Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei M. A., jos atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą, kurioje

L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti M. D. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) ekonomiste, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, išlaikanti savo du studijuojančius vaikus, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. A. 2016 m. gruodžio 14 d. apie 7.59 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto, kilusio tarp L. A. ir M. A. metu, tyčia ranka griebė M. A. už veido, padarydama odos įdrėskimus nosies srityje, kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste, po to rankomis sugriebė už plaukų ir, juos tempdama, lenkė M. A. prie žemės, tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

K. L. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino ir parodė, 2016 m. gruodžio 14 d. su rangovais buvo sutarta, kad bus atliekami vandentiekio įvedimo darbai adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi jos vyras pats negalėjo atvykti, dirbo, ji apie 7 val. su sūnumi Mantu atvažiavo minėtu adresu, užėjo į namus. Kai ji atvažiavo, M. automobilis buvo kieme. Kieme buvo specialiai paženklinta duobė, padėta lenta, sudėti padėklai, kad niekas neįkristų. 2016 m. gruodžio 14 d. buvo paskutinė diena, kai savivaldybė išduoda leidimus kasimo darbams. Apie 7.30 val. sūnus pasakė, kad atvyko darbininkai ir išėjo į kiemą, norėjo patraukti automobilį, kad M. A. norėdama galėtų išvažiuoti, nes jos automobilis stovėjo kieme. Po kelių minučių sūnus grįžo, pasakė, kad M. niekur nesiruošia važiuoti, barasi su darbininkais. Tarp jos ir M. A. apie 4-5 metus nuolat dėl visko kyla nesutarimai, su ja nepalaiko jokių santykių, tiek ji, tiek M. dažnai kviesdavo policiją. Provokacijos vyksta nuolat, M. juos pravardžiuoja, ji (L. A.) gyvena nuolatiniame strese, po vieną į Panevėžį nevažiuoja, stengiasi viena prieš vieną su M. nelikti. Su sūnumi išėjo į kiemą prieš 8 val. Darbų vadovas pasakė, kad leidimus turi, darbus gali atlikti, tačiau kadangi antrojo savininko atstovė reiškė pretenzijas, darbų nevykdys. M. kalbėjo su darbininkais, aiškino, kad viskas daryta be jos žinios, kol ji buvo Amerikoje, kieme prie jų (darbininkų) ant jos (L. A.) pradėjo rėkti. Pasakė jai, kad ji (M. A.) darytų tvarką savo namuose, o čia tegul V. pats save atstovauja, nes nėra nei nepakaltinamas, nei ligonis, kad negalėtų išeiti į kiemą ir kalbėtis, pasakyti savo nuomonę, jis savininkas, tegul pats savimi ir rūpinasi. M. pasakė, kad paskambins V., kad jis į priekį pavarytų savo automobilį, kad nebūtų kasama ir nebūtų nieko daroma. Tuomet ji (L. A.) nusprendė eiti į namus, kad apsiramintų. Eidama pro šalį pasiėmė kieme stovėjusį vazoną su tuja, pastatė priekyje automobilio prieš kokį metrą tam, kad M. nevažiuotų gilyn į kiemą, pasakė, kad ji (M. A.) niekur nevažiuos. Matė, kad M. įsiutusi, galvojo, kad ji įlėks į kieme esančią duobę. Statydama vazoną su tuja, pasuko galvą ir matė, kad M. sėdi už automobilio vairo ir gazuoja automobilį. Automobilis šoko į priekį ir M. staigiai stabdė, trinktelėjo į vazoną, į jos kojas. Tas vazonas išgelbėjo jai dalį sveikatos, nes ant kojų buvo mėlynės. M. automobilis trenkėsi į vazoną ir vazonas trenkė jai (L. A.) per kojas, ant kojų buvo labai didelės mėlynės. Nesikreipė į medikus, nes neturi tam laiko, mėlynes pastebėjo gal kitą dieną. M. teigė, kad norėjo išvažiuoti, tačiau jai nebuvo tikslo važiuoti į priekį. Kai ji pastatė vazoną, M. važiuodama trinktelėjo į vazoną, sustabdė automobilį, iššoko iš automobilio ir su keiksmažodžiais šoko ant jos, bandė trenkti jai per veidą, tačiau nepataikė, kumštis nuslydo, ir griebė už kaklo, už kaklo jai sugriebti nepavyko, kažkaip nusprūdo, nes ji (L. A.) buvo su paltu. Jai (L. A.) kažkokios žalos nepadarė ir jos abi aplink tą vazoną susistumdė, 3-4 kartus patampydamos vazoną su tuja viena į kitą. P. M. tą vazoną paleido, gal išsigando, kad jos nepakenktų automobiliui, nes jos buvo prie jo. Po įvykio perštėjo veidą, mėlynės ant kojos išryškėjo po dienos ar dvejų. Nuo įvykio praėjo 4 mėnesiai, todėl negali tiksliai pasakyti, kaip viskas vyko, juo labiau, kad buvo tamsu, M. buvo tamsiai apsirengusi: įvykio metu M. kažkaip kabinosi už kaklo, ji (L. A.) jautė smūgį per veidą. K. M. dar sėdėjo automobilyje ir važiavo į ją (L. A.), jos sūnus buvo savo automobilyje, jį išvaręs iš kiemo ir išsukęs iš už vartų į gatvę. Jam per kampą, kas vyko, puikiausiai matėsi. Sūnus, palikęs atviras automobilio dureles, atlėkė į kiemą, skyrė jas su M.. Atbėgęs sūnus, patraukė ją (L. A.) už juosmens. Vėliau ji išėjo iš kiemo. Kai išėjo į gatvę, pamatė ateinantį M. vyrą V. Mano, kad jis meluoja, kad matė įsikibusią M. į plaukus. S. A. matė įvykį. Ji (L. A.) M. A. nemušė, veido jai nedraskė, už plaukų netampė. M. A. pati pripažįsta, kad ji tampė tują, pati iššoko iš automobilio, puolė ją (L. A.) ir bandė patraukti tują. Tuo metu M. niekam neskambino, bet telefoną rankose turėjo. M. M. skambino V., kai ji (L. A.) išėjo iš kiemo, o po to iškvietė policiją. Tokių aplinkybių, kad norėjo atimti M. telefoną, nebuvo. Mano, kad M. A. susižalojo į vazone buvusį metalinį strypą, galėjo susižaloti į tujos vazoną, tują. Vazonas su tuja nėra mažas. Ji (L. A.) už vienos pusės buvo suėmusi vazoną su tuja, M. – už kitos, abi stovėjo praktiškai galvomis viena į kitą, ir viena ir kita vazoną traukė į save, M. paleidus vazoną, ji (L. A.) taip pat jį paleido. Matė, kad M. kažkam skambino, tačiau ji (L. A.) išėjo iš kiemo. Negirdėjo, ką konkrečiai M. sakė V., kai skambino jam telefonu. Pasitraukusi nuo vazono, M. skambino telefonu, ką kalbėjo, negirdėjo, nes išėjo iš kiemo. Kieme liko tik sūnus. Anyta sakė, kad girdėjo, kaip M. skambino policijai, kvietė atvažiuoti. Nežino, kodėl M. po įvykio skambino Bendruoju pagalbos telefonu. Mano, kad M. išsigando, jog važiavo į kiemą, atsitrenkė į tujos vazoną ir į ją (L. A.), todėl, siekdama nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, iškvietė policiją dėl to, kad jai (M. A.) apdraskė veidą, kad nuslėptų autoįvykį. M. išprovokavo muštynes, eismo įvykį, kad pasinaudotų situacija. Nežino, iš kur M. atsirado specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai. Policijos pareigūnėms sakė, kad M. važiavo į priekį. Pareigūnės užrašė tai, ką užrašė. Jos parodymuose net jos pavardė buvo blogai užrašyta. Neturėjo akinių, savo paaiškinimo neskaitė, parodymus jai perskaitė pareigūnė. Juos pareigūnė ne taip užrašė. Pareigūnė parašė, kad ją M. pastūmė už veido, tačiau ji sakė pareigūnei, kad jai M. puolė ant kaklo ir su ranka bandė trenkti per veidą. Kontaktas buvo – M. jai kabinosi už kaklo, bet sužalojimų ji nepatyrė. Valdo ji nematė, bet jai visą laiką atrodė, kad jis kažkur vaikšto aplink namą, po konflikto ir apsistumdymo, kai ji išeidinėjo iš kiemo, V. atėjo į kiemą. Policijos pareigūnams sakė, kad vazonas nevirto, visą laiką stovėjo, žemės iš vazono nebuvo išbyrėjusios; M. automobiliu atsitrenkus į vazoną, šis liko stovėti savo vietoje, jis tiesiog tik pasistūmė į priekį ir užgavo jai kojas. Iš esmės tvirtina taikinamojo teismo posėdžio metu duotų savo parodymų teisingumą. Beveik gali garantuoti, kad jos sūnus nelindo prie M. M. A. ieškinio nepripažįsta. Mano, kad M. ją apkalba, nes nori piniginės kompensacijos. Mano, kad ji apsidraudusi gyvybės draudimu, bandys ne tik ja pasinaudoti, bet ir išpešti naudos, pasinaudodama valstybinias pinigais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalimi, buvo pagarsinti kaltinamosios L. A. 2017 m. sausio 11 d. taikinamojo teismo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad L. A. su sūnumi į įvykio vietą atvyko apie 7 val. ryto. M. A. jau nakvojo namuose pas V. Prieš 8 val. L. A. sūnus pamatė, kad M. A. nori išvažiuoti iš namų, ir išėjo iš namų, nes jų mašina trukdė išvažiuoti M. A.. Po kelių minučių sūnus grįžo ir pasakė, kad M. A. pykstasi su darbininkais, kažką su jais aiškinasi. M. A. darbininkams pasakė, kad neleis nieko daryti. M. A. pasakė, kad užvarys mašiną ant tos vietos, kur reikia vandentiekį tiesti. L. A. tuo metu ėjo pro mašiną, kad M. A. netrukdytų darbų eigai, patraukė vazoną su tuja į kiemo vidurį. Vazonas yra didelis, sveria apie 40 kg. M. A. tuo metu sėdo į savo automobilį. M. A. mašina visu greičiu važiavo į priekį, į kiemą, jos mašina trenkėsi į vazoną. Tuo pačiu vazonas virto L. A. į kojas. M. A. iššoko iš mašinos su keiksmažodžiais ir puolė L. A. ant kaklo, bandė su ranka trenkti jai į veidą, griebė už vazono, kad jį patrauktų. L. A. iš karto nesureagavo, rankomis bandė nuo jos atsistumti, traukė vazoną. M. A. griebė L. A. už kaklo ir veido . Pribėgęs sūnus M. A. nuo L. A. atitraukė. M. A. skambino V., kad jos buvęs vyras išeitų į kiemą. Tada sūnus įjungė telefoną ir toliau įraše matyti tolesni įvykiai. Fizinio skausmo sukėlimas, toks susistumdymas buvo momentinis. L. A. pirma pradėjo, čiupo vazoną ir sukėlė susistumdymą. Nebuvo piktybiniai veiksmai. Kada padaryti M. A. sužalojimai, neaišku. Sūnaus yra nufilmuotas veidas, kažkokie įdrėskimai filmuotoje medžiagoje matosi. Ar jie buvo padaryti tą rytą, ar prieš tai, negalima pasakyti. Grįžusi namo pati rado mėlynę kojoje nuo smūgio. Nerašė pareigūnams, kad buvo sužalota, nesikreipė į ekspertus, neiškėlė to konflikto taip, kaip jį iškėlė M. A. (22-24 b.l.).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti L. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2016 m. gruodžio 14 d. duoti parodymai, iš kurių matyti, kad ji gyvena Kauno mieste, tačiau jos vyras, kuriam ji turi įgaliojimą atstovauti, turi namo dalį, kuri dar nėra priteista, (duomenys neskelbtini). Minėta namo dalis priklauso jos vyrui ir jo broliui V. A.. 2016 m. gruodžio 14 d. ji atvažiavo į nurodytą namą, kur taip pat buvo atvažiavę rangovai, kurie turėjo tiesti vandentiekį, tačiau bendro naudojimo kieme įvyko konfliktas su Valdo buvusia žmona M. A., kuri, išlipusi iš automobilio, pribėgo prie jos ir pastūmė ją už veido, tačiau jos nesužalojo, fizinio skausmo nesukėlė. Ji M. A. jokių smūgių nesudavė. Konfliktą matė jos sūnus M. bei V. A. (medžiagos Nr. M-1-01-98385-16 (toliau – medžiaga) 5 b. l.).

Liudytoja (ekspertė) S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. A. buvo apžiūrėta kitą dieną po įvykio. Įvykio aplinkybės nurodė tiriamoji, ji atvyko pati. Atlikta apžiūra, iš apžiūros surašyti sužalojimai ir jų galimas padarymas neprieštarauja, kad buvo padaryta rankomis, sužalojant veido sritį. Nebūtinai rankomis galima sužaloti, galima tai padaryti kietu bukabriauniu buku daiktu, susistumdant ir laikant kažką rankoje. Sužalojimo laikas yra apytikslis. Apžiūros metu nustatyti šašai rausvos spalvos, jie galėjo būti padaryti viena trys paros iki apžiūros. Buvo padaryti paviršinai įdrėskimai. Iš karto po sužalojimo būna aplinkinės odos spalvos žaizdos, o palaipsniui susiformuoja šašai, kurie išsilaiko kelias dienas. Žaizdos buvo labai mažos, jie buvo padengti aplinkinės odos spalvos rausvais šašeliais. Poveikio nenustatinėja ir nerašo į išvadą, kai žmogus kreipiasi asmeniškai. Kai žmogus pats kreipiasi, nukreipia jį ateiti kitai dienai. Tokie sužalojimai užgyja pilnai atsidalinus per savaitę, po to gali likti rausvos dėmelės. Gilesni nubrozdinimų pėdsakai veide gali išsilaikyti iki 30 dienų. Šiuo atveju nebuvo gilūs įdrėskimai. Vertinamas tik fizinis sužalojimas. Iš karto po įvykio, po tokių sužalojimų, kraujas gali bėgti, gali būti tik rausvi sutepimai. Tokių sužalojimų ne medikai, iš karto po įvykio, gali ir nepamatyti. Didžiausias sužalojimas buvo nustatytas nosies srityje. Mažiausiai vienu trauminiu poveikiu padaryti sužalojimai. Tokie sužalojimai gali sukelti skausmą. Neatmestina, kad pati galėjo susižaloti, tačiau veido sritis, priekinis kūno paviršius gali būti sužalotas paties asmens, jeigu nėra daug trauminių poveikių, o šiuo atveju būta mažiausiai vieno trauminio poveikio srityje.

Iš 2016 m. gruodžio 15 d. specialisto išvados matyti, kad M. A. nustatyti odos įdrėskimai nosies srityje, kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste. Sužalojimai padaryti kietais bukabriauniais daiktais, galimai nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, tam sužalojimų pobūdis neprieštarauja. Dėl nustatytų sužalojimų M. A. sveikata sutrikdyta nežymiai (7 b. l.).

Iš Tele 2 išklotinių ((duomenys neskelbtini), laikotarpis 2016 m. gruodžio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ) matyti, kad 2016 m. gruodžio 14 d. 07:59:48 skambinta tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 00:00:30 (82-83 b. l.).

Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2017 m. vasario 23 d. rašto Nr. 41D(A)-119 matyti, kad 2016 m. gruodžio 14 d. 08:00:42 val. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pateikiama pokalbio garso įrašo kopija (110 b. l.).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo kopijos peržiūros matyti, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino moteris, prisistačiusi M. A. vardu ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) reikalinga policija. Paaiškino, kad buvo pradėti vandentiekio darbai be jų, kaip savininkų, sutikimo. Nurodė, kad bendrasavininkė puolė muštis, apdraskė veidą, ėmė už plaukų, vos mašinos neapdaužė, vazonus kilnojo, kad ji negalėtų mašinos pavaryti; jai baisu darosi; konfliktas vyksta prie namo, kieme (111 b. l.).

Iš fotonuotraukų ir vaizdo įrašų matyti aplinka, kurioje įvyko įvykis, tarp jų ir įvykio vieta po įvykio, tai, kad M. A. skambina advokatei ir sako, kad išsikvietė policiją, nes jai apdraskė veidą, bei iš arti nufilmuotame jos veide matyti sužalojimai nosies, kairės akies viršutinio voko, kairiojo skruosto srityse, įraše girdimas vyriškas balsas už kadro, sakantis M. A., kad ji mamą smaugė, o jis šoko jai padėti, taip pat iš įrašų matyti, kad L. A. ir M. A. bei jų šeimos nariai tarpusavyje konfliktuoja (136-137, 159 b. l.).

Iš 2017 m. kovo 22 d. išrašo iš medicininių dokumentų matyti M. A. atlikti tyrimai, diagnozės, gydymas ir skiriami vaistai nuo 2015 m. lapkričio 21 d. (152 b. l.).

Iš fotonuotraukos, užfiksuotos M. A. telefono aparatu Hwawei VNS-L21, matyti nufotografuoti M. veide esantys sužalojimai (158 b. l.).

Iš tujos vazone fotonuotraukų matyti tujos ir vazono išvaizda, gabaritai, tai, kad tuja paremta strypu. Tuja paimta ne iš įvykio vietos (169-173 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikacija, atleidimo nuo

Pagal BK 140 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šioje byloje teismo ištirtais ir išanalizuotais įrodymais yra įrodyta, kad L. A. 2016 m. gruodžio 14 d. apie 7.59 val. (duomenys neskelbtini)šio namo kieme, konflikto metu, M. A. griebė už veido ir plaukų bei lenkė galvą link žemės, tuo padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Nors L. A. neigia sužalojusi M. A., jos parodymai paneigti bylos įrodymų visuma. M. A. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad ją 2016 m. gruodžio 14 d. ryte (teismo posėdžio metu patikslino skunde nurodytą laiką atsižvelgdama į gautas telefoninių pokalbių išklotines iš „apie 08.15“ į „apie 7.59 val.“ ) namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme sužalojo L. A. - apdraskė veidą bei tempė už plaukų, ko pasekoje nežymiai buvo sutrikdyta jos sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusioji po įvykio kreipėsi į policiją, pareiškime nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes dėl jos sužalojimo kaip ir skunde bei apklausiant ją teisme. Be to, analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė tiek skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą, tiek ir ekspertės apžiūroje, iš vaizdo įrašo matyti, kad tapačias aplinkybes ji nurodo ir neužilgo po įvykio darytame vaizdo įraše kalbėdama telefonu su advokate. Iš Manto parodymų matyti, kad apie tai, kad jai veidą apdraskė, ji sakė ir V. Be to, apie jos lenkimo, už galvos ėmimo aplinkybę ji nurodė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnėms. Nors tuo metu tarp L. A. ir M. A. buvo konfliktiniai santykiai, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kadangi juos patvirtina kiti bylos duomenys – teismo medicinos specialisto išvada apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus. Išvadoje nurodyta, kad M. A. nustatyti odos įdrėskimai nosies srityje, kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste, šie sužalojimai padaryti kietais bukabriauniais daiktais, galimai nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, tam sužalojimų pobūdis neprieštarauja. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad medikai M. A. nustatė sužalojimą kitą dieną po įvykio, o teismo posėdžio metu ekspertė patvirtino, kad sužalojimai galėjo būti padaryti viena – trys paros iki apžiūros, jiems būdinga tai, kad po tokių sužalojimų kraujas gali bėgti, o gali būti rausvi sutepimai, tokių sužalojimų ne medikai iš karto po įvykio gali ir nepamatyti. Tai akivaizdu iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota, kaip M. siūlo nufilmuoti M. A. veidą, kadangi jame jokių sužalojimų nematyti. Kamerai filmuojant iš toliau, M. A. sužalojimų nesimato, tačiau vaizdą pritraukus iš arčiau M. veide aiškiai matosi įbrėžimai, kurių lokalizacija sutampa su sužalojimų pobūdžiu užfiksuotu specialisto išvadoje. Specialisto išvada, ekspertės S. M. paaiškinimai visiškai atitinka ir patvirtina tiek M. A. parodymus, tiek ir vaizdo įraše matomą jos sužalojimų veide pobūdį. M. A. parodymus taip pat patvirtina byloje pateikta jos veido fotonuotrauka, daryta iš karto po įvykio, kurioje aiškiai matyti sužalojimai veide ir jų išsidėstymas yra analogiškas užfiksuotam vaizdo įraše veido sužalojimų pobūdžiui, o taip pat visiškai atitinka ir specialisto išvadoje nurodytus M. A. nustatytus sužalojimus. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. A., kuris parodė, kad matė, kaip L. A. tempė M. už plaukų, matė jog M. A. sudraskytas veidas. V. A. patvirtino, kad jokių sužalojimų veide, iki M. išėjo iš namo, nebuvo. Nurodė ir kitas aplinkybes, kurios atitinka M. paaiškinimus (kad išgirdo M. klyksma per telefoną, kad ją muša ir jis greičiau atbėgtų, jam išėjus L. ją iš karto paleido, matė ties M. A. automobilio priekiu pastatytą vazoną su tuja ir pan.). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis nuosekliai teigė, kad paties konflikto, šiuo atveju M. griebimo už veido nematė, atėjo jam nurimus, kaip kad paaiškino teismo metu, jam atėjus, L. M. iš karto paleido, jis tik spėjo pamatyti, kad ji prieš tai ją laikė už plaukų. Kad M. A. būtent šio įvykio metu buvo padaryti sužalojimai patvirtina ir M. A. staigus sureagavimas ir pranešimas apie įvykį Bendrosios pagalbos telefonu. Iš pateikto garso įrašo, matyti, kad M. A. nurodo, kad jai įvykio metu buvo sudraskytas veidas. Liudytojos policijos pareigūnės S. A. ir J. L. taip pat patvirtino tam tikras reikšmingas aplinkybes, kurios atitinka M. A. duotus parodymus. Liudytoja S. A. nurodė, kad M. A. teigė, jog dėl L. A. veiksmų prieš ją, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl to ši jai pasiūlė kreiptis į ekspertus ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, M. A. pasinaudojo jos patarimu. Liudytoja S. A. taip pat patvirtino, kad M. A. buvo labai susijaudinusi, streso būsenoje, kad M. buvo šoke patvirtino ir V. A.. Abi pareigūnės įvykio vietoje sužinojo, kad tarp moterų buvo apsistumdymas (tą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio apklaustų asmenų parodymai), o tai reiškia, kad fizinis kontaktas tarp moterų buvo, kas verčia abejoti L. A. parodymais, kad ši jokio smurto M. A. atžvilgiu nevartojo. Kaltinamosios L. A. parodymus apie tai, kad ji nepadarė minėtos veikos, teismas atmeta, kadangi L. A. paaiškinimai, parodymai bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs, nepagrįsti, proceso metu nuolat kintantys, neatitinkantys kitų proceso dalyvių parodymų ir rašytinės medžiagos. Nors L. A. neigia, kad prieš M. A. naudojo smurtą ir jai padarė teismo medicinos ekspertų nustatytus kūno sužalojimus, tačiau teismas šiuos parodymus atmeta, kaip siekimą išvengti atsakomybės, nepagrįstus jokiais objektyviais duomenimis, prieštaraujančius įrodymų visumai. Dėl parodymų nenuoseklumo, prieštaringumo, galimo suinteresuotumo, teismas nelaiko patikimais ir S. A. ir M. A. parodymų. Pavyzdžiui, nors L. A. teigia, kad vazono stumdymas vyko po M. puolimo, S. A., tokių aplinkybių jau nebenurodo, kitaip dėsto įvykių seką: priešingai nuo L., nenurodo aplinkybės, kad vazonas būtų šią sužalojęs, savaip dėsto įvykių eigą: kad M. į viršų iškėlusi rankas ėjo, o L. tas rankas nustūmė, pralindo ir išbėgo į kiemą, t. y. apie vazonų stumdymą, po atitinkamų moterų veiksmų iš viso nenurodo, skirtingai nuo L., nurodo, kad V. buvo kieme, to paties teismo posėdžio metu keičia parodymus: pradžioje mini, kad jokio smurto nebuvo, vėliau, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jau nurodo, kad M. čiupo L. už plaukų ar už pečių, o L. rankomis atstūmė, gal ir pastūmė M. ir pan.). M., duodamas parodymus, taip pat nėra nuoseklus, yra neatitikimų tarp jo paties skirtingu metu duotų parodymų, kurie nevisai atitinka ir L. nurodytas aplinkybes (ikiteisminio tyrimo metu nurodo, kad smūgių moterys viena kitai nesudavė, tik susistumdė, o filmuodamas vaizdo įrašą jau nurodo, kad M. jo mamą smaugė, teisme nurodo, kad griebė mamai už kaklo ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad įvykio versija apie tai, kad M. galėjo susižaloti į tują remiantį strypą buvo iškelta tik įrodymų tyrimo pabaigoje, paskutiniame posėdyje (peržiūrėjus vaizdo medžiagą, kurioje matyti akivaizdūs M. A. veido sužalojimai), šios versijos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nenurodė nė vienas iš liudytojų, be to, ir iš byloje esančios vaizdo įrašo medžiagos, darytos tuoj po įvykio, nesimato, kad tujos vazone būtų koks nors strypas, tujos su strypu vazone vaizdas byloje atsiranda ne iš įvykio vietos, o ir proceso dalyviai patvirtino, kad toks vazonas į įvykio vietą buvo atgabentas ir nufotografuotas jau po įvykio, todėl nesietinas su byla, laikytinas pasirinkta gynybine taktika ir juo teismas nesiremia kaip įrodymu. Be to, tiek iš kaltinamosios, nukentėjusiosios, kitų liudytojų, tarp jų ir pareigūnių, parodymų matyti, kad abi moteris sieja įsisenėję konfliktiniai santykiai, dėl jų jos žinomos ir policijai, todėl tvyranti tarp moterų įtampa ir nepasitenkinimas, abiejų nurodytas vazono kiekvienos į save tampymas, nesutarimai dėl atsidalijimo ir vandentiekio tiesimo galėjo išprovokuoti kaltinamajai inkriminuojamą elgesį. L. A. nurodo, kad ne ji smurtavo prieš M., o M. smurtavo jos atžvilgiu, tačiau tokių duomenų nepatvirtina byloje esanti medžiaga – nėra jokių duomenų, kad L. dėl to būtų kreipusis į gydymo įstaigas, apie tai nei ji, nei kiti apklausiami asmenys nenurodė iš karto po įvykio pareigūnėms, tai nepatvirtinta jokia specialisto išvada ar bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymais, todėl šią versiją, nesant kitų objektyvių ją patvirtinančių duomenų, teismas atmeta. Be to, ir pati L. painiojasi nurodydama jos pačios tariamas susižalojimo ir kitas aplinkybes (taikinamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad vazonas virto L. A. į kojas, kito posėdžio metu - kad M. automobilis trinktelėjo į vazoną, į jos kojas, po to jau nurodo, kad M. automobilis trenkėsi į vazoną, o šis į jos kojas; nors teigia, kad smurto nevartojo, tačiau sako, kad M. išprovokavo muštynes; be to, kelia abejonių ir L. A. nurodomas įvykių eiliškumas, kad pirma M. griebė ją už kaklo, o po to abi ėmė stumdyti vazoną, nes aktyvūs puolamieji veiksmai suponuoja gynybinę adekvačią reakciją į juos, o ne perėjimą prie kitokios – vazono stumdymo veiklos; neįtikina logiškumu ir L. A. argumentas dėl to, kad M. iškvietė policiją norėdama nuslėpti savo nusikalstamus veiksmus, nes siekiant išvengti tokių veiksmų atskleidimo natūrali būtų policijos vengimo, ne jos kvietimo reakcija, yra ir daugiau neatitikimų, kurie ryškūs ne tik L. duodant parodymus atskirose proceso stadijose (ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad V. viską matė, teisme, kad nematė ir kt.), bet krenta į akis ir neatitikimai, loginiai prieštaravimai išryškėjantys jai duodant parodymus to paties posėdžio metu (į veidą M. L. nepataikė, bet M. smūgį pajuto, veidą perštėjo; klausimas kylą kodėl ją, ne M. sūnus atitraukė, jei ji buvo puolamoji, ne puolančioji ir pan.). Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, teismo manymu, minėtų įrodymu visuma patvirtina, kad L. A. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką konkrečiame nusikaltime.

Teismas, nustatydamas L. A. atliktų veiksmų formalią atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymiams, privalo įvertinti realų kaltinamosios padarytos veikos pavojingumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. A. po žodinio konflikto, kilusio tarp jos ir M. A., tyčia apdraskė veidą bei tempė už plaukų, tuo sukeldama jai fizinį skausmą. Iš pirmiau išdėstytų įrodymų visumos matyti, kad tarp L. A. ir M. A. 2016 m. gruodžio 14 d. įvyko konfliktas dėl vandentiekio pravedimo darbų, ko pasekoje L. A. ir M. A. ėmė stumdyti viena į kitą vazoną, to neginčijo ir M. A..

Iš vaizdo įrašo, liudytojų parodymų matyti, kad moterys ir jų šeimos ilgą laiką konfliktuoja, tų konfliktų yra išvargintos ir atitinkama nenumatyta buitinė situacija, peraugusi iš nesutarimų dėl vandentiekio tiesimo ir tarpusavio trinties, nemalonaus aiškinimosi iki vazono stumdymų, paskatino ir iššaukė neadekvačią reakciją. Tai leidžia teigti, jog kaltinamosios veiksmai iš dalies buvo išprovokuoti pačios nukentėjusiosios M. A.. Ir nors tai nepaneigia ir nepateisina tokio jos elgesio, tačiau rodo L. A. atliktų veiksmų mažesnį pavojingumą. Atkreiptinas dėmesys, kad patys konfliktai tarp L. A. ir M. A. vyksta jau seniai. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (31, 36 b.l.), Priklausomybės ligų centre neregistruota (33 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikose nuo 2002 m. nesigydė (65 b.l.), nuo 1998 metų dirba VšĮ „K. Š. poliklinika“ ekonomiste, charakterizuojama teigiamai (62, 85, 86 b.l.). Esant aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad L. A. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo kriterijus ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįsta represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymu jos atžvilgiu. Pastebėtina ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje (kasacinės bylos Nr. 2K-421/2007, 2K-154/2013).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis parodo nusikaltimo pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, pagal tai įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, o nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.).

Remiantis tuo kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, nors L. A. veiksmai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina (BK 37 straipsnis).

Byloje nukentėjusioji M. A. pateikė civilinį ieškinį dėl 86,25 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji reikalavimą grindžia tuo, kad ji patyrė skausmą, stresą, nepatogumą, išgąstį, pažeminimą, buvo laikinai nedarbinga, turėjo gydymosi ir kitas išlaidas.

M. A. patirtą turtinę žalą patvirtina nukentėjusiosios pateikti duomenys apie turėtas išlaidas – AB SEB banko, P. P. ir kiti mokėjimo kvitai (79, 80 b.l.). Nukentėjusiosios patirtos teismo medicinos tarnybos (konstatuojant sužalojimus) – 23,30 Eur bei gydymosi išlaidos – 62,95 Eur, teismo manymu nėra per didelės, jos atitinka valstybės nustatytus įkainius. Įvertinus visas šias aplinkybes, nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Neturtinę žalą M. A. grindė tuo, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo bendravimo galimybės, nes buvo nedarbinga. Nurodė, kad po įvykio pablogėjo jos sveikata, silpnai jaučiasi, skauda galvą. Šioje byloje M. A. tyčiniais L. A. veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas veido srityje - nustatyta odos įdrėskimai nosies srityje, kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste, dėl ko nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmą, stresą, nepatogumus. Tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad iš esmės M. A. padaryti sužalojimai yra nežymūs, byloje nėra jokių duomenų, jog patirti sužalojimai M. A. sukėlė itin neigiamų pasekmių ar išliekamųjų, ilgalaikių reiškinių, į tai, kad konfliktą iš dalies išprovokavo nukentėjusioji (Lietuvos Respublikos CK 6.282 str.). Atsižvelgiant į nukentėjusiosios ir L. A. šeimines, materialines padėtis, į turtinės žalos dydį, kitas išdėstytas aplinkybes bei į nukentėjusiosios patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį, nusikalstamos veikos pasekmes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir siekiant užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, prieinama prie išvados, jog nukentėjusiosios M. A. neturtinės žalos civilinis ieškinys turi būti mažinamas ir pripažintina, kad yra pagrįstas 200 Eur sumai. Toks priteistinas neturtinės žalos dydis teismo manymu yra realus, teisingas, sąžiningas ir protingas.

Bylos nagrinėjimo metu buvo pareikštas prašymas priteisti iš kaltinamosios L. A. 670 Eur patirtas nukentėjusiosios bylinėjimosi išlaidas už jai suteiktą teisinę pagalbą. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji patyrė išlaidas, todėl yra pagrindas nukentėjusiosios turėtas išlaidas dėl advokato atstovavimo nukentėjusiajai pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš L. A. jos naudai (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į patirtas darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų paslaugų teisme apimtį į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, posėdžių trukmę, į tai, kad byla teisme išnagrinėta per šešis posėdžius, taip pat į nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, daro išvadą, jog nukentėjusiosios prašoma priteisti proceso išlaidų suma priteistina iš L. A. nukentėjusiajai M. A..

Proceso išlaidas byloje taip pat sudaro dokumentų įteikimo išlaidos (6,50 Eur), kurios priteistinos iš kaltinamosios valstybei.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmenos, saugomos byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos prie bylos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. A., vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

M. A. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti pilnai ir priteisti iš L. A. 86,25 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 25 ct) turtinės žalos atlyginimo M. A..

M. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. A. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo M. A..

M. A. prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinti ir priteisti iš L. A. 670 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt eurų) už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti M. A..

Priteisti iš L. A. 6,50 Eur (šešis eurus 50 ct) proceso išlaidų valstybei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmenas, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Pateiktas medžiagas grąžinti pateikėjams.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.