Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys V. S., D. O., Š. S. ir valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujanti Lietuvos Respubliką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad iki J. S. mirties Bute gyveno ji ir pareiškėjas. Po J. S. mirties Bute toliau liko gyventi pareiškėjas. Pareiškėjas tiek iki, tiek ir po J. S. mirties prižiūrėjo ir naudojo tiek Butą, kuriame toliau gyveno, tiek Žemės sklypą, mokėjo visus mokesčius ir komunalines paslaugas, turtą valdė viešai kaip savo. Tokiais savo aktyviais veiksmais pareiškėjas išreiškė valią priimti mirusios sutuoktinės J. S. palikimą, faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl po sutuoktinės J. S. likusio palikimo – ½ dalies turto priėmimo dėl įstatymų nežinojimo. Laikė save viso turto savininku. Tačiau nepriėmus mirusio sutuoktinio palikimo, tiek jis, tiek jo įpėdiniai negali paveldėti likusios J. S. priklausiusios ½ turto dalies. Todėl pareiškėjas, būdamas mirusios J. S. sutuoktinis ir įpėdinis, nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimu tikslu kreipiasi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas priėmė po jo sutuoktinės J. S. mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu J. S. buvo santuokoje su pareiškėju A. S. Santuoką jie sudarė (duomenys neskelbtini), santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A. S., o (duomenys neskelbtini) dukra D. O. Sūnus A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Jo vaikai Š. S. ir V. S. yra įtraukti į šios bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis. (duomenys neskelbtini) mirus J. S., niekas į notarą pagal paskutinę mirusiosios gyvenamąją vietą nesikreipė. Testamentų registre iki šiol nėra registruotų J. S. palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti faktų. Duomenų, kad J. S. paliko testamentą, byloje taip pat nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad J. S. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre jos vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. Tačiau jos mirties dieną Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo A. S. vardu buvo registruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, taip pat nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Byloje nustatyta, kad po J. S. mirties pareiškėjas, būdamas įstatyminiu jos įpėdiniu – palikėją pergyvenusiu sutuoktiniu (CK 5.13 straipsnis), į notarą su pareiškimu dėl jos palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad nepaisant to, jis savo sutuoktinės J. S. turtą po jos mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis turi juridinę reikšmę pareiškėjui.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjas, būdamas įstatyminiu J. S. įpėdiniu, siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėjas priėmė savo sutuoktinės J. S. palikimą po jos mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjui turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad J. S. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre jos vardu nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą nebuvo registruota. Tačiau nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – Butą ir Žemės sklypą, tuo metu Nekilnojamojo turto registre buvo registruota pareiškėjo vardu. Byloje nustatyta, kad Butas pareiškėjo vardu buvo įgytas (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o Žemės sklypas – (duomenys neskelbtini) sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tai yra pareiškėjui esant santuokoje su J. S. nuo (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai patvirtina, kad Butas ir Žemės sklypas, nepaisant jų registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių – pareiškėjo, vardu, buvo bendroji jungtinė pareiškėjo ir J. S. nuosavybė pastarosios mirties momentu.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po J. S. mirties pareiškėjas ir toliau gyveno Bute, jį, taip pat Žemės sklypą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už Butą, Žemės sklypą. Nors į bylą pateikti negausūs duomenys apie mokesčių už Butui teikiamas paslaugas mokėjimą, be to, jų mokėjimą ne per tris mėnesius po J. S. mirties, teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais, kad po J. S. mirties jis visu Butu ir Žemės sklypu rūpinosi kaip savo. Tokius pareiškėjo paaiškinimus paneigiančių duomenų byloje nėra. Priešingai, pagal Gyventojų registro duomenis pareiškėjas Bute gyvena nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad po J. S. mirties mokesčius už Butui teikiamas paslaugas būtų siekiama išieškoti teismine tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas taip pat pateikė įrodymus, kad jis 2021 m. liepos 27 d. dalyvavo kaip Žemės sklypo savininkas nustatant gretima esančio žemės sklypo ribas. Taigi, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus jos sutuoktinės J. S. palikimui priimti pradėdamas jį faktiškai valdyti nuo pat J. S. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas neleidžia palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Įvertinus šias įstatymo nuostatas, teismas nemato pagrindo, spręsdamas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, konstatuoti, kokį konkrečiai J. S. paliktą turtą pareiškėjas priėmė po jos mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. J. S. palikimo sudėtį nustatys notaras, vesiantis J. S. paveldėjimo bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pareiškėjas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį J. S., išduoti pareiškėjui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.