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03283-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Atsakovas
D. T.
Ieškovas
R. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-270-221/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03283-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 3.1.18.2.2; 3.1.18.2.11; 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. T. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui D. T. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl atsakovo kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. T. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui D. T. (toliau – atsakovas) dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl atsakovo kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Šalies argumentai

2. Su ieškiniu ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl automobilio „Mercedes-Benz E320 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ duomenų bazėje registruoto atsakovo vardu, nuosavybės teisės perleidimo draudimo kitų asmenų nuosavybėn, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui G. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą po 200 Eur periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo.

3. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad atsakovas gali perleisti automobilį kitų asmenų nuosavybėn, dėl to pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas – kompensacijos iš atsakovo už priteistą turtą ieškovei išieškojimas. Taip pat atsakovas neremia sūnaus materialiai, ieškovė viena neturi materialinių galimybių tinkamai išlaikyti sūnų. Vaikas turi teisę gauti kasdieninį išlaikymą iš abiejų tėvų, be to, teismo sprendimo priėmimas gali užsitęsti. Nepriteisus laikino išlaikymo, būtų pažeista nepilnamečio vaiko teisė į išlaikymą. Atsakovas dirba, gauna pastovų darbo užmokestį, neturi kitų išlaikytinių, todėl yra pajėgus teikti 200 Eur per mėnesį išlaikymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl automobilio „Mercedes-Benz E320 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ duomenų bazėje registruoto atsakovo vardu, nuosavybės teisės perleidimo draudimo, taip pat priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą sūnui G. T. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, paskyrė ieškovę priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

5. Teismas sprendė, kad faktas, jog ieškovė ieškinyje pateikė prašymą padalinti santuoką įgytą turtą, priteisti jai piniginę kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą, patvirtina galimą ieškovės teisės pažeidimą. Teismas nustatė, kad šalims esant santuokoje jie įgijo automobilį „Mercedes-Benz E320 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ duomenų bazėje registruotą atsakovo vardu, todėl atsakovas gali perleisti šį automobilį kitų asmenų nuosavybėn, dėl to pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas – kompensacijos iš atsakovo už priteistą turtą išieškojimas. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6. Teismas konstatavo, kad faktas, jog ieškovė ieškinyje pateikė prašymą priteisti laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, patvirtina galimą vaiko išlaikymo teisės pažeidimą civilinės bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko amžių ir jo poreikius (ginčo šalių sūnus yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jam reikalingas visavertis maistas ir jo amžių atitinkanti apranga, lavinimosi, higienos reikmenys), į tai, kad vaikui išlaikymas reikalingas kasdien, atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis dirba, gauna pastovias pajamas, nėra duomenų apie kitus jo turimus išlaikytinius, sveikatos problemas, į tai, kad vaiko tėvas savo lėšomis privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo, iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kas mėnesį, nurodydamas, kad mažesnis išlaikymas neleistų užtikrinti net ir minimalių vaiko poreikių patenkinimo civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovės argumentai prieštaringi. Pradžioje teigiama, kad atsakovas gali negalėti išmokėti kompensacijos, po to rašoma, kad atsakovas dirba, neturi kitų išlaikytinių.

1.2. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra visiškai nemotyvuotas, be to, jis prieštarauja pačios ieškovės ieškinyje nurodytai informacijai. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovas gali slėpti turtą, taip pat nepateikė įrodymų, kuo remiantis ji skaičiuoja kompensacijos jai dydį, nors tokių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei. Nėra pridėta įrodymų, kuriais remdamasi ji teigia, kad iš atsakovo jai priklauso 3 200 Eur dydžio kompensacija. Automobilis iš esmės yra bevertis, kadangi jis yra įkeistas UAB „Mogo lizingas“.

1.3. Ieškovė, nurodžiusi, kad laikinosios apsaugos priemonės būtinos, nes atsakovas neremia sūnaus, ieškinyje teigia, kad yra gavusi pinigus sūnaus išlaikymui.

1.4. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį iki 2018 m. rugsėjo 30 d., o teismas priteisė laikiną išlaikymą nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. Tai sąlygoja prielaidą, kad atsakovui gali tekti dviguba prievolė vaikui išlaikyti, tuo labiau, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis yra abejotinas. Ieškinyje nėra nurodyta jo surašymo data, tad atsakovas negali žinoti, kada ieškinys pateiktas teismui ir nuo kada po teismo sprendimo bus pradėtas skaičiuoti išlaikymas.

1.5. Vaikui reikalingo išlaikymo dydis nėra tinkamai pagrįstas. Ieškovė nurodo, kad vaikui reikalingas 400 Eur išlaikymas ir tą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kuria išlaikymo dydis vienam vaikui yra viena minimali mėnesinė alga. Ieškinyje pateikta vaiko išlaikymo lentelė, kurioje paskaičiuota, kad vaikui reikalingas skirti mėnesinis išlaikymas yra 303 Eur.

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovo 150 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1. Atsakovas tinkamai neremia sūnaus nuo 2018 metų liepos mėnesio pradžios, kuomet išėjo iš namų gyventi skyrium. Per šį laiką iki ieškinio pareiškimo dienos jis yra davęs 160 Eur sūnaus išlaikymui. Tokia suma buvo nepakankama augančiam sūnui išlaikyti. Jokiu kitu būdu atsakovas sūnaus nerėmė ir neremia, su juo visiškai nebendrauja ir jo nelanko.

8.2. Atsakovas pateikė pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, kad jam išmokamas apie 650 Eur darbo užmokestis. Atsakovas neturi kitų išlaikytinių, todėl jo gaunamos pajamos yra pakankamos priteistam laikinam išlaikymui mokėti. Priteista 200 Eur laikino išlaikymo vaikui suma, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra protinga ir būtina.

8.3. VĮ „Regitra“ Alytaus filialo 2018 m. rugsėjo 25 d. pažymoje Nr. 1.13-4G-633 nenurodyti apribojimai automobiliui „Mercedes-Benz E320 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Mogo lizingas“ 2018 m. rugpjūčio 9 d. sutartyje nenurodyta perkamo automobilio markė. Neatmetama galimybė, kad pagal nurodytą sutartį atsakovas įsigijo kitą automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2018 m. rugpjūčio 9 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 19 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Atsakovas neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.

Dėl atsakovo atskirojo skundo

10. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pagrįstai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl automobilio „Mercedes-Benz E320 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, 200 Eur dydžio laikino išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimas iš atsakovo.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

12. Vertinant laikinosios apsaugos priemonės – įrašo viešame registre dėl automobilio „Mercedes-Benz E320 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo pagrįstumą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija aplinkybės, kad ieškovės pateikto ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. suformuluoti ieškinio reikalavimai, ieškinio faktinis ir teisinis pagrindai, pateikti įrodymai, kurie, ieškovės įsitikinimu, patvirtina jos nurodytus argumentus ir reikalavimus. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad, jo nuomone, ieškovė nepateikė įrodymų ieškinio reikalavimui dėl 3 200 Eur dydžio kompensacijos priteisimo pagrįsti, šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų, kadangi ieškovės pateiktų įrodymų įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti ir to, kad ieškovė būtų pasirinkusi akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą.

13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir antrosios laikinosios apsaugos priemonės – įrašo viešame registre dėl automobilio „Mercedes-Benz E320 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo taikymo sąlygos – grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, buvimą.

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir (ar) kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017, 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017).

15. Draudimo perleisti nuosavybės teises į ginčo turtą nustatymas užkerta kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai ir atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas akivaizdžiai apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymą. Įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises atlikimas netrukdo atsakovui įgyvendinti jo turimas ginčo turto naudojimo, valdymo teises, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013). Dėl to aplinkybė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas ketina perleisti ar kitaip apsunkinti ginčo turtą, savaime nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės.

16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl automobilio „Mercedes-Benz E320 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo yra perteklinė, neproporcinga siekiamiems tikslams ir pažeidžianti asmens, kuriam taikoma ši laikinoji apsaugos priemonė, teisėtų interesų pusiausvyrą.

17. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl automobilio „Mercedes-Benz E320 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

18. Vertinant laikinosios apsaugos priemonės – 200 Eur dydžio laikino išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo pagrįstumą, pažymėtina, kad konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

19. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kad iki teismo sprendimo priėmimo šalių nepilnametis vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą.

20. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikyta laikinąja apsaugos priemone – laikino 200 Eur dydžio išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimu, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti nurodytą laikinąją apsaugos priemonę, šalių nepilnamečiam vaikui reikalingas 200 Eur dydžio išlaikymas, ieškovės argumentai dėl atsakovo vaikui neteikiamo išlaikymo yra prieštaringi.

21. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

22. Atsakovas nepateikė įrodymų teiginiams apie šalių nepilnamečiam vaikui teikiamą išlaikymą pagrįsti, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie atsakovo nepilnamečiam vaikui neteikiamą išlaikymą. Nesant duomenų, kad atsakovas šiuo metu tinkamai vykdo pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų, pirmosios instancijos teismas jam priteisė iš atsakovo 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą, įvertinęs, kad nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovo argumentai dėl šalių nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydžio bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikštų ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.

23. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į šalių nepilnamečio vaiko amžių (beveik (duomenys neskelbtini) metų), tokio amžiaus vaiko poreikius, nurodytus ieškovės ieškinyje, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jo būtinuosius poreikius. Nors ieškovė ieškinyje detalizavo 302,16 Eur išlaidas vaiko poreikiams patenkinti, ieškinyje ji taip pat nurodė, kad patiria kasdienines sūnaus išlaikymo išlaidas, kurių tiksliai negali apskaičiuoti, tačiau vidutiniškai jo visapusiškų poreikių patenkinimui reikia apie 400 Eur sumos per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas, teigdamas, jog šalių nepilnamečiam vaikui nereikia ieškovės nurodyto dydžio išlaikymo, nepateikė įrodymų šiam atskirojo skundo argumentui pagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti pakanka mažesnės sumos, kurios atsakovas net neįvardija. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo šalių nepilnamečiam vaikui priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus. Bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali dirbti kitokio darbo, gauti didesnes pajamas, ieškojo kito darbo, tačiau dėl konkrečių aplinkybių jo negavo.

24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad atsakovui gali tekti dviguba prievolė vaikui išlaikyti, kadangi ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį iki 2018 m. rugsėjo 30 d., o teismas priteisė laikiną išlaikymą nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. Aplinkybės, už kokį laikotarpį priteistinas išlaikymo įsiskolinimas (jeigu bus nustatyta, kad jis priteistinas), bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nurodytos teismo sprendime. Taip pat teismo sprendime bus nurodytas ir momentas, nuo kurio iš atsakovo priteisiamas išlaikymas sūnui, todėl atskirojo skundo argumentas dėl atsakovo nežinojimo, nuo kada bus pradėtas skaičiuoti šalių nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas, vertintinas kaip nepagrįstas.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

26. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai). Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ieškovės dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą patirtų išlaidų, paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nespręstinas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė