Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ukmerges rajono apylinkes teismo teiseja Regina Nenortiene, sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams D. B. ir Ž. Cicinui,

viešame teismo posedyje išnagrinejusi ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškini atsakovui V. Š. del 647,00 Lt laisveje gyvenanciai laukinei gyvunijai padarytos žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Atsakovas V. Š. pateike teismui atsiliepima, kuriame nurode, kad atsakovas nesutinka su jam pareikštu ieškiniu del aplinkai padarytos žalos ir prašo ji atmesti. Atsakovas atsiliepime nurode, kad 2010-10-16 Ukmerges r., Lyduokiu sen., Medinu miške dalyvavo teisetai vykusioje medžiokleje varant. Medžiokles vadovas R. A., turejo visus tam reikalingus dokumentus - medžiokles lapa, licencijas stirnoms ir ju jaunikliams sumedžioti. Atsakovas nurodo, kad medžiokles metu teisetai sumedžiojo stirnos patele ir apie tai nedelsiant praneše medžiokles vadovui R. A.. Lizencijos pats užpildyti negalejo, nes medžiokles dokumentai (medžiokles lapas ir licencijos) buvo pas medžiokles vadova R. A.. Nušauta stirna paliko jos nušovimo vietoje. Kas iš medžiokles dalyviu ja veliau atveže i už keliu šimtu metru esancia žveriu apdorojimo aikštele, atsakovas nežino. Todel šiais teisetais savo veiksmais jokio medžiokles taisykliu pažeidimo atsakovas nepadare. Tai irodo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-12-27 nutarimas administracinio teises pažeidimo byloje Nr. II-1958-561/2010, kuriuo toje pacioje medžiokleje visiškai analogiškomis aplinkybemis stirnos jaunikli sumedžiojusiam D. Š. teismo sprendimu Vilniaus RAAD Ukmerges raj. agenturos nutarimas paskirti administracine nuobauda buvo panaikintas, o administracine byla – nutraukta. Atsakovas nurode, kad atsižvelgiant i LR Aplinkos ministro 2010-12-07 isakymu Nr. D1-971 patvirtintus medžiokles taisykliu pakeitimus, atsakovo veiksmai 2010-10-16 medžiokles metu, po 2010-12-10 negaletu buti laikomi administraciniu teises pažeidimu, numatytu LR ATPK 85 str. 4 d., atitinkamai atsakovui negaletu buti iškelta ir civiline byla. Atsakovas atsiliepime nurode, kad sumedžiojimo vietos savoka nera niekur atskleista. Taciau , atsakovo manymu, medžiokles plotu savoka yra platesne ir už pvz., miško savoka - medžiokles plotai paprastai apima keleta mišku, pievu ir pan. Be to, kyla pagristu abejoniu del sumedžiojimo vietos aiškinimo, ivertinant ir tai, kad šuvio atstumas paprastai yra nuo keliu dešimciu metru iki keliu šimtu metru. Todel viena vieta yra ta, kurioje medžiotojas stovi, antra - kurioje kliudomas žveris, trecia - kur žveris nueina iki nukritimo. Vienareikšmiškai nustatyti, kuri vieta sumedžiojimo – neimanoma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienoda administraciniu teismu praktika, taikant istatymus, yra konstataves, kad tuo atveju, kai teises norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiancios teisiniu santykiu subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, del teisinio reglamentavimo spragu ar kitu priežasciu nenustato, atsakomybes už tokios tvarkos pažeidima negali buti taikoma. Teisiniai draudimai ar ipareigojimai, už kuriu nesilaikyma gali buti taikoma griežta atsakomybe, turi buti formuluojami nedviprasmiškai, taip kad butu suvokiami visiems teisiniu santykiu subjektams. Surašes 2010-10-25 nutarima ATP byloje, kuriuo atsakovui buvo paskirta administracine nuobauda, Ž. Cicinas atsakovui paaiškino, kad jokios žalos gamtai atlyginti nereikes, nes licencija jo sumedžiotai stirnos patelei po medžiokles patikrinimo buvo iškart užpildyta, o tai reiškia, kad žalos gamtai padaryta nebuvo. Patvirtindamas savo žodžius, Ž. Cicinas nutarimo grafoje, kurioje turi buti nurodoma pažeidimu padaryta žala, iraše brukšnelius. Atsižvelgiant i tai, kad nutarime ATP byloje nebuvo nurodyta apie kam nors padaryta žala ir iš to kylancias man civilines teisines pasekmes, Vilniaus RAAD neturi pagrindo minetu nutarimu motyvuoti ieškinio del laukinei gyvunijai padarytos žalos atlyginimo. Tai, kad del atsakovo veiksmu 2010-10-16 medžiokles metu žala gamtai padaryta nebuvo irodo ir paties Ž. Cicino veiksmai medžiokles patikrinimo metu. Tuo atveju, jei atsakovo sumedžiota stirna butu sumedžiota neteisetai, Ž. Cicinas, vadovaudamasis Medžiokles taisykliu 43 punkto nuostatomis, turejo sumedžiota stirna paimti. Tuo tarpu atsakovo teisetai sumedžiota stirna paimta ir realizuota arba sunaikinta nebuvo. Priešingai - parašius atsakovui pasiaiškinima Ž. Cicinas leido užpildyti licencija bei apdoroti stirna. Tiek 2010-11-15 Ž. Cicino žalos gamtai paskaiciavime, tiek 2010-11-15 Vilniaus RAAD Ukmerges raj. agenturos pranešime atsakovui del žalos gamtai atlyginimo, tiek 2011-07-01 Vilniaus RAAD ieškinyje nurodoma, kad žala gamtai buvo padaryta todel, kad atsakovui 2010-10-16 sumedžiojus stirna nustatytu tvarka nebuvo užpildyta licencija. Tuo tarpu pagal Medžiokles taisykliu 22 p. nurodyta, kad jei apie sumedžiotus gyvunus nepažymima medžiokles lape ir licencijose medžiojamiesiems gyvunams sumedžioti Medžiokles taisykliu 21 ir 22 punktuose nustatyta tvarka, tokie gyvunai laikomi sumedžiotais neteisetai, padarant žalos gamtai. Gincijamu atveju nera jokiu duomenu, kad butu padaryti kokie nors medžiokles lapo pildymo tvarkos pažeidimai. Priešingai - medžiokles lape buvo pažymeta, kad atsakovas V. Š. teisetai sumedžiojo viena stirna, irašytas panaudotos licencijos numeris, todel šiuo atveju žala gamtai padaryta buti negalejo. 2002 m. liepos 2 d. LR Vyriausybes nutarimu Nr. 1034 "Del žalos, padarytos laisveje gyvenanciai laukinei gyvunijai ar jos buveinems apskaiciavimo metodikos patvirtinimo" patvirtintos Žalos, padarytos laisveje gyvenanciai laukinei gyvunijai ar jos buveinems apskaiciavimo metodikos 3 p., numato, kad "Žalos dydis, kai juridiniai ar fiziniai asmenys neteisetais veiksmais sunaikina laisveje gyvenancius laukinius gyvunus ar ju buveines arba paima šiuos gyvunus iš ju buveiniu, pažeisdami nustatytaja tvarka, arba nesiima reikiamu veiksmu, kad butu išsaugoti laisveje gyvenantys laukiniai gyvunai ar ju buveines, apskaiciuojamas taikant bazinius tarifus." Pagrindas apskaiciuoti žala atsiranda tik tokiu atveju, kai asmenys neteisetais veiksmais sunaikina laisveje gyvenancius laukinius gyvunus ar ju buveines, o šiuo atveju stirnos patele atsakovas sumedžiojo teisetos medžiokles metu, t.y. leidžiamu budu ir leidžiamu laiku, turint tam licencija, kurios atkarpa buvo užpildyta prieš išvežant sumedžiota gyvuna iš licencijoje nurodyto medžiokles plotu vieneto ir nepradejus sumedžioto gyvuno apdorojimo. Todel pagrindo del atsakovo teisetu veiksmu konstatuoti žala, padaryta laisveje gyvenanciai laukinei gyvunijai, nera.

Atsakovas V. Š. i teismo posedi neatvyko, apie teismo posedžio laika ir vieta pranešta tinkamai, iš jo negautas prašymas atideti bylos nagrinejima.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2010-10-25 pažeidejui V. Š. surašytas administracinio teises pažeidimo protokolas Nr. 065078 (b.l. 3-4) ir 2010-10-25 pažeidejui V. Š. surašytas administracinio teises pažeidimo nutarimas Nr. 067208 (b.l.5) už tai kad, 2010 spalio 16 d, dalyvaudamas Lyduokiu medžiotoju klubo organizuotoje kolektyvineje medžiokleje, kuri vyko Lyduokiu MK medžiokles plotu vienete, Medinu miške, pažeide medžiokles LR teritorijoje taisykles- neužpilde ta diena jo sumedžiotos stirnos pateles licencijos jos sumedžiojimo vietoje. Todel nubaustas už pažeidima, numatyta LR ATPK 85 str. 4 d., teises medžioti atemimu vieneriems metams su medžioklinio šautuvo konfiskacija, o teismui sankcionavus-teises medžioti atemima vienam menesiui. Atsakovas praleido termina nutarimui apskusti, todel Vilniaus apygardos teismui pateike prašyma del nutarimo apskundimo termino atnaujinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinio teises pažeidimo byloje Nr. 11-2007-437/2010 atsakovui V. Š. termino skundui paduoti neatnaujino. (b.l.12). Del šios nutarties atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateike apeliacini skunda, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarti bei atnaujinti praleista apeliacinio skundo padavimo termina. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi administracineje byloje Nr. N575-3107/2011 V. Š. atskirojo skundo netenkino ir praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujino (b.l.15). Ieškovas nurode, kad neteisetais V. Š. veiksmais buvo padaryta 647 Lt žala laisveje gyvenanciai laukinei gyvunijai. Ji apskaiciuota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 31 d. isakymu Nr. D1-859 patvirtintu Žalos, padarytos laisveje gyvenanciai laukinei gyvunijai ar jos buveinems, apskaiciavimo indeksuotu baziniu tarifu 2010 metams (Žin., 2010, Nr. 2-84) 1.2 punktu (b.l.10). Gera valia atsakovas žalos neatlygino.

Iš delikto civiline atsakomybe atsiranda, jeigu yra šios salygos: 1) padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 2) žala padaryta neteisetais veiksmais (CK 6.246 straipsnis); 3) tarp atsiradusios žalos ir neteisetu veiksmu yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis); 4) yra asmens kalte (CK 6.248 straipsnis). Viena iš salygu deliktinei atsakomybei atsirasti butina žala (CK 6.249 straipsnis). Bet kuriuo atveju byla del žalos atlyginimo nagrinejantis teismas turi išsiaiškinti, ar ji buvo padaryta, o jeigu padaryta – nustatyti nuostoliu dydi. Nagrinejamoje byloje keliamas žalos, padarytos specifiniam objektui – aplinkai – atlyginimo klausimas. Aplinkos apsaugos istatymo 32 straipsnio 1 dalyje pripažistama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rušiu ar buveiniu tinkamai apsaugos buklei, taip pat biologines ivairoves, mišku, kraštovaizdžio, saugomu teritoriju buklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei buklei ir (arba) ekologiniam pajegumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemes užteršimas, kai teršalai pasklinda žemes paviršiuje, iterpiami i žeme arba po ja (i žemes gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (ju funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Šis reglamentavimas yra perkeltas iš Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2004/35EB. Žalos savoka pateikta Direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje ir ji apibrežta kaip tiesioginis ar netiesioginis gamtos ištekliaus išmatuojamas neigiamas pasikeitimas arba gamtos ištekliaus susijusios savybes, funkcijos išmatuojamas pablogejimas. Analogiškos nuostatos itvirtintos ir nacionaliniuose istatyminiuose bei poistatyminiuose teises aktuose, kur žala aplinkai apibrežiama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsirades neigiamas aplinkos ar jos elementu, taip pat saugomu teritoriju, kraštovaizdžio, biologines ivairoves pokytis arba ju funkciju, turimu savybiu, naudingu aplinkai ar žmonems (visuomenei), pablogejimas (Aplinkos apsaugos istatymo 1 straipsnio 21 punktas; aplinkos ministro 2006 m. gegužes 16 d. isakymas Nr. D1-230 „Del žalos aplinkai ir kitu nuostoliu pripažinimo mažareikšme žala tvarkos aprašo ir mažareikšmes žalos išieškojimo išlaidu apskaiciavimo metodikos patvirtinimo“). Taigi specialiuosiuose norminiuose aktuose itvirtinta žalos aplinkai samprata savo bendraisiais požymiais (žala – atitinkamu objektu sunaikinimas, ju vertes sumažejimas, savybiu pablogejimas) atitinka bendraja žalos samprata civilineje teiseje. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog visais atvejais, sprendžiant klausima, ar yra padaryta žala aplinkai, butina nustatyti viena iš šiu elementu: 1) neigiama gamtos elementu pokyti arba 2) šiu elementu funkciju, turimu savybiu, naudingu aplinkai ar žmonems, pablogejima.

Pagal LR ATPK 37 straipsnio 2 dali gamtai padarytos žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas ne administracineje, bet civilineje byloje, t. y. taikant CPK nustatytas irodinejimo taisykles. Nagrinejamu atveju nustatytas atsakovo V. Š. administracines teises pažeidimas, taciau tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos irodyti, o teismo – nustatyti žalos aplinkai buvimo fakta kaip butinaja civilines atsakomybes salyga (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2000 m. lapkricio 20 d. nutartis civilineje byloje Aplinkos ministerijos Kauno rajono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB ,,G. L.”, bylos Nr. 3K-3-1190/2000; 2007 m. birželio 13 d. nutartis civilineje byloje Aplinkos ministerijos Panevežio regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Autalis“, R. Š., bylos Nr. 3K-3-267/2007, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilineje byloje Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB ,,G. D.“, bylos Nr. 3K-3-165/2010). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai administracinio teises pažeidimo byloje priimtame nutarime nurodytas žalos dydis, tai neturi prejudicines reikšmes nagrinejant civiline byla del žalos gamtai atlyginimo; toks nutarimas vertintinas kaip rašytinis irodymas kartu su kitais civilineje byloje esanciais irodymais (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilineje byloje Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Ž. Ž., bylos Nr. 3K-3-246/2006).

Pagal irodinejimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavima del žalos atlyginimo, privalo irodyti atsakovo neteisetus veiksmus, žalos padarymo fakta ir dydi, priežastini ryši tarp neteisetu veiksmu ir žalos padarymo. Kadangi kalte yra preziumuojama, tai atsakovas, siekdamas išvengti civilines atsakomybes, turi irodyti, kad nera jo kaltes del žalos atsiradimo. Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad istatymu leidejas yra itvirtines vadinamosios griežtosios atsakomybes principa, kai atsakomybe atsiranda nesant kaltes (aplinkos apsaugos istatymo 34 straipsnio 2 dalis), taciau toks atsakomybes principas neatleidžia ieškovo nuo pareigos irodyti žalos padarymo fakta ir jos dydi, nes žalos atsiradimo faktas, kaip toks, nepreziumuojamas.

Ieškovo atstovas teisme paaiškino, kad 2010 m. spalio 16 d. vykdant reida, buvo nustatyta, kad Lyduokiu medžiokles burelio plotuose buvo sumedžioti žverys, bet nustatyta tvarka neužpildytos licencijos stirnoms sumedžioti. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsejo 30 d. isakymo Nr. 511 patvirtintas medžiokles Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles ir pažeidimo metu galiojusios redakcijos 22 ir 23 punktu reikalavimus, medžiotojas turejo užpildyti licencija sumedžioto žveries vietoje. Medžiotojus ieškovo atstovas rado žveriu išdorojimo aikšteleje. Praneše burelio vadovui apie vykdoma reida. Reido metu buvo nustatyta, kad yra sumedžiotos 5 stirnos, taciau nebuvo užpildytos licencijos. Tuo vadovaujantis ieškovas ir reiškia atsakovui V. Š. ieškini del 647 Lt sumos už laisveje gyvenanciai laukinei gyvunijai padaryta žala. Iš bylos duomenu matyti, kad atsakovas V. Š. nubaustas administracine tvarka už pažeidima, numatyta LR ATPK 85 str. 4 d., teises medžioti atemimu vieneriems metams su medžioklinio šautuvo konfiskacija, o teismui sankcionavus-teises medžioti atemima vienam menesiui. Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad 2010-10-16 Ukmerges r., Lyduokiu sen., Medinu miške atsakovas V. Š. dalyvavo teisetai vykusioje medžiokleje varant. Medžiokles vadovas R. A., turejo visus tam reikalingus dokumentus - medžiokles lapa, licencijas stirnoms ir ju jaunikliams sumedžioti. Atsakovas atsiliepime nurode, kad medžiokles metu teisetai sumedžiojo stirnos patele ir apie tai nedelsiant praneše medžiokles vadovui R. A.. Licencijos pats užpildyti negalejo, nes medžiokles dokumentai (medžiokles lapas ir licencijos) buvo pas medžiokles vadova R. A.. Atsakovas žinojo, kad už licencijos užpildyma atsakingas yra ir medžiotojas ir medžiokles vadovas. Kai ieškovo atstovas rado sumedžiotus žveris, licencijos nebuvo užpildytos. Veliau, kai Ž. Cicinas paeme pažeideju pasiaiškinimus, viska iformino, jis leido užpildyti licencijas ir panaudoti sumedžiotus žveris savo tikslams.

Esant tokioms aplinkybems teismas konstatuoja, kad atsakovas V. Š. sumedžiojo stirna teisetos medžiokles metu, leidžiamu budu, t.y. stirna buvo sumedžiota teisetai, tik po to buvo padarytas pažeidimas, laiku neužpildžius licencijos, taciau iš šaliu paaiškinimu aišku, kad licencija buvo užpildyta veliau, ieškovo atstovui Ž. Cicinui leidus, buvo išrašyta licencija Nr. 018517 , kurioje nurodyta, kad pagal šia licencija 2010-10-16 Ukmerges sav., Lyduokiu medžiokles plotu vienete, Medinu miške sumedžiota stirnos patele, medžiotojas V. Š. (b.l.45), todel pasinaudojant ta pacia licencija nušauti kito žveries negalima. Esant tokioms aplinkybems teismas konstatuoja, kad gamtai nebuvo padaryta žala, todel ieškinys atmestinas.

Bylinejimosi išlaidos iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nepriteistinos CPK 83str.1d.5p.tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Ieškini atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienu nuo paskelbimo gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmerges rajono apylinkes teisma.