Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-868-603/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-25
Bylos Nr.: e2A-868-603/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-03146-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
Ieškovas: N. J., R. J.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Arkada“
Trečiasis asmuo: S. P., A. P., E. Č., N. Č., J. M., I. M., R. M., N. K., S. J., O. J., A. J., J. Š., R. G., A. S., L. A., V. S., E. S., L. S., A. A., Vitalija V

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-868-603/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03146-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.6.10.2.1.; 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. J. ir R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų N. J. ir R. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arkada“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – S. P., A. P., E. Č., N. Č., J. M. (J. M.), I. M., R. M., N. K., S. J., O. J., A. J., J. Š., R. G., A. S. (A. S.), L. A., V. S., E. S., L. S., A. A., A. A., Vitalija V. P., P. V., V. D., K. V., V. V., D. S., R. S., I. J., T. P., S. P., A. J., J. H., A. M.-L., Ž. P., V. D., K. J., R. L., G. U., D. M., R. M., P. B., M. V., A. K.-K., I. K., L. M., M. S., D. S., M. J., R. L., A. V., R. Š., L. B., M. B., N. K., R. K., V. K., M. U., R. B. (R. B.), D. K., M. B., A. G. S., J. V. S., R. S., J. T., L. G., R. K., E. K.-Š., K. A., D. A., A. D., E. D., M. D., A. J., L. U., A. G., J. M. (J. M.), J. I., I. R., I. M., A. G., R. G., V. Š., T. K., A. B., V. B., V. Z., O. K., K. G., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai N. J.ir R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti solidariai ieškovams iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arkada“ 8901,70 Eur nuotolius, 5 proc. procesines palūkanas ir atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad:

1.1. jiems nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). kurį nusipirko iš atsakovės. Atsakovė taip pat yra ir daugiabučio gyvenamojo namo administratorė. Ieškovų bute, kuris yra viršutiniame gyvenamojo namo aukšte, pagal pirminį namo statybos projektą įrengti penki stoglangiai. Kadangi stoglangiai buvo susidėvėję, 2021 m. antroje pusėje dėl stipresnio lietaus ar didesnės drėgmės lauke tiesiogiai per stoglangius į patalpas pradėjo bėgti vanduo, o užliejimai pasikartodavo nuolat;

1.2. atsakovė ne kartą buvo raginama imtis priemonių susidėvėjusiems stoglangiams pakeisti. Atsakovė 2021 m. lapkričio mėnesį žadėjo, jog atvyks stogą remontuojančios įmonės atstovai ir ištaisys defektus, tačiau tai nebuvo atlikta. Atsakovei 2022 m. kovo 3 d. pateikta pretenzija, kuria reikalaujama nedelsiant pašalinti defektus, o to nedarant, bus reikalaujama nuostolių atlyginimo. Atsakovės advokatas 2022 m. kovo 10 d. nurodė, kad buvo atlikti stogo remonto darbai, o stoglangiai nėra bendrojo naudojimo objektai, jie nėra įtraukti į gyvenamojo namo bendro naudojimo objekto sąrašą, todėl atsisakė juos remontuoti. Atsakovė 2022 m. kovo 15 d. buvo pakartotinai paraginta vykdyti jai pavestas funkcijas, tačiau atsakovė į tai nereagavo. Kadangi atsakovė nepašalino stoglangių defektų, ieškovai atliko darbus savo sąskaita, o jų išlaidos sudaro 8901,70 Eur;

1.4. atsakovė inicijavo namo savininkų susirinkimus, kuriuose vienas iš klausimų – pripažinimas, jog stoglangiai nėra namo bendrojo naudojimo objektai. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ (toliau – STR 2.04.01:2018) 7.40, 7.41 punktais, stoglangis yra stogo elementas. Taigi stoglangis yra sudėtinė stogo dalis, nes be lango funkcijos atlieka ir stogo dangos funkciją, užtikrindamas kritulių nepatekimą į patalpas. Sudėtinės bendro naudojimo objekto dalys kaip atskiri bendro naudojimo objektai nėra traukiami į bendro naudojimo objektų sąrašą, bet yra sudėtinė į aprašą įtraukto bendro naudojimo objekto dalis. Be to, ieškovams, kaip ir kitiems gyvenamojo namo gyventojams, kelia abejonių atsakovės teikiamas bendro naudojimo objektų aprašas, kadangi tai nusprendžia ne patalpų savininkai, o įtvirtina įstatymo nuostatos. Patalpų savininkų sprendimo nereikėjo ir dėl to, kad stoglangiai laikytini bendro naudojimo objekto sudėtine dalimi, o bendro naudojimo objekto remontui naudojamos kaupiamosios lėšos.

Atsiliepimas

1. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. ieškovai netinkamai interpretuoja daugiabučių gyvenamųjų namų bendrą dalinę nuosavybę nustatančius bei administratoriaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei nepagrįstai nurodo, jog ieškovų nuosavybės teise valdomi stoglangiai yra bendro naudojimo objektai. Stoglangiai yra įvardintos gamyklinės skaidrios atitvaros, kurios pagal savo konstrukciją atitinka įprastinių varstomų arba nevarstomų langų konstrukcijas. Stoglangiai, kaip ir langai, nėra priskiriami prie pastato bendrojo naudojimo objektų ir nepatenka į administratoriaus vykdomos veiklos ribas. Ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašu yra apibrėžtos administratoriaus bendro naudojimo objektų administravimo ribos, aiškiai įvardinti bendrojo naudojimo objektai, o apraše butuose esantys stoglangiai, langai nėra priskiriami bendro naudojimo objektams, neįtraukti į atsakovės administruojamų objektų sąrašą;

1.2. buvo organizuojamas 2022 m. birželio mėn. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu dėl naujų bendro naudojimo objektų – stoglangių, esančių virš butų, įtraukimo (neįtraukimo) į gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų sąrašą ir jų priežiūros išlaidų paskirstymo proporcingai gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų daliai. Sprendimas nepriimtas, kadangi balsavimų metu nesusidarė kvorumas. Buvo kreiptasi į teismo ekspertą prof. dr. S. M., kuris pateikė išvadą, jog stoglangiai yra langų rūšis ir negali būti tapatinami su stogu, be to, langai nėra priskiriami prie bendrųjų pastato konstrukcijų;

1.3. laikydami, kad privatūs stoglangiai yra bendro naudojimo objektas, ieškovai nepateikė duomenų, jog kokiu nors būdu būtų įgalioti atlikti namo administratoriaus funkcijas. Ieškovai nėra ir atlikę veiksmų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose ir taip įgiję teisę į išlaidų atlyginimą;

1.4. ieškovai nepateikė duomenų apie stoglangių techninės būklės įvertinimą, taip pat nėra duomenų, jog stoglangiai yra drėgmės patekimo į ieškovų butą priežastis. Ginčo gyvenamasis namas pastatytas 2002 m. ir eksploatuojamas daugiau nei 20 m., todėl stoglangių normalus nusidėvėjimas yra labiausiai tikėtinas, o administratorius nėra atsakingas už turto normalų nusidėvėjimą;

1.5. ieškovai neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės pagrindų visumos, todėl nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovės civilinė atsakomybė yra negalima.

2. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad teismui įsitikinus, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti, tokiam sprendimui neprieštaraus.

3. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 3 d. sprendimu ieškovų ieškinio netenkino, iš ieškovų priteisė atsakovei UAB „Arkada“ po 1150 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai po 243 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), nuo jo pastatymo pradžios yra įrengti 5 stoglangiai, o jais naudojasi tik buto savininkai – ieškovai. Nustatė, kad atsakovė 2022 m. kovo 10 d. raštu informavo ieškovus, jog 2021 m. gruodžio 8 d. organizavo gyvenamojo namo stogo remontą, kurio metu virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) suremontuotos prieglaudos prie ventiliacijos kaminų, ventiliacijos kamino įtrūkimai ir skardinė stogo prieglauda, taip pat pakeistos stoglangių šoninės ir apatinės dalies skardos, o 2022 m. sausio 19 d. atlikus papildomą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos apžiūrą, nustatyta, jog gyvenamojo namo stogas sandarus ir nepraleidžia drėgmės. Atsakovė ieškovų buto stoglangių nelaikė bendro naudojimo objektais, nurodydama, jog jie nėra įtraukti į gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų aprašą ir už jų valdymą, naudojimą bei priežiūrą atsakingas buto Nr. 43 savininkas. Nustatė, kad ieškovai savo lėšomis pakeitė stoglangius, už jų pakeitimą sumokėjo 8901,70 Eur.

Pažymėdamas, kad nors daugiabučio namo stogas yra bendroji dalinė visų namo patalpų ir butų savininkų nuosavybė, teismas nesutiko su ieškovų teiginiu, jog pagal STR 2.04.01:2018 7.41 punktą, pagal kurį stoglangis yra stogo elementas, ieškovų bute esantys stoglangiai taip pat yra bendroji dalinė visų namo bendraturčių nuosavybė. Vertino, kad toks reglamentavimas nereiškia, kad visi stogo elementai laikytini bendrąją nuosavybe, be to, STR 2.04.01:2018 reglamentas, kuriuo remiasi ieškovai, apibrėžia ne bendrąją nuosavybę, o nustato reikalavimus šildomų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų atitvaroms projektuoti ir statyti (2 punktas). Kaip atskirų rūšių atitvaros nurodomas stogas (2.3 papunktis) ir stoglangis (2.5 papunktis), todėl stoglangis negali būti prilyginamas stogui ir negali būti laikomas stogo konstrukcijos dalimi, kuri be atskiro įvardijimo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, būtų priskiriamas bendrojo naudojimo objektams.

Teismas sutiko su atsakove, jog privačiame bute esantys stoglangiai galėtų būti bendrąją daline visų namo bendraturčių nuosavybe, jei taip nuspręstų namo butų ir patalpų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi atsakovės rengti balsavimai ir susirinkimai nurodytu klausimu neįvyko, nesusirinkus pakankamam namo butų ir kitų patalpų savininkų skaičiui, dėl stoglangių pripažinimo bendrąja daline visų namo bendraturčių nuosavybe nuspręsta nebuvo.

Teismas nepritarė, jog nagrinėjamu atveju galėtų būti taikoma ieškovų cituojama teismų praktika, susijusi su terasos pripažinimu bendrąją daline visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe. Laikė, kad bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi, kadangi terasa teisės aktuose nėra įvardijama kaip stogo elementas, o terasų laikančiosios konstrukcijos yra tiesiogiai įvardijamos kaip pastato bendrojo naudojimo objektai Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – ir DGNKPPSBĮ). Tai, kad stoglangis, kaip ir stogas, apsaugo patalpas nuo kritulių, nesudaro pagrindo teigti, kad jis tampa bendro naudojimo objektu.

Teismas sprendė, jog nėra pagrindo vadovautis ieškovų ir atsakovės į bylą pateiktomis ekspertų išvadomis. Pažymėjo, kad tiek ieškovų ekspertas, tiek atsakovė pateikė teisės aktų analizę, t. y. teisinio pobūdžio išvadas, kurios yra su priešingais išaiškinimais. Ekspertizė yra skiriama, kai nagrinėjant bylą būtina išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, ir negali būti skiriama siekiant išsiaiškinti teisės klausimus, o faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas.

Atkreipė dėmesį, kad pagal STR 2.04.01:2018 7.16 punktą stoglangis yra viena iš langų rūšių, o vien tai, kad jie yra montuojami į bendro naudojimo objektą (stogą), nepaverčia jų bendrojo naudojimo objektais, palygindamas, jog ir butuose esančių langų sienoje įrengimas nesudaro pagrindo langų pripažinti bendrąją daline visų namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe.

Pažymėjo, kad net jei ir būtų pagrindas ginčo stoglangius pripažinti bendrąją daline visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe, laikė, jog ieškovai neįrodė prašomų priteisti nuostolių pagrįstumo, byloje nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių būtinybę keisti visus 5 ieškovų bute esančius stoglangius.

Teismas padarė išvadą, jog ieškovų bute esantys ir tik ieškovų asmeninėms reikmėms naudojami stoglangiai nėra bendroji dalinė visų namo bendraturčių nuosavybė, todėl už jų remontą ar pakeitimą nėra atsakingi visi namo gyventojai ar namą administruojanti bendrovė (šiuo atveju atsakovė UAB „Arkada“). Todėl nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų (bendrojo naudojimo objektų nepriežiūros) bei pagrindas teigti, kad ieškovai turi teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, sprendė ieškovų reikalavimo netenkinti.

Netenkinęs ieškovų reikalavimo, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas pagal Lietuvos Respublikos civilini proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį. Nustatė, kad atsakovė patyrė 2784 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 484 Eur sudaro konsultacinės išvados rengimas. Laikė, jog atsakovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (iš viso 2 300 Eur) neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl jas priteisė. Išlaidų už konsultacinės išvados parengimą sprendė nepriteisti, kadangi ekspertizė paskirta ne teismo iniciatyva, be to, šalių užsakymu parengtomis ekspertų išvadomis teismas nesivadovavo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Ieškovai N. J. ir R. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad:

4.1. pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 15 dalį pastato bendrojo naudojimo objektais be kita ko yra bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos, tarp kurių yra ir stogas. Tuo tarpu pagal Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.40 punktą stogas yra viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio. Iš STR 7.41 punkto darytina išvada, jog stogu yra laikomos visos stogo statybos metu naudojamos medžiagos ir elementai, tarp kurių įvardijami tiek stoglangiai, tiek ir kiti statybos procese naudojami statybiniai elementai - vėdinimo kanalai, kaminėliai, alsuokliai, dūmtraukiai ir kita stoge ar virš jo esanti konstrukcija. Teismo išvada, jog stoglangis negali būti laikomas stogo konstrukcijos dalimi, prieštarauja STR 2.04.01:2018 7.41 punktui, kuriame tokiu stoglangis tiesiogiai įvardijamas, o teismas nenurodė, kokiu aktu remiantis stoglangiai neturėtų būti vertinami kaip sudėtinė stogo konstrukcijos dalis po jų įrengimo. Todėl minėto STR paskirtis nereiškia, kad juo negalima remtis vertinant stogo sudėtinius elementus;

4.2. teismo išvada, jog stoglangiai nelaikomi bendro naudojimo objektu kol neįtraukti į namo bendro naudojimo objektų aprašą, vertintina kritiškai, kadangi sudėtinės bendro naudojimo objekto dalys (pvz. stogo čerpės, kaminėliai, ventiliacijos šachtos, kanalai, kraigai, parapetai ir kt., kaip ir stoglangiai) kaip atskiri bendro naudojimo objektai nėra traukiami į tokį aprašą. Minėtos dalys yra sudėtinė į aprašą įtraukto bendro naudojimo objekto dalis. Priešingu atveju, remianti tokia išvada, stogo čerpių, kraigo ar parapetų remontas tai pat negalėtų būti vykdomas iš kaupiamųjų lėšų, kadangi šie objektai kaip atskiri bendro naudojimo objektai apraše neįvardijami;

4.3. ieškovams kaip ir kitiems gyvenamojo namo gyventojams kelia pagrįstas abejones atsakovės pateiktas namo bendro naudojimo objektų aprašas, kuris, atsakovės teigimu, patvirtintas 2003 m. liepos 10 d. namo patalpų savininkų sprendimu. Atsakovė nepateikė gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo, kuriuo toks aprašas būtų patvirtintas. Todėl tikėtina, jog atsakovė aprašą sudarė savo nuožiūra. Nors abejonės aprašo teisingumu buvo keliamos pirmos instancijos teisme, teismas šių aplinkybių netyrė;

4.4. tai, jog atsakovė bandė inicijuoti namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus stoglangių priskyrimui prie bendro naudojimo objektų klausimu, nereiškia, kad toks atsakovo veiksmas nėra perteklinis;

4.5. teismo išvada, jog stoglangiai yra skirti išimtinai ieškovų asmeninėms reikmėms, neatitinka tikrovės. Visi stoglangiai buvo suprojektuoti ir įrengti namo statybos metu, o ne ieškovų iniciatyva, be to, stoglangiai įrengti 4-5 m. aukštyje (3 vnt.), likę - vos pasiekiami nuo antresolių, dėl ko ieškovai jų kaip varstomų langų objektyviai negali eksploatuoti. Ieškovų bute įrengti vitrininiai langai iki žemės, todėl patalpų aprūpinimo dienos šviesa funkciją bute atlieka langai ir tai nėra pagrindinė stoglangių funkcija. Tai, kad stoglangiai įrengti ieškovų buto lubose, savaime nepagrindžia, jog skirti tik ieškovų reikmėms. Esminiu atskyrimo kriterijumi turėtų būti objekto (ne) naudojimas visų namo gyventojų interesais, o ne objekto medžiagiškumas. Stoglangiai turėtų būti vertinami kaip turintys dvejopą funkciją – dalinį patalpų apšvietimą ir apsaugą nuo atmosferos poveikio. Atliekanti dvejopą funkciją tam tikra konstrukcija teisminėje praktikoje pripažįstama pagrindu tokią konstrukciją laikyti bendro naudojimo sudėtine dalimi. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-27921-1154/2021 suformuluota teisės aiškinimo taisykle;

4.6. byloje surinktų įrodymų neatitinka teismo išvada, jog ieškovai neįrodė prašomų priteisti nuostolių pagrįstumo bei reikalingumo pakeisti visus bute esančius stoglangius. Byloje pateikta MB „Visų darbų centras“ 2022 m. rugpjūčio 17 d. pažyma, kuria profesionalus rangovas, fiziškai pats keitęs stoglangius konstatavo, kad visi penki išmontuoti stoglangiai bute buvo neremontuotini ir nebetinkami eksploatuoti (supuvę ir sudūlėję stoglangių medinės rėmų dalys, drėgmės pažeisti ir nestabilūs tvirtinimo elementai), taip pat fotonuotraukos, pagrindžiančios stoglangių būklę bei patvirtinančiomis vandens pratekėjimą į patalpas. Tad priešingai teismo išvadai, aplinkybė dėl būtinybės keisti visus stoglangius byloje įrodyta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB „Arkada“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus bei nustatė reikšmingas šiai nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes, o tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Ginčydami sprendimą apeliantai neteisingai interpretuoja nustatytas faktines aplinkybes, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrą dalinę nuosavybę nustatančius bei administratoriaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir nepagrįstai vadovaujasi nuomone, jog ieškovų nuosavybės teise valdomo buto stoglangiai yra bendro naudojimo objektas;

5.2. apeliantai netinkamai interpretuoja stoglangį ir daro nepagrįstas išvadas, jog stoglangis yra stogo konstrukcijos dalis, vadovaudamiesi vieninteliu Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ (toliau - STR) 7.41 punktu, ignoruodami kitas esmines STR bei kitų teisės aktų nuostatas. STR 7.16 punkte aiškinant lango sąvoką be kita ko numatytas ir stoglangis, o STR 7.56 punkte pateikiant stoglangio sąvoką įtvirtinta, jog stoglangiai - įvardintos gamyklinės skaidrios atitvaros, kurios pagal savo konstrukciją atitinka įprastinių varstomų arba nevarstomų langų konstrukcijas. STR langus (2.4 papunktis), stoglangius (2.5 papunktis) ir stogą (2.3 papunktis) priskiria skirtingoms atitvarų rūšims. Lietuvos standartas LST EN 12519:2018 „Langai ir įėjimo durys. Terminija“ stoglangius apibūdina kaip langus, kurie įrengiami specifinėje vietoje - stoge. Taigi stoglangis prilyginamas langui ir laikomas savarankiška atitvarų, o tuo pačiu ir pastato elementų rūšimi ir negali būti tapatinami su stogu ar laikomi sudėtine stogo konstrukcijos dalimi;

5.3. stoglangis (langas) jokiu būdu negali būti laikomas stogu, juo labiau atlikti stogo dangos funkcijos (STR nenumato tokio stogo konstrukcijos sluoksnio). STR įvardijimas atitinkamų stogo elementų sąlygotas keliamų reikalavimų atitinkamų elementų sandūroms su stogu, tačiau STR jų nelaiko stogo konstrukcijos sudėtine dalimi;

5.4. administruodamas namo bendrojo naudojimo objektus administratorius be kita ko sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DGNKPPSBĮ, kurio 2 straipsnio 15 dalyje pateikiamas baigtinis bendrųjų pastato konstrukcijų sąrašas, kuriame nėra įvardinti langai, stoglangiai, t. y. jie negali būti priskirti prie bendrųjų pastato konstrukcijų. Atsakovė administruodama bendro naudojimo objektus vadovaujasi teisės aktais bei 2003 m. liepos 10 d. patvirtintu Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašu, kuriame išvardinti administratoriaus administruojami, prižiūrimi ir tvarkomi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai. Minėtame apraše prie bendro naudojimo objektų nėra priskiriami langai ir stoglangiai, todėl apeliantų privačiame bute esantys stoglangiai negali būti išlaikomi, prižiūrimi ir taisomi visų gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkų lėšomis;

5.5. apeliantų privačiame bute esančiais stoglangiais ar langais negali naudotis kiti gyvenamojo namo gyventojai, privataus buto langai ir stoglangiai išimtinai tenkina tik to buto savininkų poreikius, t. y. privačiame bute esantys stoglangiai tik apeliantų butui užtikrina natūralų apšvietimą, vėdinimą, apsaugo nuo išorės atmosferos poveikio. Apeliantų teiginius, jog negali naudoti stoglangių (jų varstyti) ar jie nėra reikalingi kaip šviesos šaltinis, paneigia byloje esanti buto kadastro byla, pagal kurią antresolėje įrengti tik stoglangiai ir be jų nebūtų natūralaus apšvietimo, antresolėje nurodytas aukštis nuo 1,60 iki2,10 metrų, kas sudaro galimybes stoglangius varstyti dėl būtinybės vėdinti patalpą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovų bute esantys stoglangiai skirti išimtinai ieškovų asmeninėms reikmėms ir jų nėra pagrindo laikyti bendrąja daline visų namo bendraturčių nuosavybe bei remonto išlaidas paskirstyti visiems gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams;

Šalies argumentai

5.6. apeliantų nurodyta civilinė byla Nr. e2-27921-1154/2021 negali būti taikoma kaip analogiška precedento galią turinti byla pirmos instancijos teismo išnagrinėtai bylai, kadangi civilinės bylos yra iš esmės skirtingos, jose nagrinėjamos skirtingos situacijos, skirtingos faktinės aplinkybės, skirtingos pastato konstrukcijos, skirtinga sprendimų argumentacija. Apeliantų nurodytoje byloje nagrinėjamas plokščiasis eksploatuojamas stogas, jis naudojamas ir kitiems tikslams (įrengta terasa). Eksploatuojami stogai ir jų įrengimas yra (buvo) reglamentuojami stogams skirtuose statybos techniniuose reglamentuose arba specialiuose stogams reglamentuoti skirtuose reglamentų skyriuose, o byloje laikomasi įstatymo nuostatų, kurios priskiria konkrečias konstrukcijas (šiuo atveju stogą) bendrosioms konstrukcijoms, nepaisant to, kad jos dar turi ir kitą funkciją (plokščiasis eksploatuojamas stogas naudojamas kaip terasa). Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju yra dvi skirtingos (savarankiškos) pastato konstrukcijos, t. y., šlaitinio stogo konstrukcija ir lango (stoglangio) konstrukcija, kurios įstatymas nepriskiria bendrajai konstrukcijai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

8. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovų bute esantys stoglangiai nepripažinti bendro naudojimo objektais ir netenkintas ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės kaip namo administratorės nuostolius už stoglangių remontą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

10. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė, o šiame name esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nuo jo pastatymo pradžios įrengti 5 stoglangiai, nuosavybės teise priklauso ieškovams. Ieškovas 2021 m. spalio 19 d. kreipėsi į atsakovę, informuodamas, jog dėl stipresnio lietaus ar didelės drėgmės lauke metu ieškovams priklausančiame bute per sienas, lubas ir stoglangius į patalpas sunkiasi arba bėga vanduo. Nustatyta, kad į atsakovę buvo kreiptasi dar kelis kartus, t .y. 2021 m. lapkričio 11 d., 24 d., 2022 m. sausio 14 d. elektroniniais laiškais, o 2022 m. kovo 3 d. ieškovų advokatas kreipėsi į atsakovę, nurodydamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų, pradėti defektų šalinimo darbus, bei informavo, kad tuo atveju, jei į raginimą nebus sureaguota, ieškovai savo sąskaita atliks defektų šalinimo darbus ir reikalaus patirtų išlaidų kompensavimo. Byloje ginčo dėl to nekyla, kad atsakovės 2021 m. gruodžio 8 d. organizuoto gyvenamojo namo stogo remonto metu virš buto Nr. (duomenys neskelbtini), suremontuotos prieglaudos prie ventiliacijos kaminų, ventiliacijos kamino įtrūkimai ir skardinė stogo prieglauda, taip pat pakeistos stoglangių šoninės ir apatinės dalies skardos. Apie atliktus darbus buvo informuoti ieškovai 2022 m. kovo 10 d. raštu, taip pat nurodant, jog 2022 m. sausio 19 d. atliktos papildomos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini),, stogo konstrukcijos apžiūros metu nustatyta, jog gyvenamojo namo stogas sandarus ir nepraleidžia drėgmės, o buto Nr. (duomenys neskelbtini), stoglangiais gali naudotis tik šio buto savininkas, jie nėra bendro naudojimo objektas, nėra įtraukti į gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų aprašą, todėl už jų valdymą, naudojimą bei priežiūrą atsakingas buto Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovai stoglangius pakeitė savo lėšomis, už 5 stoglangių pakeitimą naujais ieškovai MB „Visų darbų centras“ sumokėjo 8 901,70 Eur. Ieškovai įrodinėjo, kad šiuos nuostolius turi atlyginti atsakovė kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir teisinį reglamentavimą sprendė, jog ieškovams priklausančiame bute stoglangiai nėra bendro naudojimai objektai, todėl jų priežiūrai tenkančios išlaidos (taip pat ir keitimas) neturi būti skaičiuojami visiems gyventojams. Apeliantai su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, įrodinėdami, jog stoglangiai yra bendro naudojimo objektas, todėl kaip ir už kitų bendro naudojimo objektų priežiūrą atsakinga yra atsakovė, kuri šiuo atveju savo pareigos nevykdė.

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

DGNKPPSBĮ 2 straipsnyje įtvirtintos sąvokos, tarp kurių be kita ko nurodyta, kurie iš pastato objektų yra laikytini bendro naudojimo objektais. Minėto įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Pastato bendro naudojimo objektais yra ir bendros pastato inžinerinės sistemos (2 punktas), pastato bendro naudojimo patalpos (3 punktas), vietiniai inžineriniai tinklais (4 punktas) ir bendro naudojimo žemės sklypas (5 punktas), jie detalizuoti, išskiriant atskiras dalis. Taigi nors stogas yra priskirtas prie bendro naudojimo objektų (ginčo dėl to nagrinėjamu atveju ir nekyla), tačiau, kaip matyti iš įstatyme pateiktos bendro naudojimo objektų detalizacijos, bei ką pagrįstai savo atsikirtimuose nurodo atsakovė, stoglangiai nėra priskirti pagal įstatymą prie bendro naudojimo objektų.

12. Apeliantai įrodinėja, kad stoglangiai bendro naudojimo objektais laikytini pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ kaip stogo elementas, stogu yra laikomos visos stogo statybos metu naudojamos medžiagos ir elementai, tarp kurių įvardijami tiek stoglangiai, tiek ir kiti statybos procese naudojami statybiniai elementai - vėdinimo kanalai, kaminėliai, alsuokliai, dūmtraukiai ir kita stoge ar virš jo esanti konstrukcija (7.41 punktas). Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiam apeliantų argumentui.

Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.16 punkte įtvirtinta langų sąvoka, numatant, kad langas – varstomas ir nevarstomas langas, vitrina, stoglangis, įstiklintos ir neįstiklintos balkonų durys įrengti tarp šildomų patalpų ir išorės, tarp šildomų patalpų ir šiltnamio, tarp šildomų patalpų ir įstiklinto balkono arba įstiklintų galerijų, tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų, tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų. Tuo tarpu stoglangiai - gamyklinės skaidrios atitvaros, kurios pagal savo konstrukciją atitinka įprastinių varstomų arba nevarstomų langų konstrukcijas (7.56 punktas). Dar daugiau, kaip matyti iš apeliantų nurodomo STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“, langai (2.4 papunktis), stoglangiai (2.5 papunktis) ir stogas (2.3 papunktis) priskiriami skirtingoms atitvarų rūšims. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti atsakovės argumentams, jog stoglangis prilyginamas langui ir laikomas savarankiška atitvarų dalimi. Remiantis minėtu sąvokų išaiškinimu pritartina ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors stoglangiai ir yra montuojami į bendro naudojimo objektą (stogą), tačiau jie dėl to savaime netampa bendrąja daline visų namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe.

Remdamiesi Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.40 ir 7.41 punktais ir įrodinėdami, jog stoglangiai yra stogo konstrukcijos dalis, apeliantai ignoruoja to paties STR 2.3-.2.5 papunkčius bei 7.16, 7.56 punktus, kurie stoglangius prilygina langams ir stoglangius bei stogą įtvirtina kaip skirtingus atitvarus, kas ir sudaro pagrindą laikyti, jog stoglangiai nėra bendro naudojimo objektai, už kurių remontą ir pakeitimą yra atsakinga atsakovė. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, todėl apeliantų argumentai dėl to, kad stoglangiai yra stogo konstrukcijos dalis, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantai taip pat nepagrįstai kritikuoja pirmosios instancijos teismo vertintą aplinkybę, jog stoglangiai nelaikytini bendro naudojimo objektais ir dėl to, kad jie nėra įtraukti į namo bendro naudojimo objektų aprašą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, administratorius, administruodamas namo bendro naudojimo objektus, turi pareigą sudaryti ir tvarkyti namo bendro naudojimo objektų aprašą. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai, jog 2003 m. liepos 10 d. patvirtintas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašas, kuriame išvardinti administratoriaus administruojami, prižiūrimi ir tvarkomi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai. Apeliantai sutinka, jog apraše prie bendro naudojimo objektų nėra įrašyti stoglangiai, tačiau nurodo, kad toks aprašas kelia abejonių. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio turinio aprašas yra sudarytas, todėl nėra teisinio pagrindo juo nesivadovauti ar abejoti remiantis subjektyviais apeliantų pasvarstymais. Vien tai, kad į bendro naudojimo aprašą neįrašyti stoglangiai, savaime nesudaro pagrindo neatsižvelgti į tai, kad į aprašą nėra įtraukti stoglangiai. Dar daugiau, kaip matyti iš byloje aptartų faktinių aplinkybių, buvo rengiami balsavimai ir susirinkimai dėl stoglangių (ne) įtraukimo į gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų sąrašą bei jų priežiūros išlaidų paskirstymo proporcingai visiems gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau susirinkimai neįvyko. Taigi net jei apeliantai ir nepritaria esančiam namo bendro naudojimo objektų sąrašui bei į jį įrašytiems objektams, nėra pagrindo juo nesivadovauti ir neatsižvelgti į tai, kad stoglangiai ir pagal bendro naudojimo objektų sąrašą nėra priskirti prie bendro naudojimo objektų.

Apibendrinant išdėstytą darytina išvada, jog stoglangiams nesant priskirtiems prie bendro naudojimo objektų pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 15 dalį, taip pat nesant įtrauktiems į namo bendro naudojimo objektų sąrašą, o minimame STR stoglangius prilyginant langams ir laikant skirtingais atitvarais, nėra pagrindo juos pripažinti bendro naudojimo objektais.

Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir apeliantų įrodinėjama aplinkybė, kad stoglangiai nėra skirti išimtinai ieškovų asmeninėms reikmėms, jie skirti visų gyventojų interesams, o tokia apylinkės teismo išvada neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegija tokiam teiginiui nepritaria. Visų pirma, apeliantai įsigijo butą su jų įrengtais stoglangiais, jais naudojasi tik apeliantai, o kiti namo gyventojai jais naudotis negali. Antra, stoglangiai yra papildomas šviesos šaltinis apeliantams priklausančiame bute. Trečia, byloje nėra įrodymų, jog stoglangiai suprojektuoti tikslu apsaugoti gyventojus nuo aplinkos poveikio, kaip kad teigia apeliantai, o tam, kad papildomu šviesos šaltiniu būtų pagerintas apeliantams priklausantis butas. Todėl apeliantų teiginiai, jog stoglangiai nėra skirti asmeninėms reikmėms ar nereikalingi dėl didelių langų, nelogiški ir laikytini tik bandymu įrodyti, jog turėtų būti prižiūrimi bei tvarkomi atsakovės bendromis gyventojų lėšomis. Apeliantų argumentai, jog neturi galimybės stoglangių eksploatuoti, neturi teisinės reikšmės vertinimui, kad stoglangiai skirti ieškovų asmeninėms reikmėms, juolab kad iš atsakovės pateikto plano matyti, jog stoglangiai įrengti antresolės patalpose ir vienintelis natūralus apšvietimas yra būtent stoglangiai. Taigi apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog stoglangiai skirti išimtinai ieškovų asmeninėms reikmėms.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog apeliantai nepritaria apylinkės teismo pozicijai nesivadovauti apeliantų nurodoma teismų praktika, susijusia su terasos pripažinimu bendrąja daline visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų nurodomą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-27921-1154/2021, pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nurodytos civilinės bylos ir nagrinėjamos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi (apeliantė remiasi civiline byla, kurioje ginčas buvo susijęs su plokščiu stogu, atliekančiu ir terasos funkciją, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl dviejų konstrukcijų – stogo ir stoglangių). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Taigi laikytina, jog apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo apeliantų nurodoma civiline byla.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui svarbias faktines aplinkybes, tinkamai aiškino materialinės teisės normas, todėl pagrįstai nepripažino stoglangių bendro naudojimo objektais ir netenkino ieškovų reikalavimo atlyginti jų nuostolius, patirtus keičiant stoglangius. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad apeliacinio skundo reikalavimai atmestini ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė.

35. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; pagal pateiktus įrodymus atsakovė patyrė 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme (2023 m. vasario 24 d. PVM sąskaita faktūra, 2023 m. vasario 27 d. mokėjimo dokumentas). Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7 ir 8.11 punktuose nurodyto dydžio (2323,23 Eur (1,3 x 1787,10 Eur (2022 m. 3 ketv.)), todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas ir atsakovei priteistina iš ieškovų lygiomis dalimis jos patirta bylinėjimosi išlaidų suma.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti apeliantų (ieškovų) apeliacinio skundo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimą.

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arkada“ naudai lygiomis dalimis iš ieškovų N. J. ir R. J. 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus Eur), t. y. iš kiekvieno po 600 Eur, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėEglė SurgailienėRūta Veniulytė-Jankūnienė