Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Rūtos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Bistro kasa“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas UAB ,,Bistro kasa“ kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas panaikinti 2016 m. kovo 24 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-32/16. Skundžiamu nutarimu pareiškėjui buvo paskirta 579,00 Eur bauda už tai, kad UAB „Bistro kasa“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 8.00 val. prekiaudamas alkoholiniais gėrimais, neužtikrino, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje (t. y. prekiavo alkoholiniais gėrimais išsinešimui). Skundžiamame nutarime nurodoma, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas nustatė, kad 2016 m. sausio 14 d. apie 00.35 val. įmonės viešojo maitinimo vietoje pareiškėjo darbuotojas V. C., veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, A. Ž. pardavė vieną 0,7 1. talpos butelį degtinės „Lithuanian Auksinė“ (alkoholio koncentracija 40 proc. tūrio). Įmonės darbuotojas alkoholinio gėrimo butelį atidarė, butelio kamštį padėjo ant prekystalio, padavė pirkėjui vienkartinį indelį ir parduotą alkoholinį gėrimą leido išsinešti iš baro. Pareiškėjo nuomone, atsakovas neteisingai ir nevisapusiškai įvertino visas faktines aplinkybes, paskirdamas nuobaudą netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas. Policijos pareigūnai visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo darbuotojos duotus paaiškinimus ir paskyrė neadekvačią administracinę nuobaudą padarytam administraciniam teisės pažeidimui. Surašant ginčijamą nutarimą policijos pareigūnai turėjo objektyviai nustatyti, ar pareiškėjas, siekdamas užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo laikymąsi, ėmėsi protingų ir proporcingų priemonių, kad būtų pasiektas įstatyme nustatytas tikslas. Pareiškėjo nuomone, UAB „Bistro kasa“ darbuotojas V. C., tinkamai vykdydamas visas pareigines instrukcijas, pardavė alkoholį ne išsinešimui, o vartojimui vietoje, nes pirkėjui A. Ž. parduotą butelį degtinės jo akivaizdoje atidarė ir padavė vienkartinių stiklinių. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, degtinės butelio kamštelį pareiškėjo darbuotojas V. C. padėjo ne ant baro, o išmetė jį į šalia baro esančią šiukšliadėžę. Pirkėjas nurodė V. C., jog tuoj į barą ateis jo bičiuliai, taigi, aiškiai leido suprasti, jog įsigytą alkoholį jis kartu su draugais vartos vietoje, tačiau V. C. nusisukus, A. Ž. netikėtai iš šalia baro esančios šiukšliadėžės išsitraukė atsukto butelio kamštelį bei, savavališkai užsisukęs butelį, iš baro pasišalino. V. C. paklaustas, A. Ž. pasakė einantis į lauką parūkyti, tuoj grįšiąs, ir išsinešė degtinės butelį. Pirkėjas A. Ž. visiškai neatsižvelgė į V. C. įspėjimą, jog pirkėjas įsigytą alkoholį privalo suvartoti vietoje. V. C. paprašytas, jog įsigytą degtinės butelį paliktų bare, kol parūkys, pirkėjas A. Ž. nurodė, jog alkoholio bare tikrai nepaliks, nes už jį jau sumokėjo, patikino, jog parūkęs tuoj sugrįš, tačiau nebegrįžo. Vienas bare buvęs V. C. pirkėjo nestabdė, nes baiminosi kilsiančio konflikto – nukentėti nuo gerokai vyresnio pirkėjo. Pareiškėjo nuomone, policijos pareigūnai neatkreipė dėmesio į tai, kad vienam į barą atėjusiam pirkėjui buvo parduotas tik vienas butelis degtinės, A. Ž. aiškiai nurodė, jog jį vartos kartu su į barą ateisiančiais draugais. Taigi, UAB ,,Bistro kasa“ pardavėjui negalėjo kilti pagrįstų abejonių, kad alkoholiniai gėrimai nebus vartojami vietoje, ir jis, kaip ūkio subjekto vardu veikiantis asmuo, neturėjo galimybės įvertinti ar nuspėti, kad kardinaliai pasikeitus buvusiai situacijai, gali būti pažeisti imperatyvūs Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai. Atsakovas taip pat neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, jog baro lankytojai, įskaitant ir A. Ž., buvo informuoti apie draudimą įsigytus alkoholinius gėrimus išsinešti iš baro patalpų ir raštu. Atsakovas, atlikdamas tariamą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo tyrimą ir surašydamas skundžiamą nutarimą, neužfiksavo arba sąmoningai neatsižvelgė į bare gerai matomose vietose įrengtus informacinius pranešimus apie Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą draudimą.

Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27–29). Nurodė, kad vadovaujantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnų surinkta medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas, jam priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 8.00 val. prekiaudamas alkoholiniais gėrimais neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje (t. y. prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas nustatė, kad 2016 m. sausio 14 d. apie 00.35 val. pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje jo darbuotojas V. C., veikdamas pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, A. Ž. pardavė vieną 0,7 l. talpos butelį degtinės „Lithuanian Auksinė“ (alkoholio koncentracija 40 proc. tūrio). Pareiškėjo darbuotojas alkoholinio gėrimo butelį atidarė, butelio kamštį padėjo ant prekystalio, padavė pirkėjui vienkartinį indelį ir parduotą alkoholinį gėrimą leido išsinešti iš baro. A. Ž. nusipirktą degtinės butelį užsuko ant prekystalio padėtu kamšteliu, alkoholinio gėrimo vietoje nevartojo ir išsinešė iš baro patalpų. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad prekiauti nuo 22 iki 8 valandos alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, draudžiama. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Pareiškėjas numatyto reikalavimo nesilaikė, todėl pažeidė minėtą Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatą. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundo argumentai vertintini kritiškai ir nepaneigia padaryto pažeidimo sudėties, skunde nurodytos įvykio aplinkybės neatitinka byloje esančiuose dokumentuose užfiksuotų aplinkybių. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šiaurinės policijos nuovados pareigūnai užfiksavo įvykį, kai 2016 m. sausio 14 d. apie 00.35 val. pastebėjo asmenį (vėliau nustatyta, kad tai pilietis A. Ž.), kuris iš pareiškėjo viešojo maitinimo vietos rankoje išsinešė vieną 0,7 1. talpos butelį degtinės „Lithuanian Auksinė“. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad A. Ž. paaiškino, jog alkoholinį gėrimą nusipirko minėtoje viešojo maitinimo vietoje. Apžiūrėję alkoholinio gėrimo butelį policijos pareigūnai nustatė, kad jis nėra uždarytas gamykliniu būdu, tačiau pilnas. A. Ž. patvirtino, kad įsigyto alkoholio viešojo maitinimo vietoje nevartojo, 2016 m. sausio 14 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad viešojo maitinimo vietoje dirbęs darbuotojas alkoholinio gėrimo butelį atidarė ir kamštelį padėjo ant prekystalio, padavė vienkartinį indą, degtinės neįpylė, neįspėjo, kad alkoholiniai gėrimai parduodami tik vartojimui vietoje. Tada A. Ž., pasiėmęs nusipirktą alkoholinį gėrimą, iš viešojo maitinimo vietos patalpų išėjo, patikslino, kad nusipirkto alkoholinio gėrimo butelį kamščiu užsuko pats. Pareiškėjo darbuotojas V. C. nurodė, kad alkoholinio gėrimo butelį atidarė, kamštelį padėjo ant prekystalio, padavė vienkartinę stiklinę. Klientas pasiėmė butelį, užsuko padėtą ant prekystalio kamštelį ir išėjo iš viešojo maitinimo vietos patalpų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo versiją. Pareiškėjo darbuotojas padėjo atidaryto alkoholinio gėrimo butelio kamštį ant prekystalio ir tokiu būdu sąmoningai sudarė palankias sąlygas įsigytą alkoholinį gėrimą užsidaryti ir išsinešti. Tokie konkliudentiniai veiksmai negali būti vertinami kaip atitinkantys Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, draudžiančius alkoholinių gėrimų prekybą draudžiamu metu ne vartojimui vietoje ir akivaizdžiai neatitinka protingų ir proporcingų priemonių sampratos užtikrinant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų laikymąsi ir suponuoja išvadą, jog pareiškėjas imituoja viešojo maitinimo veiklą, bandydamas prisidengti neva teisėtais veiksmais. Pareiškėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų ir veiksmingomis bei efektyviomis, o ne pasyviomis priemonėmis, kokiomis laikytini iškabinti informaciniai užrašai, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Departamentas, priimdamas 2016 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. ATK2-32/16 tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės pažeidimų nepadarė.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad pirminiai duomenys patvirtina, jog pareiškėjo atstovas, padėdamas butelio kamštelį ant baro, akivaizdžiai sudarė sąlygas pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymą ir nesiekė jo tinkamai vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

byloje kilo ginčas dėl Departamento 2016 m. kovo 24 d. nutarimo taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-32/16, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 579 Eur bauda.

Pareiškėjas UAB ,,Bistro kasa“ turi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais prekybos vietoje – bare, adresu (duomenys neskelbtini); licencijoje nurodyta įmonės veikos rūšis – viešasis maitinimas; pardavimo būdas – vartoti vietoje (b. l. 41).

Skundžiamame Departamento 2016 m. kovo 24 d. nutarime Nr. ATK2-32/16 (b. l. 60–62) nurodyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai nustatė, kad 2016 m. sausio 14 d. apie 00.35 val. pareiškėjo darbuotojas V. C., veikdamas pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, A. Ž. pardavė vieną 0,7 l. talpos butelį degtinės ,,Lithuanian Auksinė“ (alkoholio koncentracija 40 proc. tūrio). Darbuotojas alkoholinio gėrimo butelį atidarė, butelio kamštį padėjo ant prekystalio, padavė pirkėjui vienkartinį indelį ir parduotą alkoholinį gėrimą leido išsinešti iš baro. A. Ž. nusipirktą degtinės butelį užsuko ant prekystalio padėtu kamšteliu, alkoholinio gėrimo vietoje nevartojo ir išsinešė iš baro patalpų. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas ir, remiantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, už padarytą pažeidimą pareiškėjui paskirta 579 Eur bauda.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas įtvirtina, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, aiškindama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostatą (2011 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XI-1911 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 1 d., pakeista 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu (2012 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-2103 redakcija), pažymėjo, jog ji savo pobūdžiu yra dvejopa: pirmoji jos dalis įtvirtina draudimą, t. y. uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybą nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimams, o kita – įtvirtina išimtį iš bendros taisyklės, t. y. nustato, jog draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Tai reiškia, jog naudojantis išimtimi turi būti tenkinamos abi kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Pirmoji sąlyga: „gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje“ yra pakankamai aiški. Gėrimo pakuotė laikoma atidaryta, kai yra iš esmės pažeidžiama, t. y. yra pažeidžiamas pakuotės funkcionalumas ir sudaroma galimybė pakuotėje esantį gėrimą išpilstyti ar tiesiogiai vartoti iš pakuotės.

Aiškindama antrosios sąlygos, būtinos išimčiai taikyti, „gėrimai parduodami tik vartoti vietoje“, turinį išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai. Iš aptariamos teisės normos turinio matyti, jog įstatymu nustatyta įmonių pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešami iš viešojo maitinimo vietų, tačiau konkrečiau šios pareigos turinys įstatyme nėra apibrėžtas. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtame sprendime konstatavo, jog ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija nėra neribota. Ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog pagal bendrąjį teisės principą nėra atsakomybės be kaltės, todėl pažeidimui konstatuoti nepakanka vien fakto, jog alkoholinis gėrimas buvo išsineštas iš viešojo maitinimo vietos patalpų, o ūkio subjekto veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, t. y. ar priemonės, kurių buvo imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos tikslui pasiekti, ir ar pareiškėjas priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iš jo, kaip iš ūkinę veiklą vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis, kad būtų užtikrintas įstatyme įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo laikymasis (žr. taip pat LVAT 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-1791/2014; 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-303/2014 ir kt.).

Skundžiamame Departamento 2016 m. kovo 24 d. nutarime Nr. ATK2-32/16 nurodytas faktines aplinkybes dėl įvykdyto pažeidimo, už kurį pareiškėjui paskirta bauda, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnų G. M. ir R. Š. tarnybinių pranešimų (b. l. 34–35) matyti, kad 2016 m. sausio 13–14 d. organizuotos prevencinės priemonės metu pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, 2016 m. sausio 14 d. apie 00.35 val. pastebėjo asmenį, iš UAB ,,Bistro kasa“ baro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išsinešantį vieną 0,7 l. talpos stiklinį butelį degtinės ,,Lithuanian Auksinė“. Pareigūnai, apžiūrėję minėtą alkoholinio gėrimo butelį, nustatė, kad jis nėra uždarytas gamykliniu būdu, tačiau pilnas, pareigūnams jų sustabdytas asmuo – A. Ž., paaiškino, kad minėto alkoholinio gėrimo bare nevartojo ir jį išsinešė iš baro patalpų.

Pareiškėjo UAB ,,Bistro kasa“ darbuotojas V. C. raštu paaiškino (b. l. 37), kad 2016 m. sausio 14 d. apie 00.35 val. dirbo UAB ,,Bistro kasa“ bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), į kurį užėjo klientas, nusipirko 0,7 l. degtinės ,,Lithuanian Auksinė“ butelį ir pakelį sulčių, sumokėjo už viską 16 Eur. Darbuotojas nurodė, kad butelį degtinės atidarė, kamštelį padėjo ant prekystalio, padavė vienkartinius indus (stiklines), tačiau alkoholio į jas neįpylė, ar sakė klientui vartoti vietoje nepamena, klientas pasiėmė butelį, užsisuko kamštelį ir išėjo iš baro. Alkoholio įsigijimo faktą patvirtina kasos čekis (b. l. 38).

A. Ž. paaiškinime (b. l. 39) nurodė, kad 2016 m. sausio 14 d. apie 00.20 val. UAB ,,Bistro kasa“ bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) įsigijo 0,7 l. butelį degtinės ,,Lithuanian Auksinė“ bei pakelį sulčių. Barmenas butelį atidarė, kamštelį padėjo ant prekystalio, padavė vienkartinį indą, į indą degtinės neįpylė, nesakė vartoti vietoje, kvitą išmušė, asmuo degtinės butelį užsisuko pats ir išėjo iš baro.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad alkoholiniai gėrimai (degtinė) buvo parduoti atkimštoje pakuotėje (atidarytame butelyje). Ginčas kilo dėl antrosios Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintos sąlygos laikymosi, t. y., jog gėrimai parduodami tik vartoti vietoje ir faktinės aplinkybės, ar atidaryto butelio kamštelis buvo paliktas ant prekystalio. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo darbuotojas V. C. atsuktą degtinės butelio kamštelį padėjo ne ant baro, o išmetė jį į šalia baro esančią šiukšliadėžę, tačiau V. C. nusisukus, A. Ž. netikėtai iš šalia baro esančios šiukšliadėžės išsitraukė atsukto butelio kamštelį bei, savavališkai užsisukęs butelį, iš baro pasišalino. Nors pareiškėjas teigia, kad įvykiai klostėsi būtent taip, ir dėl to neteisingai ir neobjektyviai nustačius faktines aplinkybes, jam skundžiamu Departamento nutarimu neteisėtai paskirta bauda, šiuos pareiškėjo skundo argumentus paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Iš alkoholį pirkusio A. Ž. paaiškinimo matyti, jog pardavėjas degtinės butelį atsuko ir butelio kamštelį padėjo ant prekystalio, degtinės į paduotą vienkartinį indą neįpylė, gėrimo vartoti vietoje nesakė (b. l. 39). Pirkėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės nėra paneigtos bylos duomenimis. Priešingai, UAB „Bistro kasa“ darbuotojo V. C. paaiškinime nurodyta, jog jis neprisimena, ar sakė klientui vartoti gėrimą vietoje, atidaręs butelį jo kamštelį padėjo ant prekystalio, padavė vienkartinį indą, gėrimo į jį neįpylė (b. l. 37). Teismo vertinimu, šie paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog pardavėjas sudarė galimybę pirkėjui gauti degtinės butelio kamštelį ir taip jį išsinešti iš baro ir visiškai neatitinka pareiškėjo skunde nurodytos versijos, kad pirkėjas butelio kamštelį pasiėmė iš šiukšliadėžės. LVAT praktikoje vertinama, jog toks formalus pardavėjo veiksmas, kaip butelio atidarymas, sudarant galimybę pirkėjui po pardavimo uždaryti butelius tais pačiais kamšteliais, patvirtina, kad įmonės pardavėjas neįvykdė reikalavimo parduoti alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje ir vartoti vietoje (2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-705/2014).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, jog už šį pažeidimą UAB „Bistro kasa“ darbuotojas V. C. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-607-526/2016 pripažintas kaltu padaręs Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, jis pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Iš įsiteisėjusio nutarimo matyti, kad V. C. pripažino savo kaltę, kad ne iki galo sukontroliavo klientą, kad šis nusipirktus alkoholinius gėrimus gertų vietoje, o neišsineštų su savimi. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų taip pat matyti, jog pareiškėjo darbuotojas V. C. už analogišką administracinį teisės pažeidimą yra baustas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-20-963/2016, kuris taip pat yra įsiteisėjęs. Todėl konstatuotina, pareiškėjo darbuotojui turėjo būti žinomi ir suprantami Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai, padarytas pažeidimas, už kurį šioje byloje skundžiamu nutarimu paskirta bauda, nėra atsitiktinis, o pareiškėjo pasirinktos priemonės nebuvo tinkamos bei pakankamos pasiekti Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytą tikslą (pvz., tinkama darbuotojų atranka, jų mokymai, veiksmingų kontrolės priemonių įdiegimas), jog gėrimai būtų parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Nagrinėjamu atveju pirkėjas A. Ž. įgijo 0,7 l. talpos degtinės butelį su sulčių pakeliu, gėrimas nebuvo įpiltas į pareiškėjui priklausančią tarą (pvz., daugkartinio naudojimo stiklinę), o buvo paduotas vienkartinis indas, atsižvelgdamas į perkamo alkoholinio gėrimo kiekį, alkoholio tūrinę koncentraciją jame, tai, kad pirkėjas buvo vienas, pardavėjas turėjo pagrindą manyti, kad pirkėjas bandys išsinešti įgytus alkoholinius gėrimus, todėl privalėjo imtis papildomų priemonių, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (pvz. paaiškinti žodžiu pirkėjui, kad alkoholis turi būti vartojamas vietoje, įpilti gėrimų į barui priklausančią tarą ir pan.) (LVAT 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1140/2014). Nors pareiškėjas teigia, kad papildomų priemonių ėmėsi – bare gerai matomose vietose buvo įrengti informaciniai pranešimai apie Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą draudimą, tačiau byloje apie tokių pranešimų įrengimą duomenų nėra, ir, net jiems esant, akivaizdu, kad tokių priemonių neužteko išvengti įstatymo pažeidimo. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo atveju nebuvo išnaudotos protingos priemonės, užkertančios kelią galimo pažeidimo padarymui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pažeidimas buvo padarytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios.

LVAT praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visada atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr., pvz., 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo UAB „Bistro kasa“ veiksmai, kurių jis ėmėsi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų įvykdymui, nagrinėjamu atveju nebuvo pakankami. Pareiškėjo skunde nurodytos faktinės aplinkybės, kurių netinkamu ištyrimu ir įvertinimu grindžiamas skundžiamo nutarimo nepagrįstumas ir neteisėtumas, paneigtos byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjui paskirta bauda – 579 Eur, atitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatytas ribas ir yra proporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui. Todėl konstatuotina, kad skundžiamas Departamento 2016 m. kovo 24 d. nutarimas taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-32/16 yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo UAB ,,Bistro kasa“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.