- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-24
- Bylos Nr.
- eAS-443-520/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00287-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Neringos savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Neringos savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2017 m. sausio 25 d. raštą Nr. (4.16)-V15-173 ir įpareigoti atsakovą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus pareiškėjui priklausančios garažo patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. kovo 27 d. skundo trūkumams pašalinti: sumokėti žyminį mokestį ir pateikti duomenis apie pašto siuntos, kuria išsiųstas skundžiamas atsakovo raštas, gavimą.
2017 m. kovo 20 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo raštas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas nėra praleidęs termino skundui paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.
Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo turinio, ginčijamo rašto ir skundo priedų akivaizdu, jog atsakovas, ginčijamu aktu atsisakydamas išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus, nurodė atsisakymo pagrindą, todėl pareiškėjo skundas nelaikytinas skundu dėl atsakovo vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir nepatenka į skundų, neapmokestinamų žyminiu mokesčiu, sąrašą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 36 str. 1 d. 1 p.), t. y. už tokį skundą turėjo būti sumokėtas įstatymo nustatytas žyminis mokestis (ABTĮ 35 str. 1 ir 3 d.). Teismas nurodė, kad nors teismas nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau per šį terminą buvo pateiktas tik raštas bei duomenys apie sužinojimo apie ginčijamą aktą momentą, tačiau nepateikti duomenys, jog pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį už skundą, taip pat negautas prašymas atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumo, susijusio su žyminio mokesčio sumokėjimu, teismas sprendė, jog yra pagrindas laikyti jį nepaduotu.
II.
Pareiškėjas A. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį ir skundą priimti, o tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad skundas paduotas dėl atsisakymo atlikti veiksmus, – pratęsti 5 dienomis terminą žyminiam mokesčiui sumokėti.
Pareiškėjo teigimu, atribojant atsisakymą atlikti veiksmus nuo vilkinimo juos atlikti, pagrindinis kriterijus yra tai, ar viešojo administravimo subjektas priima ar nepriima sprendimą (teigiamą arba neigiamą) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą. Jei priima, tuomet tai laikoma atsisakymu, jei ne – vilkinimu. Skunde nurodytos aplinkybės būtent ir rodo, kad atsakovas nepriėmė jokio sprendimo ir vilkina jo priėmimą nuo pat 2009 metų, kai ir buvo pateiktas prašymas išduoti specialiąsias projektavimo sąlygas. Paprašius atsakovo pateikti informaciją, kada bus išduotos projektavimo sąlygos, paaiškėjo, jog jos bus išduotos tik parengus ir suderinus garažų, esančių (duomenys neskelbtini), pastatų ir teritorijos sutvarkymo projektinius pasiūlymus (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai). Tačiau net ir suderinus Projektinius pasiūlymus 2016 m. gruodžio 22 d., projektavimo sąlygų sąvadas pareiškėjui nebuvo išduotas, o pasiteiravus, kodėl iki šiol neišduodamas projektavimo sąlygų sąvadas pagal 2009 m. lapkričio 11 d. prašymą, pareiškėjo atstovas buvo informuotas, jog atsirado naujų papildomų sąlygų, kurių reikia, kad sąvadas būtų išduotas, nors savo ankstesniuose atsakymuose jokios panašios informacijos atsakovas pareiškėjui neteikė. Papildomos informacijos (ne atsisakymo atlikti tam tikrus veiksmus) pateikimas tik po 5 metų nuo paties prašymo pateikimo turėtų būti įvertintas kaip vilkinimas atlikti veiksmus (išduoti projektavimo sąlygų sąvadą), o ne kaip atsisakymas atlikti tokius veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priskyrė skunde nurodytus reikalavimus prie atsisakymo atlikti veiksmus, o ne prie vilkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis, kuria, pareiškėjui A. D. nepašalinus skundo trūkumo, susijusio su žyminio mokesčio už skundą nesumokėjimu, skundas laikytas nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartyje buvo nustatęs ne vieną skundo trūkumą, tačiau skundžiama 2017 m. kovo 29 d. nutartimi skundas buvo laikytas nepaduotu dėl skundo trūkumo, susijusio su žyminio mokesčio už skundą nesumokėjimu, todėl nagrinėjamu atveju analizuotinas būtent šis aspektas.
Pagal ABTĮ 34 straipsnį skundai administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. ABTĮ 35 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose; ABTĮ 35 straipsnyje nurodytus skundus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus (ABTĮ 36 str. 1 d. 1 p.).
Šiuo atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas už skundą nesumokėjo žyminio mokesčio, nes tiek skunde, tiek ir atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog paduotas skundas yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes paduotas dėl vilkinimo atlikti veiksmus. Pirmosios instancijos teismas tiek 2017 m. kovo 27 d. nutartyje, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, tiek ir skundžiamoje 2017 m. kovo 29 d. nutartyje, kuria skundas laikytas nepaduotu, nurodė, kad paduotas skundas nepatenka į žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategoriją, kadangi jis nelaikytinas skundu dėl atsakovo vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, o laikytinas skundu dėl atsisakymo atlikti veiksmus.
Tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėti administraciniame teisme klausimą, t. y. byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, ir esminis klausimas šiuo atveju yra tas, ar pareiškėjo paduotas skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Todėl būtina nustatyti, ar pareiškėjo paduotas skundas, kurio priėmimo klausimą sprendė pirmosios instancijos teismas, laikytinas skundu dėl viešojo administravimo subjekto (Administracijos) vilkinimo atlikti veiksmus, kaip teigia pareiškėjas atskirajame skunde.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jei vienas iš skundu reiškiamų reikalavimų apmokestinamas žyminiu mokesčiu, o kitas ne, laikytina, kad skundas nepriskirtinas žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijai (žr. 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-558-662/2016); tai, ar skundas priskiriamas neapmokestinamų skundų kategorijai, lemia skunde suformuluoti reikalavimai (skundo dalykas), o ne skundo pagrindas (žr. 2013 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-359/2013). Teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo du reikalavimus: panaikinti atsakovo Neringos savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 25 d. raštą Nr. (4.16)-V15-173 ir įpareigoti atsakovą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus pareiškėjui priklausančios garažo patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai.
Dėl skundo reikalavimo panaikinti raštą akcentuotina, kad skundžiamas atsakovo raštas buvo priimtas kaip atsakymas į pareiškėjo 2017 m. sausio 12 d. prašymą Nr. 17-11-0112/1 „Dėl informacijos pateikimo“, tačiau tai nebuvo pakartotinis prašymas išduoti projektavimo sąlygas, kaip teigiama skunde. Pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodo, jog atsakovas būtų vilkinęs atsakyti pareiškėjui į jo 2017 m. sausio 12 d. prašyme suformuluotus klausimus ir pateikti prašomą informaciją. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo skundžiamame rašte išdėstytais argumentais ir dėl to suformulavo reikalavimą panaikinti šį raštą. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad skundo reikalavimas dėl skundžiamo atsakovo rašto panaikinimo yra dėl vilkinimo atlikti veiksmus.
Iš atskirojo skundo argumentų galima suprasti, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog atsakovas vilkina priimti sprendimą (teigiamą arba neigiamą) dėl pareiškėjo 2009 metų prašymo projektavimo sąlygoms gauti. Tai reiškia, kad pareiškėjas tik vieną iš skunde suformuluotų reikalavimų (įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus) sieja su atsakovo vilkinimu atlikti veiksmus. Be to, skunde pats pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas skundžiamu raštu atsisakė išduoti projektavimo sąlygas, t. y. pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodo prieštaringus argumentus dėl to, ar atsakovas vilkina atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus ar atsisako juos atlikti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavus, kad vienas iš skundo reikalavimų (panaikinti skundžiamą atsakovo raštą) apmokestinamas žyminiu mokesčiu ir dėl to pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką visas skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu, klausimo, ar atsakovas vilkina priimti sprendimą dėl specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo ar atsisakė tai padaryti, išsprendimas skundo (ne)apmokestinimo žyminiu mokesčiu aspektu nebėra aktualus.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti tiek, kiek tai susiję su žyminio mokesčio sumokėjimu. Kaip jau minėta, kiti skundo trūkumai nebuvo pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip pagrindas laikyti skundą nepaduotu.
Nustatęs, kad pareiškėjas po to, kai pareiškėjui teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartimi buvo išaiškinta, jog skundas yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, ir sudaryta galimybė šį skundo trūkumą pašalinti, per teismo nustatytą terminą nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio, Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. kovo 29 d. nutartimi nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu, pareiškėjas atskirajame skunde prašo pratęsti 5 dienomis terminą žyminiam mokesčiui sumokėti. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį pareiškėjo prašymą, pažymi, kad skundo, už kurį pareiškėjas dar siekia sumokėti žyminį mokestį, priėmimo klausimą jau yra išsprendęs pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi. Pagal ABTĮ nuostatas būtent pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas sprendžia skundo priėmimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, tikrina skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių pagrįstumą ir teisėtumą. Taigi pareiškėjo prašymo pratęsti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti išsprendimas nepatenka į ABTĮ apibrėžtą apeliacinės instancijos teismo kompetenciją. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą ir nenustatė pagrindų šią nutartį panaikinti ar pakeisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.