- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-19
- Bylos Nr.
- AS-558-662/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00980-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- R. U.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. U. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. U. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) ištaisyti Registrų duomenų bazėje įrašytą darbo santykių nutraukimo pagrindą pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalies įžanginę formuluotę „Dėl ligos ir kitų svarbių priežasčių“ bei aiškiai minėtoje bazėje nurodyti darbo santykių nutraukimo priežastį ir pagrindą; 2) iš Fondo valdybos direktoriaus pavaduotojo priteisti 500 Eur patirtai žalai atlyginti.
Pateiktas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2016 m. kovo 29 d. skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui skundą su tinkamai suformuluotais reikalavimais bei patikslintomis administracinės bylos proceso šalimis, prie skundo pridėti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 5-27-939 bei mokėjimo dokumentą, patvirtinantį 28 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.
2016 m. kovo 29 d. teisme buvo gautas pareiškėjo skundo patikslinimas, kuriame prašoma: 1) įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyrių ir Fondo valdybą pakeisti Registrų duomenų bazėje įrašytą darbo santykių nutraukimo pagrindą pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalies įžanginę formuluotę „Dėl ligos ir kitų svarbių priežasčių“ bei aiškiai minėtoje bazėje nurodyti darbo santykių nutraukimo priežastį ir pagrindą; 2) iš Fondo valdybos Vilniaus skyriaus priteisti 500 Eur patirtai žalai atlyginti bei 28 Eur teismo išlaidų. Pareiškėjas šiame skunde nurodė, kad 28 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateiks bylos nagrinėjimo metu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino 2016 m. kovo 14 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, t. y. skundo reikalavimų nepatikslino, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 5-27-939 bei mokėjimo dokumento, patvirtinančio 28 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, nepateikė. Nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, teismas sprendė, kad galimybės išnagrinėti skundo nėra, todėl pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi.
Pareiškėjo teigimu, patikslintame skunde jis aiškiai įvardijo proceso šalis. Pažymėjo, kad teismui skundė ne Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 5-27-939, bet Fondo valdybos 2016 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. (10-10)I-1218, o, esant būtinybei, teismas pats galėjo išsireikalauti prašomą aktą, be to, pareiškėjas skunde buvo nurodęs, jog šį aktą pateiks bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjo nuomone, skundo reikalavimai buvo aiškiai nurodyti. Žyminio mokesčio pareiškėjas nemokėjo, nes mano, kad tokio pobūdžio skundai pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 11 dalis nėra apmokestinami.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirasis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis ABTĮ, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).
Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, kadangi pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų.
Visų pirma, akcentuotina, jog nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 23, 24, 33, 39 straipsniuose. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).
ABTĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje nustatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, neturi teisinio pagrindo pats suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą.
Šiame kontekste pabrėžtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).
Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjui, kokie yra jo skundo trūkumai ir kaip juos pašalinti. Kaip minėta, teismas nurodė, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukelia Fondo valdybos 2016 m. kovo 1 d. sprendimas Nr. (10.10)I-1218 bei Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. 5-27-939 ir pasiūlė pareiškėjui formuluoti reikalavimus jų atžvilgiu. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodytų sprendimų neginčijo.
Pažymėtina, kad pareiškėjas siekia, jog būtų patikslinti duomenys apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre. Fondo valdybos Vilniaus skyrius bei Fondo valdyba šiuo klausimu priėmė anksčiau nurodytus pareiškėjui nepalankius sprendimus; šie sprendimai yra galiojantys, taigi atitinkami duomenys minėtame registre negali būti keičiami ar tikslinami tol, kol nebus panaikinti šie teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantys administraciniai aktai. Tai reiškia, kad, neišsprendus jų teisėtumo klausimo, reikalavimas įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyrių atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus negalės būti vykdomas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio reikalavimo nagrinėjimas, neprašant panaikinti atitinkamų administracinių aktų, negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis išvardina tam tikrus neapmokestinimo žyminiu mokesčiu atvejus, o to paties straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriuo remiasi pareiškėjas, įtvirtina, jog žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pabrėžtina, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks jo neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Tuo tarpu nepalankių sprendimų ginčijimas nelaikytinas ginču dėl vilkinimo atlikti veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-335/2008). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo keliamas ginčas nelaikytinas ginču dėl vilkinimo atlikti veiksmus. Atitinkamai šiuo atveju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, netaikytinas. Teisėjų kolegija sutinka, kad skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu, žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra laikytinas tik papildomu reikalavimu, kuris yra kildinamas iš reikalavimų, apmokestinamų žyminiu mokesčiu. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jei vienas iš skundu reiškiamų reikalavimų apmokestinamas žyminiu mokesčiu, o kitas ne, laikytina, kad skundas nepriskirtinas žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijai (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-559/2010, 2013 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-359/2013 ir kt.). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo pateiktas skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai nustatė terminą šiam skundo trūkumui pašalinti – pateikti žyminio mokesčio mokėjimo kvitą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo tokio mokesčio mokėjimo. Nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė nei įrodymų, jog sumokėjo žyminį mokestį, nei motyvuoto bei įrodymais pagrįsto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio. Vien tik ketinimo sumokėti žyminį mokestį bylos nagrinėjimo metu išreiškimas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų.
Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjo skundo trūkumus, o pareiškėjui jų nepašalinus, nutardamas pareiškėjo paduotą skundą laikyti nepaduotu, teisingai taikė ABTĮ 37 straipsnio nuostatas, laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl pareiškėjo atskirasis skundas negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. U. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.