Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. T-1097-1122/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-10
Bylos Nr.
T-1097-1122/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43930-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Nuteistasis
P. A.
Kategorijos
Byla Nr. T-1097-1122/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43930-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 59-153 ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. A.“ patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu, be kita ko, P. A. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 5 metams. Taip pat iš A. V., T. K. ir P. A. solidariai R. S. naudai priteistas 2 020 Eur turtinės žalos atlyginimas ir L. S. naudai priteistas 461 Eur turtinės žalos atlyginimas. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. vasario 28 d.

Nuteistajam P. A. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. lapkričio 7 d., o bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 7 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/2 paskirtos bausmės suėjo 2021 m. gegužės 7 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugsėjo 16 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 2 metai 1 mėnesis ir 24 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 59-153 ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. A.“ (toliau – ir Nutarimas), nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam P. A.

Komisija, priimdama šį Nutarimą, atsižvelgė į tai, kad yra atlikęs ½ teismo paskirtos bausmės, į vidutinę nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis dirbo, 2020 m. sausio 31 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, 2021 m. kovo 22 d. perkeltas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį skatintas du kartus. Stebimi teigiami pokyčiai mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, srityse „Gyvenimo stilius ir draugai“. Remiantis pataisos įstaigos pateikta socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistasis supranta, jog jo ankstesnis laisvalaikio praleidimo būdas bei netinkamai pasirinkti draugai darė įtaką jo nusikalstamoms veikoms ir šiuo metu ryšių su jais nebepalaiko. Laisvalaikį leidžia turiningai, atlieka nemokamus aplinkotvarkos darbus, dalyvauja vykstančiuose Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namų renginiuose, turi aukštą motyvaciją dirbti. Taip pat teigiami pokyčiai stebimi ir „Piktnaudžiavimas alkoholiu“ srityje. Motyvacija išlaikyti blaivų gyvenimo būdą yra stipri. Nuteistasis lankė „Įžanginę grupę“, dalyvavo paskaitoje smurto artimoje aplinkoje bei priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų tematika, suvokia kokią įtaką jo nusikalstamam elgesiui turėjo alkoholio vartojimas. „Nuostatų srityje“ taip pat stebima nuteistojo pažanga, nuteistojo nuostatos atitinka visuomenėje priimtas normas, diskriminacinio pobūdžio elgesio nepastebėta. Taip pat, nėra duomenų, kad nuteistasis būtų pažeidęs nustatytą trumpalaikių išvykų į namus tvarką, vykdo įsipareigojimus, į pataisos įstaigą grįžta nustatytu laiku.

Nutarime pateiktos 2 atskirosios motyvuotosios Komisijos nario nuomonės: vienas komisijos narys siūlo netaikyti nuteistajam P. A. lygtinio paleidimo, kadangi nuteistasis yra teistas už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotoje grupėje, taikyto laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu padarė naujas nusikalstamas veikas, į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus perkeltas tik 2021 m. kovo 22 d., nors nuteistasis ir nebaustas, tačiau buvo skatintas tik 2020 metais, todėl nuteistajam dar reikia įdėti pastangų valdant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką; antras Komisijos narys siūlo netaikyti nuteistajam P. A. lygtinio paleidimo, kadangi nuteistasis buvo paragintas įsitraukti į papildomas veiklas, po ko jis įsitraukė į individualų resocializacijos procesą, bendradarbiavimą su specialistais, tačiau šis faktas rodo motyvacijos stoką, taip pat skatintas tik 2020 metais (b. l. 2–3).

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroras skundu prašo atsisakyti patvirtinti Komisijos Nutarimą.

Skunde nurodoma, kad Komisijos Nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau jame nebuvo tinkamai įvertinti visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniai. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privaloma vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei socialinius ryšius, tačiau būtina įvertinti nuteistojo asmenybės bruožus, jo elgesį prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę, ankstesnius teistumus, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, kitas svarbias aplinkybes bei atsižvelgti į bausmės paskirtį. Tik įvertinus minėtas aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turėtų būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, reikalaujantį, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis P. A. įvykdė sunkų nusikaltimą ir už jį paskirtos neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – 2 metai 1 mėnesis ir 24 dienos.

Pažymima, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas ir kita. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra skatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, o Komisija apskritai nepasisakė apie nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, ankstesnius teistumus. Neįvertintos ir kitos labai svarbios aplinkybės, t. y. nutarime nenurodyti nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos dinaminiai ir statiniai balai, nors pati rizika yra vidutinė.

Daroma išvada, kad nuteistasis P. A. neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Prokuroras sutinka su dviejų Komisijos narių atskiromis nuomonėmis siūlant netaikyti nuteistajam P. A. lygtinio paleidimo (balsai pasiskirstė po lygiai, 2–prieš, 2–už). Kitaip tariant, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstai išvadai, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Prokuroro vertinimu, lygtinai paleidus nuteistąjį P. A. būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Šiuo metu teigiama P. A. charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, 2 kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas. P. A. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas – kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai, bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, į nukentėjusiųjų lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis (b. l. 21–22).

Atsiliepimas

Kitų atsiliepimų negauta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Taigi, minėtoje BVK nuostatoje įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).

Taigi, iš to darytina išvada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, šiuo atveju įvertinęs bylos duomenis, Nutarimo argumentus, formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, sprendžia, jog Komisijos Nutarimas taikyti nuteistajam P. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas, nes nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Iš nuteistojo asmens bylos, Komisijos Nutarime pateiktų argumentų bei nuteistojo 2021 m. rugsėjo 2 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-172 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad nuteistasis P. A. iš dalies formaliai atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus – jam liko atlikti mažiau nei pusę paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės laiko (nors neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugsėjo 16 d. ir pakankamai ženkli – 2 metai 1 mėnesis 24 dienos), jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Be to, nuteistasis įgijęs profesinį išsilavinimą, būdamas laisvėje dirbo pagal individualios veiklos pažymą apdailos darbus statybose, kaip teigia nuteistasis, oficiali darbinė patirtis apie 8 metus, bausmių atlikimo metu taip pat dirbdavo: Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje dirbo statybininku dažytoju, Alytaus pataisos namuose ankstesnės bausmės atlikimo metu – nuteistųjų valgykloje maisto dalintoju, šios bausmės atlikimo metu dirbo nuteistųjų valgykloje – daržovininku. Nuo 2020 m. vasario 3 d. įdarbintas UAB „A“ darbininku, kur dirbo iki 2021 m. kovo mėnesio. P. A. yra įgijęs ir suvirintojo profesinę kvalifikaciją, pagal kurią turi ir darbinės patirties. Pataisos namuose mokėsi 2019/2020 m. vidurinėje mokykloje ir baigė 10 klasių. 2020 m. sausio 31 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, 2021 m. kovo 22 d. perkeltas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus. 2021 m. kovo 26 d. įsidarbino UAB „B“ plataus profilio statybininku, lygtinio paleidimo metu planuoja grįžti dirbti UAB „A“. Atlikdamas bausmę Vilniaus pusiaukelės namuose, nuteistasis nuo 2021 m. gegužės 7 d. kiekvieną savaitgalį vyksta 2 paroms pas seserį, į Vilniaus pusiaukelės namus grįžta laiku, nustatytų elgesio taisyklių nepažeidinėja. Laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį skatintas du kartus (2019 m. kovo 20 d. ir 2020 m. kovo 24 d.). Dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose. Pataisos namuose dalyvavo nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. psichoedukacinėje ikireabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“, išklausė 6 temas apie priklausomybės ligą, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymosi būdus. Išklausė Nuteistojo socialinio švietimo programoje numatytą paskaitų kursą. Lanko socialinės darbuotojos individualias konsultacijas, nuo atvykimo į pusiaukelės namus 2021 m. kovo 22 d. buvo 4 konsultacijose, atliko gerbūvio darbus – 2021 m. gegužės 24 d. atliko pusiaukelės namų I korpuso vidaus patalpų tvarkymą. 2021 m. rugpjūčio 9 d. dalyvavo paskaitoje apie smurtą artimoje aplinkoje bei priklausomybes nuo psichoaktyvių medžiagų (nevyriausybinių organizacijų projektas „Išmokime gyventi be smurto“). 2021 m. rugpjūčio 11 d. dalyvavo filmo „Olegas“ peržiūroje bei bendroje diskusijoje. Lygtinio paleidimo atveju gyventų pas seserį jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuteistojo sesuo neprieštarauja, kad jos namuose lygtinio paleidimo atveju gyventų P. A., iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. rašto matyti, kad nuteistajam būtų galimybė gyventi jo pasirinktu adresu, nuteistasis palaiko ryšius su seserimis, broliu, buvusia žmona, vaikais, ketina kurti bendrą gyvenimą su nauja drauge.

Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai rodo, kad yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių (kaip nurodyta ir Socialinio tyrimo išvadoje – teigiami pokyčiai „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Piktnaudžiavimas alkoholiu“ ir „Nuostatos“ srityse). Kita vertus, aplinkybės, susijusios su nuteistojo dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, tik patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau šiuo atveju jų nepakanka tam, jog būtų galima patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

Tokią išvadą teismas grindžia pirmiausia tuo, jog P. A. bausmę atlieka ne pirmą kartą, jis anksčiau buvo teistas 6 kartus, pirmą kartą nusikaltimą padarė būdamas 22 metų amžiaus. Pagal ankstesnius teistumus bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikytas 2 kartus, lygtinis paleidimas taikytas vieną kartą, vyrauja smurtinio ir turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už dalyvavimą organizuotoje grupėje, kurios tikslas buvo pagrobti 2 000 Eur vertės turtą. Nuteistasis parengė nusikalstamos veikos planą ir sukurstė kitus asmenis padaryti plėšymą (sunkų nusikaltimą) neteisėtai įsibraunant į butą, panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir pagrobiant svetimą turtą. Pabrėžtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog analizuojant teisės pažeidėjo nusikaltimų istoriją stebimi egzistuojantys impulsų kontrolės, agresyvaus elgesio ir savitvardos praradimo atvejai. Didžioji dauguma jo įvykdytų nusikaltimų (jų tarpe ir smurtiniai) įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio, konfliktinėse situacijose. Problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti vidutiniškai: stebimi teigiamos patirties požymiai, kai nuteistasis kurį laiką vengė vartoti svaiginančius gėrimus, atsiribojo nuo ankstesnės draugų kompanijos, tačiau čia išryškėja jo polinkis pakartoti ankstesnes klaidas, neįvertinti galimų savo poelgių pasekmių tiek sau, tiek aplinkiniams asmenims. Tai leidžia kelti prielaidą apie silpnai išugdytus prognostinius įgūdžius. Pastarojo nusikaltimo metu stebima savo poelgių apgynimo pozicija, jų racionalizacija. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiamas ir nekritiškumas savo nusikalstamų poelgių atžvilgiu, empatiško požiūrio padarytos žalos nukentėjusiems atžvilgiu stoka. Pastarojo nusikaltimo metu savo vaidmenį nusikaltime nuteistasis neutralizuoja, kaltės jausmas nėra gilus. Be to, teisės pažeidėjo nusikaltimų istorija byloja apie tai, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų nustatytos tvarkos ir visuomenėje priimtinų elgesio ir moralės normų. Praeityje teisės pažeidėjas ne visuomet palankiai vertino jam paskirtą priežiūrą, yra pažeidęs jam skirtus įpareigojimus. Taip pat baustas ir administracinėmis nuobaudomis – to taip pat pernelyg nesureikšmina. Nors bausmę atlieka pusiaukelės namuose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, tačiau motyvacija svyruojanti: vieną kartą vėlavo į konsultaciją iš anksto nepranešęs, per 4 mėnesius nedalyvavo pozityvaus užimtumo veikloje. Po paskatinimo aktyviau įsitraukti į užimtumo veiklas, sudalyvavo 2-uose užsiėmimuose, 2021 m. gegužės 24 d. atliko pusiaukelės namų I korpuso vidaus patalpų tvarkymą. Negalima nepaminėti ir to, kad pats nuteistasis pripažįsta alkoholio poveikį jo elgesiui bei patiriamus sunkumus dėl jo vartojimo įpročių – ankstesni nusikaltimai buvo daromi apsvaigus nuo alkoholio. Taip pat nurodo, kad nusikalstamumui poveikį turėjo ir bendravimas su asmenimis, priklausančiais nuo alkoholio, linkusiais į asocialumą. Socialinio tyrimo išvadoje daroma prielaida, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimas kaip rizikos veiksnys išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas.

Galiausiai teismas atkreipia dėmesį, kad pagal gautus antstolių duomenis nuteistasis skolingas 6 išieškojimo vykdymo bylose 5 360 Eur, tačiau liko nesumokėta net 4 061 Eur, kas rodo menkas nuteistojo pastangas padengti skolas, susijusias ir su jo nusikalstamomis veikomis padarytu žalos atlyginimu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pripažįstama, jog dėl skolų buvimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis P. A. Komisijai šiuo atveju buvo pristatytas pirmą kartą. Nagrinėjamu atveju priimant Komisijos Nutarimą taip pat nebuvo balsuota vienbalsiai (2 komisijos nariai balsavo prieš, 2 nariai – už). Be to, pabrėžtina, jog nei iš Socialinio tyrimo išvados, nei iš Komisijos Nutarimo negalima nustatyti, kodėl nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nėra nurodyti nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos dinaminiai ir statiniai balai (skaitine reikšme) bei jų pokytis (jei toks buvo). Nurodoma tik, kad statiniai kriminogeniniai veiksniai – didelis skaičius teisės pažeidimų, būdingas smurtinių ir turtinių nusikaltimų modelis, o dinaminiai – smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, savitvardos sunkumai, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka. Apibendrintai teigiama, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nuteistasis P. A. šiuo atveju negali būti pripažįstamas kaip padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstai išvadai, jog jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo emocinė kompetencija, mąstymas, elgesys, nuostatos ir aplinkybės, susijusios ne tik su piktnaudžiavimu alkoholiu, bet ir ankstesniais teistumais, požiūriu į padarytas nusikalstamas veikas bei teisės pažeidimus, jais padarytos žalos atlyginimu, problemų sprendimo įgūdžių stoka, dar neleidžia teigti, jog P. A. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas, visuomenės interesas, nukentėjusiųjų lūkesčiai dėl teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad nuteistasis, ne tik būtų suinteresuotas dirbti ar dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose, bet ir kuo greičiau padengti skolas. Dėl visų šių priežasčių Komisijos Nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. A. netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 59-153 ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. A.“.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė