- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- eA-1341-552/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01112-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- Viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė
- Atsakovas
- Centrinė projektų valdymo agentūra
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ (po reorganizacijos – viešoji įstaiga „Klaipėdos universiteto ligoninė“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ skundą atsakovui viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“ dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ (po reorganizacijos – VšĮ „Klaipėdos universiteto ligoninė“) (toliau – ir pareiškėjas, Ligoninė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2022 m. vasario 10 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT04 (toliau – ir Sprendimas dėl pažeidimo) ir 2022 m. vasario 2 d. sprendimą dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-48 (toliau – ir Sprendimas dėl lėšų grąžinimo).
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad CPVA pareiškėjo įgyvendinamame projekte „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“ (toliau – ir Projektas) konstatavo pažeidimus: 1) Pirkimo būdo pasirinkimo, 2) techninės specifikacijos, 3) pirkimo dokumentų paaiškinimo. Sprendimu dėl pažeidimo nustatyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija, bendra CPVA nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma – 3 150,00 Eur su PVM. Sprendimo pagrindu CPVA priėmė Sprendimą dėl lėšų grąžinimo. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas dėl pažeidimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, o finansinė korekcija dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) pažeidimų pritaikyta nepagrįstai. Finansinė korekcija buvo neproporcinga ir prieštaravo finansinių korekcijų tikslams.
2.2. Ligoninė Pirkimą pagrįstai vykdė neskelbiamų derybų būdu, techninės specifikacijos sąlygas pritaikydama vienam gamintojo modeliui nepažeidė VPĮ nuostatų, neturėjo pareigos atsakyti į tiekėjo paklausimą, dėl ko nepažeidė VPĮ 36 straipsnio 5 dalies ir Pirkimo sąlygų nuostatų dėl tiekėjų informavimo. Jeigu Sprendime dėl pažeidimo nurodyti pažeidimai būtų konstatuoti teismo, tokie pažeidimai privalėtų būti kvalifikuojami formaliais, o pritaikyta finansinė korekcija – neproporcinga.
2.3. Pareiškėjas įsivertino reikalingos įrangos poreikius dėl Covid-19 ir nedelsdamas pradėjo pasirengimą įrangos pirkimo procedūroms. Sutarties trukmė ir faktinis prekių užsakymo laikas neturi įtakos sprendžiant dėl pirkimo būdo (neskelbiamos derybos) pasirinkimo teisėtumo. Ligoninė Pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu vykdė pagrįstai ir laikydamasi teisės aktų keliamų reikalavimų, o CPVA pažeidimo tyrimą atliko aplaidžiai ir pažeisdama objektyvumo principą.
2.4. Ligoninė nepažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų bei 17 straipsnio 3 dalies ir 37 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes tiekėjų konkurencijos neapribojo.
2.5. CPVA pažeidė objektyvumo principą, nes Sprendimas dėl pažeidimo yra analogiškas Valstybės kontrolės išvadai, CPVA savarankiško tyrimo neatliko. Sprendimas taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 8 straipsnių reikalavimų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas CPVA atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Pareiškėjo pirkimas nepateko į tikrinimo imtį, todėl jo paskesnė patikra nebuvo atliekama. Pirkimo vertinimą atliko Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė (toliau – ir VK), kuri audito metu nustatė pažeidimus. VPĮ nuostatų pažeidimas konstatuotas ne viso pirkimo apimtyje, o tik dėl 2020 m. rugpjūčio 4 d. užsakyme nurodytų prekių ir jų kiekių. Todėl finansinė korekcija buvo pritaikyta ne nuo visos pirkimo sutarties vertės, o tik nuo minėto užsakymo vertės.
3.2. Ligoninei nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visą pirkimo sąlygose numatytą prekių kiekį (t. y. 20 vnt. laringoskopo komplektų). Ligoninė, įvykdžiusi pirkimą neskelbiamų derybų būdu, savo veiksmais nedemonstravo jokios skubos, t. y. Sutarties vykdymo aplinkybės paneigia vienos iš būtinųjų sąlygų egzistavimą, pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo būdą.
3.3. Dėl procedūrų vilkinimo atsakovas akcentavo, kad rinkos konsultacijų atlikimas perkančiosioms organizacijoms buvo numatyta kaip galimybė, o ne pareiga. Ligoninė įrangą ne pirmą kartą įsigijo įrangą, todėl jai turėjo būti žinoma ir rinka. Nagrinėjamo pirkimo objektas negali būti grindžiamas ypatinga pirkimo objekto specifika, kadangi buvo įsigyjama įprasta, rinkoje egzistuojanti medicininė įranga. Ligoninė neskelbiamų derybų būdą, kiek tai susiję su užsakymuose įsigytu prekių kiekiu, pasirinko nepagrįstai.
3.4. Pareiškėjo argumentai dėl finansinių galimybių vertinimo neatitiko Pirkimo sąlygų ir Sutarties nuostatų. Pareiškėjas aiškiai nustatė, kad už pateiktas prekes bus atsiskaitoma gavus lėšas iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų, valstybės biudžeto lėšų, be to nustatyta ir galimybė nutraukti Sutartį, negavus finansavimo. Tiekėjas sutiko su šiomis sąlygomis.
Šalies argumentai
3.5. Pareiškėjo teiginius, kad skubus sutarties sudarymas užtikrino, jog tiekėjas buvo įpareigotas vos tik gavęs užsakymą per 40 dienų pateikti užsakytą kiekį prekių, paneigė pačios Ligoninės nustatytos sutarties sąlygų 7.3 punktas, pagal kurį tiekėjas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nenurodant jokių priežasčių, o tik įspėjus prieš vieną mėnesį. Be to, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta sąlygų dėl prekių rezervavimo, o sutarties sudarymas dar nereiškia, kad prekė yra rezervuojama Ligoninei.
3.6. Techninėje specifikacijoje nurodyta reikalavimų visuma (reikalavimų derinys) pritaikyta vieno konkretaus gamintojo modeliui.
3.7. Kadangi Ligoninė dalyvauti Pirkime pakvietė du tiekėjus, ji privalėjo užtikrinti vienodas ir lygiateisiškas sąlygas abiem pakviestiems tiekėjams, o to nepadariusi, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.
3.8. Pasisakydamas dėl trečio pažeidimo CPVA pažymėjo, kad Ligoninė privalėjo laikytis savo pačios patvirtintų ir tiekėjams pateiktų pirkimo sąlygų bei VPĮ nuostatų.
3.9. Pareiškėjas, nesilaikydamas pirkimo sąlygų, nepateikė atsakymo į tiekėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kavita“ laiku pateiktą prašymą. Byloje nepateikta duomenų, kad UAB „Kavita“ prašymas būtų nagrinėtas ar svarstytas.
Atsiliepimas
3.10. Atsakovas nurodė, kad pritaikyta finansinė korekcija yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino CPVA Sprendimą dėl pažeidimo ir Sprendimą dėl lėšų grąžinimo (toliau kartu – ir Sprendimai). Pirmosios instancijos teismas taip pat pareiškėjui iš atsakovo priteisė 27 Eur žyminio mokesčio.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:
5.1. 2020 m. kovo 18 d. Ligoninės viešųjų pirkimų komisija protokolu patvirtino Pirkimo sąlygas ir nusprendė pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Pirkimo objektas – laringoskopo komplektas (iki 20 vnt.). Pareiškėjas pakvietė du tiekėjus dalyvauti neskelbiamų derybų būdu vykdomame Pirkime ir pateikti pasiūlymus iki 2020 m. balandžio 3 d.
5.2. 2020 m. balandžio 8 d. pareiškėjas nusprendė UAB „Medita“ pasiūlymą pripažinti laimėjusiu ir 2020 m. balandžio 20 d. su ja sudarė Sutartį Nr. 14-20-0024 (toliau – ir Sutartis). 2020 m. balandžio 21 d. pareiškėjas pateikė užsakymą dėl įrangos pagal Sutartį pateikimo. Įranga buvo pristatyta 2020 m. birželio 3 d. 2020 m. birželio 25 d. pareiškėjas pateikė paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas pateikė antrąjį užsakymą pagal Sutartį dėl likusios įrangos pristatymo. Įranga buvo pristatyta 2020 m. rugsėjo 22 d. 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas gavo avansinį mokėjimą.
5.3. VK atliko Pirkimo vertinimą ir nustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą: 1) nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą; 2) Pirkimo dokumentuose nustatė konkurencijos neužtikrinančius ir tiekėjus diskriminuojančius techninės specifikacijos reikalavimus; 3) neatsakė į tiekėjo laiku pateiktą prašymą. Remiantis šia išvada CPVA Projekte užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT04, informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą bei paprašė pateikti paaiškinimus ir kitus dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 16-3814 pateikė paaiškinimus. 2022 m. vasario 10 d. atsakovas priėmė Sprendimą dėl pažeidimo ir Sprendimą dėl lėšų grąžinimo. Už pažeidimus Ligoninei buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. užsakymo vertės 9 000,00 Eur su PVM ir 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės dalies, kiek tai nėra susiję su užsakymu ir jo verte. Bendra netinkamų finansuoti išlaidų suma sudarė 3 150,00 Eur su PVM.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, VPĮ (71–72 str.), nuostatas, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atkreipė dėmesį, kad ginčo atveju Ligoninės Viešojo pirkimo komisija 2020 m. kovo 18 d. posėdyje patvirtino laringoskopo komplekto pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygų aprašą, nurodydama perkamų prekių kiekį iki 20 vnt. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčijo, jog perkamos priemonės susijusios su koronavirusu sergančių pacientų gydymu. Taip pat nėra ginčo, kad Sutarties vykdymas pateikiant pirmąjį užsakymą – 2020 m. balandžio 21 d., atitiko skubos aplinkybę.
7. Teismas sprendė, kad ginčo situacijoje organizuojant viešąjį pirkimą buvo iškilusi dviejų vertybių: VPĮ įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi ir visuomenės sveikatos apsaugos konkurencija. Tačiau vien aplinkybė, kad šiuo metu vertinant buvusią situaciją, gali būti padaryta išvada, jog dalies prekių įsigijimas galbūt galėjo būti atliktas taikant įprastines pirkimų procedūras ir nepaneigiant pacientų teisių, nepanaikina skubos situacijos viešojo pirkimo paskelbimo metu ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad perkančiosios organizacijos prognozės dėl prekių kiekių buvo akivaizdžiai neteisingos. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai pasaulinei beprecedentei ekstremaliai situacijai, kuriai tiksliai prognozuoti nebuvo galimybių, perkančiajai organizacijai turėtų būti suteikta didesnė diskrecijos teisė, nes, priešingu atveju susidarytų situacija, kai, siekiant bet kokia kaina išvengti bet kokio viešųjų pirkimų principo pažeidimo kiltų grėsmė kitai vertybei – visuomenės sveikatai, kuriai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti teikiamas prioritetas. Teismo vertinimu, kai sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti pakankamai informacijos, kuri leistų tiksliai prognozuoti situacijos kitimo dinamiką ir atlikti veiksmus, kurie tiek tinkamai atlieptų kylančius poreikius, tiek užtikrintų viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus tikslus, perkančiąsias organizacijas tikrinančių institucijų tikslu turėtų būti vertinimas, ar perkančioji organizacija akivaizdžiai nepiktnaudžiavo susiklosčiusia situacija, siekdama ja prisidengti tam, kad sudarytų sutartis tyčia vengdama skaidrumo ir lygiateisiškumo.
8. Vien tai, kad Ligoninė, jau sudariusi Sutartį su prekių tiekėju, antrąjį užsakymą pateikė praėjus trims su puse mėnesiams nuo Sutarties sudarymo ir tai motyvavo lėšų stygiumi, uždelstu finansavimu, savaime nepaneigia skubos aplinkybės egzistavimo pirkimo paskelbimo metu. Pareiškėjas antrąjį užsakymą dėl prekių pateikimo atliko iš karto, vos tik sužinojęs apie paskirtą finansavimą, todėl ginčo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad galėjo būti pasirinktas kitas viešųjų pirkimų būdas. Vėlesnis įrangos užsakymas nesudaro pagrindo pripažinti, kad išnyko pirkimo skubą lėmusios aplinkybės.
9. Vidutinė pirkimo procedūrų trukmė nereiškia, kad konkrečiu atveju terminas nebus ilgesnis dėl tiekėjų reiškiamų pretenzijų, skundų ar kitų aplinkybių, kurios, kaip jau buvo minėta, buvo sunkiai prognozuojamos. Be to, net jei Ligoninė būtų galėjusi padaryti išvadą, kad jos prognozės dėl skubiai reikalingų prekių kiekio nepasitvirtino, ji nebūtų galėjusi organizuoti įprastinių skelbiamų viešųjų pirkimų procedūrų nenutraukusi sutarties su neskelbiamų derybų vykdyto pirkimo laimėtoju, o tai būtų pailginę pirkimų trukmę ir sukurtų nepateisinamai rizikingą situaciją, kai tam tikrą laikotarpį pareiškėjas net neturėtų sutarties dėl įrangos tiekimo.
10. Apibendrindamas teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog Ligoninė neįvykdė pareigos įsivertinti reikalingos įrangos poreikius.
11. Pripažinus, kad pareiškėjas pagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų būdą ginčo pirkimui organizuoti, teismas sprendė, kad Ligoninei pakako kreiptis tik į vieną tiekėją, ir toks elgesys nelaikomas pažeidžiančiu lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus ar ribojančiu tiekėjų konkurenciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pakvietė du tiekėjus pateikti pasiūlymus, ir tai, teismo vertinimu, sukūrė (kad ir hipotetinę) tiekėjų konkurenciją, t. y. ją padidino, o ne apribojo. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, kad antrasis tiekėjas neturėjo galimybės (pats ar pasitelkęs kitus asmenis) pateikti pareiškėjo nurodytos įrangos, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados kad vien faktas, jog jis pasiūlymo nepateikė, savaime reiškia, jog jis buvo diskriminuojamas.
12. CPVA vertinimas, kad ir neskelbiamų derybų būdu organizuojamame pirkime perkančioji organizacija turi paruošti tokias technines specifikacijas, kurios tiktų visiems kviečiamiems tiekėjams, į kuriuo ji kreipiasi, sukurtų tiekėjų konkurencijos ribojimą, o ne jos skatinimą, nes perkančiosios organizacijos, siekdamos apsidrausti nuo pažeidimo konstatavimo, kviestų pasiūlymus pateikti tik vieną tiekėją. Be to, neskelbiamos derybos organizuojamos, kai pirkimą būtina atlikti ypač skubiai, ir perkančioji organizacija gali neturėti laiko tyrimui, ar jos kviečiami tiekėjai turi realią galimybę patiekti techninę specifikaciją atitinkantį pirkimo objektą. Teismas sprendė, kad vien aplinkybės, jog pareiškėjo parengta techninė specifikacija tiko vieno gamintojo prekei, o vienas iš tiekėjų, į kurį kreipėsi pareiškėja, nepateikė pasiūlymo, savaime nėra pakankamos konstatuoti pažeidimą dėl dirbtinį tiekėjų konkurencijos apribojimo, nes, vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu, yra leidžiama situacija, kai tiekėjų konkurencijos apskritai nėra (t. y. kreipiamasi tik į vieną tiekėją). Dėl šios priežasties perkančioji organizacija negali būti baudžiama už tai, kad savo noru padarė daugiau, nei įstatyme nustatytas elgesio minimalus standartas, ir pakvietė pasiūlymus pateikti du tiekėjus.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pripažinus, kad Pirkimas pagrįstai buvo vykdomas neskelbiamų derybų būdu, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo teisę nesilaikyti VPĮ nuostatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, CPVA nepagrįstai konstatavo VPĮ 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kadangi vien neskelbiamų derybų būdas paneigia galimybę taikyti šiuos principus Pirkimo procedūrų metu.
14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas Pirkimą pagrįstai vykdė neskelbiamų derybų būdu, o VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikė teisę nepateikti atsakymo į tiekėjo UAB „Kavita“ pateiktą paklausimą ir sudaryti sutartį su pasiūlymą pateikusiu tiekėju.
15. Vertindamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (900 Eur) atlyginimo, teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad suinteresuotai dėl išlaidų atlyginimo šaliai yra nustatyta pareiga kartu su prašymu atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas pateikti jas (jų apskaičiavimą) patvirtinančius įrodymus. Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir pagrįstas. Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek pareiškėjo prašyme priteisti išlaidas, tiek pridėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos už teisines paslaugas, tačiau pareiškėjui suteiktos teisinės paslaugos nėra detalizuotos, todėl nėra galimybės patikrinti jų pagrįstumo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, aspektu. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
16. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi byloje yra nusprendęs grąžinti pareiškėjui 7 Eur permokėto žyminio mokesčio, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina tik 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
III.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
18.1. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant skundą, atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
18.2. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas (930 Eur).
Atsiliepimas
19. Atsakovas CPVA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, taip pat atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo.
20. CPVA pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. CPVA, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo, pažymi, kad siekiant, jog teismas priteistų turėtas bylinėjimosi išlaidas, būtina pagrįsti jų realumą, t. y. kad už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
20.2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvios galimybės patikrinti pareiškėjo patirtų išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas pagrįstumo, kadangi pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė, kokios konkrečiai advokato teisinės paslaugos jam buvo suteiktos, ir kodėl pareiškėjas už jas sumokėjo būtent 900 Eur. Pareiškėjo pateiktuose bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose privalėjo būti nurodyta ne tik bendra suma už advokato suteiktas teisines paslaugas, tačiau ir išsami advokato suteiktų teisinių paslaugų detalizacija, atskirai nurodant sumą už kiekvieną advokato suteiktų teisinių paslaugų sudedamąją dalį (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą ir t. t.). Ligoninės atstovai jokios advokato suteiktų teisinių paslaugų detalizacijos į bylą nepateikė, o apsiribojo abstrakčiu suteiktų paslaugų apibūdinimu – „teisinės paslaugos“. Pareiškėjas į bylą nepateikė kitų rašytinių įrodymų, iš kurių pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs nustatyti ir įvertinti „teisinių paslaugų“ sudedamąsias dalis. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad 900 Eur išlaidos advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti buvo skirtos skundo parengimui ir pateikimui teismui, tačiau tuo pačiu pažymima apie nuotoliniu būdu vykusį teismo posėdį, kuris truko 45 min. 12 sek. Taigi, net pats pareiškėjas nėra tikras, ar 900 Eur savo atstovams sumokėjo vien tik už skundo parengimą ir pateikimą teismui, ar už advokatų ir advokato padėjėjo suteiktas kompleksines teisines paslaugas, į kurias įeina tiek susipažinimas su pareiškėjo ir kitų institucijų pateiktais dokumentais ir duomenimis, skundo parengimas ir pateikimas teismui, atstovavimas posėdyje bei kitos būtinos ir su byla susijusios teisinės paslaugos.
20.3. Teismas ex officio paskirsto tik žyminį mokestį. Atsakovo vertinimu, tai reiškia, kad kitas civilinėje ar administracinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, siekdamos, kad jos būtų priteistos iš pralaimėjusios bylą šalies, privalo pagrįsti pačios proceso šalys. Proceso šalims to tinkamai nepadarius, teismas ex officio neturi teisės to daryti už pačias proceso šalis. Kadangi pareiškėjas byloje neįrodė, kokios konkrečiai advokato teisinės paslaugos jam buvo suteiktos byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisė tik 23 Eur žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
20.4. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų per se nėra laikytinas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pagrindžiančiu įrodymu. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas nurodė, jog visos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, išskyrus žyminį mokestį, buvo skirtos skundui parengti, neįrodo fakto, kad pareiškėjas pateikė suteiktų teisinių paslaugų detalizaciją.
20.5. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad PVM sąskaitos-faktūros, kuriomis grindžiamas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, buvo išrašytos dar 2022 m. kovo 16 d. ir 2022 m. balandžio 14 d., o apmokėtos vienu mokėjimu 2022 m. balandžio 28 d. Tai reiškia, kad Ligoninės atstovai iš anksto nusprendė, kiek ir kokių konkrečių teisinių paslaugų reikės, skundžiant atsakovo priimtus sprendimus, todėl paprašė pareiškėjo visų 20 administracinių bylų, nagrinėjamų teisme, biudžetą apmokėti iš karto.
Atsiliepimas
20.6. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu atlyginti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi pareiškėjas yra viešasis juridinis asmuo, kurio steigėja ir vienintelė dalininkė yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Pareiškėjas turi visus pajėgumus atstovauti save teisminiame ginče, todėl jam nebuvo būtina pasitelkti advokato pagalbos. Atsakovas pabrėžia, kad Ligoninėje veikia Teisės skyrius. Įvertinęs ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, atsakovas pažymi, kad byla nėra itin sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektu. Pareiškėjas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atsisakė pareiškėjui iš atsakovo priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidoms už suteiktas teisines paslaugas atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu sprendime nurodė, kad tiek pareiškėjo prašyme priteisti išlaidas, tiek pridėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos už teisines paslaugas, tačiau pareiškėjui suteiktos teisinės paslaugos nėra detalizuotos, todėl nėra galimybės patikrinti jų pagrįstumo.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir pažymi, kad teismas neįvertino visų šiuo aspektu aktualių aplinkybių ir nesivadovavo aktualia teismų praktika.
24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.) Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
25. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos, be kita ko, išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
26. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8 punkte nurodytas ir pavyzdinis teikiamų teisinių paslaugų sąrašas su tokioms paslaugoms taikomais koeficientais.
27. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1709-492/2021 ir kt.).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgus į realumo kriterijų, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turi būti sumokėta, be kita ko, bylą laimėjusi šalis turi teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
29. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (toliau – ir LAT), aiškindamas CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra nurodęs, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (žr. LAT 2017 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-686/2017 31 p.). Plėtodamas šį aiškinimą, LAT taip pat yra konstatavęs, kad advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (žr. LAT 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 24 p.). Apibendrindamas ankstesnę kasacinio teismo praktiką, LAT 2017 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017, pažymėjo, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Taigi pagal LAT suformuotą praktiką advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys; be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos. Pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (žr. LAT 2020 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-421/2020). Ši LAT praktika taikoma ir LVAT praktikoje (2022 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-486-556/2022; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-582-629/2022).
30. Teisėjų kolegija, aptariamu įrodymų vertinimo aspektu patikrinusi apskųstąją pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog nagrinėjamoje byloje jis patyrė konkrečias ir realias išlaidas. Pareiškėjas su 2022 m. lapkričio 11 d. prašymu, grįsdamas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, pateikė: 2022 m. kovo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija BER Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo prašoma atlyginti 50 549,05 Eur už „teisines paslaugas“ ir 2022 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija BER Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo prašoma atlyginti 5 021,25 Eur taip pat už „teisines paslaugas“, bei „SEB“ banko 2022 m. balandžio 28 d. patvirtinimą apie lėšų (55 570,30 Eur) įskaitymą, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „Dok. Nr. Dok. Data Suma (duomenys neskelbtini) 2022.03.16 50549.05 (duomenys neskelbtini) 2022.04.14 5021.25“, be to, 2022 m. lapkričio 11 d. Advokatų kontoros Glimsted Bernotas ir partneriai vyr. buhalterės raštą Nr.GLM-PT-2022/939, kuriame patvirtinama, jog VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiskaitė už teisines paslaugas, suteiktas šioje administracinėje byloje – 900 Eur už skundo parengimą ir pateikimą teismui, tame tarpe 30 Eurų už žyminį mokestį. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto suteiktas teisines paslaugas ir gautą apmokėjimą detalizuojančio 2022 m. lapkričio 11 d. rašto galima nustatyti, kokias konkrečias advokato teisines paslaugas pareiškėjas gavo ir kokio dydžio išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas realiai patyrė. Šis pareiškėjo pateiktas raštas kartu su PVM sąskaitomis faktūromis ir mokėjimo nurodymu yra pakankami bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtinantys įrodymai.
31. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą, dėl kurio nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 146 str. 1 d.).
32. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už skundo parengimą, patirtos pirmosios instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, įvertinusi byloje kilusio ginčo priežastis, jo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, pobūdį, trukmę ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju buvo pakankamas pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovo dar 870 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nutartimi byloje yra nusprendęs grąžinti pareiškėjui 7 Eur permokėto žyminio mokesčio , o skundžiamu sprendimu priteisė 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Nors pareiškėjas yra nurodęs, jog patyrė 930 Eur išlaidas, tačiau jau minėtas Advokatų kontoros Glimsted Bernotas ir partneriai vyr. buhalterės 2022 m. lapkričio 11 d. raštas nurodo, kad žyminio mokesčio suma yra įskaičiuota į bendrą 900 Eur sumą.
33. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, susijusi su išlaidų paskirstymu, keičiama.
34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
35. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
36. Byloje nustatyta, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinėje instancijoje pabaigos pareiškėjas nėra pateikęs jokių kitų išlaidas patvirtinančių dokumentų, išskyrus SEB banko 2023 m. sausio 9 d. mokėjimo nurodymo Nr.(duomenys neskelbtini) patvirtinimą, kad pareiškėjas sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
37. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjui iš atsakovo priteistina sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ (po reorganizacijos – viešoji įstaiga „Klaipėdos universiteto ligoninė“) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3 pastraipą pakeisti, išdėstant ją taip: „Priteisti pareiškėjui viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei iš viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 870 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.“
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui viešajai įstaigai Klaipėdos universiteto ligoninei iš viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.