Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1082-538/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-13
Bylos Nr.: e2A-1082-538/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03833-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Atsakovas: J. G.
Ieškovas: L. M.

Civilinė byla Nr. e2A-1082-538/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03833-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.9; 3.3.1.18.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. patikslintą ieškinį atsakovei J. G. dėl paveldėto turto padalijimo ir išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė padalinti po A. G. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėtą turtą ir priteisti ieškovei L. M. 76 660,E. E. vertės turtą natūra, t. y. nekilnojamojo turto kompleksą, susidedantį iš: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinių statinių - šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0860 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 11 E. E. vertės; žemės sklypą (žemės ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. E. vertės; žemės sklypą (žemės ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. E. vertės; žemės sklypą (miškų ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 E. E. vertės; 370/740 dalis žemės sklypo (miškų ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12 226,E. E. vertės; butą su rūsiu 3,33 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42 E. E. vertės; kelių transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas(duomenys neskelbtini), E. E. vertės; piniginės lėšas, esančias A. G. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. UAB, 10,E. E.; turtinę teisę į pinigines lėšas, priklausančias A. G. pagal su UAB „SEB investicijų valdymas“ sudarytą II pakopos pensijų kaupimo sutartį, esančias pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 1 172,E. E. vertės; priteisti atsakovei J. G. E. E. vertės turtą natūra - 1/8 dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės atsakovei 38 280,E. E. piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę paveldėto turto dalį. Priteisti iš atsakovės ieškovei 1 355,E. E. laidojimo išlaidų, 742,E. E. turto išlaikymo ir priežiūros išlaidų, 34,E. E. Sodrai sumokėto mokesčio, 114,E. E. išlaidų už Turto apyrašo sudarymą, iš viso 2 247,E. E. išlaidų, ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas A. G.. Ieškovė, būdama pirmos eilės įpėdinė, (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal paveldimo turto apyrašą. Palikimą kaip pirmos eilės įpėdinė taip pat priėmė atsakovė J. G., kuri yra A. G. duktė iš kitos santuokos. Visą turtą po tėvo mirties prižiūri ir išlaiko viena ieškovė savo asmeninėmis lėšomis. 2022 m. balandžio 11 d. šalys pasirašė susitarimą dėl paveldėto turto pasidalijimo, sudarant notarinį sandorį, kuris buvo pateiktas paveldėjimo bylą vedančiai Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro notarei J. P.. Pagal šį Susitarimą atsakovei J. G. natūra atitenka 1/8 dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), visas kitas A. G. turtas, nurodytas 2022 m. vasario 28 d. Turto apyraše, įskaitant pinigines lėšas ir turtinę teisę, natūra atitenka ieškovei L. M., išmokant atsakovei 19 E. E. kompensaciją, iš kurios išskaičiuota pusė ieškovės turėtų laidojimo ir paveldėto turto išlaikymo išlaidų. Sandorio sudarymui ieškovė užsakė ir pateikė notarei 2022 m. balandžio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus sutikimą įsigyti miškų ūkio paskirties žemę, palikėjo A. G. turto įsigijimo dokumentus, taip pat buvo užsakyti ir gauti duomenų patikslinimai iš Valstybės įmonės (toliau - VĮ) Registrų centro, tačiau paveldėto turto pasidalijimo sutarties šalys nepasirašė, nes ieškovei nežinant 2022 m. balandžio 20 d. į notarų biurą atvyko atsakovė ir pateikė notarei prašymą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo bei nurodė, kad paveldėto turto pasidalijimo sutarties nesudarys; atsisakymo argumentų atsakovė nenurodė. Šalims nesusitarus geranoriškai pasidalinti paveldėtą turtą ir atlyginti ieškovei išlaidas, ieškovė kreipėsi į teismą. Taip pat nurodė, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) name, šio namo kieme yra šulinys, todėl racionalu būtų atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra 1/8 dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Visą kitą A. G. turtą natūra ieškovė prašo priteisti jai, išmokant atsakovei atitinkamą piniginę kompensaciją. Pažymėjo, jog per visą laiką, kol vyko derybos su atsakove dėl turto padalijimo, atsakovė siekė gauti tik piniginę kompensaciją už jos paveldėto turto dalį. Teigė, kad po A. G. mirties paveldėto turto masę sudarė tik nekilnojamasis turtas bei registruotinas kilnojamasis turtas, kurį panaudoti laidojimo išlaidoms nėra objektyvių galimybių, todėl ieškovė šioms išlaidoms panaudojo savo asmenines lėšas, kurias ji turi teisę atgauti iš atsakovės. Be to, savo lėšomis ne tik laidojo tėvą, bet ir viena prižiūri paveldėtą turtą ir moka visus mokesčius, susijusius su šiuo turtu. Bendra išlaidų, susijusių su paveldimo turto išlaikymu ir priežiūra, suma patikslinto ieškinio pateikimo dienai yra 950,E. E. (880,E. E. + 69,E. E.). Pateikus pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo nurodė, jog ieškovė patyrė 534,E. E. papildomų išlaidų už suteiktas paslaugas adresu(duomenys neskelbtini), todėl nuo A. G. mirties iki šio pareiškimo pateikimo dienos bendra išlaidų, susijusių su paveldėto turto išlaikymu ir priežiūra, suma yra 1 485,E. E.. Taip pat nurodė, kad A. G. iki savo mirties vykdė individualią veiklą, savarankiškai mokėjo mokesčius Sodrai, tačiau liko nesumokėta Sodrai 69,E. E. dydžio socialinio draudimo įmoka. Šią skolą ieškovė 2021 m. lapkričio 10 d. taip pat padengė savo lėšomis, todėl pusę šios sumos - 34,E. E. turėtų ieškovei atlyginti atsakovė. Pagal notaro vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo antstolis J. P. 2022 m. vasario 23 d. sudarė Turto apyrašą. Už šias paslaugas ieškovė sumokėjo 229,E. E.. Kadangi atsakovė palikimą priėmė taip pat pagal turto apyrašą, už kurį sumokėjo ieškovė, pusę šios sumos - 114,E. E. turėtų atlyginti atsakovė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto kompleksą, susidedantį iš: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinių statinių - šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0860 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 11 E. E. vertės; žemės sklypą (žemės ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. E. vertės; žemės sklypą (žemės ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. E. vertės; emės sklypą (miškų ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 E. E. vertės; 370/740 dalis žemės sklypo (miškų ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12 226,E. E. vertės; butą su rūsiu 3,33 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42 E. E. vertės; kelių transporto priemonė(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), E. E. vertės; piniginės lėšas, esančias A. G. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. UAB, 10,E. E.; turtinę teisę į pinigines lėšas, priklausančias A. G. pagal su UAB „SEB investicijų valdymas“ sudarytą II pakopos pensijų kaupimo sutartį, esančias pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 1 172,E. E. vertės. Priteisė atsakovei J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1/8 dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. E. vertės. Priteisė atsakovei J. G. iš ieškovės L. M. 38 280,E. E. piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę paveldėto turto dalį. Priteisė ieškovei L. M. iš atsakovės J. G. 2 247,E. E. išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 247,E. E. E. (dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt septynių eurų 41 cento) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 810,E. E. bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės J. G. 8,E. E. išlaidų valstybei už procesinių dokumentų siuntimą. Teismo pagrindiniai motyvai:

3.1. Byloje nėra duomenų, jog atsakovei nebuvo galimybių, kaip įpėdinei rinkti duomenis apie palikėjo turtą, atlikti turto vertinimą. Atsakovė yra buvusi bute (duomenys neskelbtini), matė buto būklę, jame esančius daiktus, tačiau nereiškė jokių reikalavimų dėl kokio nors konkretaus bute buvusio turto, taip pat atsakovė neįrodė, jog po palikėjo mirties likę daiktai - kompiuteris, telefonas - buvo išimtinai palikėjui priklausantys daiktai, todėl teismas neturi pagrindo remtis abejonių pagrindu dėstomu nesutikimu su ieškiniu.

3.2. Byloje ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos visą palikėjo turtą, išskyrus 1/8 šulinio, priskirti jai natūra, atsakovei išmokant kompensaciją. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog dėl 1/8 dalių šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo vertės (E. E.) tarp šalių ginčo nėra. Atsakovė ir jos mama gyvena (duomenys neskelbtini), todėl šio turto priteisimas atsakovei labiausiai atitinka atsakovės interesus. Nors atsakovė atsiliepimu į ieškinį, tiek pradinį, tiek patikslintą nurodė, jog su ieškiniu visiškai nesutinka, tačiau iš atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovės dėstomos pozicijos matyti, jog šioje dalyje atsakovė su ieškiniu sutinka.

3.3. Esant ieškovės argumentuotai pozicijai dėl siekio išsaugoti tėčio turtą, emocinio prisirišimo prie turto, nesutikimo dėl turto pardavimo, varžytinių, aukciono ir priešingai, procesiniuose dokumentuose esant nepastoviai atsakovės nuomonei dėl turto padalijimo būdo, susirašinėjime su ieškove esant atsakovės pageidavimui gauti kompensaciją pinigais už turtą, atskirais epizodais norint gauti turtą, turint siekį jį parduoti, pačiai atsakovei nereiškiant savarankiško reikalavimo su jos siūlomu turto padalijimo būdu, įrodinėjant, kodėl toks padalijimo būdas labiau atitiktų atsakovės interesus, atsakovės sveikatos būklę, kurią patvirtinanti bylos medžiaga pripažinta nevieša, teismas vertina, jog ieškovės siūloma patikslintu ieškiniu turto padalijimo tvarka labiausiai atitinka tiek ieškovės, tiek atsakovės interesus.

3.4. Byloje iškeltos atsakovės abejonės dėl negalėjimo gauti kompensacijos pinigais, nesant duomenų apie ieškovės finansines galimybes išmokėti tokią kompensaciją, yra paneigtas į bylą ieškovės pateiktu banko sąskaitos išrašu, kuris patvirtina ieškovės turimų santaupų dydį ir jos galimybes sumokėti kompensaciją atsakovei iš karto.

3.5. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė mokėjo už paslaugas, susijusias su laidotuvių organizavimu ir turto priežiūra. Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovė, kaip 1/2 dalies A. G. palikimo paveldėtoja privalo padengti 1/2 dalį su laidotuvėmis ir paveldėtu turtu susijusių išlaidų, atsakovei teigiant, jog šių visų išlaidų vertę ieškovė pasidengia palikėjo užvaldytu kilnojamuoju turtu.

3.6. Atsakovės argumentai, kad ieškovė nesudaro sąlygų lygiomis teisėmis naudotis bendru turtu, negali būti pagrindas atsisakyti atlyginti ieškovės patirtas išlaidas, juolab, kad paveldėtu turtu ieškovė nesinaudoja ir objektyviai negali naudotis. Laikytina, kad atsakovė savo pasyviais veiksmais priėmė neprieštaraujančio asmens poziciją, leido ieškovei rūpintis turtu, patirti išlaidas, susirašinėjimo messenger žinutėmis ir el. laiškais sutiko, kad ieškovė toliau tvarkytų mokesčius už paveldėtą turtą, nurodė, jog vėliau galės atsiskaityti iš paveldėtų pinigų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir išdėstyti jį taip: padalinti po A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties paveldėtą turtą ir priteisti ieškovei L. M. 56712,E. E. vertės turtą natūra, t. y.: nekilnojamojo turto kompleksą, susidedantį iš: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinių statinių - šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0860 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 11 E. E. vertės; žemės sklypą (žemės ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. E. vertės; žemės sklypą (žemės ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. E. vertės; butą su rūsiu 3,33 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42 E. E. vertės; piniginės lėšas, esančias A. G. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. UAB, – 10,E. E.; turtinę teisę į pinigines lėšas, priklausančias A. G. pagal su UAB „SEB investicijų valdymas“ sudarytą II pakopos pensijų kaupimo sutartį, esančias pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 1 172,E. E. vertės; priteisti iš ieškovės atsakovei 18 331,E. E. piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę paveldėto turto dalį; priteisti atsakovei J. G. 20 048,E. E. vertės turtą natūra, t. y.: žemės sklypą (miškų ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 E. E. vertės; 370/740 dalis žemės sklypo (miškų ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12 226,E. E. vertės; kelių transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), E. E. vertės; 1/8 dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. E. vertės; ieškovės L. M. reikalavimą dėl 2 247,E. E. išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų atmesti; iš ieškovės L. M. priteisti atsakovės J. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai, nepagrįstai vertinant, kad atsakovė, nesutikdama su ieškiniu turėjo reikšti savarankišką reikalavimą su siūlomu turto padalijimo būdu, nulėmė teismo alternatyvių turto padalinimo būdų, kuriuos siūlė atsakovė, nevertinimą, visus įrodymus vertinant tik išskirtinai ieškovės naudai.

Žemesnės instancijos teismas

4.2. Pirmosios instancijos teismas ne tik nenagrinėjo atsakovės teikiamų turto atidalijimo būdų, tačiau visiškai neatsižvelgė į procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją ir įrodymus, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, gyvena pas mamą, jai reikalingas būstas arba pakankamos lėšos jam įsigyti, kai tuo tarpu ieškovė turi ir butą, ir sodybą. Teismas nenurodė, kaip sprendimu visą nekilnojamąjį turtą (išskyrus 1/8 šulinio) priteisiant ieškovei užtikrinamas nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principas.

4.3. Ieškovė ir atsakovė po tėvo mirties paveldėjo net 12 nekilnojamojo turto objektų. Vertinant tai, kad 5 iš jų nekilnojamojo turto objektai sudaro nekilnojamojo turto kompleksą – sodybą ((duomenys neskelbtini)), be jo paveldėti dar 5 atskiri nekilnojamojo turto objektai (neskaitant 1/8 šulinio) – du žemės ūkio paskirties ir du miškų ūkio paskirties sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), bei butas su rūsiu esantis, (duomenys neskelbtini). Taigi dalinamą turtą (1/8 šulinio) sudaro paveldėti 6 (šeši) atskiri nekilnojamojo turto objektai, kuriuos įmanoma padalinti nepadarant žalos. Atsakovė nurodė, kad priteisiant visą turtą natūra išskirtinai tik ieškovei nebūtų užtikrinta bendraturčių interesų pusiausvyra, todėl sutiko, kad turtas natūra turėtų būti dalinamas abiem šalims, siekiant užtikrinti abiejų šalių interesus dėl didelės infliacijos, nuolat augančių kainų, kompensacijos sumokėjimo klausimų ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

4.4. Teismas sprendime nenurodė jokių argumentų, kažkokių išimtinių aplinkybių, kodėl turto, kurį buvo galima atidalinti, neatidalijo natūra, bet vienai bendraturtei priteisė visą turtą natūrą, o kitai – tik kompensaciją.

4.5. Atsakovė priešingai nei ieškovė visos bylos nagrinėjimo metu siekė sąžiningai ir objektyviai nustatyti paveldėto turto kainą. Atsakovė siūlė visą palikimą arba atskirus daiktus bendru įpėdinių sutarimu parduoti aukcione ir gautą sumą pasidalyti arba tarp įpėdinių surengti varžytynes dėl atskirų daiktų ir daiktą perduoti tam, kuris iš įpėdinių pasiūlys už jį didžiausią kainą. Atsakovė nurodė, kad sutiktų ir tarp įpėdinių surengti varžytynes dėl atskirų daiktų ir daiktą perduoti tam, kuris iš įpėdinių pasiūlys už jį didžiausią kainą, tačiau ieškovei nesutikus atsakovė prašė byloje skirti turto kainos nustatymo ekspertizę. Atsižvelgiant į sudėtingumą įvertinti miško ūkio paskirties žemę ir nepaprastai didelę ekspertizės kainą, ieškovės nurodymą, kad nebereikalaus priteisti miškų ūkio paskirties sklypus natūra, prašys palikti tik po ½, atsakovė atsisakė prašymo dėl ekspertizės skyrimo.

Žemesnės instancijos teismas

4.6. Teismui vertinant, kad tarp šalių yra ginčas dėl miškų ūkio paskirties sklypų, ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti šiuos sklypus jai natūra turėjo būti netenkintas.

4.7. Ieškovė niekada nepateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini) raktų. Tokiu būdu ji nesudarė sąlygų lygiomis teisėmis naudotis bendru turtu, naudojo turtą viena savo nuožiūra, tačiau lygiomis dalimis siekia priteisti turto išlaikymo išlaidas. Nors liudytoja nurodė, kad atidavė automobilio raktus atsakovei, ši 2022 m. lapkričio 7 d. patikslintu ieškiniu pateikė automobilio nutempimo išlaidas iš aikštelės prie “Akropolio”, nurodydama, kad automobilis nebevažiuojantis.

Žemesnės instancijos teismas

4.8. Teismas, priteisdamas 5 proc. dydžio palūkanas nuo pradinio ieškinio pateikimo už išlaidas, kurios dar nebuvo patirtos, pažeidė CK 6.210 straipsnio nuostatas, nes bylos iškėlimo teisme dieną tokių išlaidų 742,E. E. dar nebuvo patirta.

4.9. Akivaizdu, kad ieškinio reikalavimai, didinant dalinamo turto vertę, buvo tikslinami atsakovės naudai, tokiu būdu pripažįstant ieškinio reikalavimų nepagrįstumą ir atsakovės atsiliepimo į ieškinį pagrįstumą. Jeigu ieškovė iškart būtų siūliusi galutiniame patikslintame ieškinyje nurodytą kompensaciją, galimai šalys būtų susitarusios ir be bylinėjimosi. Visgi ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės emocinę būklė, siekė nepagrįstai pasipelnyti atsakovės sąskaita, sumokant beveik dvigubai mažesnę kompensaciją, nei paskui pati pripažino esant pareigai sumokėti. Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas, kad ieškovė pripažino atsakovės atsiliepimo pagrįstumą, atitinkamai turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Turto atidalijimo bylose teismui turint diskrecijos teisę teismas turėjo įvertinti turto rinkos vertės įrodymus ir net netikslinus ieškinio reikalavimų dėl dalinamo turto vertės jį padalinti, atitinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Apeliantės argumentai, kad teismas visiškai neatsižvelgė į procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją ir įrodymus ir kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, gyvena pas mamą, jai reikalingas būstas arba pakankamos lėšos jam įsigyti, yra prieštaringi ir nepagrįsti, nes atsakovė nereiškė reikalavimo jai priteisti butą ar sodybą. Be to, atsakovės atsisakymas nuo pirminio reikalavimo jai priteisti butą įrodo, kad realiai atsakovei nėra reikalingas atskiras būstas, juolab, kad esant poreikiui atsakovė už priteistą piniginę kompensaciją galėtų įsigyti atskirą būstą.

5.2. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė argumentuotai nurodė priežastis, kodėl jai svarbu išsaugoti tėvo palikimą, bei pateikė įrodymus, kad ji viena rūpinasi palikimo išsaugojimu, moka mokesčius, turi pakankamai lėšų išmokėti kompensaciją atsakovei ir gali racionaliai bei efektyviai naudoti turtą. Atsakovei priteisus natūra turtą, šis turtas vis tiek bus parduotas, to neslėpė ir atsakovės mama, kuri derybų metu ieškovei siūlė parduoti turtą ir pasidalinti pinigus.

5.3. Teismas, išnagrinėjęs visas šias aplinkybes ir įvertinęs bylos medžiagą, teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovės siūlomas paveldėto turto padalijimas atitinka abiejų šalių poreikius ir interesus (CK 5.70 str. 2 d.). Šiuo atveju teismas, tenkindamas ieškinį, nepažeidė nei įstatymo reikalavimų, nei teismų praktikos.

Šalies argumentai

5.4. Apeliantė, prašydama jai priteisti miško sklypus, jų vertes nurodo pagal VĮ Registrų centro nustatytas vertes. Šiuo atveju, ieškovei Turto apyraše paveldimo turto vertes nurodant pagal tuo metu gautus duomenis iš VĮ Registrų centro pagal antstolio parodytą pavyzdį ir paaiškinimą, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai.

5.5. Apeliantės argumentai, kad ji sutinka su ieškovės nurodytomis miškų ūkio paskirties sklypų vertėmis, tik su ta sąlyga, jeigu miško ūkio paskirties sklypai atitektų jai, ir prašo jai natūra priteisti miškų ūkio paskirties žemės sklypus, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Apeliantė nepateikė į bylą įrodymų, kokiu pagrindu miško ūkio paskirties žemės sklypai atitekdami atsakovei turėtų būti vertinami viena verte, o atitekdami ieškovei – kita. Toks dvejopo standarto taikymas ieškovės ir atsakovės atžvilgiu parodo atsakovės, veikiančios per savo atstoves, nesąžiningumą.

5.6. Atsakovė žinojo, koks turtas sudaro palikimą pagal Turto apyrašą, koks turtas yra bute (duomenys neskelbtini), ir kokie daiktai yra pas liudytoją, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų papildyti Turto apyrašą bei pareikšti reikalavimą dėl jų padalijimo, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad realiai atsakovė nesiekė paveldėti daugiau turto nei nurodyta paveldimo Turto apyraše. Šiuo atveju apeliantės argumentai, kad jai niekada nebuvo atskleidžiama, koks dar palikėjo turtas yra ir ji negalėjo papildyti turto apyrašo, atmestini kaip neįrodyti.

5.7. Bylos duomenys patvirtina, kad butas yra nesuremontuotas ir jame gyventi negalima. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat yra blogos būklės, nutolusiame nuo įpėdinių kitame Lietuvos rajone. Bute būtina pakeisti elektros instaliaciją. Šią aplinkybę patvirtina 2022 m. birželio mėn. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) namo gyventojams reikia pasikeisti elektros įvadus dėl senos instaliacijos, kadangi kyla gaisro pavojus. Ieškovė apie tai informavo atsakovę siųsdama elektroninį laišką, teiravosi ką abi gali daryti, tačiau atsakovė iniciatyvos mokėti mokesčius, spręsti turto priežiūros klausimus nesiėmė.

5.8. Apeliantės argumentai, kad mirus palikėjui nebuvo būtina mokėti draudimo įmokų, taip pat yra nepagrįsti. Draudimo sutartis buvo sudaryta dar A. G. esant gyvam, draudimo įmoka turėjo būti sumokėta visa iš karto arba pagal susitarimą išdėstoma dalimis. Šiuo atveju buvo susitarta dėl įmokos mokėjimo dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad butas liko nesuremontuotas, negyvenamas, nusidėvėjusi elektros instaliacija, ieškovė nenutraukė draudimo sutarties, siekdama apsaugoti paveldėtą turtą nuo nenumatytų įvykių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Faktinės aplinkybės

6. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), mirė ieškovės L. M. ir atsakovės J. G. tėvas A. G.. Po A. G. mirties į Klaipėdos miesto 7-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo kreipėsi abi dukros, paduodamos pareiškimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pareiškimą apie palikimo priėmimą pagal paveldimo turto apyrašą pateikė 2022 m. sausio 21 d. Atsakovė pareiškimą apie palikimo priėmimą pagal paveldimo turto apyrašą pateikė 2022 m. sausio 25 d. A. J. Petrikas, vadovaudamasis Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės J. P. 2022 m. sausio 21 d. vykdomuoju pavedimu dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, likusio po A. G. mirties, 2022 m. vasario 28 d. sudarė turto apyrašą. Pagal 2022 m. vasario 28 d. turto apyrašą, po A. G. mirties liko šis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 E. E. vertės; kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. E. vertės; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. E. vertės; malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. E. vertės; šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. E. vertės; žemės sklypas (gyvenamosios teritorijos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. E. vertės; žemės sklypas (žemės ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. E. vertės; žemės sklypas (žemės ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. E. vertės; žemės sklypas (miškų ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. E. vertės; 370/740 dalis žemės sklypo (miškų ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 173,E. E. vertės; 1/8 dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. E. vertės; butas su rūsiu 3,33 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 36 E. E. vertės; kelių transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 1 E. E. vertės; piniginės lėšos, esančios A. G. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. UAB, 10,E. E.; turtinė teisė į pinigines lėšas, priklausančias A. G. pagal su UAB „SEB investicijų valdymas“ sudarytą II pakopos pensijų kaupimo sutartį, esančias pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 1 172,E. E..

Dėl ginčo

7. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl paveldėto turto padalijimo, iš esmės visą palikėjo turtą priteisiant ieškovei, išskyrus 1/8 dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. E. vertės, atsakovei priteisiant 38 280,E. E. piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę paveldėto turto dalį.

8. Atsakovė su teismo sprendimu nesutinka, teigia, jog priteisiant visą turtą natūra išskirtinai tik ieškovei nebūtų užtikrinta bendraturčių interesų pusiausvyra, todėl sutiko, kad turtas natūra turėtų būti dalinamas abiem šalims, siekiant užtikrinti abiejų šalių interesus dėl didelės infliacijos, nuolat augančių kainų, kompensacijos sumokėjimo klausimų ir pan. Teismas sprendime nenurodė jokių argumentų, kažkokių išimtinių aplinkybių, kodėl turto, kurį buvo galima atidalinti, neatidalijo natūra, bet vienai bendraturtei priteisė visą turtą natūrą, o kitai – tik kompensaciją. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka.

9. CK 5.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Nekilnojamųjų daiktų padalijimas forminamas notarine sutartimi, ji turi būti įregistruota viešame registre. Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas. Dalūs daiktai dalijami natūra, nedalūs paskiriami vienam iš įpėdinių, atsižvelgiant į daikto pobūdį ir įpėdinio poreikius, kitiems įpėdiniams tokio daikto vertę kompensuojant kitais daiktais arba pinigais. Taigi, atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Teismų praktika dėl subsidiaraus atidalinimo būdo yra plačiai išplėtota aiškinant ir taikant CK 4.80 straipsnio 2 dalį.

10. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007).

11. Kaip nagrinėjamu atveju nustatyta, ieškovė nurodė, kad sutiktų, jog jai būtų priteista po ½ miškų ūkio paskirties sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė pasiūlė atidalijimo būdą, kad sutiktų, jeigu jai atitektų butas, miškų ūkio paskirties žemės sklypai būtų per pusę, o kitas turtas atitektų ieškovei. Taip pat nurodė, kad sutiktų su kompensacijos priteisimu tik tokiu atveju, jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypai būtų vertinami pagal siūlomą nupirkti miškų bendrovės kainą, nes paaiškėjo, kad vienam sklypui yra parengtas miškotvarkos projektas, jame yra daug brandžių medžių.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, ir civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Taigi bylos šalys, siūlydamos teismui įvairius paveldėtino turto padalijimo (priteisimo) būdus turėjo įrodinėti šio turto rinkos kainas.

13. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei paveldėtą turtą natūra, o atsakovei kompensaciją piniginėmis lėšomis, nenustatė viso padalijamo turto vertės, tai yra, nagrinėjamu atveju ieškovei miško sklypai priteisti nenustačius jų vertės, todėl darytina išvada, kad nenustatęs žemės sklypų verčių, pirmosios instancijos teismas netinkamai padalijo paveldėtą turtą.

14. Nustatyta, kad dalinamą turtą iš esmės sudaro paveldėti 6 atskiri nekilnojamojo turto objektai, kuriuos galima padalinti natūra kiek galima be neproporcingos žalos jų paskirčiai. Priteisiant kompensaciją piniginėmis lėšomis turi būti nustatyta dalintino turto vertė. Atsakovė nurodė, kad miško sklypų vertinimo ekspertizės kaina buvo didelė, todėl ji sutiko su miško sklypų padalijimu natūra po ½, taigi šalims neteikiant įrodymų apie miško sklypų vertę ir atsisakius ekspertizės miško vertei nustatyti, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl miško sklypo padalijimo natūra.

15. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

16. CPK 270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, susijusių su dalintino turto verte ir turto padalijimu natūra, taigi neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad išvardytos priežastys yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).

17. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas naikinamas byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė