Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) 12 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. V. 2011-03-14 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) prie autobusų stotelės, viešoje vietoje, kitų piliečių akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, tyčia suduodamas ne mažiau kaip 20 kartų kumščiu nepilnamečiui A. J. į veidą, galvą, padarydamas jam galvos sumušimą, sužalojo nukentėjusįjį A. J., nežymiai sutrikdydamas jam sveikatą ir taip pažeidė visuomenės rimtį bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka LR BK 284 str. 1 d.

K. M. V. dėl viešosios tvarkos pažeidimo paaiškino, jog nieko neprisimena, kas buvo tą vakarą. Po įvykio su pažįstamu, tačiau kitame kaime gyvenančiu A. J. nekalbėjęs. Tą vakarą nebuvo išgėręs. Nesuvokė, ką daro. Nežino, ar taip padarė, kas nurodyta kaltinamajame akte. Ligoninėje gulėjo balandžio mėnesi, o po to - dėl ekspertizės atlikimo. Vaistus turi vartoti pastoviai. Kodėl taip padarė – negali atsakyti. Buvo nuvykęs į ligoninę pas nukentėjusįjį, tačiau kodėl ir ką darė bei sakė, negali atsakyti.

Nukentėjusysis nepilnametis A. J. parodė, kad 2011 metais, žiemą, esant sniego, tą vakarą paskambino kaltinamasis, paklausė, ar nieko nėra iš suaugusiųjų namuose. Atsakęs, kad nieko nėra. Atėjo pusbrolis S. Š., paprašė įleisti į vidų pasikalbėti. Įleidus paprašė išeiti į lauką, pasikalbėti. Išėjus į lauką, nuėję su S. Š. iki autobusų stotelės. Atėjo M. V. nuo kiosko pusės ir nieko nesakęs trenkė jam į galvą. Kaip tik tuo metu grįžo mama iš darbo nuo Pelaniškio k., pusės, pamatė nukentėjusįjį, S. Š., M. V.. S. Š., M. V. pamatę motiną atsitraukė, nuėjo. Mama iškvietė policiją, parašė pareiškimą. Kitą dieną pasijutęs blogai, pradėjo pykinti, svaigti galva, buvo paguldytas į ligoninę. Gulint ligoninėje buvo atėjęs M. V., prašė atsiimti pareiškimą, sakė „jei neatsiimsiu, man bus blogai“. Buvo skambinama, grasinama, „jei neatsiimsiu, būsiu sudaužytas“. M. V. po įvykio nieko jam nesakė. Buvo suduota virš 20 smūgių, tiksliai negali pasakyti. Pyksta ant kaltinamojo, kad sumušė. Dėl sumušimų, jautėsi negerai. Nežino, už ką kaltinamasis primušė, jokių pykčių su juo nebuvo. Civilinį ieškinį pilnai palaiko.

Liudytoja, įstatyminė nukentėjusiojo atstovė V. V. parodė, kad kovo 14 d., būnant darbe paskambino sūnus A. J., pranešė, kad S. Š. vaikšto apie langą, beldžiasi į duris, prašo išeiti į lauką pasikalbėti. Sūnui pasakiusi, kad nieko neįsileistų, užsirakintų, nes tuoj grįžtanti namo. Tačiau sūnus nepaklausė, įsileido, išėjo į lauką pasikalbėti, kad neišgąsdintų mažojo broliuko. Grįždama nuo Pelaniškių k. namo keliu, išgirdusi triukšmą. Privažiavus arčiau, pasišvietus su prožektoriumi, pamatė kruviną sūnų, kuriam buvo ištinęs veido kairės pusės žandas. S. Š., M. V. pasitraukė. Dar nueinat girdėjusi panašius žodžius, kad „mamytės vaikas galės skųstis“. Sūnų parsivedusi į namus, apipraususi, davusi tabletę raminamųjų, iškvietusi policiją. Kitą dieną sūnus pasijuto blogai: užėjo galvos skausmui, atsirado pykinimas, išvežė į ligoninę ir jis buvo paguldytas trims dienoms tyrimams. Atvykus lankyti sūnaus, sūnus skųsdavosi, kad bijo gulėti ligoninėje, prašė pasiimti į namus, nes jam buvo siunčiamos grasinančio pobūdžio žinutės, taip pat matydavo dažnai po ligoninę besisukiojantį M. V.. Sūnus labai prastai jautėsi, buvo sutrikęs miegas, sūnus buvo paveiktas psichologiškai - bijodavo išeiti į lauką vakare, kad nebūtų sumuštas, nes buvo grasinama. Sūnui atsirado baimės jausmas. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko pilnai.

Liudytojas S. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nesipyksta. Nuėjo į kaimą, užsuko pas A. J., pasikvietė pasikalbėti. Kartu su nukentėjusiuoju atėjo ant kelio. Kol jis prisidegė cigaretę, M. V., A. J. nuėjo toliau pasikalbėti, pradėjo kalbėtis. Buvo tamsu, vakaras. Toliau rūkė, girdėjo, kaip kaži kas lakstė, šokinėjo ant asfalto. Jam priėjus prie jų, kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo susikibę, jis liepęs išsiskirti. M. dar kažką sakė, A. žviegė. A. liepęs eiti namo. A. dar kažką pasakė M, M. vieną kartą trenkė ranka A. veidą ir išėjo į namus. Ar trenkė rankos kumščiu ar delnu pasakyti negali. Tetą V. V. matęs iš toli. Teta prie jo nebuvo privažiavusi. Kai teta privažiavo buvo praėję nuo dešimt iki penkiolikos minučių. M. pakvietė eiti pasivaikščioti. M. su A. vienas kitam skambinėjo. M. buvo įjungęs garsiakalbį ir jis girdėjęs, kaip pokalbį. M. ir A. J. vienas kitam grasino, tačiau jie kalbėjo linksmai tai manęs, kad tiek vienas tiek kitas juokauja. Tuo metu M. elgesys buvo sunkiai suprantamas. Ką nors padaręs greit viską pamiršdavo.

Kaltinamojo kaltę, be šių įrodymų, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys: 2011-03-14 protokolas-pareiškimas, iš kurio matyti, jog pareiškėja V. V. nurodė, jog jos nepilnametį sūnų A. J. 2011-03-14 d. (duomenys neskelbtini) ant gatvės pažįstamas M. V. apstumdė ir sudavė smūgius į veido sritį, išplūdo necenzūriniais žodžiais autobusų stotelėje (b.l. 13); 2011-04-18 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad A. J. konstatuotas galvos sumušimas, padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, tačiau šiuo atveju trauminių poveikių skaičiaus detalizuoti negalima, dėl ko A. J. sveikata sutrikdyta nežymiai (b.l. 10).

Aptartų įrodymų pakanka kaltinamojo kaltei pagrįsti. Jų visuma patvirtina, kad M. V. 22011-03-14 d. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Kaltinamojo M. V. nusikalstama veika pagal LR BK 284 str. 1d kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis viešoje vietoje, kitų piliečių akivaizdoje, įžūliu, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu tyčia sudavė nukentėjusiajam nemažiau kaip 20 smūgių kumščiu į veidą, galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo M. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 str. 1 d. yra tyčinis nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmes kaltinamajam M. V. atsižvelgiama ir į jo asmenybę – neteistas, administracine tvarka per metus baustas du kartus (b.l. 41), nedirba (b.l. 39), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 45), tačiau iš jo paaiškinimų matyti, kad šiuo metu gydosi dėl jam ekspertizės išvadoje nurodytų sveikatos sutrikimų, nevedęs (b.l. 35), Lietuvos darbo biržoje neregistruotas ir nedirba (b.l. 38-39), gydėsi nuo kovo 22 d. iki balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) (organinis asmenybės sutrikimas, b.l. 48)). 2011-08-30 – 2011-09-30 atliktos stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. V. nustatoma organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. Nusikaltimo padarymo metu jis galėjo (ir visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu M. V. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Priverstinis gydymas nereikalingas. Simuliacijos nenustatyta. Dėl psichikos būklės su M. V. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti procese (b.l. 95-97). Po nusikaltimo padarymo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti laikėsi, duomenų apie tai, kad jis būtų padaręs naują nusikalstamą veiką byloje nėra.

Taip pat atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. K. M. V. teisiamas pirmą kartą už nesunkios nusikalstamos veikos padarymą. LR BK 55 str. nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Todėl laikytina, jog aukščiau minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - laisvės apribojimą, kurios trukmė nustatoma atsižvelgiant į paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Byloje nepilnamečio nukentėjusiojo A. J. įstatyminė atstovė V. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo(b.l. 22). Nusikaltimu padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta (LR CK 6.250 str.2d.). Neturtinės žalos dydį nustato teismas. Civilinis ieškovė dėl padaryto nusikaltimo patyrė dvasinius išgyvenimus, patyrė fizinį skausmą, gydėsi ligoninėje – tai yra patyrė neturtinę žalą, todėl neturtinė žala priteistina, nustatant neturtinės žalos dydį 1500 Lt (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. 2d.). Pagrindų mažinti nustatytą neturtinės žalos dydį nėra.

M. V. nebuvo laikinai sulaikytas. Jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 33-34) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Iš nuteistojo išieškotinos proceso išlaidos valstybei (LR BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas

nusprendžia:

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant būti savo namuose nuo 22 iki 6 val. ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. J. 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškoti 39,60 Lt proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.