Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-02-26 · Administracinė byla Nr. eI2-7600-386/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-26
Bylos Nr.
eI2-7600-386/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00126-2025-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Remigijus Arminas, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
I. G.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
MB „Chapon“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-7600-386/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00126-2025-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 26 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

2025 m. vasario 19 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo MB „Chapon“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 24S296913, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760357475 (toliau – ir Leidimas), galiojantis iki 2026 m. gegužės 21 d. (toliau – ir skundžiamas Sprendimas).

Skunde nurodo, jog ketindamas dirbti UAB „Takas Group“ elektriku (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

2024 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas sudarė darbo sutartį su kita įmone – MB „Chapon“) dėl darbo plataus profilio statybininku. Atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Pažymi, kad pareiškėjas dirbo MB „Chapon“ sudaręs darbo sutartį, už jį buvo mokami mokesčiai, visus dokumentus, susijusius su pareiškėjo įdarbinimu, įskaitant tarpininkavimo rašto pateikimą, leidimo gyventi išdavimą, įsipareigojo sutvarkyti darbdavys. Skundžiamame sprendime nenurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas Sprendimas ir nepateikti patvirtinantys įrodymai, kad pareiškėjas dirba MB „Chapon“, neturėdamas išduoto leidimo gyventi, skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas.

Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, jokių faktų viseto nenustatė, priešingai, sprendimą priėmė remdamasis aplinkybėmis, kurios nuo pareiškėjo nepriklauso, nes sprendime nurodyti faktai ir duomenys, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, gali būti laikomi užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimais, kuriais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai ir atsakomybė už juos taikoma darbdaviui, įdarbinusiam trečiosios šalies pilietį, bet ne užsieniečiui. Atsakovo veiksmai prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, pagal kurį administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

Šalies argumentai

Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas skundžiamą Sprendimą priėmė nustatęs, jog pareiškėjas nuo 2024 m. rugsėjo 15 d. dirba MB“ Chapon“, neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Takas Group“, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo, darbo sutartį su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nutraukė 2024 m. spalio 24 d. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 24S296913 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas skunde neneigia, kad jis sudarė darbo sutartį su MB „Chapon“, taigi dėl bylos esminių faktinių aplinkybių ginčo nėra.

Atkreipia dėmesį, kad nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant skundžiamą Sprendimą aiškintis aplinkybes dėl pareiškėjo darbo trūkumo. Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 15 d. įsidarbino MB „Chapon“ t. y. pakeitė darbdavį ar darbo funkciją, nesilaikydamas Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Pažymi, kad pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti UAB „Takas Group“. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui nutraukus darbo sutartį su UAB „Takas Group“, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Preziumuoja, kad pareiškėjui yra žinomi UTPĮ įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai, todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, skundžiamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo MB „Chapon“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija nustatė, jog šis teismo sprendimas MB „Chapon“ teisėms ir pareigoms įtakos neturės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 24S296913, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760357475, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš šalių į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas I. G. yra Kazachstano pilietis.

Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Takas Group“ (įmonės kodas 304151198) elektriku (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas asmeniui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Šiuo pagrindu pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760357475.

2024 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas sudarė darbo sutartį su kita įmone – MB „Chapon“ (įmonės kodas: 306658104) dėl darbo plataus profilio statybininku.

Migracijos departamentas, patikrinęs duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, nustatė, kad UAB „Takas Group“ su pareiškėju darbo sutartį nutraukė 2024 m. spalio 24 d.

UAB „Takas Group“ per MIGRIS sistemą pateiktame tarpininkavimo rašte Nr. 20231116-220660 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo nurodė, jog kvietėjas yra UAB „Takas Group“, j. a. k. 304151198, kviečiamas asmuo – pareiškėjas I. G.. Atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – pareiškėjo ketinimas dirbti pagal darbo sutartį, profesija – elektrikas (741101) – yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir pareiškėjui nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas.

Pareiškėjui 2024 m. gegužės 21 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760357475 (toliau – ir Leidimas), galiojantis iki 2026 m. gegužės 21 d.

Pareiškėjas teismui pateikė 2024 m. rugsėjo 12 d. darbo sutartį Nr. 00006, sudarytą tarp darbdavio MB „Chapon“ ir pareiškėjo. Sutartyje nurodyta, kad pareiškėjas pradeda dirbti plataus profilio statybininku nuo 2024 m. rugsėjo 15 d.

UAB „Takas Group“ MIGRIS sistemoje pateikė 2024 m. spalio 28 d. pranešimą Nr. 2410-PRNŠ-5302 apie pasikeitusius užsieniečio duomenis. Pranešime nurodė, kad darbo sutartis su pareiškėju 2024 m. spalio 24 d. nutraukta. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas – Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 24S296913, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760357475. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad asmeniui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Migracijos departamento duomenimis, įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutartį su užsieniečiu nutraukė 2024 m. spalio 24 d. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad asmuo nuo 2024 m. rugsėjo 15 d. dirba MB „Chapon“, neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį.

Vertintina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl aukščiau nurodytų bylos faktinių aplinkybių, pagrįstų rašytiniais įrodymais, todėl jos laikytinos nustatytomis.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas). Šis įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (UTPĮ 1 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis UTPĮ 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

UTPĮ 44 straipsnyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams; leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas; tačiau kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbo santykius Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos; jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją (UTPĮ 44 straipsnio 3–6 dalys).

UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Aptartos teisės aktų nuostatos reiškia, kad būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ir panaikinimo minėtų nuostatų numatytais pagrindais. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju, Migracijos departamentas skundžiamą Sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Teismų formuojamoje praktikoje ne kartą paminėta, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes UTPĮ nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (LVAT 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023; kt.). Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir/ar pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti/ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi LR (LVAT 2018 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019; 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024; kt.).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad MB „Chapon“ dirbo sudaręs darbo sutartį, už jį buvo mokami mokesčiai, visus dokumentus, susijusius su jo įdarbinimu, įskaitant tarpininkavimo rašto pateikimą, leidimo gyventi išdavimą įsipareigojo sutvarkyti darbdavys. Taigi, pareiškėjas pripažįsta, kad jis nesilaikė UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos darbdavio pakeitimo tvarkos. UTPĮ 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar prašymą leisti pakeisti darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Jeigu kyla pagrįstų įtarimų dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, Migracijos departamentas gali kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo. Tokiu atveju Migracijos departamentas sustabdo sprendimo dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją priėmimo terminą, kol bus gauta Valstybės saugumo departamento išvada dėl grėsmės valstybės saugumui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Apie sprendimo priėmimo termino sustabdymą užsienietis informuojamas raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo termino sustabdymo dienos. Migracijos departamento sprendimas dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus šio Įstatymo 50 straipsnio 2¹ dalyje nurodytus atvejus.

Teismo vertinimu, Migracijos departamento nustatytos aplinkybės, jog UAB „Takas Group“ darbo sutartį su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nutraukė 2024 m. spalio 24 d. ir pareiškėjas įsidarbino kitoje bendrovėje, nepateikęs Migracijos departamentui prašymo leisti pakeisti darbdavį, buvo pakankamas pagrindas panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių sąlygų, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1700-815/2024). Nustačius, jog UAB „Takas Group“ darbo sutartį su pareiškėju nutraukė 2024 m. spalio 24 d. bei pareiškėjas įsidarbino kitoje bendrovėje, nepateikęs Migracijos departamentui prašymo leisti pakeisti darbdavį, darytina išvada, kad Migracijos departamento skundžiamas Sprendimas, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra teisėtas bei pagrįstas, nes pareiškėjas nesilaikė imperatyvaus Įstatymo reikalavimo dėl darbdavio pakeitimo.

Pažymėtina, kad UTPĮ 50 straipsnyje yra nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. UTPĮ įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, UTPĮ nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Kaip jau pažymėta šiame sprendime, Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir nustatyta, nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendime buvo konstatuota, kad darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta, asmuo pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo, taigi, pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kitaip interpretuoti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą ir priešingai, nei nurodyta Sprendime, įvertinti skundžiamo Sprendimo motyvus.

Pažymėtina, jog sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal skundžiamo Sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Taigi, skundžiamas Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Migracijos departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis.

Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ normomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį, daroma išvada, kad sprendime yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš skundžiamo Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, skundžiamas Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai. Darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas nėra tenkinamas, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo I. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjo I. G. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėRomanas Klišauskas