Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, išėjęs vaiko priežiūros atostogų, teistas 2008 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK BK 199² str. 1 d. 150 MGL dydžio – 19 500 litų – bauda, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K., neturėdamas leidimo, laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis:

Iki 2008 m. birželio 27 d. savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, SB „Pušynas“, (duomenys neskelbtini), iš metalinės dėžės padarytoje rūkykloje laikė fabriko gamybos šautuvą „TO3-12-01“, kurio numeriai panaikinti, fabriko gamybos šautuvą „Sport“, Nr. 2843, devynis 16-to kalibro šovinius, penkiasdešimt penkis 5,6 mm kalibro (22 LR) žiedinio įskėlimo šovinius, devyniolika 7,62 mm kalibro (300 „Winchester“) centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių.

Kaltinamasis R. K. kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo prisipažino ir parodė, kad 2008 m. birželio 24 d., apie 10–11 val., Tauragės rajone, netoli jo namų, eančių sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), miške, vežimėliu vežiodamas 2007 m. gruodžio 29 d. gimusią savo dukrą rado plastmasinį maišą, kuriame buvo šautuvų buožės, kitos dalys, šovinių. Saugumo sumetimais, kad šių daiktų nerastų vaikai, maišą su rastais daiktais parsinešė namo, ten juos nuodugniau apžiūrėjo. Ten buvo išardyti du mažo kalibro šautuvai, dėžutėse įvairaus kalibro šoviniai, kurių jis neskaičiavo. Apie radinius niekam nesakęs, nenorėdamas, kad rastų žmona, šiuos daiktus paslėpė prie sodybos esančioje metalinėje rūkykloje. Vėliau ketino ginklus ir šovinius perduoti policijai. Pranešti pareigūnams apie tai iškart, tuo metu neturėdamas ir telefono, negalėjo. Birželio 27 d. kratą dėl ginklų paieškos daryti atvykusiems pareigūnams apie turėtus ginklus ir šovinius nepasakė būdamas išsigandęs ir pasimetęs.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. K. kaltė taip pat įrodyta liudytojų parodymais, bylos rašytiniais įrodymais.

Liudytojas P. D. parodė, kad kaip Tauragės rajono policijos komisariato tyrėjas 2008 m. birželio 27 d. dalyvavo atliekant kratą kaltinamojo R. K. namuose, esančiuose Tauragės r., sodininkų bendrijoje „Pušynas“. Kratą buvo nutarta atlikti siekiant surasti ir paimti šaunamuosius ginklus. Apie tai prieš kratą buvo paskelbta kaltinamajam, tačiau šis paaiškino tokių daiktų neturįs. Šios kratos metu jis metalinėje rūkykloje rado išardytą šautuvą su optiniu taikikliu, dar vieną į audinį susuktą šautuvą bei šovinius.

Liudytoja A. Š. parodė, kad R. K. yra jos faktinis sutuoktinis, jiedu turi vaiką, gyvena sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). 2008 m. birželio 27 d. policijos pareigūnai šioje gyvenamojoje vietoje atliko kratą ir prie tvoros esančioje rūkykloje rado ginklus. Šia rūkykla ji su R. K. retai naudojosi. Grįžęs iš policijos R. K. jai paaiškino ginklus prieš kelias dienas radęs miške, vežiodamas jų kūdikį.

Iš 2008 m. birželio 27 d. kratos protokolo ir fotolentelės nustatyta, kad prie gyvenamųjų patalpų sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), esančioje metalinėje rūkykloje buvo rasta medinė buožė, vamzdis su optiniu taikikliu, kita medinė buožė ir į audeklą susuktas vamzdis, devyni 16-to kalibro šoviniai, dėžutė su keturiasdešimt šešiais 5, 6 mm kalibro šoviniais, dėžutė su devyniais mažo kalibro šoviniais, dėžutė su devyniolika šovinių (b. l. 16–20).

Iš 2008 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvados nustatyta, kad kratos metu rastas ir tyrimui pateiktas šautuvas yra civilinėje apyvartoje draudžiamas šaunamasis ginklas – fabrikinės gamybos 5, 6 mm kalibro medžioklinis šautuvas „TO3-12-01“, kurio numeriai panaikinti, skirtas šaudyti 5, 6 mm kalibro (22 LR) šoviniais. Kratos metu paimtas ir tyrimui pateiktas kitas šautuvas yra „C“ kategorijos šaunamasis ginklas – fabrikinės gamybos 5, 6 mm kalibro medžioklinis šautuvas „Sport“, numeris 2843, skirtas šaudyti 5, 6 mm kalibro (22 LR) šoviniais. Tyrimui pateikti devyniolika šovinių yra šaudyti tinkami šaudmenys – fabrikinės gamybos 7, 62 mm kalibro (300 „Winchester“) centrinio įskėlimo medžiokliniai šoviniai. Tyrimui pateikti devyni šoviniai yra šaudyti tinkami šaudmenys – fabrikinės gamybos 16-to kalibro medžiokliniai šoviniai. Tyrimui pateikti penkiasdešimt penki šoviniai yra šaudyti tinkami šaudmenys – fabrikinės gamybos 5, 6 mm kalibro (22 LR) žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti pistoletams, revolveriams, karabinams, medžiokliniams šautuvams ir kt. (b. l. 26–30).

Iš 2008 m. rugpjūčio 27 d. Tauragės rajono policijos komisariato pateiktos pažymos nustatyta, kad kaltinamajam R. K. leidimas laikyti šaunamuosius ginklus neišduotas (b. l. 49).

Šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis R. K. neturėdamas leidimo, o todėl neteisėtai, laikė nurodytus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Kaltinamojo R. K. parodymus apie ketinimus šiuos ginklus ir šaudmenis perduoti policijai paneigia liudytojo P. D. parodymai bei įrašai 2008 m. birželio 27 d. kratos protokole, kad prieš kratą R. K. pareiškė, jog neteisėtai laikomų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų neturi. Be to, buvus tokių ketinimų paneigia ir paties kaltinamojo parodymai, kad jis tuos dalykus laikęs keletą dienų (teigia radęs birželio 24 d.), per kurias neabejotinai būtų turėjęs galimybę juos perduoti policijai.

Be neteisėto nurodytų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo, R. K. buvo kaltinamas ir šių ginklų bei šaudmenų neteisėtu įgijimu (kaltinamajame akte – įsigijimu). Šią kaltinimo dalį dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų neteisėto įgijimo teismas pripažįsta kaip nepagįstą. Nors neteisėtas LR BK 253 straipsnyje numatytų dalykų laikymas paprastai neįmanomas be jų neteisėto įgijimo, savaime tai baudžiamosios atsakomybės ir pagal šį požymį negali užtraukti. Turi būti nustatytos ir, be kita ko, išdėstytos tokios nusikalstamos veikos aplinkybės – jos padarymo vieta, laikas, būdas. Pirmiausia šios aplinkybės turi būti išdėstytos kaltinamajame akte (LR BPK 219 str. 3 p.). Tačiau kaltinamajame akte R. K. dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimo nurodytas tik laikas – kaltinamas juos įsigijęs „2008 m. birželio mėnesį, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta“. Jeigu baudžiamojo proceso įstatyme (LR BPK 255 str. 2 d.) nustatyta, kad „kaltinamasis negali būti nuteistas (...) dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta“, neabejotina, kad jis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios būtinos faktinės aplinkybės kaltinamajame akte iš viso neišdėstytos.

Nors teisiamajame posėdyje buvo tiriami ikiteisminio tyrimo metu pateikti duomenys, kad 2008 m. birželio 16 d. vakare (duomenys neskelbtini), medžioklėje buvusio liudytojo V. B. vaizdo kamera buvęs nufilmuotas, o vėliau pastarojo ir liudytojo P. S. iš vaizdo įrašo atpažintas kaip R. K., kartu su kitu asmeniu ėję nešini šautuvais, tai buvo pagrindas pradėti šį ikiteisminį tyrimą, daryti kratą R. K. gyvenamojoje vietoje, anksčiau minėtų aplinkybių dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimo nenurodymas kaltinamajame akte savaime pašalina galimybę spręsti jų pakeitimo ar nustatymo teisme klausimus. Pastaruoju atveju neabejotinai būtų pažeista kaltinamojo teisė į gynybą. Be to, liudytojo V. B. darytas vaizdo įrašas, kuriame buvęs atpažintas kaltinamasis R. K., nėra kokybiškas, jame trumpą laiko tarpą užfiksuotus žmones atpažinti aiškiai negalima. Liudytojas V. B. parodė, kad minėtus du asmenis stebėjęs ir per žiūronus, vėliau vieną jų P. S. parodytose fotografijose atpažinęs kaip R. K., jį atpažįstąs ir teisiamojo posėdžio salėje. Pažymėtina, kad iki šios bylos tyrimo pradžios toks atpažinimas atliktas ne pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Šiuos duomenis (vaizdo įrašą, taip pat kokios fotografijos buvo parodytos, kokia tvarka, kokiomis aplinkybėmis ir kita) buvo galima tikrinti baudžiamojo proceso įstatymo numatytais proceso veiksmais, tačiau šiuo metu tai daryti nėra pagrindo dėl minėtų kaltinimo R. K. trūkumų. Be to, jis nėra kaltinamas neteisėtu šaunamojo ginklo nešiojimu. Todėl klausimo, ar šiuos duomenis laikyti įrodymais, teismas nesprendžia. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu nėra pasibaigęs administracinės teisenos procesas, kuriame R. K. nubaustas dėl birželio 16 d. padaryto pažeidimo (LR ATPK 85 str. 4 d.), todėl bet kokios išvados dėl minėtų duomenų šiam procesui galėtų nepagrįstai daryti įtaką.

Taigi nurodytais pagrindais ir motyvais kaltinimo R. K. dalis dėl neteisėto šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimo, taip pat nesant pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka LR BPK 219 straipsnio reikalavimų ir bylą perduoti prokurorui, pripažintina kaip nepagrįsta.

Kaltinamasis R. K. buvo kaltinamas pagal LR BK 253 str. 2 d. tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį nurodytų šaudmenų. Sąvoka „didelis kiekis šaudmenų“ yra vertinamasis požymis. Spręsdamas, ar šaudmenų kiekis yra didelis, be kita ko, teismas turi atsižvelgti ir į kiekybinę, ir į kokybinę (šaudmenų paskirtį, kalibrą, smogiamąją, griaunamąją galią ir kt.) nusikalstamos veikos dalyko charakteristiką. Kaltinamojo R. K. neteisėtai laikytų šaudmenų tiek kiekybinė, tiek kokybinė išraiška jų didelio kiekio neabejotinai nepatvirtina. R. K. iš viso neteisėtai laikė 83 šovinius, didžiausią jų kiekį (55) sudarė mažo kalibro šoviniai. Visų šių šovinių, telpančių į kelias nedideles dėžutes, tūrinė išraiška nėra didelė, byloje nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis juos sukaupė per tam tikrą laiką. Kaip jau minėta, didžiausią šaudmenų kiekį sudarė mažo kalibro šoviniai, kurių galingumas (smogiamoji, griaunamoji galia), kaip paaiškino specialistas Petras Šlyžius, nėra didelis, žymiai, daug kartų mažesnis už 7, 62 mm kalibro šovinių, jų kulkos neapvalkalinės. Nors šie šoviniai pritaikyti šaudyti įvairių kategorijų šaunamaisiais ginklais (pistoletais, revolveriais, karabinais, medžiokliniais šautuvais), šie ginklai nepriskiriami pavojingiausiems, didžiausio galingumo ginklų kategorijai (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnis). Teismų praktikoje dideliu šaudmenų kiekiu, atsižvelgiant į kiekybines ir kokybines jų charakteristikas, pripažinti didesni už šioje byloje nurodytą kiekiai šovinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-141/2007, 2K-209/2008). Pažymėtina, kad kaltinime R. K. nepagrįstai penkiasdešimt penki 5, 6 mm kalibro šoviniai įvardyti tik kaip medžiokliniai šoviniai. Iš nurodytos specialisto išvados ir jo paaiškinimų teisme nustatyta, kad šie šoviniai skirti pistoletams, revolveriams, karabinams, medžiokliniams šautuvams ir kt. Todėl ši kaltinimo dalis R. K. patikslintina, nustatant, kad jis neteisėtai įgijo penkiasdešimt penkis 5,6 mm kalibro (22 LR) žiedinio įskėlimo šovinius, o visų nurodytų duomenų ir motyvų pagrindais kaltinamojo R. K. veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 253 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis R. K., būdamas teistas už sunkų nusikaltimą – neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis – padarė šį apysunkį nusikaltimą. Jis neteisėtai laikė du šaunamuosius ginklus, keliasdešimt šovinių. 2008 m. lapkričio 18 d. pasibaigus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo terminui jis šios baudos nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai jam, kaip recidyvistui (LR BK 27 str. 1 d.), už padarytą nusikaltimą skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, anksčiau dirbo, šiuo metu yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, yra iš dalies neįgalus, turi faktinę šeimą, kūdikį, žmona laukiasi kito vaiko, darytina išvada, kad ilgalaikė laisvės bausmė jam nebūtų teisinga, tokios bausmės paskyrimas itin neigiamai paveiktų jo šeimos interesus. Todėl laisvės atėmimo bausmė R. K. skiriama artimesnė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytai minimaliai ribai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Remiantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. prie šios bausmės pridėti visą 2008 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 146 MGL dydžio (18980 litų) baudą ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir 146 MGL dydžio (18980 litų) baudą.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, į šios bausmės laiką įskaityti vieną R. K. suėmimo nuo 2008 m. birželio 27 d. iki 28 d. dieną.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus – šautuvą „TO3-12-01“, kurio numeriai panaikinti, šautuvą „Sport“ Nr. 2843, šešis 16- to kalibro šovinius, dvidešimt tris 5,6 mm kalibro (22 LR) šovinius, šešiolika 7,62 mm kalibro (300 „Winchester“) šovinių, saugomų Tauragės rajono policijos komisariate (2008 m. rugpjūčio 29 d. kvitas B Nr. 019125), – konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui, ten pat saugomas tris tūteles ir tris kulkas sunaikinti.

Priteisti iš R. K. 100 litų 66 centus teismo išlaidų valstybei.

Nuosprendį per dvidešimt dienų galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.