Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-564-574/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-12
Bylos Nr.
1A-564-574/2018
Teisminio proceso Nr.
01-1-35150-16
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas
Nukentėjusysis
J. G., V. G.
Civilinis ieškovas
V. G.
Advokatai
Sigitas Gedvilas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-564-574/2018Teisminio proceso Nr. 01-1-35150-16Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Virginijos Liudvinavičienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Agnei Strunkytei, Aistei Žukauskaitei,dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui P. L., jo gynėjui Vladislavui Latušinskij,

nukentėjusiesiems J. G., V. G., jų atstovui advokatui Sigitui Gedvilui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo P. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje padarymo ir perduotas pagal laidavimą K. L. be užstato, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą.

Vilniaus teritorinių ligonių kasų civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš P. L. teritorinių ligonių kasų naudai priteista 1894,06 Eur turtinei žalai atlyginti. Priteista iš P. L. V. G. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Sigitui Gedvilai iš P. L. priteista 968 Eur jo turėtų proceso išlaidų.

Apeliacinį skundą dėl nuosprendžio buvo pateikusi nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. G., tačiau iki bylos nagrinėjimo teisme dienos jį atšaukė.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad P. L., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2016 m. liepos mėn. 26 d., apie 14.23 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „Subaru Outback“, valst. Nr. P187017, (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į nelygiareikšmių kelių sankryžą su (duomenys neskelbtini), kuri laikoma pagrindiniu keliu Zietelos gatvės atžvilgiu, pažeidė KET 154 punkto reikalavimą, numatantį, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, tai yra vairuojamu automobiliu šalutiniu keliu laikoma (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į sankryžą su (duomenys neskelbtini) sudarydamas kliūtį nedavė kelio jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę Vilkpėdės gatvės pirma eismo juosta per sankryžą tiesiai Tūkstantmečio gatvės kryptimi važiavusiam J. G. vairuojamam motociklui „Yamaha YZF-R125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl ko J. G. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat apgadinti S. Gedvilui nuosavybės teise priklausantis motociklas „Yamaha YZF-R125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB „A“ nuosavybės teise priklausantis automobilis „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J. G. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir pripažinti P. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, paskirti adekvačią bausmę, taikyti P. L. bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas, įpareigoti P. L. atlyginti padarytą žalą per 2 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą P. L. pagal laidavimą, neteisingai vertino kaltinamojo parodymus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog P. L. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino tik teisme ir tai su tam tikromis išlygomis. Jis, duodamas parodymus teisme, neneigė tos aplinkybės, jog išvažiavo iš šalutinio kelio priešais motociklą, kurį vairavo apeliantas, tačiau jis teigė, jog nepastebėjo pagrindine gatve važiuojančio motociklo todėl, kad jo vairuojamas motociklas išniro pro sustojusį, praleisti pėsčiojo, baltos spalvos autobusiuką. Toks P. L. teiginys suponuoja lyg ir apelianto dalinę kaltę, jog jis neva aplenkė sustojusį autobusiuką, nepraleisdamas einančio pėsčiojo. Tačiau šios P. L. versijos nepatvirtina autotechninės ekspertizės metu nustatytas apelianto vairuojamo motociklo stabdymo kelias. Akivaizdu, jog toks P. L. teiginys negali būti laikomas nuoširdžiu prisipažinimu, juolab, ikiteisminio tyrimo metu, nė vienas iš liudytojų, policijos pareigūnų, kurie įvykio vietoje buvo po minutės, nes dokumentavo netoliese įvykusį kitą eismo įvykį, nematė įvykio vietoje sustojusio autobusiuko. Nors akivaizdu, jog, anot P. L., avarija turėjo įvykti visiškai priešais sustojusį autobusiuką ir ką tik ėjusį pėsčiąjį ir autobusiuko vairuotojas nebūtų turėjęs galimybės taip greitai pasišalinti iš įvykio vietos, nes eismo įvykio metu buvo užtvertas kelias sustojusiu skersai kelio P. L. vairuojamu automobiliu ir nuvirtusiu apelianto vairuojamu motociklu, juolab, kad toje vietoje kelias susiaurėja iki vienos eismo juostos. Be to, įvykio vietoje, policijos pareigūnai tokio eismo įvykio liudytojo ir autobusiuką vairavusio asmens nenustatė.

4. Teigia, kad akivaizdu, jog toks P. L. teiginys yra savotiška gynybinė versija, siekis dalį kaltės permesti apeliantui, kaip motociklo vairuotojui, nes tyrimo metu yra nustatyta, jog P. L., iš karto po avarijos, nesiekė kuo greičiau išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybių bei nustatyti kokių nors eismo įvykio liudytojų, o atvirkščiai, žinodamas, jog vairuoja vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu nedraustą ir be privalomos techninės apžiūros automobilį, stengėsi kuo greičiau apdrausti automobilį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, siekdamas išvengti padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. P. L. po avarijos pats neskambino į bendrąjį pagalbos centrą, siekdamas pasirūpinti nukentėjusiojo J. G. sveikata, o skambinėjo telefonu dėl kuo greitesnio vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymo. Be to, pirmosios instancijos teisme, P. L. atsiprašė apelianto, kaip nukentėjusiojo, tik tardamas paskutinį žodį, todėl akivaizdu, jog toks atsiprašymas nėra nuoširdus, o tik kaip siekis, jog jo atžvilgiu byla būtų kuo greičiau nutraukta pagal laidavimą. Beveik du metus, kol vyko ikiteisminis tyrimas, P. L. nesurado laiko susitikti su nukentėjusiuoju ir atsiprašyti, kas rodo jo atsainų požiūrį į avarijos metu sukeltas sveikatai pasekmes. Jis tik vieną kartą, po kelių dienų po avarijos, paskambino apelianto tėvui, S. G., pasiteirauti apie jo sveikatos būklę, tačiau daugiau jis jo sveikata nesidomėjo ir jo neatsiprašė. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog P. L. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodydamas tą aplinkybę, kaip ir teisme, jog nukentėjusysis, vairuodamas motociklą važiavo dideliu greičiu, antra eismo juosta, iš kurios galima sukti tik į kairę pusę, o be to, teigė, jog apeliantas išniro iš sustojusių pirmoje juostoje automobilių, todėl, anot P. L., ir įvyko susidūrimas, kurio išvengti jis negalėjo, nes įvažiuodamas į pagrindinį kelią, negalėjo matyti važiuojančio motociklo. Tai visiškas P. L. melas, kadangi apeliantas važiavo pirmąja eismo juosta, nežymiai viršydamas leistiną greitį ir priešais jį nebuvo sustojusi jokia transporto priemonė.

5. Daro prielaidą, jog P. L., įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, jo nepastebėjo (apie tai parašyta ir jo pirminiame paaiškinime), nes apeliantas prisimena, jog jis išvažiavo į pagrindinį kelią prieš pat jo vairuojamą motociklą, dėl ko apeliantas negalėjo išvengti susidūrimo. Dėl to, kad P. L. tyrimo metu neigė savo kaltę, jo iškeltos versijos patikrinimui, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos dvi auto techninės ekspertizės bei vaizdo atkūrimo tyrimas, dėl ko ikiteisminis tyrimas užsitęsė beveik du metus. Būtent šios ekspertizės paneigė P. L. versiją, jog apelianto vairuojamas motociklas važiavo dideliu greičiu. Auto techninės ekspertizės metu, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas-ekspertas V.Š nustatė, jog apeliantas važiavo 57 km/h greičiu. Be to, tos pačios ekspertizės metu nenustatyta, jog jis važiavo antra juosta, iš kurios galima sukti tik į kairę, o buvo nustatyta, jog susidūrimas įvyko 20 cm. nutolus nuo linijos, skiriančios pirmąją eismo juostą nuo antrosios, esant vairuojamo motociklo slydimo pėdsakui nuo pirmos juostos link antros juostos ir net pasibaigus eismo juostų žymėjimui bei posūkio išsukimo kampui. Nustatyta, jog eismo įvykis įvyko dėl P. L. kaltės, todėl pastarojo pripažinimas tik teisme, kai tyrimo metu buvo surinkti įrodymai paneigė jo versiją, kai jis surinktų įrodymų pagrindu neturėjo kitos išeities, kaip prisipažinti teisme savo kaltę, negali būti laikomas nuoširdžiu kaltės pripažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Juolab, jo „Facebook“ paskyroje aiškiai matyti, jog jis 2016 m. rugpjūčio 16 d., t. y. praėjus 20 dienų po avarijos, linksmai leido laiką draugų kompanijoje, kas paneigia jo motinos, K. L. teiginius, jog ji matė, kaip sūnus pergyvena dėl įvykusios avarijos, gulėjo užsidengęs galvą. Ta aplinkybė, jog P. L. po avarijos yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimą taip pat paneigia K. L. teiginius, jog jos sūnui šis įvykis buvo pamoka ir kad jis dabar labai atsargiai važinėja.

6. Teismo posėdžio metu nukentėjusieji J. G., V. G. ir jų atstovas advokatas Sigitas Gedvilas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo P. L., jo gynėjas bei prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio, nukentėjusysis J. G. teigia, kad P. L. nepagrįstai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

8. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, pateiktą apeliacinį skundą, išklausiusi nukentėjusiojo, jo atstovo, asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės bei jo gynėjo paaiškinimus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nuosprendis yra teisėtas bei teisingas, priimtas įvertinus visas aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

9. Nors nukentėjusysis pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atleido P. L. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tačiau kolegija, įvertinusi padarytą nusikalstamą veiką, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei kitus baudžiamojoje byloje surinktus bei viešame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, neabejoja, kad yra visi pagrindai bei sąlygos atleisti P. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis).

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys). BK 40 straipsnio 2 dalyje yra numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos bei pagrindai, kuriuose nurodoma, kad asmenį atleisti baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galima tik tada jeigu 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi matyti, kad sprendžiant apie galimybę taikyti laidavimą turi egzistuoti aplinkybių, susijusių tiek su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu, tiek su potencialiu laiduotoju, visuma ir tik esant pagrįstam teismo įsitikinimui, jog konkrečiu atveju nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

11. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija vieną iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, numatytą BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad P. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau kolegija su tokia pozicija sutikti negali. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę (šiuo atveju pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės), kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013). Taigi vien tai, kad asmuo kaltę pripažįsta tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savaime negali reikšti, jog asmuo neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

12. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų, skundžiamo nuosprendžio, P. L. jau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pripažįsta savo kaltę iš dalies (t. 1, b. l. 163), neginčijo to, jog nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio nukentėjusiojo J. G.. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme P. L. kaltę pripažino visiškai (t. 2, b. l. 35), nurodė, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir atsiprašė nukentėjusiųjų. Kolegija neturi pagrindo abejoti P. L. prisipažinimo nuoširdumu. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kurių pagrindu apeliantas siekia įrodyti, jog P. L. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir jo atsiprašymas yra nenuoširdus, yra nepagrįsti bei niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei priimto sprendimo. Vien tai, kad iškart po įvykio P. L. nepriėjo prie nukentėjusiojo, pakankamai nesirūpino jo sveikatos būkle, asmeniškai nepaskambino nukentėjusiajam, nereiškia, kad jis dėl padaryto nusikaltimo nesigaili. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje P. L. nurodė, kad iškart po susidūrimo įvykio liudytojai iškvietė greitosios medicinos pagalbą, kuri atvyko per keletą minučių, kadangi buvo netoli (kitame iškvietime). Tai parodo, kad būtinybės P. L. imtis kokių nors veiksmų, siekiant gelbėti nukentėjusiojo gyvybę ar kokiu nors būdu mažinti kilusias pasekmes, nebuvo. Kolegija neabejoja, kad nutikus tokiam įvykiui, kurio metu yra sužalojami kiti asmenys, asmuo, ne tik nukentėjęs, gali patirti šoką, neadekvačiai sureaguoti, bet tai savaime nereiškia, jog asmuo dėl savo neteisėtų veiksmų neišgyvena. Iš bylos duomenų matyti, kad P. L. teiravosi dėl nukentėjusiojo sveikatos, kas parodo, jog nebuvo visiškai abejingas kilusiems neigiamiems padariniams. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. L. jau yra atlyginęs visą nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą. Apeliantas pateiktame skunde pateikia fotonuotrauką, kuri jo manymu įrodo, jog P. L. nesigaili dėl savo veiksmų, tačiau kolegija jokių konkrečių išvadų iš pateiktos fotonuotraukos daryti negali, kadangi nėra aišku kokiame kontekste ši nuotrauka yra padaryta, tikslus jos padarymo laikas, kadangi vien tai, jog ji buvo įkelta tam tikru metu į socialinius tinklus, nereiškia, kad ji buvo tą dieną ir padaryta.

13. Apeliacinės instancijos teisme, atliekant dalinį įrodymų tyrimą, buvo apklaustas nukentėjusysis J. G. bei liudytojai policijos pareigūnai R. T. ir A. Š.. Nukentėjusysis J. G. parodė, kad įvykio dieną jis važiavo (duomenys neskelbtini), pagrindiniu keliu, pirmąja eismo juosta. Artėdamas prie sankryžos, pamatė kaip iš dešinės pusės artėja juodas subaru automobilis. Tikėdamasis, kad automobilis sustos, nes važiavo šalutiniu keliu, jis važiavo ne didesniu nei 50 km/h greičiu į sankryžą. Priešais jį nevažiavo jokios transporto priemonės. Sankryža buvo tuščia. Buvo tik Automobilis, nuvažiavęs už sankryžos, kuris nekliudė nei jam, nei P. L. matomumo. Įvažiavus į sankryžą, automobilis užkirto jam kelią, jis pasuko į šoną, norėdamas išvengti susidūrimo. Dėl to galbūt motociklo padėtis ir važiavimo trajektorija nuslinkusi į antrąją juostą. Po įvykio neteko sąmonės, atgaivino medikai, buvo išvežtas į ligoninę. Jam buvo padaryti sužalojimai – žandikaulio lūžis ir išnarinimas, raktikaulio lūžis, kelių, kojų rankų nubrozdinimai. Šiuo metu yra pasveikęs, tačiau kartas nuo karti patiria spazminius žandikaulio skausmus, žandikaulyje įdėtos dvi titano plokštelės, jos bus paliktos visam gyvenimui, gal dėl jų ir kyla skausmai. Plokščių išėmimas yra sudėtinga operacija, gali būti pažeistas nervas ir paralyžiuotas veidas. Po smūgio pasikeitė dantų struktūra, kartais skauda priekinius dantis. Liekamuosius reiškinius jaučia iki šiol. Šiuo metu dėl įvykio patirta žala jam yra atlyginta. Atsakydamas į gynėjo klausimus, nurodė, kad nesutinka su ekspertų nustatytu jo važiavimo greičiu. Buvo atlikta antra ekspertizė ir buvo nustatyta, kad jis važiavo 52-53 km/h greičiu, o atsižvelgiant į galimą paklaidą, važiavo leistinu greičiu. Nebuvo jokio autobusiuko (t. 3, b.l. 50-53). Liudytojas policijos pareigūnas R. T., buvęs tuo metu netoli įvykio vietos, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos vertino pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį bei atsakinėdamas į klausimus nurodė, kad nepastebėjo ar buvo sustojęs mikroautobusiukas (t. 3, b.l. 50-55). Apklaustas liudytojas A. Š. patvirtino, kad būdami netoli įvykio vietos, išgirdę trenksmą, nuėjo pažiūrėti. (duomenys neskelbtini) pamatė gulintį motociklą, iš karto pribėgo prie nukentėjusiojo, bandė suteikti pirmąją pagalbą. Bendravo tik su automobilio vairuotoju, kuris nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) Iš (duomenys neskelbtini)jam iš kairės pirma juosta važiavo didelis automobilis, motociklo jis nematė, pradėjo važiuoti ir tuomet iš (duomenys neskelbtini), iš tos pusės, kur važiavo didelis automobilis, antra juosta, kuri skirta sukti į kairę, atvažiavo motociklas ir trenkėsi į automobilį. Ar įvykio vietoje buvo sustojusių automobilių, negali atsakyti, nematė, nes dėmesys buvo nukreiptas į motociklo vairuotoją (t. 3, b.l. 50-55).

14. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Kolegija šiuo atveju neabejoja, kad P. L. apie padaryta nusikalstamą veiką davė išsamius parodymus, pateikė įvykių vertinimą, taip kaip jis pats suvokė. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ekspertizės byloje buvo atliktos ne dėl to, kad P. L. nepripažino savo kaltės, tačiau tikslu nustatyti tikrąją tiesą, neginčytinai nustatyti visas reikšmingas faktines aplinkybes. Tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo P. L. pateikė savo įvykių vertinimą, susijusį ne su tuo, kad jis pažeidė KET taisykles ir dėl to sužalojo nukentėjusįjį J. G., bet dėl esminės reikšmės neturėjusių aplinkybių t. y. tikslios kelio juostos, kuria važiavo J. G. bei kitų transporto priemonių, buvusių šalimais įvykio metu. Kaip minėta, dar ikiteisminio tyrimo metu P. L. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir labai gailėjosi dėl to, kad sutrikdė J. G. sveikatą. Nepriklausomai nuo P. L. pateiktos įvykių versijos, skunde minimi ikiteisminio tyrimo veiksmai būtų buvę atliekamai, kadangi nebuvo aiškios visos įvykio aplinkybės, o vien asmens prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką neužtenka objektyviam ir nuodugniam baudžiamosios bylos ištyrimui. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiga organizuoti ir vadovauti ikiteisminiam tyrimui tenka prokurorui, kuris ir nusprendžia kiek ir kokių veiksmų reikia atlikti, norint pakankamai nustatytas visas bylos aplinkybes. Įvertinus visa tai, kolegija neabejoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog P. L. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad P. L. nelaikytinas asmenybe, kuri yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi po įvykio jis buvo baustas administracine tvarka. Kolegija, atsakydama į šį argumentą, atkreipia dėmesį į tai, kad teismo prerogatyva yra spręsti, ar konkrečiu atveju galima pasiekti baudžiamosios teisės keliamus tikslus atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (šiuo atveju pagal laidavimą), ar asmuo daugiau nenusikals ir laikysis įstatymų. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį dalyje dėl P. L. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad P. L. yra vertas teismo pasitikėjimo. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, P. L. teisiamas pirmą kartą, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau pažeidimai susiję su jo atliekamomis darbinėmis funkcijomis (nuobaudos paskirtos kaip UAB „A“ darbuotojui), kas priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atskleidžia, jog P. L. nėra nedrausmingas vairuotojas, linkęs nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių taisyklių. Kaip minėta, šiuo metu P. L. yra atlyginęs visą padarytą neturtinę žalą, kas atskleidžia tai, jog neigiamai vertina savo padarytą nusikalstamą veiką ir jos sukeltus padarinius.

16. Kolegija neabejoja, kad nukentėjusysis J. G. patyrė žymius sužeidimus, kurie dar ir šiuo metu jam sukelia neigiamus jausmus, apsunkina kasdienį gyvenimą, jaučiamos pasekmes, tačiau vien tai negali būti pakankamas pagrindas panaikinti P. L. taikomą laidavimo institutą ir konstatuoti, kad jis yra nevertas teismo pasitikėjimo. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas pusiausvyros tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis atleidimo būdas ir P. L. nepateisinus teismo jam suteikto pasitikėjimo, gali būti panaikintas.

17. Įvertinus tai kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nuosprendį skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra.

18. Dėl apylinkės teismo nuosprendžio apeliacinį skundą buvo pateikusi ir nukentėjusioji bei civilinė ieškovė V. G., tačiau jį atšaukė 2018 m. rugpjūčio 8 d., pateikdama prašymą dėl skundo atšaukimo, kuriame nurodė, kad P. L. atlygino jos naudai priteistą neturtinei žalai atlyginti 1200 Eur sumą. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu. BPK 316 str. 1 d. nustatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą (BPK 316 str. 3 d.). Kliūčių nutraukti apeliacinį procesą dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. G. apeliacinio skundo nėra. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas ir teismo procesas dėl šio skundo nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nuosprendžio palikti nenagrinėtą ir teismo procesą dėl šio skundo nutraukti.

Teisėjai Audrius CininasVirginija LiudvinavičienėJurgita Mačionytė