Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Nuorašas Administracinio teisės pažeidimo byla: A2.11.-79-876/2014

2014 m. kovo 27 d.

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M., išnagrinėjo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. buvo traukiamas atsakomybėn už tai, kad 2014 m. sausio 16 d., 5:40 val., būdamas neblaivus, kai nustatyta 0,90 promilių girtumas, Skaitakaimio kaime po autoįvykio., Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK VPS PB patrulei vedant D. M. į tarnybinį policijos automobilį šis pradėjo priešintis, nesileido sulaikomas. Uždėjus spec. priemones ? antrankius ir pareikalavus vykdyti teisėtus policijos pareigūnų nurodymus, sėsti į tarnybinį policijos automobilį ir perspėtas dėl administracinės atsakomybės už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, D. M. toliau priešinosi. Įsodintas į policijos tarnybinį automobilį bandė koja išspirti automobilio langą, į reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo. Šiais savo veiksmais D. M. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, tai yra padarė administracinį teisės apžeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu D. M. paaiškino, kad prie automobilio jis atėjo pats ir pareigūnai jam iš karto atrankius uždėjo. Jie važiavo namo, kartu važiavo jo sesė, brolis, Artūras. Jie įvažiavo į griovį, atvažiavo pareigūnai ir visus išsivedė, o jis liko automobilyje sėdėti. Iš pradžių buvo du pareigūnai paskui atvažiavo dar vienas patrulis. Jis buvo neblaivus, tačiau gerai viską atsimena. Kai atvažiavo antras patrulis, tai atėjo jo išsivesti, jo į tarnybinį automobilį nesivedė, pats ėjo. Vienas pareigūnas ėjo iš šono, kuriam jis nieko nesakė. Automobilyje jis nebandė išspirti lango. Nė vienas iš jų nesipriešino. Nežino, kodėl pareigūnai taip rašo protokole. Su pareigūnais nėra susipykę.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. V. nurodė, kad buvo gautas iškvietimas į sodybą dėl nepageidaujamų asmenų. Jie nuvažiavo ir asmenys jau buvo išėję. Jiems važiuojant atgal gavo pranešimą iš budinčios dalies, kad iš tos sodybos važiuos girti. Jie nuvažiavo atgal ir atsistojo sankryžoje prie Skaistakaimio kaimo. Pamatė atvažiuojant nuo sodybos automobilį. A. U. išėjo stabdyti, o ji įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius. Automobilis nestojo. Jie pradėjo vytis ir automobilis Skaistakaimio kaime sankryžoje nuvažiavo nuo kelio. Automobilyje buvo trys vaikinai ir mergina. Jie juos išlaipino iš automobilio ir susodino į tarnybinį automobilį. Vienas iš vaikinų iš automobilio išlipo ir ėjo prie to automobilio, kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio. Bandė pasiimti kažkokius daiktus, jie jam neleido. Vaikinas neklausė, tai U. jam uždėjo antrankius ir pasodino į tarnybinį automobilį. Asmenis sulaikė, nes šie dalyvavo eismo įvykyje. Jie buvo eismo įvykio dalyviai, liudytojai ir juos reikėjo pristatyti į policijos komisariatą apklausai. Jie vaikštinėjo po visą važiuojamąją dalį ir kėlė grėsmę. Jiems buvo pasakyta, kad stovėtų prie automobilio, tačiau asmenys neklausė. D. M. nevykdė pareigūno U. nurodymų, trukdė forminti eismo įvykį, vaikščiojo eismo įvykio vietoje, priešinosi, muistėsi rankomis, siekdamas išvengti, kad būtų uždėti antrankiai. Antrankiai buvo uždėti, nes trukdė forminti eismo įvykį. Kad susodinti juos į automobilį ar reikėjo naudoti prievartos priemones neatsimena, viskas yra tarnybiniuose pranešimuose nurodyta.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. U. nurodė, kad buvo iškvietimas į Dobiliškių kaimą, kad triukšmauja pašaliniai asmenys sodyboje. Nuvažiavo jie juos išprašė iš sodybos. Grįžtant pranešė, kad iš tos pačios sodybos važiuos neblaivūs asmenys. Jie atvažiavo į Skaistakaimio kaimą ir pamatė, kad atvažiuoja automobilis, jis išlipo ir bandė stabdyti, bet nestojo. Tada jie sėdo į tarnybinį automobilį ir pradėjo persekioti ir prie Skaistakaimio kaimo automobilis sankryžoje nuvažiavo nuo kelio, atsimušė į tvorą, nulaužė eglę. Automobilyje važiavo trys vaikinai ir mergina. Kai paprašė sėsti į tarnybinį automobilį, tai jie pradėjo nevykdyti reikalavimų, pradėjo stumdytis. Teko panaudoti jėgą ir uždėti antrankius, dar kvietėmės kitą ekipažą, kad juos išvežtų iš eismo įvykio. Šis vaikinas mane stūmė, kai norėjo įsodinti merginą į automobilį. Paprašė sėsti į tarnybinį automobilį, tačiau šis atsisakė, kai perspėjo, kad bus panaudotos spec.priemonės, nekreipė dėmesio. Neleido įsodinti merginą į automobilį. Asmuo pareigūną stūmė, tada jis uždėjo antrankius ir įsodino į automobilį. Asmuo juos koliojo įvairiais žodžiais, keikėsi. Į policijos automobilį sodinamas priešinosi, spyrė į automobilio dureles ir nesėdo. Tada buvo uždėti antrankiai tai užtruko apie tris minutes.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančiu įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė atsiranda už Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma priskiriama tai kategorijai administracinių teisės pažeidimų, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką. Kaip matyti, kad būtų šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis, būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, susidedanti iš keturių elementų. Pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte. (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2006 m. rugpjūčio mėn. 23 d. nutartis byloje Nr. N-62-841-06).

Byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta kokių norminių aktų pagrindu veikė pareigūnai ir neaišku kokias teises jie turėjo. Bylos nagrinėjimo metu pareigūnai nurodė, kad D. M. jiems priešinosi, nesileido sulaikomas, tačiau pareigūnai nenurodė, kokių teisėtu pagrindu jie veikė, ir kokiame teisės akte jų reikalavimų teisėtumas yra įtvirtintas, sulaikant D. M., reikalaujant jam vykti į policijos komisariatą. Taip pat šios aplinkybės nėra nurodytos ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką, taip pat esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad, kaip matyti iš paminėto, nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-3-1135/2005). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-16-1673/2007). Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole būtų nurodomas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti teisiškai kvalifikuota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika. Tai svarbu tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso tikslų įgyvendinimą. Protokole pateiktas veikos teisinis kvalifikavimas itin reikšmingas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai padarė nurodytą teisės pažeidimą, ar tikrai jo veika buvo įstatymo draudžiama ir už ją buvo nustatyta administracinė atsakomybė.

Išnagrinėjus bylos medžiagą matyti, kad D. M. buvo traukiamas atsakomybėn už tai, kad jį vedant į tarnybinį automobilį šis pradėjo priešintis, nesileido sulaikomas, įsodintas į policijos tarnybinį automobilį bandė koja išspirti automobilio langą. Pats D. M. neigė, jog priešinosi, ar nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų. Teismo posėdžio metu apklausus pareigūnus nustatyta, kad liudytojų parodymai nesutampa, tai yra liudytojas A. U. teigė, jog D. M. nevykdė jo reikalavimo sėsti į tarnybinį automobilį, trukdė įsodinti merginą. Tuo tarpu liudytoja A. V. nurodė, kad D. M. trukdė tuo, kad vaikščiojo po įvykio vietą, savo vaikščiojimu trukdė jiems rašyti dokumentus, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Teismo posėdyje liudytojai tvirtino, jog asmuo priešinosi jų reikalavimui važiuoti į policijos komisariatą, kur jis turėjo važiuoti tuo tikslu, kad būtų apklaustas liudytoju, dėl įvykio aplinkybių išsiaiškinimo. Visi apklausti asmenys pripažino tai, kad D. M. nebuvo padaręs administracinio teisės pažeidimo, jo buvo reikalaujama vykti į policijos komisariatą siekiant jį apklausti kaip liudytoją byloje. ATPK 276 str. yra reglamentuotas liudytojo statusas byloje, kur nurodoma, kad bylą nagrinėjančio organo šaukimo liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku. Šiuo atveju D. M. šaukimas nebuvo įteiktas, todėl vadovaujantis ATPK 276 str. nuostatomis jam turėjo būti įteiktas šaukimas atvykti pas bylą nagrinėjantį pareigūną. Nesant administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytam pažeistam teisės aktui, teismas laiko, jog pareigūnų reikalavimai liudytojui nedelsiant vykti į policijos komisariatą negali būti laikytini teisėtais ir atitinkančiais jų kompetenciją. Atitinkamai nesant duomenų apie pareigūnių veiksmų teisėtumą, nėra pagrindo teigti, jog D. M. pažeidė nustatytą valdymo tvarką.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (LR ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog D. M. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d. sudėties, todėl procesas nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str., teismas

nutaria:

Administracinę bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., D. M. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiami Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.