Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-3684-595/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-12-14
Bylos Nr.: eI3-3684-595/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01112-2022-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Gitana Butrimaitė
Pareiškėjas: viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės
Atsakovas: viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros

Kategorijos

14.15pavadinimo nepavyko patikrinti
55.2Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eI3-3684-595/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01112-2022-4 Procesinio sprendimo kategorija: 14.15; 55.2

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienė ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovams advokatui F. M., advokato padėjėjui G. bei atstovėms pagal pavedimą B. P., N. M.,

Žemesnės instancijos teismas

atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros atstovėms J. S. ir I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Klaipėdos universitetinė ligoninė (toliau – ir Ligoninė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, ir CPVA) 2022 m. vasario 10 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT04 (toliau – ir Sprendimas) ir 2022 m. vasario 2 d. sprendimą dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-48 (toliau – ir Sprendimas dėl lėšų grąžinimo); priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja nurodė, kad ji, įgyvendindama projektą „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“, projekto kodas J02-CPVA-V-11-0006 (toliau – ir Projektas), neskelbiamų derybų būdu atliko pirkimą „Laringoskopo komplektas“, pirkimo Nr. 479958 (toliau – ir Pirkimas). Kvietimo dalyvauti Pirkime data 2020 m. kovo 31 d.

Skunde nurodo, kad viešųjų pirkimų procedūros vyko tokia tvarka: 2020 m. kovo 18 d. pareiškėjos viešųjų pirkimų komisija protokolu patvirtino Pirkimo sąlygas ir nusprendė pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu; pirkimo objektas – laringoskopo komplektas (iki 20 vnt.). Pareiškėja pakvietė du tiekėjus UAB „Medita“ ir UAB „Kavita“ dalyvauti neskelbiamų derybų būdu vykdomame Pirkime ir pateikti pasiūlymus iki 2020 m. balandžio 3 d. 2020 m. balandžio 8 d. pareiškėja nusprendė UAB „Medita“ pasiūlymą pripažinti laimėjusiu ir 2020 m. balandžio 20 d. su ja sudarė Sutartį Nr. 14-20-0024 (toliau – ir Sutartis). 2020 m. balandžio 21 d. pareiškėja pateikė užsakymą dėl įrangos. Įranga buvo pristatyta 2020 m. birželio 3 d. 2020 m. birželio 25 d. pareiškėja pateikė paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą. 2020 m. rugpjūčio 4 d. ji pateikė antrąjį užsakymą pagal Sutartį dėl likusios įrangos pristatymo (Įranga buvo pristatyta 2020 m. rugsėjo 22 d.). 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“ sutartis Nr. J02-CPVA-V- 11-0006, kurios pagrindu 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja gavo avansinį mokėjimą. Pareiškėja pažymi, kad, įvykdžiusi pirkimo procedūras, neturėdama galiojančios Finansavimo sutarties, įsivertino savo finansines galimybes, kiek įrangos gali apmokėti savomis lėšomis, jeigu nebūtų patvirtintas ES finansavimas. Vos tik gavusi patikinimą, jog Finansavimo sutartis bus sudaryta, nieko nelaukdama, pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė antrąjį užsakymą.

Pareiškėja nurodo, kad Agentūra atliko Projekto pažeidimo tyrimą ir priėmė Sprendimą, kuriuo konstatuoti pareiškėjos įgyvendinamo Projekto metu įvykdyti pažeidimai dėl: 1) Pirkimo būdo pasirinkimo, 2) techninės specifikacijos, 3) pirkimo dokumentų paaiškinimo. Sprendimu nustatyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija nuo 2020-08-04 pareiškėjos užsakymo pagal Sutartį vertės, t. y. nuo 9 000 Eur, dėl ko nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 2 250 Eur ir 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, kiek tai nėra susiję su Užsakymu ir jo verte, t.y. nuo 9 000 Eur (18 000 Eur (Sutarties vertė) - 9 000 Eur (Užsakymo vertė) = 9 000 Eur, dėl ko nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 900,00 Eur. Bendra CPVA pagal Sutartį nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 3 150,00 Eur su PVM. Sprendimo pagrindu Agentūra priėmė sprendimą dėl lėšų grąžinimo.

Pareiškėja mano, jog Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, o finansinė korekcija dėl tariamų VPĮ pažeidimų pritaikyta nepagrįstai. Finansinė korekcija yra neproporcinga ir prieštarauja finansinių korekcijų tikslams.

Teigia, kad pagrįstai Pirkimą vykdė neskelbiamų derybų būdu, techninės specifikacijos sąlygas pritaikydama vienam gamintojo modeliui nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - ir VPĮ) 17 str. 1 d. ir 3 d., 37 str. 3 d. nuostatų, neturėjo pareigos atsakyti į tiekėjo paklausimą, dėl ko nepažeidė VPĮ 36 str. 5 d. ir Pirkimo sąlygų nuostatų dėl tiekėjų informavimo.

Pareiškėja laikosi pozicijos, jog iš viso nepadarė Sprendime konstatuotų pažeidimų. Tuo atveju, jeigu Sprendime nurodyti pažeidimai būtų konstatuoti teismo, su kuo pareiškėja visiškai nesutinka, mano, jog tokie pažeidimai privalėtų būti kvalifikuojami formaliais.

Skunde pažymi, kad 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį bei visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, 2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) raštu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793, nurodė užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį. SAM rašte nurodoma, kad šių prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš Europos Sąjungos fondų investicijų; taip pat valstybės biudžeto lėšų. Pareiškėja įsivertino reikalingos įrangos poreikius ir nedelsdama pradėjo pasirengimą įrangos pirkimo procedūroms. Įstaiga turėjo atsižvelgti į tai, kad gali kilti neprognozuojamai daug susirgimų, galimus įrangos trūkumus visame pasaulyje ar prekių pristatymo trukdžius.

Pareiškėja skunde nurodo, kad identifikavus infrastruktūros, medicininės įrangos ir kitų priemonių įsigijimo papildomus poreikius, dėl jų įsigijimo turėjo būti sprendžiama nedelsiant, nes pasauliniu mastu kilusi pandemija parodė, kad nei viena iš šalių nėra visiškai pasiruošusi veikti iškilusios grėsmės sąlygomis. Didėjant užsikrėtusių COVID-19 liga bei mirštančių nuo šios ligos pacientų skaičiui, daugelis valstybių, kaip ir Lietuva, nedelsiant ėmėsi ne tik asmenų judėjimą ribojančių, bet taip pat reikiamos infrastruktūros bei būtinųjų atsargų užtikrinimo priemonių. Dėl sutrikusio tiekimo grandinių (tiek dėl rinkos dalyvių konkurencijos, tiek dėl atitinkamų valstybių, kuriose gaminamos vienkartinės asmens apsaugos priemonės, medicininė įranga ir pan. sprendimų ir (ar) gamyklų veiklos sumažėjimo dėl darbuotojų užsikrėtimo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ar žaliavų trūkumo) iš karto iškilo rizika, kad bet koks delsimas įsigyti trūkstamas priemones lemtų, kad reikiamos trūkstamos medicininės įrangos ar priemonių nebūtų gauta savalaikiai, kas, atitinkamai, apribotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei paties medicinos personalo, dirbančio su COVID-19 liga sergančiais pacientais, aprūpinimą būtinomis asmens apsaugos priemonėmis bei reikalinga medicinine įranga.

Nurodo, kad pareiškėja įsivertino reikalingos įrangos poreikius ir nedelsdama pradėjo įrangos pirkimo procedūras, įskaitant ir šio ginčo Pirkimą.

Teigia, kad visa įranga įstaigai buvo skubiai reikalinga siekiant tinkamai organizuoti COVID-19 liga sergančių pacientų gydymą. Pareiškėja turėjo įsivertinti, kad gali kilti neprognozuojami dideli susirgimų skaičiai, galimus įrangos trūkumus visame pasaulyje, ar prekių pristatymo trukdžius.

Pareiškėjos teigimu, 2020 m. balandžio 15 d. SAM raštu Nr. (11.1.3-20)10-2661 nurodė, jog pareiškėja gali būti projekto vykdytoja ir teikti projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr.J02-CPVA-V ir taip iš dalies finansuoti Pirkimo objektu esančių prekių įsigijimą.

2020 m. birželio 12 d. CPVA pateikė kvietimą teikti paraišką. 2020 m. birželio 25 d. pareiškėja pateikė paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą.

Pareiškėjos vertinimu, ji Pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu vykdė pagrįstai ir laikydamasi teisės aktų keliamų reikalavimų, o CPVA pažeidimo tyrimą atliko aplaidžiai ir pažeisdama objektyvumo principą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutikdama su Sprendime konstatuotu pažeidimu nurodo, kad egzistavo visos teisinės ir faktinės prielaidos Pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Pareiškėjos vertinimu Sutarties trukmė ir faktinis prekių užsakymo laikas neturėjo ir negalėtų turėti įtakos sprendžiant dėl neskelbiamų derybų būdo pasirinkimo teisėtumo. Pirkimo objektu buvusios prekės faktiškai buvo užsakytos kiek vėliau ne dėl išnykusios skubos, o dėl objektyvių aplinkybių - „vėluojančio“ finansavimo.

Net ir tada, jei būtų galima pripažinti, kad pareiškėja sprendimu konstatuotą pažeidimą padarė, pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir negali būti pagrindu finansinei korekcijai taikyti. Bet kuriuo atveju, pareiškėjos nuomone, pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga ir privalėtų būti mažinama. Pareiškėja sprendimą laiko nemotyvuotu, neteisėtu ir dėl to naikintinu.

Pareiškėja pabrėžė, kad COVID-19 sukelta krizė viešųjų pirkimų teisės požiūriu pripažįstama didelę ir perkančiosios organizacijos nenumatytą skubą objektyviai pateisinančia aplinkybe. Aplinkybės, jog pirkimo objektu buvusios prekės buvo ir yra reikalinga COVID-19 pacientų priežiūrai, neginčija nei CPVA, nei Valstybės kontrolė, kurios iniciatyva sprendimas ir buvo priimtas. Sprendimas vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būtu buvo priimtas 2020 m. kovo 18 d., o Pirkimo sutartis su vieninteliu pasiūlymą pateikusiu tiekėju buvo sudaryta 2020 m. balandžio 20 d. – pačioje COVID-19 pandemijos pradžioje. Skubus Sutarties sudarymas pareiškėjai užtikrino, jog tiekėjas bus įpareigotas vos tik gavęs pareiškėjos užsakymą per 40 dienų pateikti užsakytą kiekį prekių, kas buvo itin svarbu 2020 metų pradžioje, kuomet viso pasaulio medicininės įstaigos ėmė rūpintis COVID-19 krizės valdymui reikiamo inventoriaus įsigijimu. Dėl šios priežasties, pareiškėjos vertinimu, egzistavo visos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatytos sąlygos Pirkimą organizuoti neskelbiamų derybų būdu.

Pareiškėja pažymėjo, kad pirkimas, vykdomas atviro konkurso būdu, galėjo užsitęsti iki 5 mėnesių ir galėjo susidaryti situacija, kai pareiškėja reikiamų medicininių prekių nebūtų spėjusi įsigyti 2020 metais.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, Sutarties trukmė ir faktinis prekių užsakymo laikas neturi įtakos sprendžiant dėl pirkimo būdo (neskelbiamos derybos) pasirinkimo teisėtumo. Pareiškėja, siekdama užtikrinti savo neatidėliotiną poreikį, siekė kuo skubiau „rezervuoti“ įrangą, kurią įsigis iškart, kai tam atsiras galimybė, pvz. bus skirtas finansavimas. Aplinkybė, jog maksimali Sutarties trukmė yra 12 mėnesių, nereiškia, kad neįsigijus neskelbiamų derybų objektu esančių prekių iškart po Sutarties sudarymo, išnyko Pirkimo skubą lėmusios aplinkybės. Dėl šios priežasties, priešingai negu teigiama Sprendime, nei neskelbiamų derybų būdu sudarytos sutarties trukmė (12 mėnesių), nei faktinis prekių užsakymo pateikimo laikas (2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d.) neturi jokios reikšmės vertinant pareiškėjos sprendimo vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu teisėtumą.

Pareiškėjos teigimu, Pirkimo objektu buvusios prekės faktiškai buvo užsakytos kiek vėliau ne dėl išnykusios skubos, o dėl objektyvių aplinkybių – „vėluojančio“ finansavimo. Pareiškėjai, įvykdžius Pirkimo procedūras, dar nebuvo patvirtintas ir iki galo užtikrintas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimas Pirkimo objektu esančiai įrangai įsigyti. Pareiškėja, įvykdžiusi Pirkimo procedūras, bet dar neturėdama galiojančios finansavimo sutarties Pirkimo objektu esančiai įrangai įsigyti, įsivertino savo finansines galimybes, kiek įrangos gali apmokėti savomis lėšomis, jei nebūtų patvirtintas Europos Sąjungos finansavimas. Būtent šios aplinkybės lėmė, jog pareiškėja, vadovaudamasi Sutartimi, pirmąjį užsakymą pateikė netrukus po Sutarties sudarymo – 2020 m. balandžio 21 d., o antrasis užsakymas buvo padarytas nedelsiant (2020 m. rugpjūčio 4 d.), kai tik paaiškėjo, jog finansavimo sutartis bus sudaryta, ir net nelaukiant jos sudarymo dienos (2020 m. rugpjūčio 10 d.) ir juo labiau – kol bus gautas avansinis mokėjimas (2020 m. rugpjūčio 24 d.).

Pareiškėjos vertinimu, ji nepažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų bei 17 straipsnio 3 dalies ir 37 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes nei de jure, nei de facto tiekėjų konkurencijos neapribojo, nes vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu savaime yra eliminuojama bet kokia tiekėjų konkurencija, o tiekėjų lygiateisiškumą, nediskriminavimą ir tarpusavio konkurenciją užtikrinti skirtos VPĮ nuostatos nėra taikomos, nes VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė šių taisyklių nesilaikyti.

Teigia, kad aplinkybė, jog Pirkimas buvo pagrįstai vykdytas neskelbiamų derybų būdu VPĮ 71 str. 1 d. 3 p. pagrindu, suteikė teisę pareiškėjai nepateikti atsakymo į tiekėjos UAB „Kavita“ pateiktą paklausimą ir sudaryti sutartį su pasiūlymą pateikusiu tiekėju, nepažeidžiant Pirkimo sąlygų reikalavimų ir VPĮ 36 str. 5 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, CPVA taip pat pažeidė objektyvumo principą, nes Sprendimas savo turiniu yra kone analogiškas Valstybės kontrolės išvadai, todėl spręstina, kad CPVA savarankiško tyrimo neatliko.

Pareiškėjos teigimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, priimtas pažeidžiant VAĮ 3 straipsnyje nustatyto objektyvumo principą, Sprendimas yra netinkamai motyvuotas, todėl laikytinas neteisėtu ir privalo būti panaikintas.

Pareiškėja nurodė, kad tariamas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo už jį taikyti finansinės korekcijos, nes jokia žala Europos Sąjungos ar nacionaliniams biudžetams padaryta nebuvo ir net negalėjo būti padaryta.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, nurodydama, kad su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos Pirkimas nepateko į tikrinimo imtį, todėl jo paskesnė patikra nebuvo atliekama. Pirkimo vertinimą atliko Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė (toliau – ir VK), kuri, audito metu nustatė, kad Perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą: 1) nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą; 2) Pirkimo dokumentuose nustatė konkurencijos neužtikrinančius ir tiekėjus diskriminuojančius techninės specifikacijos reikalavimus; 3) neatsakė į tiekėjo laiku pateiktą prašymą. Remiantis tuo, Projekte buvo užregistruotas Įtarimas apie pažeidimą ir pradėtas pažeidimo tyrimas.

Atsakovė nurodė, kad priešingai nei teigia pareiškėja, VPĮ nuostatų pažeidimas konstatuotas ne viso Pirkimo apimtyje, o tik dėl 2020 m. rugpjūčio 4 d. užsakyme nurodytų prekių ir jų kiekių. Atitinkamai, atsižvelgiant į šį pažeidimą buvo pritaikyta finansinė korekcija (25 proc.) ne nuo visos Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, o tik nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. užsakymo vertės.

Atsakovės teigimu, VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos yra aiškinamos siaurai ir taikomos išimtinais atvejais, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti kitais VPĮ numatytais pirkimo būdais, todėl perkančioji organizacija, prieš nuspręsdama dėl pirkimo būdo pasirinkimo (nagrinėjamu atveju – neskelbiamų derybų), turi įvertinti konkrečius aspektus ir tik esant jų visumai gali pasirinkti neskelbiamų derybų būdą atliekamam pirkimui.

Pažymi, kad Sutartis sudaryta 12 mėn. laikotarpiui, prekių pristatymo terminas yra ne vienkartinis, dalis prekių užsakyta ne skubiai po Sutarties įsigaliojimo, o po ilgo laikotarpio (antruoju Perkančiosios organizacijos Užsakymu prekės užsakytos po 3,5 mėn. nuo Sutarties sudarymo), todėl vertina, kad Perkančiajai organizacijai nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visą Pirkimo sąlygose numatytą prekių kiekį (t. y. 20 vnt. laringoskopo komplektų). Perkančioji organizacija, įvykdžiusi Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, savo veiksmais nedemonstravo jokios skubos, t. y. Sutarties vykdymo aplinkybės paneigia vienos iš būtinųjų sąlygų egzistavimą, pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo būdą.

Atsakovė nesutinka su Pareiškėjo argumentais, jog „Pirkimo objektu buvusios prekės faktiškai buvo užsakytos kiek vėliau ne dėl išnykusios skubos, o dėl objektyvių aplinkybių - „vėluojančio“ finansavimo“. Pažymi, kad „vėluojantis finansavimas“ nėra objektyvi aplinkybė, pateisinanti Perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą.

Atsakovės teigimu, perkančiosios organizacijos turi įsivertinti ir įsigyti tokį prekių (pvz.: medicininės įrangos ir priemonių) kiekį (pagrįstai vykdydamos neskelbiamas derybas), kad tokio kiekio pakaktų laikotarpiui, per kurį būtų vykdomas atviras konkursas, įvertinus pagreitintos procedūros taikymo galimybes. Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. veiklos ataskaitoje skelbiama, kad 2020 metais vidutinė tarptautinių pirkimų, atliekamų atviro konkurso būdu, procedūrų trukmė – 110,6 dienų. Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos ataskaitoje nurodytą vidutinę tarptautinių pirkimų, atliekamų atviro konkurso būdu, procedūrų trukmę bei VPĮ 60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą perkančiųjų organizacijų teisę skubius pirkimus vykdyti pagreitintų procedūrų būdu, daroma išvada, kad, taikant pagreitintas pirkimo procedūras, pirkimas, vykdomas atviro konkurso būdu, gali trukti apie 96 dienas.

Atsakovė pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų susijusių su procedūros užvilkinimu, akcentavo, kad pagal Pirkimo vykdymo metu galiojusio VPĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, rinkos konsultacijų atlikimas perkančiosioms organizacijoms buvo numatyta kaip galimybė, o ne pareiga. Pareiga tam tikrais atvejais vykdyti rinkos konsultacijas perkančiosioms organizacijoms taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d., įsigaliojus VPĮ pakeitimo įstatymui. Perkančioji organizacija yra ne vieną dešimtmetį veikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, todėl preziumuojama, kad įranga nebuvo įsigyjama pirmą kartą, atitinkamai Perkančiajai organizacijai turėjo būti žinoma ir rinka. Nagrinėjamo Pirkimo objektas negali būti grindžiamas ypatinga pirkimo objekto specifika, kadangi šiuo Pirkimu buvo įsigyjama įprasta, rinkoje egzistuojanti medicininė įranga.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, Sutartis su tiekėju buvo sudaryta 2020 m. balandžio 20 d., prekės pagal Sutartį pristatytos dalimis pagal Perkančiosios organizacijos užsakymus. Įvertinus faktinius duomenis, kad Sutarties vykdymo metu dalies prekių užsakymas tiekėjui buvo pateiktas 2020 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praėjus 105 dienoms nuo Sutarties sudarymo momento, vertinama, kad Perkančioji organizacija neskelbiamų derybų būdą, kiek tai susiję su užsakymuose įsigytu prekių kiekiu, pasirinko nepagrįstai. Tai paneigia itin didelės skubos realų egzistavimą. Perkančioji organizacija užsakymuose nurodytas prekes ir jų kiekius, galėjo įsigyti pasirinkdama labiau skaidrų pirkimo būdą, pvz. atvirą konkursą, jį atliekant pagal pagreitintas pirkimo procedūras.

Skubus Pirkimo procedūrų atlikimas savaime neužtikrina reikalingų paslaugų suteikimo pacientams, kadangi ligoninė aprūpinama reikalinga medicinos įranga būtent Sutarties vykdymo metu, t. y. pateikus tiekėjui užsakymą ir pastarajam pristačius įrangą Sutartyje nustatytais terminais.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad pareiškėjos teiginiai dėl finansinių galimybių vertinimo, neatitinka Pirkimo sąlygų ir Sutarties nuostatų. Sutarties 3.1 p. nurodytos apmokėjimo sąlygos: „Pirkėjas“ sumoka už pateiktas prekes gavus lėšas iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų. Negavus finansavimo, sutartis gali būti nutraukiama.“. Taigi, Perkančioji organizacija Sutartyje aiškiai nustatė, kad už pateiktas prekes bus atsiskaitoma gavus lėšas iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų, valstybės biudžeto lėšų, be to nustatyta ir galimybė nutraukti Sutartį, negavus finansavimo. Tiekėjas, pasirašydamas Sutartį, sutiko su šiomis sąlygomis.

Atsakovės teigimu, pareiškėja skunde nurodė, jog „Skubus Sutarties sudarymas Pareiškėjai užtikrino, jog tiekėjas bus įpareigotas vos tik gavęs Pareiškėjos užsakymą per 40 dienų pateikti užsakytą kiekį prekių, tačiau šiuos pareiškėjo teiginius paneigia pačios Perkančiosios organizacijos nustatytos Sutarties sąlygų 7.3 p., kas reiškia, kad tiekėjas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, nenurodant jokių priežasčių, o tik įspėjus prieš vieną mėnesį. Be to, nei Pirkimo, nei Sutarties sąlygose nebuvo jokių nuostatų, susijusių su prekių rezervavimu. Pažymi ir tai, kad rezervuoti prekę, tai reiškia iš anksto užsakyti ir turėti garantuotą teisę į prekę naudotis ja ar įsigyti ją vėliau. Šiuo atveju, Sutarties sudarymas dar nereiškia, kad prekė yra rezervuojama Perkančiajai organizacijai.

Pasisakydama dėl antrojo nustatyto pažeidimo atsakovė nurodė, kad Techninėje specifikacijoje nurodyta reikalavimų visuma (reikalavimų derinys) yra pritaikyta vieno konkretaus gamintojo „R. R. GmbH“ modeliui. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad nors Pirkime buvo pakviesti du tiekėjai (UAB „Medita“ ir UAB „Kavita“), pasiūlymą pateikė tik vienas Tiekėjas, prekiaujantis būtent gamintojo „R. R. GmbH“ prekėmis.

VPĮ 17 str. 1 d. nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, o 3 dalyje nurodyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. Perkančiajai organizacijai yra leidžiama nustatyti tokius techninės specifikacijos reikalavimus, kurie nėra draudžiami ir kurie bet kokiais būdais (tiesiogiai arba netiesiogiai) nelemtų neteisėtų padarinių.

Kadangi perkančioji organizacija dalyvauti Pirkime pakvietė ne vieną, o du tiekėjus, todėl privalėjo užtikrinti vienodas ir lygiateisiškas sąlygas abiem pakviestiems tiekėjams, kadangi tik tokiu atveju yra galimas realus, o ne tariamas konkurencijos užtikrinimas.

Perkančioji organizacija, nustačiusi reikalavimus parametrų deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo (Techninės specifikacijos) sąlygas pritaikiusi vienam gamintojo modeliui, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

Pasisakydamas dėl trečio pažeidimo Agentūra pažymi, kad Perkančioji organizacija privalėjo laikytis savo pačios patvirtintų ir tiekėjams pateiktų Pirkimo sąlygų bei VPĮ nuostatų.

Šalies argumentai

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nesilaikydama Pirkimo sąlygų nuostatų nepateikė atsakymo į tiekėjo UAB „Kavita“ laiku pateiktą prašymą. Nėra jokių duomenų, kad UAB „Kavita“ prašymas būtų nagrinėtas ar svarstytas.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos Skunde išdėstytais argumentais, kad Sprendimu pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga ir pažeidžia finansinių korekcijų taikymo tikslus, ir pažymi, jog pritaikyta finansinė korekcija yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga.

Vertindama atsakovės veiksmų objektyvumą pareiškėjos atžvilgiu bei pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumą, akcentuoja, kad finansinė korekcija nustatoma ne tik atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bet ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, CPVA, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimų pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas ir taikytos finansinės korekcijos procedūra buvo atlikta pažeidžiant Perkančiosios organizacijos teises ir interesus.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, ir jis atitinka VAĮ reikalavimus.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT04 ir 2022 m. vasario 2 d. sprendimo dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-48 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo išsprendimui.

2020 m. kovo 18 d. pareiškėjos viešųjų pirkimų komisija protokolu patvirtino Pirkimo sąlygas ir nusprendė pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Pirkimo objektas – laringoskopo komplektas (iki 20 vnt.). Pareiškėja pakvietė du tiekėjus UAB „Medita“ ir UAB „Kavita“ dalyvauti neskelbiamų derybų būdu vykdomame Pirkime ir pateikti pasiūlymus iki 2020 m. balandžio 3 d.

2020 m. balandžio 8 d. pareiškėja nusprendė UAB „Medita“ pasiūlymą pripažinti laimėjusiu ir 2020 m. balandžio 20 d. su ja sudarė Sutartį Nr. 14-20-0024.

2020 m. balandžio 21 d. pareiškėja pateikė užsakymą dėl įrangos 10 vienetų pagal Sutartį pateikimo. Įranga buvo pristatyta 2020 m. birželio 3 d.

2020 m. birželio 25 d. pareiškėja pateikė paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą.

2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėja pateikė antrąjį užsakymą pagal Sutartį dėl likusios įrangos pristatymo. Įranga buvo pristatyta 2020 m. rugsėjo 22 d..

2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“ sutartis Nr. J02-CPVA-V-11-0006, kurios pagrindu 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja gavo avansinį mokėjimą.

Valstybės kontrolė atliko Pirkimo vertinimą ir nustatė, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimą: 1) nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą; 2) Pirkimo dokumentuose nustatė konkurencijos neužtikrinančius ir tiekėjus diskriminuojančius techninės specifikacijos reikalavimus; 3) neatsakė į tiekėjo laiku pateiktą prašymą. Remiantis Valstybės kontrolės išvada Agentūra Projekte užregistravo Įtarimą apie pažeidimą Nr. IT04 ir per DMS 2021 m. gruodžio 14 d. pranešimu informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą bei paprašė per 2 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti paaiškinimus ir kitus (CPVA neteiktus, jei tokių yra) dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 16-3814 „Dėl įtarimų apie pažeidimus“ pateikė paaiškinimus dėl įtariamo pažeidimo.

2022 m. vasario 10 d. atsakovė priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT04 ir sprendimą dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-481.

Sprendime atsakovė konstatavo, kad: 1) Pareiškėja nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų Pirkimo būdą dėl Užsakyme nurodytų prekių ir jų kiekių, ir taip pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Pareiškėja prekes užsakė praėjus 105 dienoms nuo Sutarties sudarymo, ir tai, anot CPVA, paneigia itin didelės skubos realų egzistavimą; 2) Sprendimo dalyje dėl techninės specifikacijos konstatavo, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, 17 straipsnio 3 dalies ir 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją. Agentūros vertinimu nėra jokio pagrindo teigti, kad ankstesniais pirkimais įsigyti laringoskopai yra patikimi, o kiti rinkoje egzistuojantys laringoskopai yra nepatikimi. Projekto vykdytojas niekaip nepagrindė Techninėje specifikacijoje nustatytų parametrų poreikio ir nenurodė jokių argumentų, įrodančių, kad nustatyti parametrai buvo vienintelis būtinas sprendimas Pirkimo tikslui pasiekti; 3) Sprendimo dalyje dėl Pirkimo dokumentų paaiškinimo konstatavo, kad pareiškėja nesilaikė VPĮ 36 straipsnio 5 punkto bei Pirkimo sąlygų nuostatų dėl tiekėjų informavimo, tokiu būdu pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Agentūra vertino, kad tai, jog tiekėjas nepateikė pretenzijos, savaime nesuponuoja Perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo.Pažymėjo, kad kvietimą dalyvauti Pirkime buvo priėmę du tiekėjai, tačiau buvo gautas tik vienas Tiekėjo pasiūlymas, todėl konkurencijos Pirkime nebuvo.

Už pažeidimus buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. užsakymo pagal Sutartį vertės 9000,00 Eur su PVM ir 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės dalies, kiek tai nėra susiję su Užsakymu ir jo verte. Bendra netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 3150,00 Eur su PVM.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu pateikė skundą teismui. Skunde nurodo, kad pareiškėja iš viso nepadarė Sprendime konstatutuotų pažeidimų. Sprendimu pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga ir prieštarauja finansinių korekcijų tikslams.

Ginčui aktualioje VPĮ redakcijoje buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).

VPĮ 71 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos sąlygos, kada pirkimai gali būti vykdomi neskelbiamų derybų būdu. Viena iš sąlygų nustatyta 3 punkte - prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

Pagal VPĮ 72 straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija neskelbiamas derybas vykdo šiais etapais: 1) pasirinktus tiekėjus raštu kviečia pateikti pasiūlymus; 2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjų pašalinimo pagrindų, ar tiekėjai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus; 3) šio įstatymo 66 straipsnyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais ir prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus. Perkančioji organizacija neprivalo prašyti pateikti galutinio pasiūlymo tuo atveju, kai neskelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas; 4) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.

VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui nustatytų reikalavimų. Šių reikalavimų perkančioji organizacija taip pat gali nesilaikyti tarptautinio pirkimo atveju, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis.

VPĮ komentare yra nurodoma, kad pirkimą neskelbiamų derybų būdu galima vykdyti, tik tais atvejais, kai pirkimą būtina atlikti ypač skubiai. Ne bet kokios aplinkybės lemia neskelbiamų derybų taikymą, o tik tokios, į kurias reikia reaguoti su itin didele skuba. Itin didelė skuba turi būti aiškinama kaip situacija, kai pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais.

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką neskelbiamų derybų procedūra gali būti taikoma tik tada, kai įvykdomos trys kumuliacinės (taikomos kartu) sąlygos: a) turi įvykti nenumatomas įvykis; b) turi susidėti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų; c) turi būti priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Jei nenustatoma bent vienos iš nurodytų sąlygų, perkančiosios organizacijos negali nesilaikyti direktyvų nuostatų, susijusių būtent su paskelbimu apie pirkimą (Teisingumo Teismo 1992 m. kovo 18 d. Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-24/91, Rink. 1992, p. I- 1989; 1993 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-107/92, Rink. 1993, p. I-4655; kt.).

Nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai (žr. mutatis mutandis Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 20 d. Nutartį C. N. degli Ingegneri, C-352/12, nepaskelbtas Rinkinyje). Kita vertus, pabrėžtina, kad neskelbiamų derybų procedūra leidžiama tik tiems darbams, kurie neišvengiamai būtini siekiant nedelsiant reaguoti į šiuos nenumatytus įvykius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pasisakant dėl pažeidimo, kad Pirkimas nepagrįstai buvo vykdomas neskelbiamų derybų būdu, aktualu yra įvertinti faktinę situaciją, kuriai susiklosčius buvo priimtas sprendimas vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu.

2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės.

2020 m. kovo 4 d. Sveikatos apsaugos ministrao įsakymu Nr. V- 281 pareiškėja buvo priskirta prie pagrindinių ir paslaugų teikimą organizuojančių įstaigų, kurios funkcijos pandemijos laikotarpiu - diagnostikos ir gydymo paslaugų pacientams, kuriems įtariamas ir (ar) diagnozuotas koronavirusas, teikimas bei buvo paskirta organizuoti ir koordinuoti paslaugų teikimą Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį bei visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė apribojimus judėjimui per sieną ir šalies viduje, viešajam ir privačiam sektoriui, švietimo įstaigoms, taip pat priimti esminiai sprendimai dėl asmens sveikatos priežiūros bei socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbo organizavimo.

Viešųjų pirkimų tarnyba, Lietuvos Respublikoje paskelbus ekstremaliąją padėtį dėl koronaviruso plitimo, savo internetiniame puslapyje naujienų skiltyje 2020 m. vasario 26 d. paskelbė informacinį pranešimą „Dėl priemonių įsigijimo koronaviruso grėsmės suvaldymui“, kuriame pirkimų vykdytojams nurodė, kad teisės aktai nustato galimybę atlikti neskelbiamą pirkimą tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atveju, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju pirkimų vykdytojai turi įvertinti ir tai, ar pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais.

Sveikatos apsaugos ministerija 2020 m. kovo 17 d. raštu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793 pareiškėjai nurodė užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį. Rašte informuojama, kad šių prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš Europos Sąjungos fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų.

Ginčo atveju pareiškėjos Viešojo pirkimo komisija 2020 m. kovo 18 d. posėdyje patvirtino laringoskopo komplekto pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygų aprašą, nurodydama perkamų prekių kiekį iki 20 vnt. Teismas pažymi, jog atsakovė neginčija aplinkybių, kad perkamos priemonės yra susijusios su koronavirusu sergančių pacientų gydymu. Taip pat nėra ginčo, kad Sutarties vykdymas pateikiant pirmąjį užsakymą - 2020 m. balandžio 21 d., atitiko skubos aplinkybę.

Teismas pažymi, kad ginčo viešojo pirkimo paskelbimo metu ir sudarant sutartį su laimėtoju (2020 m. kovo-balandžio mėnesiais) nei gydymo įstaigos, nei visuomenė neturėjo patikimos ir patikrintos informacijos dėl galimos COVID-19 pandemijos eigos, susirgimų skaičiaus ir susirgusių asmenų ligos eigos sunkumo tikimybės, praktikos ir patirties dėl tokių ligonių gydymo, jo strategijos ir eigos, taip pat nebuvo vienareikšmių autoritetingų prognozių, ypač, kompleksinių, dėl situacijos, susijusios su tiekimo grandinėmis. COVID – 19 pandemijos situacija, kalbant apie sveikatos priežiūrą, buvo susijusi su neišvengiama būtinybe prognozuoti. Susiklosčiusi situacija buvo beprecedentė ir globali: buvo uždaromos valstybių sienos, apribojamas judėjimas valstybės viduje, draudžiami susitikimai net ir tarp skirtingų namų ūkių. Pandemija sąlygojo didelį susirgimų ir mirčių skaičių visame pasaulyje, tačiau konkretus galimas susirgimų skaičius konkrečioje vietovėje, susirgimų eiga, susirgimų piko laikotarpiai, ligonių, kuriems skubiai bus reikalingos įsigyjamos medicinos priemonės, skaičius buvo nežinomi.

Vertinant šių aplinkybių visumą yra matyti, kad ginčo situacijoje organizuojant viešąjį pirkimą buvo iškilusi dviejų vertybių: viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi ir visuomenės sveikatos apsaugos konkurencija.

Vien tai, kad vertinant situaciją iš dabarties pozicijų, gali būti padaryta išvada, jog dalies prekių įsigijimas galbūt galėjo būti atliktas taikant įprastines pirkimų procedūras ir nepaneigiant pacientų teisių, nepanaikina skubos situacijos viešojo pirkimo paskelbimo metu ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad perkančiosios organizacijos prognozės dėl prekių kiekių buvo akivaizdžiai neteisingos.

Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, taikymo komentaro 32.23 paragrafe yra nurodoma, kad COVID-19 krizė buvo nepaprastai ekstremali ir nenuspėjama. Komisija pažymėjo, kad didėjantis COVID-19 pacientų, kuriems reikalingas gydymas, skaičius ir ypatingas pandemijos vystymasis turėjo būti laikomas nenuspėjamu bet kuriai perkančiajai organizacijai. Konkrečių ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų poreikių, susijusių su gydymu, asmens apsaugos priemonėmis, ventiliatoriais, papildomomis lovomis ir papildoma intensyviosios terapijos bei ligoninių infrastruktūra, įskaitant visą reikalingą techninę įrangą, nebuvo galima numatyti ir suplanuoti iš anksto. Tuo pat metu reikėjo kuo greičiau patenkinti neatidėliotinus ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų poreikius (atsargos, paslaugos ir viešieji darbai).

Europos Komisijos komunikate 2020/C 108 I/01 „Europos Komisijos gairės, kaip naudotis viešųjų pirkimų sistema COVID-19 krizės sukeltos nepaprastosios padėties sąlygomis“ (prieiga per internetą: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX: 52020XC0401(05)&from=EN#ntr5-CI2020108LT.01000101-E0005) nurodoma, kad COVID-19 sukėlė sveikatos krizę, kuriai įveikti reikia greitų ir sumanių sprendimų – turime operatyviai spręsti klausimą, kaip patenkinti be galo padidėjusį panašių prekių ir paslaugų poreikį, kai tam tikros tiekimo grandinės yra sutrikdytos <...>; akivaizdu, kad nebuvo galima iš anksto numatyti ir suplanuoti konkrečių ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų poreikių teikti gydymo paslaugas, asmens apsaugos priemones, ventiliatorius, papildomas lovas ir papildomą intensyviąją priežiūrą bei ligoninių infrastruktūrą, įskaitant visą tam reikalingą techninę įrangą, todėl perkančiosioms organizacijoms tai yra įvykis, kurio nebuvo galima numatyti; <...> nėra abejonių, kad neatidėliotini ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų poreikiai (prekių, paslaugų ir viešųjų darbų) turi būti patenkinti kuo greičiau.“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai pasaulinei beprecedentei ekstremaliai situacijai, kuriai tiksliai prognozuoti nebuvo galimybių, perkančiajai organizacijai turėtų būti suteikta didesnė diskrecijos teisė, nes, priešingu atveju susidarytų situacija, kai, siekiant bet kokia kaina išvengti bet kokio viešųjų pirkimų principo pažeidimo kiltų grėsmė kitai vertybei – visuomenės sveikatai, kuriai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti teikiamas prioritetas.

Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais atvejais, kai sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti pakankamai informacijos, kuri leistų tiksliai prognozuoti situacijos kitimo dinamiką ir atlikti veiksmus, kurie tiek tinkamai atlieptų kylančius poreikius, tiek užtikrintų viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus tikslus, perkančiąsias organizacijas tikrinančių institucijų tikslu turėtų būti vertinimas, ar perkančioji organizacija akivaizdžiai nepiktnaudžiavo susiklosčiusia situacija, siekdama ja prisidengti tam, kad sudarytų sutartis tyčia vengdama skaidrumo ir lygiateisiškumo.

Vien tai, kad pareiškėja, jau sudariusi sutartį su prekių tiekėju, antrąjį užsakymą pateikė praėjus trims su puse mėnesiams nuo Sutarties sudarymo ir tai motyvavo lėšų stygiumi, uždelstu finansavimu, savaime nepaneigia skubos aplinkybės egzistavimo pirkimo paskelbimo metu. Pareiškėja antrąjį užsakymą dėl prekių pateikimo atliko iš karto, vos tik sužinojusi apie paskirtą finansavimą, todėl ginčo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad galėjo būti pasirinktas kitas viešųjų pirkimų būdas. Vėlesnis įrangos užsakymas nesudaro pagrindo pripažinti, kad išnyko pirkimo skubą lėmusios aplinkybės.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip nurodoma VPT viešai skelbiamoje (https://vpt.lrv.lt/lt/administracine-informacija/metines-veiklos-ataskaitos-1) 2020 m. veiklos ataskaitoje, 2020 metais vidutinė tarptautinių pirkimų, atliekamų atviro konkurso būdu, procedūrų trukmė buvo 110,6 dienų. Nors ši trukmė yra panaši į laikotarpio, per kurį buvo pateiktas antrasis užsakymas, trukmę (105 dienos), vien tai savaime neleidžia daryti išvados, jog perkančioji organizacija turėjo numatyti, jog dalį pirkimo buvo galima įvykdyti skelbiant įprastą pirkimą, nes vidutinė pirkimo procedūrų trukmė nereiškia, kad konkrečiu atveju terminas nebus ilgesnis dėl tiekėjų reiškiamų pretenzijų, skundų ar kitų aplinkybių, kurios, kaip jau buvo minėta, buvo sunkiai prognozuojamos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl vieno pirkimo objekto negali būti sudarytos kelios viešojo pirkimo sutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-469/2017). Todėl net ir tuo atveju, jei iš po sutarties sudarymo buvusios pandemijos eigos (2020 metų pavasarį-vasarą) pareiškėja būtų galėjusi padaryti išvadą, jog jos prognozės dėl skubiai reikalingų prekių kiekio nepasitvirtino, ji nebūtų galėjusi organizuoti įprastinių skelbiamų viešųjų pirkimų procedūrų nenutraukusi sutarties su neskelbiamų derybų vykdyto pirkimo laimėtoju, o tai savo ruožtu taip pat būtų pailginę pirkimų trukmę ir sukurtų nepateisinamai rizikingą situaciją, kai tam tikrą laikotarpį pareiškėja apskritai būtų neturėjusi sutarties dėl įrangos tiekimo.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja, vykdydama pirkimą neskelbiamų derybų būdu, neįvykdė pareigos įsivertinti reikalingos įrangos poreikius, atsižvelgiant į tai, kad galėjo kilti neprognozuojamai daug susirgimų, galimus įrangos trūkumus visame pasaulyje ar prekių pristatymo trukdžius.

Ginčijamame Sprendime nurodyta, kad pirkimo objektui nustatyti Techninėje specifikacijoje nurodyti reikalavimai (jų visuma) yra pritaikyta vieno konkretaus gamintojo „R. R. GnbH“ modeliui.

Įvertinusi šias aplinkybes atsakovė konstatavo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų ir 17 straipsnio 3 dalies bei ir 37 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą, nes, atsakovės vertinimu, buvo dirbtinai apribota tiekėjų konkurencija.

Pareiškėja savo skunde nurodo, kad pirkimus vykdant neskelbiamų derybų būdu, tiekėjų konkurencija yra de facto eliminuojama, todėl pažeidimas dėl tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir tarpusavio konkurencijos, negalėjo būti nustatytas, nes tai reglamentuojančios VPĮ normos nagrinėjamu atveju nėra taikomos. Pareiškėja taip pat nurodo, kad nėra duomenų, galinčių paneigti prielaidą, jog UAB „Kavita“ tokios charakteristikos įrangos negalėjo pateikti.

Vertindama šias aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui nustatytų reikalavimų.

Kaip matyti iš 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto (“kai neskelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas”), ir ko neginčija pati atsakovė, vykdant pirkimus neskelbiamų derybų būdu, pateikti pasiūlymus gali būti kviečiamas vienas tiekėjas, ir toks pasirinkimas atitiks įstatymo nuostatas. T. y., teisinis reglamentavimas įtvirtina galimybę tam tikru atveju (naudojant neskelbiamų derybų būdą) vykdyti pirkimą apskritai nesudarant jokios tiekėjų konkurencijos.

Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, vertinant, ar perkančiosios organizacijos elgesys sąlygojo konkurencijos ribojimą, susiklosčiusi situacija turi būti lyginama ne su hipotetiškai įmanomu geriausiu variantu, o su įstatyme įtvirtintu tai situacijai taikomu standartu.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo pripažinta, pareiškėja pagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų būdą ginčo pirkimui organizuoti. Taigi, vadovaujantis VPĮ nuostatomis, jai pakako kreiptis tik į vieną tiekėją, ir toks jos elgesys nebūtų laikomas prieštaraujančiu įstatymui, pažeidžiančiu lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus ar ribojančiu tiekėjų konkurenciją. Tai reiškia, kad ginčo atveju perkančiosios organizacijos elgesys ir jo nulemta situacija turi būti vertinami lyginant ją su ta, kuri būtų susiklosčiusi pakvietus tik vieną tiekėją.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pakvietė du tiekėjus pateikti pasiūlymus, ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sukūrė (kad ir hipotetinę) tiekėjų konkurenciją, t. y. ją padidino, o ne apribojo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad antrasis tiekėjas apskritai neturėjo galimybės (pats ar pasitelkęs kitus asmenis) patiekti pareiškėjos nurodytos įrangos, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados kad vien faktas, jog jis pasiūlymo nepateikė, savaime reiškia, jog jis buvo diskriminuojamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pateiktas aiškinimas, jog ir neskelbiamų derybų būdu organizuojamame pirkime perkančioji organizacija turi paruošti tokias technines specifikacijas, kurios tiktų visiems kviečiamiems tiekėjams, į kuriuo ji kreipiasi, de facto sukurtų tiekėjų konkurencijos ribojimą, o ne jos skatinimą, nes perkančiosios organizacijos, siekdamos apsidrausti nuo pažeidimo konstatavimo, kviestų pasiūlymus pateikti tik vieną tiekėją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neskelbiamos derybos organizuojamos, kai pirkimą yra būtina atlikti ypač skubiai, ir perkančioji organizacija apskritai gali neturėti laiko tyrimui, ar jos kviečiami tiekėjai turi realią galimybę patiekti techninę specifikaciją atitinkantį pirkimo objektą. Tokiu atveju, vėl, siekdama išvengti pažeidimo konstatavimo, perkančioji organizacija faktiškai būtų priversta sumažinti tiekėjų, į kuriuos kreipiasi skaičių, iki tų, kurių galimybėmis pateikti pirkimo objektą ji neabejoja, arba apsiriboti kreipimuisi į vienintelį tiekėją.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien aplinkybės, kad pareiškėjos parengta techninė specifikacija tiko vieno gamintojo prekei, o vienas iš tiekėjų, į kurį kreipėsi pareiškėja, nepateikė pasiūlymo, savaime nėra pakankamos konstatuoti pažeidimą dėl dirbtinį tiekėjų konkurencijos apribojimo, nes, vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu, yra leidžiama situacija, kai tiekėjų konkurencijos apskritai nėra (t. y. kreipiamasi tik į vieną tiekėją). Dėl šios priežasties perkančioji organizacija negali būti baudžiama už tai, kad savo noru padarė daugiau, nei įstatyme nustatytas elgesio minimalus standartas, ir pakvietė pasiūlymus pateikti du tiekėjus. Priešingas aiškinimas ne tik neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, bet, kaip jau ir buvo minėta, galėtų sukurti situacijas, kuomet perkančiosios organizacijos, siekdamos išvengti pažeidimų konstatavimo, kreiptųsi tik į vieną tiekėją.

Svarbu pažymėti ir tai, kad VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, nagrinėjamu atveju taip pat turi būti interpretuojama pasirinkto pirkimo būdo – neskelbiamų derybų – kontekste. Tai galėtų suponuoti aiškinimą, kad perkančioji organizacija, kuriai įstatymas suteikia teisę kreiptis į vieną tiekėją, turėtų nustatyti tokias technines specifikacijas, kad jos ne tik pasiektų pirkimo tikslą, bet ir kartu atitiktų kuo daugiau to tiekėjo turimų prekių.

Sprendime konstatuotas pažeidimas – nesilaikymas VPĮ 36 straipsnio 5 dalies bei Pirkimo sąlygų nuostatų dėl tiekėjų informavimo, tokiu būdu pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalies įtvirtintą skaidrumo principą.

VPĮ 36 straipsnio 5 dalis nustato, kad, jeigu papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos paprašoma laiku, perkančioji organizacija ją pateikia visiems tiekėjams ne vėliau kaip likus 6 dienoms, supaprastinto pirkimo atveju – 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais, kaip nustatyta šio įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnio 7 dalyje, šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo pagreitintų procedūrų atvejais – 3 dienos.

Teismas pažymi, kad pripažinus, jog Pirkimas pagrįstai buvo vykdomas neskelbiamų derybų būdu, aptartų normų ir išaiškinimų pagrindu, kurie teismo buvo pateikti analizuojant pažeidimą dėl techninės specifikacijos, teismas pažymio, kad pareiškėja turėjo teisę nesilaikyti VPĮ nuostatų.

Teisėjų kolegijos vertinimu CPVA nepagrįstai konstatavo VPĮ 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kadangi vien neskelbiamų derybų būdas paneigia galimybę taikyti šiuos principus Pirkimo procedūrų metu.

Teismas, įvertinęs UAB „Kavita“ paklausimą pažymi ir tai, kad ji nesiekė išsiaiškinti neaiškias pirkimo sąlygas, o siekė, kad pareiškėja tikslintų pirkimo objekto specifikaciją. Pagal Pirkimo sąlygų 32 punktą perkančioji organizacija buvo įsipareigojusi atsakyti į tiekįjų prašymus paaiškinti pirkimo dokumentus, bet nebuvo įsipareigojusi tikslinti perkamos įrangos specifikacijos pagal tiekėjų pageidavimus. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja nesilaikė pirkimo dokumentų.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėja Pirkimą pagrįstai vykdė neskelbiamų derybų būdu, o VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikė teisę nepateikti atsakymo į tiekėjos UAB „Kavita“ pateiktą paklausimą ir sudaryti sutartį su pasiūlymą pateikusiu tiekėju, nepažeidžiant Pirkimo sąlygų reikalavimų ir VPĮ 36 straipsnio 5 dalies.

Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepagrįstai konstatavo pažeidimus, netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, todėl Sprendimas yra naikinamas.

Panaikinus Sprendimą dėl pažeidimų, nelieka pagrindo taikyti finansines korekcijas, todėl Sprendimas dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-48 irgi naikintinas.

Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai nekeičia sprendimo rezultato, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja 2022 m. lapkričio 11 d. prašyme nurodo patyrusi 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, prie kurių priskaičiuota pareiškėjos sumokėta 30 Eur žyminio mokesčio suma. Pareiškėjos pateiktame Glimsted 2022 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. GLM-VT-2022/939 nurodyta, kad pareiškėja atsiskaitė už šioje byloje suteiktas teisines paslaugas 2022 m. balandžio 28 d. bendrai sumokėdama 55 570,30 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras BER 2008906 ir BER 2008978.

LVAT savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sprendžiama pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Našta pagrįsti ir įrodyti atstovavimo išlaidas tenka prašymą jas priteisti teikiančiam asmeniui (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Todėl atitinkamos išlaidos gali būti nepriteisiamos, jei pareiškėjas nepateikia pakankamai jas pagrindžiančių įrodymų. Pagal LVAT praktiką, ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, iš esmės įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (LVAT 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012); prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (LVAT 2010-10-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A146–2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (LVAT 2011-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A756–34/2011); šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (LVAT 2011-08-29 nutartis administracinėje byloje AS62–521/2011).

Pažymėtina tai, kad tiek pareiškėjos prašyme priteisti išlaidas, tiek pridėtose PVM sąskaitose faktūrose BER 2008906 ir BER 2008978 nurodytos sumos už teisines paslaugas, tačiau pareiškėjai suteiktos teisinės paslaugos nėra detalizuotos, todėl nėra galimybės patikrinti jų pagrįstumo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio aspektu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos patirtos išlaidos už teisines paslaugas nepriteistinos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi byloje yra nusprendęs grąžinti pareiškėjai 7 Eur permokėto žyminio mokesčio, todėl pareiškėjai iš atsakovės priteistina tik 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą tenkinti.

Panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. vasario 10 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT04 ir 2022 m. vasario 2 d. sprendimą dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-48.

Priteisti pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės naudai iš viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 27 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė