Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kokybės ženklas“ ieškinį atsakovui UAB „RD International“ dėl skolos ir baudos priteisimo ir atsakovo UAB „RD International“ priešieškinį ieškovui UAB „Kokybės ženklas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai. Bylos dalis pagal ieškovo ieškinį dėl 450 Eur baudos priteisimo nutrauktina. Priešieškinis atmestinas.

Dėl civilinės bylos dalies nutraukimo

Ieškovas, teismo posėdžio metu, atsisakė dalies pradinio ieškinio reikalavimo – 450 Eur baudos priteisimo, nurodė, jog įvertinus atsakovo atsiliepime pateiktus argumentus, yra pagrindas mažinti ieškinio reikalavimą, pažymėjo, kad ieškovui yra žinomos procesinės tokio veiksmo pasekmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 140 straipsnio 1 dalimi bei 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, civilinė byla (jos dalis) nutraukiama, jei ieškovas bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsisako atsakovui pareikšto ieškinio ir teismas tokį atsisakymą priima. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju ieškinio dalies atsisakymas ir bylos dalies nutraukimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajai tvarkai (CPK 42 straipsnio 2 dalis), ieškovui yra žinomos bylos nutraukimo procesinės pasekmės, teismas priima ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 450 Eur baudos priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2016 m. gegužės 10 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (e. b. l. 5-14). Sutartyje numatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui laikinai valdyti ir naudoti už užmokestį negyvenamosiomis patalpomis, o atsakovas įsipareigojo priimti iš ieškovo laikinai valdyti ir naudoti už užmokestį dalį negyvenamosios patalpos - administracinių patalpų, turinčių viso 443,56 kv. m. bendro ploto, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas išnuomojo atsakovui negyvenamų patalpų dalį, kuri sudarė 100,43 kv. m., 3 metų laikotarpiui (sutarties 1.1 p., 4.1 p.). Sutartinių teisinių santykių pagrindu, ieškovas ir atsakovas susitarė, kad išnuomojamos patalpos bus naudojamos pagrindiniams tikslams (paskirčiai): ugdymo, sportinio ir rekreacinio švietimo veiklai ir panašiai veiklai (sutarties 1.2 p.). Pagal sutarties 9.2 p., bendras mėnesinis nuomos mokestis už atsakovui išnuomotas patalpas yra lygus 450 Eur sumai. Taip pat atsakovas įsipareigojo be nuomos mokesčio, papildomai mokėti visus mokesčius už patalpose faktiškai sunaudotas komunalines paslaugas bei su patalpų naudojimu susijusias komunalines paslaugas, t. y. visus kitus mokesčius, susijusius su patalpų eksploatacija (sutarties 9.5 p.). Šalys susitarė, kad ieškovas ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo kalendorinio mėnesio 5 dienos pateikia atsakovui sąskaitą-faktūrą, kurioje turi būti atskirai nurodytas už einamąjį mėnesį mokėtinas nuomos mokestis bei mokesčiai už komunalines paslaugas už praėjusį mėnesį. Atsakovas įsipareigojo pilnai apmokėti ieškovo pateiktas sąskaitas-faktūras ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos.

Minėtos sutarties pagrindu ieškovas išrašė atsakovui sąskaitas-faktūras (e. b. l. 19-24): 2016-07-29 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), - 45,86 EUR sumai; 2016-07-29 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), - 46,85 EUR sumai; 2016-08-01 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), - 450,00 EUR sumai; 2016-08-31 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), - 46,53 EUR sumai; 2016-09-01 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), - 60,00 EUR sumai; 2016-09-01 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), - 91,72 EUR sumai. 2016 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu dėl 2016 m. gegužės 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir įsiskolinimo apmokėjimo ieškovas ragino atsakovą sumokėti susidariusį įsiskolinimą pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (e. b. l. 15-17).

2016 m. rugsėjo 5 d. susitarimu dėl 2016 m. gegužės 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ieškovas su atsakovu susitarė nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. Atsakovas susitarime patvirtino, kad susitarimo pasirašymo dieną už patalpų nuomą, komunalines paslaugas, nekilnojamojo turto mokestį yra skolingas ieškovui 540,07 Eur pagal sąskaitas faktūras (susitarimo 5 p.) (e. b. l. 18). Atsakovas patvirtino, kad neturi ieškovui jokių turtinių ir/ar neturtinių reikalavimų ir/ar kitokių pretenzijų (įskaitant, bet neapsiribojant, dėl atsakovo sumokėto užstato, šalys patvirtino, kad visas atsakovo sumokėtas užstatas buvo panaudotas ir užskaitytas einamųjų atsakovo įsipareigojimų dengimui bei nebuvo atkurtas jokia apimtimi) (susitarimo 4 p.). Pagal susitarimą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui įsiskolinimą ne vėliau kaip iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (imtinai) mokėjimo pavedimu į ieškovo sąskaitą, o laiku nesumokėjęs skolos įsipareigojo sumokėti nuomotojui 450 Eur dydžio baudą. (e. b. l. 18). 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas išrašė kreditinę sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)-7,06 Eur sumai (e. b. l. 28).

Atsakovas priešieškiniui pagrįsti pateikė įrodymus, kuriais įrodinėjo jos patirtus nuostolius: kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad sumokėjo 2016 m. gegužės 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 450 Eur depozitą (e. b. l. 36), mokėjimo nurodymais grindžiamą sąskaitų apmokėjimą (e. b. l. 37-38), nuotraukas apie blogą nuomojamų patalpų lubų ir grindų būklė (e. b. l. 39-42), UAB „Naujamiesčio būsto“ 2018 m. birželio 19 d. statinio apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota bloga statinio būklė (e. b. l. 43-49).

Dėl ieškovo ieškinio

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Nuomininkas privalo laiku sumokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnis).

Pagal šalių nuomos sutarties 9.2 punktą bendras mėnesinis nuomos mokestis už atsakovui išnuomotas patalpas yra lygus 450 Eur sumai. Taip pat atsakovas įsipareigojo be nuomos mokesčio, papildomai mokėti visus mokesčius už patalpose faktiškai sunaudotas komunalines paslaugas bei su patalpų naudojimu susijusias komunalines paslaugas, t. y. visus kitus mokesčius, susijusius su patalpų eksploatacija (sutarties 9.5 p.). Šalys susitarė, kad ieškovas ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo kalendorinio mėnesio 5 dienos pateikia atsakovui sąskaitą-faktūrą, kurioje turi būti atskirai nurodytas už einamąjį mėnesį mokėtinas nuomos mokestis bei mokesčiai už komunalines paslaugas už praėjusį mėnesį. Atsakovas įsipareigojo pilnai apmokėti ieškovo pateiktas sąskaitas-faktūras ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos.

Byloje nėra įrodymų ir atsakovas neginčija, jog jis nėra atsiskaitęs su ieškovu pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kaip tai numatė šalių nuomos sutarties 9.2, 9.5, 9.8 punktai. Abi nuomos sutarties šalys savo parašais 2016 m. gegužės 10 d. susitarime dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo patvirtino, jog atsakovas ieškovui yra skolingas už patalpų nuomą, komunalines paslaugas, nekilnojamojo turto mokestį pagal aukščiau minėtas PVM sąskaitas-faktūras - 540,07 Eur. Šiuo susitarimu atsakovė skolą įsipareigojo sumokėti iki 2016 m. rugsėjo 30 d. imtinai (e. b. l. 18). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė įvykdė savo prievolinius įsipareigojimus ir sumokėjo ieškovui įsiskolinimą. Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis minėtais pagrindais ieškovui iš atsakovo priteistinas reikalaujamas 533,01 Eur įsiskolinimas už patalpų nuomą (CK 6.38 straipsnis, 6.477 straipsnis).

Šalys 2016 m. gegužės 10 d. susitarimo dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo 6 punktu taip pat susitarė, kad nuomininkas laiku nesumokėjęs (t. y. uždelsęs bent vieną kalendorinę dieną) nuomotojui šio susitarimo 5 punkte nurodytos skolos (540,07 Eur) (bet kokios jos dalies), įsipareigoja nuomotojui sumokėti 450 Eur dydžio baudą (e. b. l. 18).

Pagal CK 6.71 str. 1 d., netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). CK 6.256 str. 2 d. numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Atsakovė neįvykdė prievolės sumokėti ieškovui 533,01 Eur įsiskolinimą, todėl ieškovo reikalavimas dėl 450 Eur baudos priteisimo teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, iš atsakovo priteistinos ieškovo prašomos procesinės 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (533,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovo priešieškinio

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutarties šalys gera valia neišsprendžia iš sutarties vykdymo kilusio ginčo, šalis, kurios sutartiniai interesai pažeisti, turi teisę teismine tvarka reikalauti iš kitos šalies nuostolių atlyginimo. Ši šalis teisme privalo įrodyti bendrąsias sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus kitos šalies veiksmus vykdant sutartį (CK 6.246 straipsnis); patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis); neteisėtus veiksmus atlikusios šalies kaltę, kuri, įrodžius pirmąsias tris sąlygas, preziumuojama (CK 6.248 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2014).Taigi, sutartinės civilinės atsakomybės atveju neteisėti skolininko veiksmai pasireiškia sutartinės prievolės pažeidimu (CK 6.256 straipsnis).

Atsakovas nurodo, jog ieškovas pažeidė sutarties sąlygas, nes išnuomojo neatitinkančias reikalavimų patalpas, atsakovas negalėjo šiomis patalpomis naudotis ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, dėl kurio ieškovui turi būti taikoma sutartinė atsakomybė ir priteisiami atsakovei jos patirti nuostoliai (žala).

CK 6.492 straipsnio 1 dalis numato, jog nuomotojas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, jei ko kito nenumato įstatymai arba sutartis. Pagal CK 6.485 straipsnio 5 dalį nuomotojas neatsako už tuos išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo.

Pagal nuomos sutarties 11.1. punktą kiekviena šalis privalo atlyginti kitai šalia visus nuostolius, kuriuos pastaroji patiria dėl šioje sutartyje numatytų šalies įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Šios sutarties 3.1 punkte numatyta, jog šalių susitarimu patalpos yra išnuomojamos tokios, kokios jos yra šios sutarties pasirašymo dieną ir nuomotojas jokių statybos ir/ar kitokių darbų, kuriais patalpos būtų pritaikomos nuomininko veiklai, patalpose neatliks. Šalys susitarė, kad nuomotojas neturi pareigos daryti patalpų ar su jomis susijusių inžinierinių sistemų/įrangos kapitalinio remonto. Pagal nuomos sutarties 6.1.1. punktą nuomotojas neturi pareigos daryti patalpų ar su jomis susijusių inžinierinių sistemų/įrangos kapitalinio remonto, patalpų ar su jomis susijusių inžinierinių sistemų/įrangos kapitalinis remontas yra būtinas ir neatidėliotinas, nuomininkas, raštu suderinęs su nuomotoju, turi teisę (išskyrus Sutarties 6.2.3. p., kuomet nuomininkas turi pareigą atlikti patalpų ar su jomis susijusių inžinierinių sistemų/įrangos kapitalinio remonto darbus) atlikti patalpų ar su jomis susijusių inžinierinių sistemų/įrangos kapitalinį, remontą savo sąskaita (nuomotojas neturi pareigos kompensuoti nuomininkui pastarojo išlaidų, patirtų atliekant patalpų ar su jomis susijusių inžinierinių sistemų/įrangos kapitalinį remontą) (e. b. l. 7-8). Nuomos sutarties 6.2 punktu nuomininkas prisiėmė pareigą likviduoti avarijas, gedimus,

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Iš šalių sutarties sąlygų akivaizdu, jog šalys susitarė, kad nuomotojas neprisiima įsipareigojimų daryti nuomojamų patalpų kapitalinį remontą ir neatsako už išnuomoto daikto trūkumus (jei tokie ir būtų), todėl atsakovės argumentai, jog nuomojamos patalpos yra avarinės būklės nekeičia šalių sutarties sąlygų ir neįrodo, jog ieškovas pažeidė sutartį, dėl ko jam galėtų kilti sutartinė atsakomybė. Atsakovas, nurodydamas, kad jis yra patyręs 1890 Eur žalą, ieškinyje nepagrindė, kuo ši žala pasireiškė ir kas ją pagrindžia. Atsakovo į bylą pateikti įrodymai nepagrindžia nei ieškovo neteisėtų veiksmų, nei žalos fakto, nei žalos dydžio, nei priežastinio ryšio. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, jog šalių sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva dėl nuomotojo esminio sutarties pažeidimo (sutarties 12.3.2 punktas). Priešingai, šalių 2016 m. gegužės 10 d. susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo vienareikšmiškai patvirtina, kad sutartis buvo nutraukta būtent dėl to, kad atsakovas laiku nevykdė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Nustatytų aplinkybių kontekste daroma išvada, jog atsakovas neįrodė ieškovo sutartinės atsakomybės sąlygų, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 1890 Eur nuostolių atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atmetus pagrindinį reikalavimą, reikalavimas dėl 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal CK 6.37 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis priteisimo atmestinas kaip išvestinis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 32,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (e. b. l. 29). Teismas dalyje dėl 450 Eur baudos priteisimo bylą nutraukė.

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, jam grąžinama 75 procentai teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos, šiuo atveju ieškovui grąžinama 7,50 Eur žyminio mokesčio dalis. Iš atsakovo ieškovui priteistina 22,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (10,81 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) iš atsakovo valstybės naudai priteistina 10,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 293-294 straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovo UAB „Kokybės ženklas“ atsisakymą nuo dalies ieškinio ir civilinės bylos Nr. e2-1592-541/2019 pagal ieškovo UAB „Kokybės ženklas“ ieškinį atsakovui UAB „RD International“ dėl skolos ir baudos priteisimo, dalį dėl 450 Eur baudos priteisimo nutraukti.

Ieškovo UAB „Kokybės ženklas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „RD International“, į. k.: 302206557, ieškovo UAB „Kokybės ženklas“, į. k. 300623705, naudai 533,01 Eur (penkis šimtus trisdešimt tris eurus 1 euro cento) skolos, 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) baudos, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 22,00 Eur (dvidešimt du eurai) žyminio mokesčio.

Atsakovo UAB „RD International“ priešieškinį ieškovui UAB „Kokybės ženklas“ dėl nuostolių atlyginimo atmesti.

Grąžinti ieškovui UAB „Kokybės ženklas“, į. k. 300623705, 7,50 Eur (septynių eurų 50 euro centų) žyminio mokesčio dalį.

Priteisti iš atsakovo UAB „RD International“, į. k. 302206557, valstybės naudai 10,81 Eur (dešimt eurų 81 euro cento) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, į. k.: 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.