- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-21
- Bylos Nr.
- eI-1146-809/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03296-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
- Atsakovas
- I. R.
- Pareiškėjas
- Ukmergės rajono savivaldybės administracija
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei I. R. dėl rinkliavos priteisimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Ukmergės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės I. R. (toliau – ir atsakovė) 255,84 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą, susidariusį už 2018 – 2020 m. laikotarpį imtinai.
Nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrąjį plotą (42.23 kv. m) ir šioje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių (4 asmenys). Apskaičiuota vietinė rinkliava už 2018-2020 m. laikotarpį sudaro 255,84 Eur; už 2018 m. – 89,52 Eur; už 2019 m. – 83,16 Eur; už 2020 m. – 83,16 Eur.
Pareiškėja nurodo, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo pranešimai buvo siunčiami paštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Ir jos pačios nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) .
Pareiškėja, vadovaudamasi Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, atsakovei kasmet kartą per metus pateikė vietinės rinkliavos mokestinį pranešimą su apskaičiuota vietine rinkliava. Mokestinius pranešimus pareiškėja siuntė atsakovei paštu Gyventojų registre nurodytu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2019 m. gegužės 31 d. su atsakove susisiekta telefonu, dar kartą informuota apie pareigą mokėti rinkliavą. Kartu su mokėjimo pranešimu atsakovei buvo siunčiama visa informaciją apie vietinę rinkliavą, pateikti atsakingų darbuotojų kontaktai bei vietinės rinkliavos duomenų tikslinimo tvarka ir terminai, informacija dėl individualaus konteinerio suteikimo nemokamai. Pareiškėja ne kartą atsakovei teikė raginimus dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė nuo vietinės rinkliavos įvedimo vietinės rinkliavos nemokėjo, nesikreipė į pareiškėją ir vietinės rinkliavos apskaičiavimui naudojamų duomenų netikslino.
Atsakovė atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl 255,84 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios už 2018-2020 m. laikotarpį, priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareigą mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka formuojamą praktiką ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose, kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1035/2011, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1651-602/2017).
Byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 7-135 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir 2010 m. nuostatai), kurie Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 7-67 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ 2 dalimi pripažinti netekusiais galios, patvirtinus naujos redakcijos Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir 2013 m. nuostatai).
2010 m. nuostatų 1 punkte buvo nustatyta, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje. Rinkliavą administruoja Ukmergės rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi Rinkliavos administravimo tvarka, patvirtinta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (2010 m. nuostatų 3 punktas). Pagal 2010 m. nuostatų 27 punktą, prievolė mokėti rinkliavą atsiranda nuo rinkliavos įvedimo datos. Rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje. 2010 m. nuostatų 18 punkte nurodyta, jog rinkliavos dydis fiziniams asmenims skaičiuojamas imant gyvenamosios patalpos bendrąjį plotą – ne daugiau 100 kv. m, o 21 punkte nustatyta, kad rinkliavos dydis skaičiuojamas metams pagal Nekilnojamojo turto, Gyventojų ir Juridinių asmenų registrų duomenis. Pasikeitus rinkliavos apskaičiavimui naudojamiems duomenims (gyvenimo arba veiklos laikotarpis Ukmergės rajone, gyventojų skaičius, gyvenamoji vieta, nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas), fiziniai ir juridiniai asmenys savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka apie tai per metus deklaruoja rinkliavos administratoriui. Pagal pasikeitusius duomenis rinkliavos dydis perskaičiuojamas (2010 m. nuostatų 22 punktas). Pagal 2010 m. nuostatų 28 punktą, rinkliavos pranešimai fiziniams asmenims siunčiami vieną kartą per metus, o 31 punkte nustatyta, kad rinkliavos pranešimai siunčiami turto valdytojui arba kitiems turto valdytojo nurodytiems asmenims. Rinkliavos mokėjimo į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vietinės rinkliavos surenkamąją sąskaitą terminai nustatyti 2010 m. nuostatų 32 punkte.
Iš esmės analogiškos nuostatos išdėstytos ir 2013 m. nuostatuose. Mokėtojui rinkliava apskaičiuojama pagal visų jo valdomo turto objektų plotus ir juose gyvenančių asmenų skaičių. Kai rinkliava skaičiuojama vertinant gyvenamąsias patalpas, skaičiuojama pagal gyvenamųjų patalpų plotą ir jose gyvenančių asmenų skaičių (2013 m. nuostatų 18 punktas). Rinkliavos skaičiavimo tvarka įtvirtinta 2013 m. nuostatų 21 punkte, kuriame nustatyta, kad rinkliavos dydis skaičiuojamas metams pagal Nekilnojamojo turto, Gyventojų ir Juridinių asmenų registrų duomenis ir deklaruojamus duomenis, jeigu jie deklaruojami kaip nustatyta šiuose nuostatuose arba rinkliavos administravimo tvarkos apraše. Rinkliavos dydis apskaičiuojamas pagal pastato (patalpos) bendrąjį plotą. 2013 m. nuostatų 27 punkte numatyta, kad mokėtojas gali pasirinkti alternatyvų rinkliavos apskaičiavimo būdą – pagal vežėjui faktiškai priduotų atliekų kiekį. Faktinis rinkliavos dydis tokiems mokėtojams apskaičiuojamas pagal šių nuostatų 1 priede šiam būdui nustatytą dydį ir faktiškai surinktą atliekų kiekį svorio vienetais. Mokėtojas, deklaruodamas atliekų kiekį pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą tvarkos aprašą, kartu privalo nurodyti asmenis, kurie sukaupė deklaruojamą atliekų kiekį, ir turto objektus, kuriuose kaupiamos atliekos. Pagal 2013 m. nuostatų 28 punktą, prievolė mokėti rinkliavą atsiranda nuo rinkliavos įvedimo datos. Rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba valdantys turto objektus Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokestiniai pranešimai turto valdytojams fiziniams asmenims siunčiami vieną kartą per metus iki kovo 1 d. (2013 m. nuostatų 29 punktas). Rinkliavos mokėjimo į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vietinės rinkliavos surenkamąją sąskaitą terminai nustatyti 2013 m. nuostatų 31 punkte.
Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr.7-293 patvirtino Ukmergės rajono savivaldybės dvinarės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką, o 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr.7-294 – Ukmergės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir 2017 m. nuostatai), kurie įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr.7-287 pakeitė 2017 m. nuostatų priedą ir išdėstė jį nauja redakcija, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji vietinės rinkliavos dydžiai. Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr.7-275 pakeitė 2017 m. nuostatų atskirus punktus ir priedą „Vietinės rinkliavos dydžiai“ ir išdėstė jį nauja redakcija. Šis sprendimas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d.
Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad atitinkamo dydžio vietinės rinkliavos mokėjimas yra privalomas visiems fiziniams asmenims, gyvenantiems (arba valdantiems turto objektus) Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, o už jų surinkimą yra atsakinga Ukmergės rajono savivaldybės administracija.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (2004 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-60/2004, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014, 2014 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, rinkliavos nuostatų prasme. Tačiau, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ rinkliavos nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama minėtose Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2111-556/2016, 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-415/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo, kad jei atsakovai gyvenamąją vietą yra deklaravę kitoje vietoje, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo turtu nebuvo galima naudotis (2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2111-556/2016).
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovei nuo 2006 m. rugpjūčio 17 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (42,23 kv. m ploto). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, atsakovė gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybės bei aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad atsakovė yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija atsakovei apskaičiavo 255,84 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą už 2018 - 2020 m. laikotarpį.
Minėta, jog vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Nustatyta, kad pareiškėja atsakovei jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu siuntė mokėjimo pranešimą, taip pat raginimą dėl skolos sumokėjimo, kurie įrodo, kad atsakovė buvo informuota apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą ir raginamas susimokėti susidariusį įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė vietinės rinkliavos įsiskolinimą už 2018-2020 m. laikotarpį (255,84 Eur) būtų sumokėjusi. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į pareiškėją dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo ir būtų buvusi nuo jos atleista.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis išdėstytomis teisės normomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymo reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjai iš atsakovės priteistinas 255,84 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas, susidaręs už 2018-2020 m. laikotarpį.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Rinkliavų įstatymas numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose, be kita ko, nustato ir delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus (Rinkliavų įstatymo 12 str. 1 d. 5 p.), tačiau reikalavimas dėl apskaičiuotų delspinigių nėra pateiktas bei teisinis jo pagrindas nenurodytas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato skolininkui prievolę mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Tačiau šios normos nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Viešoji teisė bei rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai šios rinkliavos priteisimo atveju nenumato palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo, pareiškėja tokio teisinio reguliavimo taip pat nenurodė, todėl palūkanos negali būti priteisiamos. Tokią praktiką analogiško pobūdžio bylose formuoja ir LVAT (2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovės I. R. pareiškėjai Ukmergės rajono savivaldybei 255,84 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir aštuoniasdešimt keturis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Atmesti reikalavimą dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.