- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-08
- Bylos Nr.
- 2-8-440/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00435-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- S. M.
- Trečiasis asmuo
- Z. R., AB DNB bankui
- Advokatai
- Gintaras Gricius, Saulius Alysas
- Kategorijos
- 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Jūratei Damskytei, dalyvaujant ieškovei K. V., jos atstovui advokatui Sauliui Alysui, atsakovui S. M., jo atstovui advokatui Gintarui Griciui, trečiajam asmeniui Z. R., žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui S. M., tretiesiems asmenims AB DNB bankui, Z. R. dėl piniginės kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė K. V. pirminiu ieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti S. M. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: 0,2588 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį, tvorą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendra S. M. ir K. V. nuosavybe. Nurodė, kad ji gyveno kartu su atsakovu kaip šeima, vedė bendrą ūkį, gyvenant kartu buvo pirktas minėtas nekilnojamasis turtas, santuokos nebuvo sudarę (1 tomas, 2-4 b. l.). Patikslintu ieškiniu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl bendromis lėšomis įgyto turto padalijimo. Ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.229 str., 6.233 str., 6.501 str., 6.629 str. pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką. Prašo priteisti iš atsakovo 20000 Lt piniginę kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad savo lėšomis ir darbu prisidėjo prie atsakovui priklausančio turto pagerinimo. Paaiškino, kad su atsakovu S. M. pradėjo kartu gyventi 2002 metų gruodžio mėnesį, kai jis atsikėlė gyventi į jos motinai V. J. (tuomet B.) priklausantį butą (duomenys neskelbtini), su atsakovu vedė bendrą ūkį, kūrė planus ateičiai, 2004-11-19 susilaukė dukters B. M., kurios tėvas yra atsakovas. Pagausėjus šeimai kartu su atsakovu nutarė įsigyti gyvenamąjį namą su žemės sklypu. 2006-10-11 atsakovas sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu įgijo 0.2588 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu, garažu, sandėliu, malkine, kiemo rūsiu ir kitais kiemo statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Kad galėtų atsiskaityti su pardavėju bei remontuoti įsigytą gyvenamąjį namą atsakovas 2006-10-18 sudarė kreditavimo sutartį su AB DNB banku dėl 58400 Lt kredito: 50000 Lt kredito buvo panaudota būsto įsigijimui, kita dalis – remontui. Kredito sutartimi bankas reikalavo hipoteka įkeisti turtą, todėl atsakovas prašymu kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą dėl leidimo įkeisti nekilnojamąjį turtą, kuris yra nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, Akmenės rajono apylinkės teismas 20106-10-25 išdavė leidimą įkeisti nekilnojamąjį turtą. Įsigytame name pradėjo gyventi 2006-12-31, namo būklė buvo prasta ir namui reikėjo remonto. Kadangi gyveno kaip šeima, atsakovas sutiko, kad ji ne tik darbu bet ir piniginėmis lėšomis prisidėtų prie nekilnojamojo turto pagerinimo. Būsto pagerinimui atlikti pinigų davė jos močiutė Z. R., jos motina V. J.. Paaiškino, kad 2006-12-19 jos motina V. J. pardavė jai priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir gautus 10000 Lt atidavė jai bei atsakovui. 2007-08-27 jos močiutė Z. R. pardavė jai priklausiusį butą, adresu V(duomenys neskelbtini), ir gautus 12000 Lt atidavė jai bei atsakovui. Ji 2007-12-27 pardavė po tėvo E. A. B. mirties paveldėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), gautus pinigus, t. y. apie 15000 Lt ji panaudojo gyvenamojo namo pagerinimui. Nurodė, kad ji kartu su atsakovu nuo 2006-10-11 savo lėšomis bei darbu atliko įvairius pagerinimus: ieškovės skaičiavimu 22437,80 Lt išleista statybinių medžiagų įsigijimui atliekant vidaus remontą, 7249 Lt išleista namo išorės remonto darbams, 744 Lt išleista žemės sklypo pagerinimui, 5928 Lt išleista baldų, buitinės technikos įsigijimui. Paaiškino, kad dėl atliktų pagerinimų, turto vertė išaugo. Turto vertės pokytį pagrindžia hipotekos lakštas, įregistruotas 2006-10-27, Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2009-03-02 atlikti hipotekos lakšto pakeitimai. 2006-10-27 hipotekos lakšte nurodyta, kad pagal nepriklausomus turto vertintojus: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 18000 Lt; gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 45000 Lt; garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 000 Lt; sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 4000 Lt; malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 500 Lt; kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1000 Lt; kiemo statinių (šulinio, tvoros, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1500 Lt, t. y. visų įkeičiamų daiktų bendra turto vertė 73000 Lt. 2009-03-02 atliktuose hipotekos lakšto pakeitimuose nurodyta, kad pagal nepriklausomus turto vertintojus pakito įkeisto turto vertė: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė padidėjo iki 30000 Lt (skirtumas 12000 Lt); gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė padidėjo iki 70000 Lt (skirtumas 25000 Lt); garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė padidėjo iki 5000 Lt (skirtumas 2000 Lt); sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sumažėjo iki 2000 Lt (skirtumas 2000 Lt); malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė padidėjo iki 1000 Lt (skirtumas 500 Lt); kiemo statinių (šulinio, tvoros, kiemo aikštelės) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sumažėjo iki 1 000 Lt (skirtumas 500 Lt), t. y. visų įkeičiamų daiktų bendra turto vertė, nepaisant ekonominės krizės, padidėjo iki 110 000 Lt (skirtumas 37000 Lt). 2013-02-28 atliktas nekilnojamojo turto vertinimas patvirtina, kad turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė su gyvenamaisiais namo statiniais ir žemės sklypu yra 50000 Lt, t. y. tokia pati kaip ir perkant jį dėl atliko remonto. Ieškovė nurodė, kad ji šiuo metu kartu su dukromis ir močiute Z. R. gyvena name, ji namą prižiūri, kūrena, tvarko. Namo pagerinimui perkant medžiagas išleista 22437 Lt, namo išorės remonto darbams išleista 7249 Lt, 744 Lt išleista žemės sklypui, buvo perkamos rožės, sodinukai, 5928 Lt baldams išleista. Viso statybinių medžiagų nupirkta, remontuojant gyvenamąjį namą už 29686 Lt. Pagerinimo darbai atlikti jos, S. M., ir jos močiutės R. poreikiams. Koks yra nusidėvėjimas atliktų pagerinimo darbų, nurodė negalinti pasakyti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad yra nusidėvėjimas, prašo priteisti trečdaliu mažiau lėšų nei turėjo išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovas S. M. nesutiko nei su pirminiu ieškiniu, nei su patikslintu ieškiniu. Nurodė, kad 2006-10-18 Kreditavimo sutartimi Nr. 2006/290 paėmė 58400 Lt kreditą. 50000 Lt kredito buvo panaudota būsto įsigijimui, kita dalis – remontui. Įmokas bankui moka jis vienas pats po 660 Lt kiekvieną mėnesį, jis taip pat moka su nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius. Nurodė, kad į jam nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė savo lėšų nėra investavusi, visus kapitalinius turto pagerinimo darbus vykdė jis savo asmeninėmis lėšomis ir savo darbu. Teismo posėdžių metu neneigė, kad nuo 2002 m. iki 2009 m. gyveno faktiniuose šeimyniniuose santykiuose, bendrai tvarkė šeimos ūkio reikalus. Nurodė, kad didžioji dauguma darbų padaryti iki įsikeliant į namą, kol nebuvo parduotas, nei vienas butas. Nurodė, kad remontui lėšų turėjo, buvo susitaupęs, gaudavo darbo užmokestį, pardavė 2007 m. garažą. Už garažą gavo 5800 Lt. 2008 m. vasario mėnesį išvažiavo į Airiją dirbti. Uždirbo 9700 eurų per beveik keturis mėnesius. Po to dirbo naftos įmonėje, atlyginimas buvo apie 3000 Lt. Nurodė, kad dėl ieškovės nurodytų atliktų darbų kiekio, apimties, jis iš dalies sutinka, kad tokia apimtimi galėjo būti atlikti darbai, galėjo susidaryti nurodytos išlaidos. Neprisimena konkrečių detalių, kiek kas konkrečiai kainavo, iš dalies sutinka, išskyrus kai kuriuos neatitikimus, gal tiek ir galėjo kainuoti, kiek nurodė ieškovė, nes jis neturi kvitų, sąskaitų. Su bendra suma iš dalies sutinka. Nurodė, kad vyšnių niekas nepirko, buvo persodintos senos. Obelaitė nepamena, kad būtų pirkta, riešutmedžiai pirkti turguje, kiek kainavo neprisimena. Nežino, gal ieškovė ką ir sodino po to, kai jis išsikėlė. Su nurodytomis aplinkybėmis dėl malkinės nesutinka, nes ji buvo pastatyta iš medienos atraižų, kai keitė namo stogą keli šiferio lapai buvo panaudoti. Nėra sienų, keli pagaliai ir stogas, didžioji dalis seno šiferio, metaliniai tąšeliai. Vynuogės karkasas suvirintas iš senų vamzdžių, virinimo darbus atliko pats. Jis visus darbus atliko pats, viską darė iš savo lėšų, be to iki įsikeliant į namą buvo viskas įrengta, K. V. buvo tuo metu namuose ir augino vaiką. Dėl baldų ir buitinės technikos, močiutė Z. R. pirkosi sau lovą, virtuvės komplektą, svetainės minkštą dalį, mikrobangų krosnelę, ką nusipirko tą ir tebeturi. Nežino iš kokių lėšų, viskas tebėra, jis jokių pretenzijų į šiuos daiktus nereiškia. Nereiškė reikalavimų ieškovei, kad ji su vaikais ir Z. R. išsikeltų iš namo. Nurodė, kad svarstė su ieškove dėl galimybės parduoti namą, sumokėti ieškovei dalį lėšų. Tačiau namo niekas neperka. Jis lėšų neturi, kad ieškovei pirkti butą, šiuo metu moka paskolą bankui, teikia dukrai išlaikymą, moka įsiskolinimą dėl išlaikymo.
Trečiasis asmuo AB DNB bankas nurodė, kad nesutinka su ieškovės pirminiu ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Motyvuoja suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad „nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas“ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2006-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006). Nurodo, kad šiuo atveju ginčo turtas buvo įgytas už AB DNB banko atsakovui S. M. suteiktą paskolą, todėl ieškovė negalėjo prisidėti prie šio turto įgijimo. Per visą Kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpį įmokas pagal 2006-10-18 Kreditavimo sutartį Nr. 2006/290 moka vienas kredito gavėjas S. M., ieškovė tik vieną kartą įnešė pinigus, skirtus paskolai dengti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 yra konstatavęs, jog „kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, - reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto“. Vadovaujantis pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, ieškovė turi pareigą įrodyti, kad ginčo turtas buvo įgytas iš bendrų sugyventinių lėšų ir, kad nekilnojamojo turto įgijimo metu buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės, o ne asmeninės nuosavybės teise, ir tikroji šalių valia buvo nukreipta į turto įgijimą bendrosios nuosavybės teise. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad tikroji šalių valia turto įgijimo metu buvo turtą įgyti bendrosios nuosavybės teise ir, kad tarp šalių egzistavo susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat neįrodė, kad turtas įgytas iš bendrų sugyventinių lėšų (1 tomas, 93-96, 98-100 b. l.). Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad neprieštarauja, kad ieškovei būtų priteista 20000 Lt piniginė kompensacija iš atsakovo už atsakovui priklausančio turto pagerinimą (1 tomas, 194-195 b. l.). Teismo posėdžiuose trečiasis asmuo AB DNB banko atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant. Nurodo, kad palaiko savo poziciją išdėstytą atsiliepime į patikslintą ieškinį (1 tomas, 152, 178 b. l., 2 tomas 7, 85 b. l.).
Trečiasis asmuo Z. R. sutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovo 20000 Lt piniginę kompensaciją bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, prašo tenkinti ieškovės ieškinį (2 tomas, 49 b. l.). Teismo posėdyje Z. R. paaiškino, kad apsigyveno name todėl, kad jie abu jos prašė pagalbos ir materialinės, ir buitinės jiems padėti įsikurti gyvenimą bendrai. Augino mažą vaiką, eidavo mergaitę prižiūrėti. O paskui kadangi trūko lėšų, už 12000 Lt pardavė butą ir atidavė K. V.. Buvo susitaupiusi pinigų, juos taip pat davė K. V.. Dar kai gyveno savo bute, prašė 2000 Lt dokumentų tvarkymui. K. V. davė pinigus, S. M. žinojo apie tai. Buvo panaudoti pinigai notarui, dokumentų tvarkymui, vėliau namo remontui, kam konkrečiai nežinoma. Tvarkė namus iš jos pinigų, stogą taisė, šiferį tvarkė. Ji gyvena atskirai. Yra du kambariai, virtuvė, tualetas, vonia, veranda, koridorius. Virtuvėje buvo atliktas remontas, sienos tvarkytos. Grindys, tapetai, lubos sutvarkytos. Nežino ar iš jos pinigų darė remontą. Ji ir dabar tebegyvena name, tebesinaudoja visais atliktais pagerinimais. Jokio kito turto nebeturi, pardavė ir pinigus atidavė. Jei S. M. ją keldintų iš namo, ji keltų klausimą dėl įduotų pinigų. Šiuo metu jokių reikalavimų nereiškia. Gyvendama kartu su ieškove ir atsakovu kiekvieną mėnesį iš pensijos duodavo po 500 Lt, po 300 Lt, įvairiai, galėjo būti, kad ir po 400 Lt, kas mėnesį.
Liudytoja I. J. paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kartu kaip šeima bute adresu (duomenys neskelbtini). 2006 m. gruodžio mėnesį jie išsikraustė į nupirktą namą. Matė, kad jiems gyvenant kartu buvo atliekamas gyvenamojo namo remontas. Suremontuotas vaikų kambarys, miegamasis, virtuvė, tualetas, koridorius, statytas priestatas prie namo, pečius, keisti vamzdžiai, apkaltas namas, pakeistas stogas. Paaiškino, kad jai nėra žinoma, kieno lėšomis atlikti remonto darbai. K. V. jai yra sakiusi, kad prisidėjo prie remonto, pinigų gavo pardavusi palikimą, remontą namuose atliko S. M., darbininkai nebuvo samdomi.
Liudytoja G. R. paaiškino, kad jai yra žinoma, kad Z. R. pardavusi butą, visus gautus pinigus atidavė ieškovei K. V.. Kai atsakovas ir ieškovė nusipirko namą, kuriam buvo būtinas remontas, V. J. finansiškai rėmė K. V., duodavo pinigų. Jai žinoma, kad S. M. pats stogą dengė, kad atsakovas jokių asmeninių lėšų 2006 m. pabaigoje neturėjo.
Liudytoja R. M. paaiškino, kad S. M. yra jos sūnus. Nurodė, kad jai sunku papasakoti apie S. M. ir K. V. gyvenimą kartu, nes jie gyveno atskirai nuo jos, buvo savarankiški, tačiau jie viską darė kartu, t. y. rūpinosi vaikais, gamino valgyti, į jų piniginius reikalus nesikišo. Pati jų materialiai nerėmė. Nusipirkus namą, jį reikėjo remontuoti. Sūnus S. M. remontavo pats, K. V. gyveno kartu, jie ir vienas ir kitas rūpinosi. Ar K. V. prisidėjo prie statybinių medžiagų pirkimo nežinoma. Ji pati dažnai lankydavosi, padėdavo dirbti lauke ūkiškus darbus.
Liudytoja V. J. paaiškino, kad ieškovė K. V. yra jos dukra. Patvirtino, kad S. M. ir K. V. gyveno kartu. Nurodė, kad K. V. buvo palikusi savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė su atsakovu gyveno apie 3 metus, kol nusprendė pirkti namą, S. M. paėmė paskolą. Paaiškino, kad pardavusi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gautus 10000 Lt atidavė K. V., pinigai buvo skirti namo remontui. S. M. davė 2000 Lt automobilio pirkimui. Z. R. pardavusi jai nuosavybės teise priklausiusį butą apsigyveno kartu su K. V. ir S. M., davė pinigų namo remontui, baldų ir buitinės technikos įsigijimui. Kiek K. V. įdėjo į namo remontą lėšų nežinoma.
Liudytojas Š. B. paaiškino, kad ieškovė yra jo sesuo, mirus tėvui jis paskolino ieškovei 8000 Lt, kad ji padengtų įsiskolinimus, susijusius su tėvui E. A. B. priklausiusiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ieškovė pardavusi minėtą butą grąžino jam 8000 Lt paskolos ir papildomai 7000 Lt, iš viso 15000 Lt. Nurodė, kad nežino apie nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus, nes retai atvykdavo aplankyti giminių. Atrodė, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra geri, todėl daugiau į juos nesigilino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
S. M. ir K. V. paaiškino, kad kartu pradėjo gyventi 2002 m. pabaigoje, gyveno kartu iki 2009 m., kai atsakovas išsikraustė. Gimimo liudijimas AA Nr. 333478, įrašo Nr. 235, patvirtina, kad 2004-11-19 gimusios B. M. tėvai yra ieškovė K. V. ir atsakovas S. M. (1 tomas, 16 b. l.).
Ieškovė pateikė mirties liudijimą, kuris patvirtina, kad M. V. mirė 2004-06-15 (1 tomas b. l. 8). Ieškovė ištuoką įregistravo 1997-05-30, tai patirtina ištuokos liudijimas (1 tomas, 7 b. l.). 2007-08-27 sutartį dėl Z. R. priklausančio buto pardavimo, iš kurios matyti, kad butas parduotas už 12000 Lt ( 1 tomas 9, 10 b. l. ). 2007-12-05 Paveldėjimo teisės liudijimą, kad K. V. paveldėjo tėvo E. A. B. turtą (1 tomas, 10 b. l.). 2006-12-19 V. J. pirkimo pardavimo sutartį iš kurios matyti, kad butas parduotas už 5000 Lt. (1 tomas, 175, 176 b. l.). Vaikų gimimo liudijimai, Naujosios Akmenės miesto seniūnijos pažyma patvirtina, kad K. V. šeimoje yra trys dukros. Nuo 2007-01-11 K. V. su nepilnamečiais vaikais gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), S. M. nuo 2006-12-07, Z. R. nuo 2008-01-23 ( 1 tomas, 17 b. l.). Ieškovė pateikė 2012-10-26 Aiškinamąjį raštą dėl atliktų remonto darbų, pirktų medžiagų, panaudotų lėšų (1 tomas 122 b. l.). 2012-12-05 UAB BPII raštą dėl paprastojo remonto statybos darbų apimties, kuriame nurodyti darbai atlikti pastato išorėje bei viduje, atlikti papildomi konstruktyvo darbai, adresu (duomenys neskelbtini) (1 tomas 204-209, b. l.). Pateikė fotonuotraukas, kaip atrodė gyvenamasis namas, patalpos iki remonto bei atlikus remonto darbus (2 tomas, 9-15 b. l. ). 2013-02-28 parengtą raštą bei dokumentus dėl nekilnojamojo turto pagerinimo, baldų įsigijimo, kitų išlaidų (2 tomas, 40-48, 51-55 b. l.). 2013-03-14 Namų valdos (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ataskaitą (2 tomas, 78-99 b. l. ).
Atsakovas S. M. pateikė pažymą apie išmokėtą darbo užmokestį nuo 2008-02-21 iki 2008-06-12, kuri patvirtina, kad S. M. gavo 9676 eurų pajamų. Duomenis apie sumokėtas įmokas dengiant kreditą. 2007-05-21 garažo pirkimo pardavimo sutartį, kuri patvirtina garažo pardavimo faktą bei gautas 4000 Lt pajamas. Duomenis dėl K. V. paveldėto tėvo buto, bei įsiskolinimo dydžius 1953,87 Lt ir 6141,87 Lt (1 tomas, 72-80 b. l.).
Trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas kartu su atsiliepimu pateikė 2006-10-18 kreditavimo sutartį Nr. 2006/290, 2006-10-27 įregistruotą Hipotekos lakštą, 2009-03-02 duomenis apie įkeisto turto vertės pasikeitimus ( 1 tomas 98-122 b. l. ).
VĮ „ Regitra“ pažymoje pateikti duomenys apie šalių vardu registruotas transporto priemones ( 2 tomas 49,50 b. l.).
VĮ Registrų centro pažymėjimas patvirtina, kad 0,2588 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui S. M.. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindas 20106-10-11 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2-9949 ir 2006-10-11 Priėmimo – perdavimo aktas Nr. 2-9951 (1 tomas, 18-20, 29-35 b. l.). Abi šalys sutinka, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už 50000 Lt (2 tomas, 25-34 b. l.). Šie duomenys patvirtina, kad ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini).
Nekilnojamojo turto įsigijimui buvo paimtas kreditas pagal 2006-10-18 Kreditavimo sutartį Nr. 2006/290. 2006-10-18 Kreditavimo sutartimi Nr. 2006/290 tarp atsakovo ir AB DNB NORD banko, atsakovui suteiktas 58400 Lt kreditas, iš kurių 50000 Lt turėjo būti panaudota žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esančių statinių pirkimui, o 8400 Lt gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remontui (1 tomas, 44-46, 101-111 b. l.). Siekiant užtikrinti kredito grąžinimą kredito davėjo, t. y. AB DNB NORD, naudai hipoteka įkeistas 0,2588 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šia aplinkybę patvirtina kredito davėjo pažyma, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 2006-10-27 hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009-03-02 hipotekos lakšto pakeitimai (1 tomas, 76, 29-35, 206-208, 112-120 b. l.). Įkeičiant nekilnojamąjį turtą buvo įvertintas hipotekos objektas, nustatyta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 18000 Lt; gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 45000 Lt; garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 000 Lt; sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 4000 Lt; malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 500 Lt; kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1000 Lt; kiemo statinių (šulinio, tvoros, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1500 Lt, t. y. visų įkeičiamų daiktų bendra turto vertė 73000 Lt. Susitarimu Nr. 2006/290/1 dėl 2006-10-18 Kreditavimo sutarties Nr. 2006/290 sąlygų pakeitimo, susitarta dėl negrąžinto kredito pagal 2006-10-18 Kreditavimo sutartį likučio valiutos pakeitimo iš litų į ES eurus, todėl iš naujo buvo įvertintas nekilnojamasis turtas ir 2009-03-02 atlikti hipotekos lakšto pakeitimai, nurodant, kad pagal nepriklausomus turto vertintojus pakito įkeisto turto vertė: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė padidėjo iki 30000 Lt (skirtumas 12000 Lt); gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė padidėjo iki 70000 Lt (skirtumas 25000 Lt); garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė padidėjo iki 5000 Lt (skirtumas 2000 Lt); sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sumažėjo iki 2000 Lt (skirtumas 2000 Lt); malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė padidėjo iki 1000 Lt (skirtumas 500 Lt); kiemo statinių (šulinio, tvoros, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sumažėjo iki 1000 Lt (skirtumas 500 Lt), t. y. visų įkeičiamų daiktų bendra turto vertė, nepaisant ekonominės krizės, padidėjo iki 110000 Lt (skirtumas 37000 Lt). Iš atsakovo prašymo dėl leidimo įkeisti žemės sklypą bei gyvenamąjį namą su statiniais išdavimo bei civilinėje byloje Nr. S2-1348-440/2006 nustatytų aplinkybių matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas dukters B. M. atžvilgiu. Akmenės rajono teismas 2006-10-25 nutartimi leido įkeisti turtą AB DnB NORD bankui, motyvuodamas, kad S. M. dirba, jo pajamos pakankamos grąžinti kreditą, vaiko interesai dėl įkeitimo nenukentės (2 tomas, 4-5, 6, 13 b. l.). Atsakovo teiginius, kad jis vienas pats moka įmokas kredito davėjui AB DNB bankui, patvirtina ir trečiasis asmuo AB DNB bankas. Banko duomenimis ieškovė vieną kartą įnešė pinigus, skirtus paskolai dengti, į kredito gavėjo S. M. sąskaitą, tačiau bankas konkrečiai nenurodė, kokio dydžio buvo ieškovės įmoka. (1 tomas, 40-43,44-46, 93-96, 98-100 b. l.).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t.y. ieškinio dalyką. Juridiniai faktai, kuriais grindžiamas reikalavimas, yra faktinis ieškinio pagrindas, o konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina ieškinį, sudaro juridinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2010).
Ieškovė reikšdama pirminį ieškinį nurodė, kad tai ieškinys dėl bendromis lėšomis įgyto turto padalijimo. Reikalavimą suformulavo ir ieškiniu reikalavo pripažinti S. M. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: 0,2588 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį, tvorą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendra S. M. ir K. V. nuosavybe. Ieškovė nesuformulavo reikalavimo padalinti bendromis lėšomis įgyto turto (1 tomas, 2-4 b. l.). Patikslintu ieškiniu ieškovė nurodo, kad keičia ieškinio dalyką ir pagrindą, tačiau iš nurodytų aplinkybių matyti, kad faktinės aplinkybės išlieka tos pačios, keičiamas tik ieškinio dalykas – iš atsakovo reikalaujama „20000 Lt piniginės kompensacijos, o ne ½ dalies atsakovui priklausančio turto“. Ieškovė savo reikalavimą dėl 20000 Lt piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovo grindžia CK 6.233 str. 1 d., kurioje nurodyta, jeigu asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. Be to, asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų. Pagal CK 6.233 str. 5 d. išlaidos ar nuostoliai, turėti asmens po to, kai jis tvarkė kito asmens reikalus gavęs pastarojo sutikimą atlyginami pagal atitinkamos sutarčių rūšies taisykles. Ieškovė nurodo, kad ginčo santykiui taikytinos panaudos santykius reglamentuojančios normos, nes pagal žodinį šalių susitarimą atsakovas leido jai su nepilnametėmis dukromis, trečiuoju asmeniu Z. R. gyventi atsakovo namų valdoje neterminuotą laiką nemokant nuomos mokesčio, su sąlyga, kad turtas bus naudojamas pagal paskirtį, juo bus rūpinamasi. CK 6.629 str. nurodyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) ne sunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos CK 6.477 str. 2 ir 3 d. 6.478 str., 6.479 str., 6.481 str., 6.489 str. 1 ir 2 d. ir 6.501 str. nuostatos. CK 6.501 str. nurodoma, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti (1 tomas, 158-160 b. l.).
Ieškovė nurodo, kad asmeniniais pinigais bei darbu prisidėjo prie nekilnojamojo turto pagerinimų. Ieškovės skaičiavimu 22437,80 Lt išleista statybinių medžiagų įsigijimui atliekant vidaus remontą, 7249 Lt išleista namo išorės remonto darbams, 744 Lt išleista žemės sklypo pagerinimui, 5928 Lt išleista baldų, buitinės technikos įsigijimui, pateikė, kai kuriuos buitinės technikos įsigijimo kvitus (2 tomas, 40-48, 51-55 b. l.). Paaiškino, kad pinigų jai bei atsakovui namo pagerinimams duodavo jos artimieji: motina V. J., močiutė Z. R., gavo pinigų pardavusi po tėvo mirties paveldėtą butą. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti duomenys. 2006-12-19 Sutartis patvirtina, kad V. J. už 5000 Lt pardavė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 2006-12-19 Buto perdavimo – priėmimo aktu perdavė pirkėjui (1 tomas, 175, 176 b. l.). Tačiau teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad minėtas butas buvo parduotas už 10000 Lt, kurie atiteko jai bei atsakovui bendram gyvenimui (2 tomas, 25-34 b. l.). 2007-08-20 Sutartis patvirtina, kad Z. R. už 12000 Lt pardavė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), davė pinigų bylos šalims (1 tomas, 9-10 b. l.). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad ieškovė po tėvo E. A. B. mirties paveldėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2007-12-27 Sutartimi pardavė už 30000 Lt (1 tomas, 11, 12 b. l.), iš jų 15000 Lt buvo panaudoti buitinės technikos įsigijimui, o kitą dalį ieškovė nurodė, kad atidavė broliui Š. B.. Liudytojas Š. B. paaiškino, kad mirus tėvui jis paskolino ieškovei 8000 Lt, kad ji padengtų įsiskolinimus, susijusius su tėvui priklausiusiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ieškovė pardavusi butą grąžino 8000 Lt skolos ir papildomai 7000 Lt, iš viso 15000 Lt. Akmenės rajono savivaldybės administracijos pažymos patvirtina ieškovės pajamas laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2012-11-01 (1 tomas, 161-169 b. l.), Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos pažyma patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2012-11-30 gavo išmokas (1 tomas, 170-173 b. l.).
Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo. Civilinėje byloje klausimas, ar faktas įrodytas, sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai visuma įrodymų rodo, kad labiau tikėtina, jog tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Kadangi ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, ieškovė gaudavo pastovias pajamas, tikėtina, kad dalis lėšų buvo panaudota nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui, t. y. tvarkant ir vedant bendrą ūkį, tenkinant bendrus ieškovės ir atsakovo poreikius. Be to, teismo posėdyje atsakovo pozicija nors ir nebuvo nuosekli, tačiau jis neneigė, kad gyveno kartu su ieškove, vedė bendrą ūkį, ji augino jo vaiką, kad ieškovė gavo lėšų pardavus butus ir paveldėjus turtą. Atsakovas nurodo, kad V. J. pardavusi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gautus 10000 Lt atidavė ieškovei dalimis: iš pirmosios dalies pirktas automobilis „AUDI 200“ už 4050 Lt, kuris buvo įregistruotas ieškovės vardu, kita dalis pinigų buvo išleista ieškovės dantų tvarkymui, kelionėms į Šiaulius, šie pinigai nebuvo investuoti į nekilnojamųjų daiktų pagerinimą, pateikė UAB „Medikortas“ pažymą, kuri patvirtina, kad ieškovė Šiauliuose gydėsi dantis, gydymosi kaina nurodoma 2400 Lt (2 tomas, 52 b. l.). Paaiškino, kad 2007 m. grįžęs iš Airijos, kur dirba, ieškovei nupirko „AUDI B4“ už 5700 Lt, vėliau šį automobilį pardavę nupirko kitą automobilį „AUDI B4“ už 4100 Lt, automobiliai „AUDI B4“ buvo registruoti ieškovės vardu. Teismo suformuotas VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad ieškovės vardu yra registruotos trys transporto priemonės (dvi „AUDI 80“ ir „AUDI 200 AVANT“), automobiliai įregistruoti 2008 m. sausio mėnesį, 2009 m. vasario mėnesį ir 2012 m. lapkričio mėnesį. Taigi du automobiliai buvo įregistruoti ieškovės vardu ieškovui ir atsakovui gyvenant kartu (2 tomas, 49 b. l.). Atsakovas teigia, kad ieškovė po tėvo E. A. B. mirties paveldėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas už 30000 Lt, tačiau maždaug pusę šios sumos buvo panaudota įsiskolinimų už minėtą butą padengimui, išlaidoms už advokato pagalbą. ½ dalis pinigų buvo atiduota ieškovės broliui Š. B., pagal žodinį jų susitarimą lygiomis dalimis pasidalinti pinigus, gautus pardavus tėvo butą. Dalis pinigų buvo naudota naujos buitinės technikos įsigijimui, kadangi šiais namų apyvokos daiktais naudojasi tik ieškovė, jis nereiškia į juos pretenzijų (1 tomas, 40-43, 198-200 b. l., 2 tomas, 25-34 b. l.). Atsakovas nurodė, kad nekilnojamojo turto pagerinimams pinigų gavo pardavęs garažą, šią aplinkybę patvirtina 2007-05-21 garažo pirkimo – pardavimo sutartis, iš teismo suformuotos pažymos apie S. M. įsidarbinimą matyti, kad atsakovas dirbo, ilgiausias laiko tarpas tarp jo įsidarbinimų yra mažiau nei 6 mėnesiai (1 tomas, 77-78 b. l.; 2 tomas, 48 b. l.). Be to, atsakovas nurodo, kad moka mokesčius, susijusius su nekilnojamuoju turtu, ir pateikia UAB „Akmenės vandenys“ už 2007 m. 10 mėn. sąskaitą, nurodydamas, kad apmokėta, UAB „Akmenės energija“ mokesčių apskaičiavimo pažymą už 2007 m. lapkričio mėn. (1 tomas, 79, 80 b. l.).
VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad atsakovo vardu buvo įregistruoti du automobiliai, tačiau šiuo metu abu jie yra išregistruoti. Vienas iš automobilių yra „Chrysler“, kurio įsigijimui V. J. teigia davusi 1000 Lt. Kadangi transporto priemonės išregistruotos, nėra žinoma, kada atsakovas jas įgijo, taip pat nenustatytos ir kitos aplinkybės. (2 tomas, 50 b. l.).
UAB BPII 2012-12-05 raštas patvirtina, kad atlikus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto statybos darbų atitikimą statybos normoms, bei techniniams reikalavimams, atliktų darbų kokybės ir apimties vertinimą nustatyti padaryti pastato išorėje ir viduje atlikti darbai. Nurodoma, kad atliktas paprastasis patalpos vidaus remontas (1 tomas, 204-209 b. l.). Pažymėtina, kad iš pradžių atsakovas atkakliai neigė atsakovės indėlį gerinant nekilnojamąjį turtą. Teismo posėdžių metu atsakovo atstovas patvirtino, kad laikotarpiu, kai ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, t .y. nuo 2002 m. iki 2009 m., jie gyveno faktiniuose šeimyniniuose santykiuose, bendrai tvarkė šeimos ūkio reikalus, abu investavo į nekilnojamojo turto gerinimą, kad ieškovė savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie remonto darbų (2 tomas, 42-46 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad UAB BPII rašte nėra įvertintas turto nusidėvėjimas, nustatyta atliktų remonto darbų vertė. Nepaisant to, kad UAB BPII rašte nurodoma, kad tam tikti darbai buvo atlikti, ir tarp šalių esminio ginčo, kad darbai buvo atlikti nekyla, nėra nustatyta, kada darbai atlikti ir kieno lėšomis. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis ir šalių paaiškinimus bei liudytojų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad nekilnojamojo turto, namo pagerinimai atlikti bendromis ieškovės ir atsakovo lėšomis. Kadangi šalys nurodė, kad rašytinių įrodymų dėl patirtų išlaidų nei vienas, nei kitas pateikti negali, yra pagrindo išvadai, kad gerinant nekilnojamąjį turtą konkretaus kiekvienos iš šalies indėlio nustatyti negalima. Teismui įvertinus visumą įrodymų yra pagrindo išvadai, kad teismui nepateikta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų tiek ieškovės, tiek atsakovo patirtų išlaidų turto pagerinimui dydį ( CPK 178 str.).
2013-03-14 atliktas namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), turto vertinimas, kurio metu nustatyta, kad vertinimo metu turto vertė yra 50000 Lt (2 tomas; 78-99 b. l.). Nekilnojamojo turto vertė, turto vertintojų manymu, šiuo metu yra tokia pati kaip ir jį įsigyjant 2006 m., kai nekilnojamojo turto kainos buvo išpūstos. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad neatlikus UAB BPII rašte nurodytų pagerinimo darbų, atsižvelgiant į tai, kad turtas kasmet nusidėvi, nekilnojamojo turto vertė būtų mažesnė.
Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 str.). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 6.969 str., 6.971 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 ir kt).
Nors bylos šalys nesudarė santuokos, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostę tarpusavio santykiai yra artimi šeiminiams santykiams: gyvenimas kartu nuo 2002 m. gruodžio mėnesio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio, rūpinimasis bendra buitimi ir poilsiu, vienas kito sveikata, turto įsigijimas ir remontas bei kita (1 tomas, 158-160 b. l., 2 tomas, 25-34, 42-46 b. l.). Visa tai rodo, kad šalys, gyvendamos kartu, turėjo bendrų buitinių, finansinių reikalų, kurie yra būdingi kartu gyvenant: bendras maitinimasis, bendrai naudojamų namų apyvokos daiktų įsigijimas, gyvenamosios patalpos, kuria naudojosi abu sugyventiniai einamasis remontas, kito nekilnojamojo turto gerinimas, ūkio darbai, rūpinimasis vienas kito sveikata ir pan. Teismas, atsižvelgdamas į šalių teiginius bei liudytojų parodymus, daro išvadą, kad ieškovė ir atsakovas sudarė jungtinės veiklos sutartį dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo. Tai patvirtina ir kiti duomenys, tai, kad šalys 2004-11-19 susilaukė dukros Brigitos (1 tomas, 16 b. l.). Byloje esanti Naujosios Akmenės miesto seniūnijos pažyma, kad K. V. su nepilnamečiais vaikais gyvenamąją vietą nuo 2007-01-11 deklaravo (duomenys neskelbtini), S. M. nuo 2006-12-07, Z. R. nuo 2008-01-23 ( 1 tomas 17 b.l.).
Nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir todėl kartu gyvenantys nesusituokę asmenys, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį, į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas jų abiejų iš bendrų lėšų ir jų naudojamas.
Remiantis CK 6.971 str. 1 d. partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme ar jungtinės veiklos sutartyje. Kadangi šalys nebuvo sudariusios rašytinės jungtinės veiklos sutarties, kuri numatytų išimtį iš CK 6.691 str., tai teismas daro išvadą, kad bendrai šalių sukurtas, įgytas turtas yra jungtinės veiklos sutarties šalių bendroji dalinė nuosavybė. Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2003; 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2004, 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008). Atkreiptinas dėmesys, kad ilgą laiko tarpą gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį, itin sunku pateikti labai konkrečius įrodymus, patvirtinančius vienokias ar kitokias aplinkybes, todėl apie tokių aplinkybių buvimą reikėtų spręsti iš visumos, t.y. šalių tarpusavio santykių, bendro gyvenimo trukmės, jų dalyvavimo darbinėje veikloje ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalint nustatyti kartu gyvenančių asmenų nuopelno kuriant, prižiūrint, gerinant bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą, tuomet taikoma CK 6.970 str. 2 d. įtvirtinta idealiųjų dalių prezumpcija, kad partnerių įnašai yra lygūs. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien aplinkybė, kiek kuris iš šalių turėjo konkrečių pajamų, nėra pakankama konstatuoti apie bendros dalinės nuosavybės sukūrimą ar priešingai, negalėjimą savo turimomis lėšomis prisidėti prie jos sukūrimo. Byloje nustatyta, kad šalys kartu pradėjo gyventi 2002 m. pabaigoje, ir gyveno iki 2009 m. rudens, abu turėjo pajamas, jas naudojo ir bendriems poreikiams. Liudytoja I. J. paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kartu kaip šeima bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2006 m. gruodžio mėnesį jie išsikraustė į nupirktą namą. Liudytoja R. M. paaiškino, kad sūnus S. M. ir K. V. viską darė kartu, t. y. rūpinosi vaikais, gamino valgyti. Ar K. V. prisidėjo prie statybinių medžiagų pirkimo nežinoma. S. M. namą remontavo pats, jie ir vienas ir kitas rūpinosi namu. Ji pati dažnai lankydavosi, padėdavo dirbti lauke ūkiškus darbus. Liudytoja V. J. paaiškino, kad S. M. ir K. V. gyveno kartu jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) apie 3 metus, kol nusprendė pirkti namą. S. M. paėmė paskolą. Ji pardavusi butą, gautus 10000 Lt atidavė K. V., pinigai buvo skirti namo remontui. S. M. davė 2000 Lt automobilio pirkimui. Z. R. pardavusi jai nuosavybės teise priklausiusį butą apsigyveno kartu su K. V. ir S. M., davė pinigų namo remontui, baldų ir buitinės technikos įsigijimui.
Iš liudytojų parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų dėl gautų lėšų pardavus butus, nėra pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kad V. J. ir Z. R. davė lėšų S. M. ir K. V. jų bendriems poreikiams tenkinti. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad šalys abi nusprendė įsigyti namą, kad tam tikslui S. M. paėmė paskolą, kad namo atnaujinimui, remontui buvo naudojamos bendros lėšos, buvo investuoti ir pinigai gauti pardavus butus. Atsakovas neginčijo fakto dėl pinigų davimo, tačiau nurodė, kad namo remontui lėšos nebuvo naudojamos, ieškovė lėšas naudojo savo reikmėms, iš gautų lėšų pirko automobilį ir kita. Tuo pačiu neneigia, kad ieškovė įsigijo baldus, tad gyvendamas kartu jis ir pats naudojosi baldais. Ieškovė nurodė, kad kol gyveno kartu lėšas skyrė bendriems poreikiams maistui, drabužiams, higienos priemonėms, automobilių kurui, malkoms. Atsakovas mokėjo paskolą ir žemės mokestį, o ji mokesčius už elektrą vandenį, internetą, vaikų darželį, rinkliavą už komunalines atliekas. Atsakovas net iki šiol nemoka mokesčių už komunalinių atliekų išvežimą, nors šis mokestis jam priklauso. (1 tomas 40-48, b. l.). Šalys nepateikė duomenų, kas konkrečiai ir kokio dydžio mokesčius mokėjo. Tačiau atsakovas neginčijo šių ieškovės nurodytų aplinkybių. Byloje nesant kitų rašytinių duomenų apie gautų lėšų dydį, jų panaudojimą remonto darbams, medžiagoms, kitoms bendroms reikmėms, nėra galimybės nustatyti, kiek konkrečiai lėšų ir kokiems bendriems poreikiams buvo panaudota. Todėl teismas neatliko skaičiavimų, kiek viena ar kita šalis uždirbo, įgijo lėšų bendro gyvenimo metu, kiek ieškovė ir atsakovas asmeninėmis lėšomis ir darbu prisidėjo prie bendrosios nuosavybės kūrimo, gerinimo, kiek panaudota trečiųjų asmenų lėšų. Tačiau visiškai nėra pagrindo išvadai, kad lėšos buvo naudojamos tik asmeniniams K. V. poreikiams. Tokiai išvadai yra pagrindo padaryti atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus duomenis, tarp šalių susiklosčiusius santykius. Bylos duomenimis ieškovė tik vieną kartą įnešė į banką lėšas paskolos padengimui, atsakovas nurodė, kad paskolą jis mokėjo ir šiuo metu tebemoka. Bet kaip jau minėta, ieškovė mokėjo kitus mokesčius.
Vadovaujantis CK 3.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Todėl šalių pateikti duomenys, kad ieškovė atsiskaito už komunalines ir kitas paslaugas, atsakovas moka mokesčius už nekilnojamąjį turtą laikytini bendraturčių tarpusavio teisių, susijusių su bendro turto priežiūra pasiskirstymu.
Kaip minėta ieškovė patikslintu ieškiniu nurodė, kad keičia ieškinio dalyką ir pagrindą, iš atsakovo prašo 20000 Lt piniginės kompensacijos. Reikalavimą grindžia CK 6.233 str. 1 d. nuostatomis. Asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius. Pagal CK 6.233 str. 5 d. išlaidos ar nuostoliai, turėti asmens po to, kai jis tvarkė kito asmens reikalus gavęs pastarojo sutikimą atlyginami pagal atitinkamos sutarčių rūšies taisykles. Ieškovė nurodo, kad ginčo santykiui taikytinos panaudos santykius reglamentuojančios normos, nes pagal žodinį šalių susitarimą atsakovas leido jai su nepilnametėmis dukromis, trečiuoju asmeniu Z. R. gyventi atsakovo namų valdoje neterminuotą laiką nemokant nuomos mokesčio, su sąlyga, kad turtas bus naudojamas pagal paskirtį, juo bus rūpinamasi.
Vertinant ieškovės argumentus, matyti, kad ieškovės pozicija nėra nuosekli. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus pakeitė ir savo poziciją. Be to, nurodė, kadangi gyveno kaip šeima, atsakovas sutiko, kad ji ne tik darbu bet ir piniginėmis lėšomis prisidėtų prie nekilnojamojo turto pagerinimo.
Ieškovės argumentai, kad tarp jos ir atsakovo susiklostė panaudos teisiniai santykiai laikytini nepagrįstais nes panaudos gavėjas naudojasi turtu, kuris nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui. Šiuo atveju dėl anksčiau nurodytų argumentų, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kad turto įgijimo metu šalių valia buvo nukreipta į turto įgijimą bendrosios nuosavybės teise, planuojant kartu gyventi, vesti bendrą ūkį, išlaikyti, rūpintis nepilnamečiais vaikais ir kita, t. y. buvo sudarytas jų susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės, o ne asmeninės nuosavybės teise, teismas daro išvadą, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendras, t. y. jis nuosavybės teise priklauso ne tik atsakovui bet ir ieškovei.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nutraukus bendrą gyvenimą, bendrai įgytas sugyventinių turtas gali būti atidalijamas natūra arba pinigine kompensacija (CK 4.80 str. 2 d., CK 6.978 str. 4 d.). Pažymėtina, kad bendraturčiai turi teisę susitarti dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, o nepavykus susitarti, kreiptis į teismą. Tačiau iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad šalys atidalino bendrąją nuosavybę, todėl net ir pasibaigus jungtinės veiklios sutarties dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo galiojimui, t. y. nutrūkus jų tarpusavio santykiams, bendroji dalinė nuosavybė išliko jų bendrąja daline nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ieškovė, nei atsakovas nereikalauja atidalinti bendrąją nuosavybę.
Atsakovo pozicija taip pat nebuvo nuosekli. Dėl vienų aplinkybių atsakovas nurodė, kad nekilnojamasis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, kad buvo panaudotos tik jo asmeninės lėšos. Kitais atvejais, kad gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Taip pat nurodė, kad gyvenamajame name leido gyventi ne tik ieškovei su vaikais bet ir ieškovės močiutei Z. R., su sąlyga, kad ji savo sąskaita atliks gyvenamosios patalpos remontą. Taigi atsižvelgiant į šiuos atsakovo argumentus bei į ieškovės ir Z. R. paaiškinimus yra pagrindo manyti, kad Z. R. lėšos 12500 Lt gautos pardavus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), galėjo būti panaudotos statybinių medžiagų, baldų, buitinės technikos įsigijimui. Atsakovas nurodė, kad jis padėjo remontuoti kambarį, už tai neprašydamas atlygio (1 tomas, 198-200 b. l.). Aplinkybę, kad atsakovas leido trečiajam asmeniui Z. R. neatlygintinai gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name patvirtina ieškovė, Z. R., todėl teismas daro išvadą, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens Z. R. galėjo susiklostyti panaudos santykiai, o ji, kaip panaudos gavėja turėjo teisę daryti nuomojamo daikto pagerinimus, nes remiantis CK 6.636 str. panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Z. R. nereiškė reikalavimų atsakovui dėl panaudotų savo asmeninių lėšų nekilnojamojo turto pagerinimui.
Ieškovė kildindama reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo vadovaujasi CK 6.229 str., 6.233 str., 6.629 str., 6.501 str. Vadovaujantis CK 6.629 str. nuostatomis panaudos sutarčiai taikomos CK 6.477 str., 2,3 d. ir kitos nuomos sutarties bendrosios nuostatos. Vadovaujantis CK 6.501 str. nuostatomis kai nuomininkas nuomotojo leidimu išnuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus atskirus numatytus atvejus. CK 6. 499 str. numato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo gražinti nuomotojui tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Konkrečiu atveju nenustatyta, kad tarp šalių būtų susiklostę panaudos santykiai. Be to, ieškovė motyvuodama ieškinio reikalavimus dėl atliktų nuomos metu turto pagerinimų, jos vertinimu panaudos sutarties nėra nutraukusi, t. y. gyvena name, jį, prižiūri, naudojasi visais atliktais pagerinimais, netgi moka mokesčius, kuriuos tektų mokėti atsakovui S. M.. Nors teismui pateiktas vertinimas, kad nekilnojamojo turto vertė šiuo metu yra 50000 Lt, tačiau kokiai sumai atlikti konkretūs pagerinimai, kokia jų vertė, koks šiuo metu nusidėvėjimas, nepaisant pateiktų papildomų duomenų, nustatyti negalima. Be to, tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo Z. R. ir toliau gyvena bei naudojasi turtu, kuris ir toliau dėvisi.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam esant jo pažeistas teises ar įstatymo saugomą interesą, teisę į teisminę gynybą ir yra įgyvendinamas civilinio proceso normų nustatyta tvarka, tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti tikrąją tiesą ir apginti pažeistas asmens teises (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami. Konkrečiu atveju ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti kad turtas yra bendra šalių S. M. ir K. V. nuosavybė, nereiškė reikalavimo dėl bendromis lėšomis įgyto turto padalijimo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, padarius išvadą, kad šalių gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, todėl ištyrus ir įvertinus visumą aplinkybių nėra pagrindo išvadai, kad tarp šalių ieškovės ir atsakovo susiklostė panaudos santykiai. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą. (CPK 178 str.). Todėl įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, įstatymo nuostatas, ieškovės ieškinys atmestinas.
Ieškovė pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas dėl atstovavimo. 2012-04-04 ieškovė sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio bei prašė iš dalies atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, kadangi augina tris nepilnamečius vaikus, gauna minimalų atlyginimą (1 tomas, 2-4, 5 b. l.). Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., nuo 20000 Lt reikalavimo mokėtinas 600 Lt žyminis mokestis. Remiantis 88 str. bei 93 str. 1 d. iš ieškovės priteistinas 461 Lt žyminis mokestis. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė patyrė 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai (2 tomas, 90, 91 b. l.), 9,50 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų (1 tomas, 153, 154 b. l.), 500 Lt išlaidų už turto vertinimą ( 2 tomas, 100 b. l.). Pašto išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės, nes jų suma, t. y. 53,85 Lt (1 b. l.), didesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 nurodyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 str. 6 d.).
Vadovaujantis CPK 98 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, ieškovės patirtos išlaidos nepriteistinos.
Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, 4500 Lt už advokato suteiktas paslaugas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas patyrė 4500 Lt (1 tomas, 142, 144-148 b. l., 2 tomas 16-18, 101-102). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal LR CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteistinos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, kuriose nustatytais priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas maksimaliais dydžiais yra ribojamos teismo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos. Sprendžiant dėl atsakovui priteistinų atstovavimo išlaidų sumos, atsižvelgtina į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sugaištą laiką dalyvaujant bylos nagrinėjime, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, rengtų procesinių dokumentų kiekį, kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į atstovo rengtų dokumentų kiekį, atsiliepimų kiekį, teiktus papildomus dokumentus, posėdžių skaičių, vyko net keletą parengiamų jų teismo posėdžių bei teismo posėdžių, į posėdžių trukmę, matyti, kad posėdžių trukmė pakankamai ilga, nes buvo apklausiami liudytojai, tiriamos aplinkybės dėl papildomai pateikiamų dokumentų. Advokatas atvykdavo iš kitos vietovės, atsižvelgiama į laiko, atstumo sąnaudas. Teismui pateikti įrodymai, kad advokatui yra sumokėtas sutartyje numatytas honoraras. Įvertinus visumą aplinkybių, atsakovo atstovo suteiktos teisinės pagalbos apimtis yra pagrįsta turėtų 4500,00 Lt išlaidų suma, kuri atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ kriterijus. Be to atsakovas patyrė ir kitų išlaidų, jo darbas susijęs su išvykimu į užsienį, atsakovas nevengė atvykti į teismo posėdžius. Bylos duomenimis ieškovės pajamos nėra didelės, ieškovė išlaiko nepilnamečius vaikus, tačiau ji neginčijo atsakovo pateiktų atstovavimo išlaidų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus atsakovo reikalavimas dėl patirtų 4500 Lt atstovavimo išlaidų pagrįstas, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CK 6.477 str. 2 ir 3 d. 6.478 str., 6.479 str., 6.481 str., 6.489 str. 1 ir 2 d. ir 6.501 str., CK 6.971 str. 1 d., CK 6.691 str., CK 6.970 str. 2 d., CK 3.76 str., CPK 13 str., 178 str., 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d., 98 str., 270 str. teismas
nusprendžia:
Netenkinti ieškovės K. V. ieškinio atsakovui S. M., tretiesiems asmenims AB DNB bankui, Z. R. dėl 20000 Lt ( dvidešimties tūkstančių litų) piniginės kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti iš ieškovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 461 Lt ( keturis šimtus šešiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio ir 53,85 Lt (penkiasdešimt tris litus 85 ct) pašto išlaidų valstybei.
Priteisti iš ieškovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4500 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus litų) išlaidų už advokato pagalbą.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.
Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims, atstovams, išaiškinti dėl bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo.