Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. U. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d., 187 str. 3 d., 286 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. U. 2018 m. vasario 22 d., laikotarpiu nuo 0.00 val. iki 2.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) namo, nuo automobilio ,,VOLVO XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. Š., kuriuo naudojasi A. Š., pagrobė svetimą, A. Š. priklausantį turtą – automobilio priekines apdailos groteles 156 eurų vertės, dešinės pusės šoninį veidrodėlio stiklą 30 eurų vertės, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, Žvaigždžių gatvėje ties namu Nr. 4, nuo automobilio ,,VOLVO XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. J., pagrobė svetimą, G. J. priklausantį turtą – automobilio priekines apdailos groteles 215, 15 eurų vertės, po to, tęsdamas nusikalstamus veikmus, Kniaudiškių gatvėje ties namu Nr. 2A, nuo automobilio ,,VOLVO XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio G. T., kuriuo naudojasi E. T., pagrobė svetimą, E. T. priklausantį turtą – automobilio priekines apdailos groteles 224,40 eurų vertės, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo automobilio ,,VOLVO S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio E. O., kuriuo naudojasi J. O., nuplėšdamas grobiamus daiktus ir taip sugadindamas J. O. priklausantį turtą- priekinį automobilio buferį, 240,62 eurų vertės, pagrobė svetimą, J. O. priklausantį turtą, bendros 817,55 eurų vertės: automobilio priekines apdailos groteles 243,84 eurų vertės, priekinę kamerą 573,71 eurų vertės.

Be to, M. U. kaltinamas tuo, kad jis 2018-02-23 apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nenorėdamas vykdyti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniųjų tyrėjų A. B. ir R. Ž., atvykusių patikrinti gautos informacijos apie sandėliuke Nr. (duomenys neskelbtini) galimai paslėptas, nusikalstamu būdu įgytas automobilių ,,Volvo“ priekines apdailos groteles, teisėtų reikalavimų sustoti, prisistatyti, leisti atlikti jo patikrinimą, aktyviais veiksmais pasipriešino sulaikymui - bėgo, purškė dujomis policijos pareigūnams į akis, tuo sukeldamas nukentėjusiesiems A. B. ir R. Ž. fizinį skausmą, taip pasipriešino valstybės tarnautojams, turintiems viešojo administravimo įgaliojimus.

Dėl BK 178 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. numatytų nusikalstamų veikų

Kaltinamasis M. U. dėl pareikštų kaltinimų vagyste ir turto sugadinimu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-02-22 būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sumanė pagrobti nuo automobilių groteles ir vėliau jas parduoti, pasiėmė iš namų atsutuktuvą iš namų ir išėjo į miestą. Išgėrę žmonės nėra protingi. Ėmė visas groteles nuo “Volvo“ automobilių, nes žinojo, kad jas superka mašinų turguje, ten jam kelios dienos prieš tą įvykį sakė nepažįstamas žmogus, pardavęs jam dujų balionėlį. Ieškodamas grotelių vaikščiojo pėsčiomis, viso groteles nuplėšė nuo 7 “Volvo“ automobilių, nežino tiksliai, kur jie buvo. Gatvių neprisimena, kur automobiliai stovėjo. Galima tikėti jo ankščiau duotais parodymais. Grotelės didelės, jas dėjo jas į sportinį maišą, nešė vienas kartu su savimi, niekas nepadėjo jam. Padėdavo vienas šalia, kol nuplėšdavo kitas. Prie kiekvieno automobilio užtrūko po sekundę ir eidavo toliau. Žmonių naktį nesutiko. Skaičiaus grotelių nebuvo numatęs, tiesiog ėjo ir kiek pavyks tiek paims. Po 7 grotelių nuėmimo ėjo namo, jas padėjo namų rūsyje ir vėliau ketino jas nešti į mašinų turgų parduoti. Parko gatvėje, prie Saulėtekio mokyklos pavogė ir vaizdo kamerą, kur buvo tarp grotelių. Kitų detalių neėmė. Ar imdamas groteles apgadindavo automobiliu, nematė, bet galėjo taip būti. Atsuktuvą išmetė parke. Labai gailisi, nuoširdžiai atsiprašo, prižada teismui, kad tokie jo poelgiai nepasikartos. Ieškinius pripažįsta, išskyrus ieškinį dėl 800 Eurų, kuriuos nukentėjusysis prikurė. Savo noru atlygino apie 40 Eurų, bet kam tiksliai – nežino, gal tam, kuriam buvo padaryta didesnė žala. Jis yra nepilnametis, mama viena jį išlaiko, nėra lengva, kur tėtis nežino, jis nepadeda.

Iš 2018-02-23 parodymų patikrinimo protokolo matyti, M. U. parodė vietas, kuriose stovėjo ,,Volvo“ automobiliai, nuo kurių jis pavogė groteles: (duomenys neskelbtini) gatvė, netoli pastato Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės kiemas ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės kiemas ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) (M. U. nurodė, kad jis galvojo, jos šis pastatas priklauso (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) namo kiemas (netoli (duomenys neskelbtini) mokyklos), (duomenys neskelbtini) gatvė, netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokyklos, automobilių stovėjimo aikštelė prie pastato (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 2, b.l. 95-104).

Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsintų nukentėjusiojo G. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis parodė, jog 2018-02-22 apie 07.20 val. atėjęs prie savo automobilio ,,Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, 2010 metų laidos, kuris stovėjo adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad pavogtos priekinės apdailos grotelės bei vagiant groteles buvo apgadintos aplinkinės automobilio detalės. Paskutinį kartą tvarkingą automobilį matė 2018-02-21 apie 22.00 val. Kieme nieko įtartino nepastebėjo. Automobilyje signalizacija yra, tačiau jis jos veikimo negirdėjo. Kas galėjo apvogti jo automobilį jis nežino ir nieko neįtaria. Automobilis yra draustas kasko draudimu, iš draudimo bendrovės jis gavo išmoką 215,15 eurų. Byloje jis reikš civilinį ieškinį, kurį pateiks vėliau, nes padidėjo jo rizikingumo lygis draudimo kompanijoje, dėl to jam brangs draudimo įmokos. Be to, patyrė moralinę žalą ir nepatogumų. Automobilio grotelių jam grąžinti nereikia, kadangi už jas jam jau atlygino draudimo bendrovė (t. 1, b.l. 88, 91).

Iš 2018-02-22 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas G. J. automobilis ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo priekinėje dalyje nėra automobilinių priekinių grotelių. Apžiūrint grotelių tvirtinimo vietą, virš sidabrinės spalvos apdailos juostos, matomi silpnai įžvelgiami spaudimo pėdsakai. Kitų spaudimo, laužimo pėdsakų nerasta (t. 1, b.l. 25-30).

Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo 2018-05-18 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. J. išmokėta 215,15 eurų nuostolių suma (t. 1, b.l. 109-114).

Kaltinamasis M. U. neneigia atlikęs kaltinime dėl vagystės ir turto sugadinimo jam inkriminuotus veiksmus, pripažįsta pagrobęs kaltinime išvardintus daiktus, taip pat parodė, kad nors ir nematė, kad grobdamas daiktus apgadino kurį nors automobilį, tačiau sutiko, kad savo veiksmais tai galėjo padaryti. Savo parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo metu, be to, jie atitinka ir kitus byloje surinktus objektyvius įrodymus – nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus apie iš jų pagrobtą, sugadintą turtą, apžiūrų bei kratos protokolų duomenis, specialistų išvadas. Todėl teismas sprendžia, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. U. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrobė bei tyčia sugadino svetimą, kaltinime nurodytų asmenų turtą. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 178 str. 1 d., 187 str. 3 d.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 100 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurią, sutinkamai su ikiteisminio tyrimo bei teismo posėdžio metu duotais jos parodymais, grindžia tuo, kad ji turėjo 100 Eur dydžio išlaidų dėl frančizės. Šias E. T. nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – draudimo pranešimas, pinigų priėmimo kvitas (t. 1, 160, 168-169, 174 b.l.). Atsižvelgiant į tai, jog aukščiau aptartais argumentais nustatyta, kad M. U. kaltė dėl jam inkriminuoto svetimo, tame tarpe ir E. T. priklausančio, turto pagrobimo pagal BK 178 str. 1 d., įrodyta, teismas neturi pagrindo abejoti, kad jis yra atsakingas už nukentėjusiajai E. T. padarytą žalą, su kuo, beje, sutiko ir pats kaltinamasis. Todėl, teismo vertinimu, nukentėjusiosios E. T. civilinis ieškinys pagrįstas ir jis tenkinamas visiškai.

Teismas sutinka, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukentėjusiajam sukėlė įvairių nepatogumų ir jis neabejotinai patyrė stresą bei kitokius neigiamus išgyvenimus. Tai yra nusikaltimo pasekmės, kurios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. prasme, ir yra neturtinė žala ir ją privalo atlyginti nusikalstamus veiksmus atlikęs asmuo. Tačiau, bet kokios žalos dydis turi būti įrodytas, žala turi būti atlyginta teisingai. Be dvasinio sukrėtimo, kuris būdingas kiekvienam nukentėjusiajam nuo nusikalstamos veikos, jis jokių reikšmingesnių padarinių savo sveikatai (tiek fizinei, tiek psichologinei) nepatyrė. Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, įvykio aplinkybes, įskaitant iš G. J. pagrobto turto vertę, kaltinamojo ir jo atstovo pagal įstatymo (civilinio atsakovo) turtinę padėtį (kaltinamasis yra nepilnametis, mokosi ir niekur nedirba, savarankiško turto ar pajamų neturi, jis yra išlaikomas vienos mamos, kuri turi neįgalumą), o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, nukentėjusiojo ieškinys mažinamas iki 100 Eur. Tokia suma yra reali ir protinga kompensacija. Žala priteistina iš kaltinamojo, o jam neturint turto ir pajamų - subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą A. Z..

Kaltinamojo M. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo M. U. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įtakojo nusikalstamų veikų padarymą - pats kaltinamasis parodė, kad inkriminuojamų veiksmų metu jis buvo apsvaigęs, o girti žmonės nėra protingi, todėl jis sumanė ir pasiėmęs atsuktuvą išėjo vogti automobilių grotelių, kas patvirtina alkoholio įtaką kaltinamojo nusikalstamam sumanymui ir jo įgyvendinimui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. U., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, taip pat į kitas BK 54 str 2 d. ir 91 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Kaltinamasis M. U. yra nepilnametis, padarė dvi nusikalstamas veikas esant idealiajai nusikalstamų veikų sudėčiai, viena veika - nesunki, kita – baudžiamasis nusižengimas (BK 11 str.). Veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, yra teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, mokosi, mokymosi įstaigos charakterizuojamas neigiamai, į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašytas, priklausomybės ligų kabinete neregistruotas. Įvertinus tai, kad M. U. yra jauno amžiaus, mokosi, savo prieš tai buvusį elgesį vertina neigiamai, nori pasikeisti, darytina išvada, kad kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, jos terminą nustatant mažesnį nei vidurkis bei skiriant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus. Už dvi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, esant pastarųjų idealiajai sutapčiai, subendrintinos apėmimo būdu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-02-23 00.45 val. iki 2018-02-24 12.00 val. (2 paros).

Dėl BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad š.m. vasario pabaigoje gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) namo rūsio sandėliuką ir užtikrinti vogtų daiktų apsaugą. Jis su kolega R. Ž. buvo ten nuo 19 valandos, apie 24 valandą jis atrakino rūsio duris, nes turėjo ateiti kiti pareigūnai jų pakeitimui. Netrukus jie išgirdo triukšmą, kad atsidaro rūsio durys, užsidegė šviesa, pamatė link sandėliuko, kur jie sėdėjo, ateinančius du asmenys su kaukėmis. Jis su kolega dėvėjo civilius rūbus. Kolega atidarė duris ir atėjusieji asmenys abu kolegai bei jam pūtė dujas iš balionėlio. Atstumas tarp jų ir tų atėjusių asmenų buvo apie metrą. Jie sušuko: “Stok, policija!“, o tie asmenys apsisukę pradėjo bėgti. Tada bėgant koridoriuje jie dar kartą sakė: „Stok, policija“ ir liepė sustoti, tačiau jie išbėgo į lauką. Kolega parkrito, o jis vieną asmenį lauke sulaikė už striukės, kuris aktyviais veiksmais priešinosi, vėl purškė, smurtą vartojo, spyrė, su ranka bandė suduoti į veidą. Sulaikytas asmuo buvo M. U.. Kitas asmuo pabėgo. Kolega liko rūsyje, tik vėliau išėjo ir padėjo jam sulaikyti. Sulaikė su kauke, pažiūrėjo į veidą, uždėjo antrankius. Be “stop policija“ daugiau nieko nebuvo sakoma, nes buvo viskas greitai. Kai uždėjo antrankius, tada sulaikytasis pasakė, kad suprato, jog jie pareigūnai. Po dujų purškimo, jam ir kolegai perštėjo akis, be to, grumtynių metu jis nusibrozdino antakį. Jie išsikvietė greitąją` pagalbą, nes akis skaudėjo. Jiems suteikė pirmąją pagalbą. Ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad šių metų vasario pabaigoje gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) namo rūsį, kur sudėtos automobilių detalės, nuvykę su kolega A. B. 17 valandą nurodytu adresu pradėjo saugoti įvykio vietą. Apie 24 valandą išgirdo, kad kažkas ateina į rūsį, užsidegė šviesa, matė ateinančius du vyriškius su kaukėmis. Jie buvo patalpoje arčiau durų, jis pats sušuko: „stok, policija!“, griebė vienam iš atėjusių asmenų už rankos, tada gavo dujų ir prarado orientaciją - bandė vytis, atsitrenkė kažkur ir pargriuvo. Matė, kaip jį pralenkė kolega rėkdamas: “stok, policija”. Jis atsikėlęs išbėgo į lauką, kur pamatė, kaip kolega raitėsi ant sniego su tuo asmeniu, pastarasis priešinosi kolegai, spardėsi, raitėsi. Tada pribėgęs padėjo kolegai sulaikyti, sutramdė sulaikytąjį ir uždėjo antrankius. Po to jie pasikvietė pastiprinimą ir medicinos pagalbą. Sulaikius asmenį, nuėmė jam kaukę, neprisimena, ar šis prisistatė, kolegos perėmė. Dujas pūtė abu asmenys, buvo sekundžių reikalas. Kolega sakė, kad pusiau matė akimis, buvo nubrozdinimų. Jis pats nukentėjo dėl dujų purškimo, smūgių jam suduota nebuvo.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad remiantis medicininiais dokumentais, objektyvių duomenų apie A. B. patirtus sužalojimus nenustatyta. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad pagalba kviesta 2018-02-23 00.46 val. Ypatingos aplinkybės:veidas paraudęs. Pripurškė į akis ir ant veido darbo metu. preliminari dgn.: veido ir akių nudeginimas (dujomis) A. B. galėjo patirti fizinį skausmą. (t. 1, b.l. 128).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad remiantis medicininiais dokumentais, objektyvių duomenų apie R. Ž. patirtus sužalojimus nenustatyta. Greitoji medicinos pagalba kviesta 2018-02-23 00.46 val. Ypatingos aplinkybės: veidas paraudęs, skausmingas. Pripurškė į akis ir ant veido darbo metu. R. Ž. galėjo patirti fizinį skausmą. (t. 1, b.l. 138).

Iš 2018-05-17 daiktų apžiūros protokole matyti, kad atlikta daiktų- kaukės ir dujų balionėlio, pateiktų po M. U. sulaikymo, apžiūra. Dujų balionėlis juodos spalvos, be užrašų, sulankstytas, tuščias. Kepurė kaukė yra medžiaginė, juodos spalvos, joje yra angos akims ir burnai. (t. 2, b.l. 47-50).

Iš neblaivumo patikrinimo kvito matyti, kad M. U. 2018-02-23 01.09 val. nustatytas 1, 01 promilės girtumas (t. 1, b.l. 55).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Iš kaltinimo pagal BK 286 str. seka, kad M. U. kaltinamas policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų sustoti, prisistatyti, leisti atlikti jo patikrinimą nevykdymu bei pasipriešinimu sulaikymui bėgant bei purškiant dujomis policijos pareigūnams į akis.

Teismas pažymi, kad atsakomybė pagal BK 286 str. kyla tik nustačius, jog kaltininkas veikia tiesiogine tyčia, nukreipta pasipriešinti viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Byloje nėra abejonių, jog nukentėjusieji A. B. ir R. Ž. įvykio metu atliko viešojo administravimo funkcijas ir turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą užkirsti kelią daromiems nusikaltimams ir kitiems teisės pažeidimams bei įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, darančius ar įtariamus darant nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą. Šias teises ir pareigas nustatė jų teisinę padėtį, pareigas ir įgaliojimus nustatantys teisės aktai. Bylos duomenys taipogi liudija, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvę policijos pareigūnai A. B. ir R. Ž. buvo apsirengę civiliais drabužiais ir uniformų, leidžiančių juos identifikuoti kaip policijos pareigūnus, nevilkėjo.

Tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiųjų A. B. ir R. Ž. teisme duotų parodymų matyti, kad kaltinime aprašytoji situacija rūsyje, jame pasirodžius kaltinamajam, truko labai trumpai ir visi veiksmai vyko labai greitai.

Nukentėjusysis A. B. teisme tvirtino, kad rūsyje pasirodžius dviem kaukėtiems vyriškiams ir R. Ž. atidarius duris, už kurių jie abu buvo, visų pirma sekė dujų purškimas jiems į akis, po ko jie sušuko: “Stok, policija!“, o tie asmenys apsisukę pradėjo bėgti. Nukentėjusysis R. Ž. teisme parodė, kad pirma jie sušuko: „stok, policija!“, po to jis griebė vienam iš atėjusių asmenų už rankos ir tik tada gavo dujų. Tokie nukentėjusiųjų parodymai, turint omenyje greit besivystančią visą stresinę situaciją, sudaro pagrindą abejoti įvykių eiliškumu bei kaltinamojo veiksmų purškiant dujas suvokimu, jog šie veiksmai nukreipti sąmoningai prieš policijos pareigūnus. Teismo vertinimu, policijos pareigūnams net ir spėjus pasakyti: „Stok, policija!“, atsižvelgiant į buvusią spontaniškai kintančią situaciją, kaltinamajam jau prieš išvystant rūsyje buvusius asmenis (nukentėjusiuosius) buvus pasiruošus panaudoti dujų balionėlį, staiga nakties metu rūsyje išvydus besislepiančius ir netikėtai pasirodžiusius civiliai apsirengusius asmenis, nėra pagrindo užtikrintai manyti apie dujų balionėlio sąmoningą panaudojimą konkrečiai prieš policijos pareigūnus. Be to, tokioje stresinėje situacijoje net buvus išsakytiems minėtiems žodžiams, atsižvelgiant į jauną kaltinamojo amžių ir mažą stresinių situacijų valdymo patirtį, lieka abejonės dėl kaltinamojo girdėjimo minėtų žodžių.

Teismas pažymi, kad pats kaltinamojo ėjimo į rūsį užsidėjus ant veido kaukę ir pasiėmus rankoje dujų balionėlį faktas verčia abejoti kaltinamąjį manius, jog rūsyje gali būti policijos pareigūnai. Kaltinamasis M. U. parodė manęs, kad rūsyje yra vagys, todėl ten ėjęs. Šios aplinkybės sustiprina manymą, kad buvusioje situacijoje kaltinamojo turėtas dujų balionėlis būtų buvęs panaudotas ir buvo panaudotas nepriklausomai nuo ten buvusių asmenų užimamų pareigų, t. y. nebuvo nukreiptas konkrečiai būtent prieš policijos pareigūnus.

Teismas negali nepastebėti ir to, kad sutinkamai su kaltinimu, M. U. bėgo ir purškė dujomis nenorėdamas vykdyti teisėtų reikalavimų sustoti, prisistatyti, leisti atlikti jo patikrinimą, tačiau tokių aplinkybių, be aukščiau minimo pasakymo „stok, policija“ kaltinamajam, nenurodė net patys nukentėjusieji. Priešingai, nukentėjusysis A. B. parodė, kad be “stop, policija“ daugiau nieko nebuvo sakoma, nes buvo viskas greitai. Pastarosios frazės pavartojimas sulaikomojo asmens atžvilgiu nesudaro pagrindo pastarajam suprasti jos turinį plečiamai kaip nurodyta kaltinime, t. y. kad šia fraze reikalaujama sustoti, prisistatyti, leisti atlikti jo patikrinimą.

Kaltinamajam M. U., kaip aktyvi pasipriešinimo sulaikymui forma, įvardintas ir bėgimas, tačiau, teismo vertinimu, vien toks veiksmas, net ir bėgimo metu girdint pasakymą „stok, policija“, pats savaime negali būti vertinamas kaip nusikalstamai pavojingas BK 286 str. prasme.

Kaip matyti iš nukentėjusiųjų A. B. ir R. Ž. parodymų teisme, juose jie be kita ko nurodo apie kaltinamojo M. U. nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu atliktus aktyvius veiksmus – pakartotinį dujų purškimą, bandymą smūgiuoti ir spirti jam, atliktus išbėgus iš rūsio, kieme. Tačiau teismas pastebi, kad kaltinime M. U. dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams inkriminuoti tik rūsyje atlikti veiksmai, be to, jokie smūgių sudavimai kaltinime nėra inkriminuoti, todėl teismas, negalėdamas peržengti kaltinimo ribų, dėl jų nepasisako ir nagrinėja kaltinimo ribose.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad nėra įrodymų, kad kaltinamasis rūsyje purkšdamas dujas neabejotinai suprato, kad tai yra policijos pareigūnai ir tokiu būdu tyčia vartojo jų atžvilgiu smurtą. Todėl M. U. išteisinamas iš kaltinimo pagal BK 286 str. dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams A. B. ir R. Ž., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl kitų procesinių klausimų

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Byloje esančių daiktų klausimas, nuosprendžiui įsiteisėjus spręstinas pagal BPK 94 str. 1 d. - Panevėžio apskr. VPK daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje pagal kvitus Nr. (duomenys neskelbtini), BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (ginklų saugykloje) saugomi daiktai (t. 1, b.l. 52, 54, 69-72), nesant prašymų grąžinti - sunaikintini.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo išieškotinos 13,30 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti o nepilnamečiui kaltinamajam neturint turto ir pajamų iki pilnametystės, subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą A. Z..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–303 straipsniais,

nusprendžia:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose;

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios E. T. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir nukentėjusiosios E. T. naudai priteisti 100 (vieną šimtą) eurų turtinei žalai atlyginti iš M. U., o jam neturint turto ir pajamų iki pilnametystės, šią sumą priteisti subsidiariai iš nepilnamečio atstovės pagal įstatymą A. Z..

Nukentėjusiojo G. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiojo G. J. naudai priteisti 100 (vieną šimtą) eurų neturtinei žalai atlyginti iš M. U., o jam neturint turto ir pajamų iki pilnametystės, šią sumą priteisti subsidiariai iš nepilnamečio atstovės pagal įstatymą A. Z..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-02-23 00.45 val. iki 2018-02-24 12.00 val. (2 paros), ir laikyti, kad M. U. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. U. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

- nesant prašymų 2018-02-23 kratos metu pas M. U. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini) rūsyje esančiame sandėliuke Nr. (duomenys neskelbtini) rastas ir paimtas (7 vienetai) automobilių VOLVO priekinių apdailos groteles ir dvi detalės, paimtas automobilių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, saugomus Panevėžio apskr. VPK daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)) – sunaikinti;

- įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini) rastus objektus, supakuotus 5 vokuose: biologinio pėdsako nuoplovos, 7 vnt. cigarečių nuorūkos, saulėgrąžų lukštai, saugomus Panevėžio apskr. VPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)) – sunaikinti;

- iš M. U. po sulaikymo paimtą kaukę ir dujų balionėlį, saugomus Panevėžio apskr. VPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje (kvitai Nr. (duomenys neskelbtini), BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (ginklų saugykla)) – sunaikinti.

Išieškoti iš M. U. 13,30 (trylikos eurų 30 euro centų) Eur dydžio proceso išlaidų į valstybės pajamas, o jam neturint turto ir pajamų iki pilnametystės, subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą A. Z..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.