- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-05
- Bylos Nr.
- 2K-126-507/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00626-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Gutauskas (pirm.), Olegas Fedosiukas, Gintaras Goda (pran.)
- Nuteistasis
- D. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 19 d. nutarties, kuria nuteistojo D. K. apeliacinis skundas dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžio atmestas.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, o pagal BK 178 straipsnio 4 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 20 d., dienos metu, tiksliai nenustatytu laiku, iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio R. D., slapta pagrobė svetimą, R. D. priklausančią miško produkciją, t. y. 27 baltalksnius, 3 drebules, 3 gluosnius ir 26 ievas, tai iš viso sudaro 7,51 kub. m miško produkcijos, bendrai kainuojančios 751 Lt (217,50 Eur), taip R. D. padarydamas 751 Lt (217,50 Eur) turtinę žalą.
Šalies argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nepatikrino baudžiamosios bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir neišdėstė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo esminių argumentų, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą.
2.2. Kasatorius teigia, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas. Be to, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Kasatorius remiasi išaiškinimais kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2015, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, jog, nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
2.3. Kasatoriaus teigimu, apeliaciniame skunde jis nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes bylos įrodymai (kaltinamojo, liudytojų parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai) teismo buvo ištirti neišsamiai, įvertinti atskirai vienas nuo kito, visi neaiškumai vertinti kaltinamojo nenaudai, o objektyvūs duomenys, patvirtinantys jo parodytas aplinkybes, traktuoti kaip gynybos pozicija; apkaltinamasis nuosprendis iš esmės pagrįstas nukentėjusiojo R. D. ir jo šeimos narių parodymais bei įvykio vietos apžiūros protokolu, kuris surašytas pažeidžiant BPK 179 straipsnio nuostatas; bylos įrodymai patvirtina tik faktą, kad medžiai buvo išpjauti, tačiau neįrodo kaltinamojo kaltės; nukentėjusieji ir liudytojai nebuvo išsamiai apklausti, jų parodymai nebuvo patikrinti įvykio vietoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, nurodė bendro pobūdžio teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio nuostatas taikė tinkamai, o byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą dėl kaltės.
2.4. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinio proceso metu buvo prašoma paskirti trasologinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar įvykio vietoje rasti ir byloje užfiksuoti padangų pėdsakai yra palikti nuteistojo traktoriaus ir priekabos, tačiau to nebuvo padaryta.
2.5. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo nurodytos dvi veikos, t. y. miško produkcijos iš R. D. priklausančio miško pagrobimas ir miško produkcijos iš F. B. priklausančio miško pagrobimas (dėl kaltinimo šios veikos padarymu kasatorius išteisintas, nesant nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, požymių – pagrobto turto vertė mažesnė nei 3 MGL), todėl apeliaciniu skundu buvo siekiama minėtas veikas atriboti laiko bei vietos atžvilgiu ir atlikti pėdsakų tyrimą, tačiau, pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neišdėstė motyvuotų išvadų dėl šių apeliacinio skundo esminių argumentų: pėdsakų priklausomybės ir veikų padarymo laiko bei vietos atribojimo.
2.6. Kasatorius remiasi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418-699/2015, kurioje pateikti Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymo, kiek tai susiję su teismo sprendimo motyvavimu, ir teigia, kad iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti minėtus esminius BPK pažeidimus ir iš naujo patikrinti apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.
Atsiliepimas
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.
3.1. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas atsakė į visus esminius nuteistojo D. K. apeliacinio skundo argumentus, pateikdamas tinkamai motyvuotas išvadas dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo kasatoriaus veikoje ir BPK normų laikymosi, o kasacinio skundo teiginiai dėl teismo neišnagrinėtų apeliacinio skundo argumentų neatitinka tikrovės.
3.2. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teismo atliktą įrodymų vertinimą bei atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, motyvuotai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai D. K. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes jo kaltė įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys įvertinti ir patikrinti atliekant Baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, lyginant įrodymus tarpusavyje. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, jų turinį bei tarpusavio ryšį, motyvuotai paneigė nuteistojo apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl kasatoriaus kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (miško produkcijos iš R. D. priklausančio miško pagrobimas), rėmėsi tik nukentėjusiojo R. D., jo žmonos bei sūnaus parodymais ir įvykio vietos apžiūros protokolu. Teisėjų kolegija taip pat motyvuotai atmetė ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad liudytojų apklausos buvo formalios ir liudytojų parodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, nes, kaip matyti iš teismo nuosprendžio, teismo posėdžių protokolų, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai apklausė liudytojus, nuteistąjį, apžiūrėjo bei įvertino rašytinius įrodymus – įvykio vietos apžiūros protokolus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarybos 2014 m. sausio 27 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymą, tarnybinį pranešimą, juos aprašė ir išanalizavo nuosprendyje.
3.3. Prokuroras pažymi, kad, priešingai nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su transporto priemonės pėdsakais. Apeliacinės instancijos teisme, tenkinant gynybos prašymą, buvo apklaustas liudytojas M. J., kuris parodė, kad, apžiūrėdamas įvykio vietą, pavogtas malkas rado pagal transporto priemonės pėdsakus, transporto priemonė buvo nustatyta pagal pėdsakus į sodybą. Jis užfiksavo malkas ir transporto priemonės pėdsakus, nes sekė pagal ten esančius pėdsakus, kurie buvo gana ryškūs. Transporto priemonės pėdsakus nustatė pagal protektoriaus raštą. Teismas, išanalizavęs liudytojo M. J. parodymus, nustatė, kad nors liudytojas ir negalėjo identifikuoti transporto priemonės, su kuria buvo vežta mediena, tačiau, vertinant liudytojo parodymus visų byloje surinktų duomenų kontekste, juos patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Anot prokuroro, iš apeliacinės instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdžio protokolo matyti, kad teismas neignoravo nuteistojo gynėjos prašymo skirti trasologinę ekspertize. Šis prašymas buvo apsvarstytas teismo posėdyje ir motyvuotai atmestas, nes nebuvo galimybės pateikti ekspertams lyginamąją medžiagą (pėdsakų atliejos nepadarytos).
3.4. Prokuroro teigimu, priešingai nei nurodo kasatorius, tiek miško produkcijos iš R. D. priklausančio miško pagrobimo, tiek miško produkcijos iš F. B. priklausančio miško pagrobimo vieta ir laikas nustatyti pakankamai tiksliai ir aiškiai.
3.5. Prokuroras taip pat nurodo, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismų išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su nuteistojo subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog teismų sprendimai yra neteisėti ar nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo D. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų laikymosi
5. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 ir 5 dalies reikalavimus, nepagrįsti.
5.1. BPK 320 straipsnio 3 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kasatorius, remdamasis kasacine nutartimi Nr. 2K-418-699/2015, teisingai nurodo kasacinėje praktikoje suformuluotas taisykles, kurių turi laikytis bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas. Nagrinėjamoje byloje šių taisyklių buvo laikomasi. Kasacinėje praktikoje (žr., pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014, 2K-72-746/2015, 2K-418-699/2015, 2K-572-139/2015, 2K-20-746/2016) išaiškinta, jog BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas apeliacinės instancijos teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai pasisakyta dėl reikšmingų bylai išspręsti klausimų. Kita vertus, šio reikalavimo nereikia suprasti kaip įpareigojimo apeliacinės instancijos teismui pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną apelianto teiginį, pavyzdžiui, gali būti nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra aiškiai nereikšmingi, nepagrįsti, pateikiami piktnaudžiaujant. Apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą bei tinkamai motyvuoti apeliacinės instancijos teismo priimamą sprendimą apimtis gali keistis atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto prašymų pobūdį, konkretumą, tikslumą, priimamo sprendimo rūšį.
5.2. Nagrinėjamoje byloje paduotame apeliaciniame skunde buvo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus tyrė ir vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas ir priėmė nuosprendį, kurio turinys neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų. Į šiuos apelianto argumentus Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 19 d. nutartyje yra atsakyta. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumą, pripažino, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai D. K. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų įstatymo reikalavimuose nustatytų priemonių patikrinti esminius apeliacinio skundo argumentus ir bylos proceso ikiteisminio tyrimo bei jos nagrinėjimo teisme atliktų procesinių veiksmų teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas neapsiribojo pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu, bet atliko įrodymų tyrimą pagal apeliaciniame skunde iškeltas abejones, nuteistojo D. K. gynėjos prašymu kaip liudytoją apklausdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos tyrėją M. J., surašiusį ginčijamą apžiūros protokolą, dėl transporto priemonės pėdsakų fiksavimo ir juos palikusios transporto priemonės nustatymo. Nors nuteistojo gynėja apeliacinės instancijos teismo taip pat prašė paskirti trasologinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar įvykio vietoje rasti pėdsakai yra palikti kaltinamojo transporto priemonės, tačiau teismas šį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nėra galimybės pateikti ekspertams lyginamųjų medžiagų, kurias būtų galima tirti. Pažymėtina, kad teismas neturi pareigos besąlygiškai tenkinti visų pateikiamų proceso dalyvių prašymų, o iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad įrodinėjimas yra begalinis procesas. Kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikšmę teisingo sprendimo priėmimui. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Taigi teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, patikrinus įrodymų patikimumą ir pateikus argumentus dėl jų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju tai, kad kasatoriaus nurodyti įrodymų tyrimo (rinkimo) veiksmai neatlikti, nereiškia, jog šiai bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo išaiškintos tiek, kiek tai įmanoma; taip pat tai nereiškia, kad buvo pažeistos ar kaip nors apribotos kasatoriaus procesinės teisės ar kad teismai neišsamiai išnagrinėjo bylą. Priešingai, patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, yra pagrindas konstatuoti, kad teismo procesas apeliacinės instancijos teisme vyko išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, laikantis rungimosi principo ir nešališko teismo principo. Kaip matyti iš teismų baigiamųjų aktų motyvuojamosios dalies, nusikalstamos veikos įrodomasis pagrindas yra paremtas ne vienu kuriuo nors, bet nuosekliais įvairių šaltinių duomenimis, neišskiriant jų ir nesuteikiant pirmenybės prieš kitus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas ne tik patikrino pirmosios instancijos teismo atliktą bylos aplinkybių išnagrinėjimą ir gautų duomenų vertinimą, bet ir atliko naują įrodymų tyrimą byloje ir iš naujo įvertino bylos proceso metu gautus įrodymus, todėl nėra pagrindo abejoti jų patikimumu ar išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
5.3. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje motyvuotai atsakyta į esminius nuteistojo D. K. apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, būtent nukentėjusiojo R. D. ir jo šeimos narių bei liudytojų V. M. ir E. P. parodymų vertinimo, apžiūros protokolo ir įvykio vietoje nustatytų aplinkybių vertinimo, įrodymų pakankamumo, kitų faktinių bylos aplinkybių nustatymo, ir motyvuotai paaiškinta, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisėtu bei pagrįstu (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.
6. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo D. K. skundą, nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. K. kasacinį skundą atmesti.