Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2020-02-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-84-311/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
II-84-311/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00102-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Rimantas Grigas (pirm.)
Pažeidėjas
G. G.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Advokatai
Mantas Šriupša
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-84-311/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00102-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 16.9.4.2; 21.10.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,

dalyvaujant pareiškėjai – administracinėn atsakomybėn patrauktai G. G., jos atstovui advokatui Mantui Šriupšai,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija), atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos G. G. skundą dėl jos atžvilgiu Institucijos 2019 m. gruodžio 13 d. priimto nutarimo Nr. 20-ANR_N-15627-2019.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-15627-2019 buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių už tai, kad ji 2019 m. rugpjūčio 26 d. apie 17 val. 53 min., (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, vairuodama automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, automobiliu atliko pavojingus manevrus pažeisdama kelių eismo taisykles. Važiavo eismo juosta, kuria eismas leidžiamas į dešinę. Nelėtino automobilio greičio ir nesustojo prie „STOP“ linijos, kai ta eismo juosta šviesoforo signalas draudė eismą. Nesilaikydama kelio ženklų ir šviesoforo reikalavimų, nepaisydama kelio horizontaliojo ženklinimo, važiavo tiesiai ir užvažiavo ant balta linija pažymėtos nukreipimo salelės. Kelyje, kuriame yra dvi eismo juostos ta pačia kryptimi, kitus į sankryžą važiuojančius automobilius aplenkė iš kairės. Atlikdama manevrus nerodė jokių įspėjamųjų signalų. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais „BMW“ automobilio vairuotoja išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, nepaisydamas kelių eismo taisyklių demonstravo savo išskirtinumą ir pirmumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5 p., 8 p., 9 p., 82 p., 82.2 p., 86 p., 101 p., 117 p., 140 p. 140.5 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta G. G. dėl pirmiau minėto nutarimo pateikė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Institucijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, arba 2) pakeisti Institucijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba jos terminą sutrumpinti.

Skunde nurodė, kad pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka su jo kvalifikavimu. Mano, kad jos veiksmai turėtų būti kvalifikuoti ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi jos veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų. Vertinant jos tyčios ir paskatų turinį prašo atsižvelgti į tai, jog turi 2 metų sūnų, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo paliktas namuose su aukle, kuri ją informavo, jog sūnus blogai jaučiasi, todėl ji skubėjo kuo greičiau grįžti į namus. Važiuodama skubėjo, buvO susijaudinusi, todėl nepastebėjo, kad važiuojant 3-ia eismo juosta galima sukti tik į kairę ir manė, jog šia eismo juosta leidžiama važiuoti ir tiesiai. Tik susigretinusi su pirmoje ir antroje eismo juostose stovinčiais automobiliais ir įvažiavusi į sankryžą pastebėjo, jog šia eismo juosta eismas leidžiamas tik į kairę. Kadangi sankryžoje buvo saugumo salelė, todėl nebeturėjo kitos galimybės kaip tik kirsti balta linija pažymėtą nukreipimo salelę ir aplenkti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš kairės pusės. Tuo atveju, jei būtų bandžiusi stabdyti, būtų nespėjusi sustoti ir būtų atsitrenkusi į saugumo salelę, kas būtų sukėlę pavojingesnius padarinius. Taigi, visa tai rodo, jog jos veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų. Be to, byloje nėra duomenų, jog savo veiksmais būtų sukėlusi kitų vairuotojų neigiamą reakciją ar pasipiktinimą. Todėl prašo jos veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio1 dalį ir skirti sankcijos ribose nustatytą nuobaudą.

Taip pat pažymėjo, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime nurodytos nusižengimo padarymo aplinkybės neatitinka realiai jos atliktų veiksmų, kadangi ji važiavo ne eismo juosta, kuria eismas leidžiamas tik į dešinę, tačiau važiavo trečia eismo juosta, kuria eismas leidžiamas tik į kairę, ir po to atliko kitus protokole ir nutarime nurodytus veiksmus. Nors šis nurodytas neatitikimas ir nėra esminis, turintis įtakos nusižengimo kvalifikavimui, tačiau tai rodo, jog administracinio nusižengimo protokolas neatitinka administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamų reikalavimų, nustatytų ANK 609 straipsnyje. Be to, parodo, jog Institucija administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo formaliai, išsamiai nevertindama visų nustatytų aplinkybių, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą.

Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei gerbiamas teismas manytų, jog jos veiksmai pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tinkamai, tuomet prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jai skirtą terminą sutrumpinti. Mano, kad ši poveikio priemonė yra neproporcinga ir neadekvati jos padarytam pažeidimui, darbinei veiklai ir asmenybei. Į Prašo atsižvelgti, jog šiuo metu viena augina 2 metų sūnų, kurį reikia vežti į darželį, pas gydytojus, į baseiną, kam yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kadangi keliauti viešuoju transportu su vaiku ir daiktais būtų itin sudėtinga. Be to, ji planuoja pradėti dirbti transporto vadybininke-tarpininke, tačiau šioms pareigoms atlikti yra būtinas vairuotojo pažymėjimas. UAB (duomenys neskelbtini) yra pareikusi prašymą, kuriame prašo netaikyti jai administracinio poveikio priemonės ir patvirtina, kad ši įmonė sutinka ją įdarbinti, tačiau šių pareigų atlikimui yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Taip pat prašo įvertinti tai, jog ji palaiko glaudžius santykius su močiute R. M.. Kadangi pareiškėjos mama I. S. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl močiutę lanko ji, kitų artimųjų, kurie gyventų Lietuvoje ir galėtųjų pasirūpinti nėra. Močiutė viena pati gyvena (duomenys neskelbtini), todėl pas ją nuvykti su vaiku viešuoju transportu būtų itin sudėtinga. Taigi, iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog vairuoto pažymėjimas jai yra reikalingas vaiko priežiūrai, artimųjų lankymui ir būsimai darbinei veiklai.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius – pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad su administracinėn atsakomybėn patrauktos G. G. skundo argumentais nesutinka. Prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo, užfiksuoto vaizdo registratoriumi, matyti, kad pareiškėja važiavo eismo juosta, kuria eismas galimas tik į dešinę (įsivėlusi rašytinė klaida, kaip ir pareiškėja pastebi, turėtų būti eismas leidžiamas tik į kairę, tačiau tai nusižengimo esmės nekeičia). Nelėtino automobilio greičio ir nesustojo prie „STOP“ linijos, kai ta eismo juosta šviesoforo signalas draudė eismą. Nesilaikydama kelio ženklų ir šviesoforo reikalavimų, nepaisydama kelio horizontaliojo ženklinimo, važiavo tiesiai ir užvažiavo ant balta linija pažymėtos nukreipimo salelės. Kelyje, kuriame yra eismo juostos ta pačia kryptimi, kitus į sankryžą važiuojančius automobilius aplenkė iš kairės. Atlikdama manevrus nerodė jokių įspėjamųjų signalų. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai santvarkai, nepaisydama KET reikalavimų demonstravo savo išskirtinumą ir pirmumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta G. G. ir jos atstovas skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.

Į teismo posėdį skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. .

G. G.

Motyvuojamoji dalis

skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Šioje administracinio nusižengimo byloje pareiškėja G. G. administracinėn atsakomybėn ANK 420 straipsnio 2 dalies pagrindu patraukta už chuliganišką vairavimą. Pareiškėja sutinka padariusi administracinį nusižengimą, tačiau nesutinka su jo kvalifikavimu. Nesutinka, kad ji transporto priemonę vairavo chuliganiškai. Mano, kad jos veika turėtų būti kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio1 dalį, kaip pavojingą situaciją sukėlęs važiavimas.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018, Nr. 2AT-4-719/2019, kt.).

Teismas, teismo posėdyje išklausęs pareiškėją ir jos atstovą, įvertinęs skunde nurodytus motyvus, atsiliepimo į skundą argumentus, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad G. G. administracinėn atsakomybėn ANK 420 straipsnio 2 dalies pagrindu patraukta pagrįstai. Jos kaltę, padarius šį administracinį nusižengimą, patvirtina vaizdo įraše fiksuoti duomenys, rašytinė bylos medžiaga, iš dalies šias aplinkybes atskleidžia ir pačios pareiškėjos prisipažinimas.

Kaip minėta pirmiau, kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą (-us) ir jį (juos) padarė dėl chuliganiškų paskatų. Nagrinėjamu atveju administracinių nusižengimų protokole nurodyti šio administracinio nusižengimo turinį sudarantys G. G. padaryti KET 5 p., 8 p., 9 p., 82 p., 82.2 p., 86 p., 101 p., 117 p., 140 p., 140.5 p. pažeidimai.

KET 5 p. įtvirtina, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Šių taisyklių 8 p. nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat KET reikalavimų atžvilgiu. KET 9 p. nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 82 p., 82.2 p. nustatyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka (82 p.) prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti (82.2. p.). KET 101 p. nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 117 p. nustatyta, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. KET 140 p., 140.5 p. nustatyta, yra draudžiama lenkti vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.

Nors pirmiau minėti KET punktai yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Teismo vertinimu, byloje esantis vaizdo įrašas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina chuliganiškas paskatas G. G. veiksmuose. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad viešajame eisme, t. y. gatvėje G. G. vairuojamas automobilis, važiuodamas eismo juosta, kuria eismas leidžiamas į kairę, nelėtina greičio ir nesustoja prie „STOP“ linijos, kai ta eismo juosta šviesoforo signalas draudžia eismą, ir vairuotoja, nesilaikydama kelio ženklų ir šviesoforo reikalavimų, nepaisydama kelio horizontaliojo ženklinimo, važiuoja tiesiai ir užvažiuoja ant balta linija pažymėtos nukreipimo salelės, o kelyje, kuriame yra dvi eismo juostos ta pačia kryptimi, kitus į sankryžą važiuojančius automobilius aplenkdama iš kairės, atlikdama manevrus nerodo jokių įspėjamųjų signalų. Toks G. G. elgesys leidžia daryti kategorišką išvadą, kad ji tyčia nesilaikė pirmiau nurodytų KET punktų reikalavimų, vairavo automobilį, sukeldama pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui ir tai rodo jos chuliganiškas paskatas, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sukeliant tiek jiems, o kartu ir sau, pavojų. Tokie G. G. veiksmai buvo atlikti tyčia, t. y. jai suvokiant priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir norint taip veikti.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos atlikti veiksmai visiškai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį – chuliganišką vairavimą, pažeidimas padarytas tyčia, todėl G. G. pagrįstai pripažinta kalta dėl šio pažeidimo.

Pažymėtina, kad skunde akcentuojama aplinkybė, jog tiek protokole, tiek skundžiame nutarime nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjos vairuojama transporto priemonė važiavo eismo juosta, kuria eismas leidžiamas tik į dešinę pusę, kai teisingai turėtų būti – į kairę pusę, yra akivaizdus rašymo apsirikimas (su kuo atsiliepime į skundą sutinka ir Institucija), nekeičiantis skundžiamo nutarimo esmės bei nelaikytinas pagrindu veikos perkvalifikavimui nagrinėjamu atveju, o nusižengimo padarymo aplinkybės yra aiškiai užfiksuotos vaizdo įraše.

Skunde taip pat keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas. Pareiškėja prašo tuo atveju, jei teismas netenkintų jos prašymo panaikinti Institucijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį prašo pakeisti Institucijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba jos terminą sutrumpinti.

Pagal suformuotą teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013).

Šiuo atveju teismas byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies (administracinio nusižengimo padarymo metų galiojusi redakcija) nuostatas. Pažymėtina, kad pareiškėja iš chuliganiškų paskatų padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriais keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, todėl įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą imperatyviai nustatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Vertinant pareiškėjos asmenybę, pažymėtina, kad jog šioje byloje jai inkriminuotą administracinį nusižengimą 2019 m. rugpjūčio 26 d. ji padarė, jau turėdama galiojančių administracinių nuobaudų už eilę padarytų KET pažeidimų, t.y. už automobilio palikimą stovėti neleistinoje vietoje, o ir po šioje byloje jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo ji dar kartą analogiškai bausta už tai, kad 2019 m. lapkričio 28 d. vėl paliko stovėti automobilį neleistinoje vietoje. Be paminėtųjų pažeidimų, pareiškėja praeityje ne kartą yra bausta ir už kitus KET pažeidimus, taip pat viešosios tvarkos pažeidimą. Nors prieš tai padaryti teisės pažeidimai savo pavojingumo pobūdžiu neabejotinai skiriasi nuo ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, tačiau teismo vertinimu, svarbu įvertinti tai, kad pareiškėja praeityje ne kartą buvo nubausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių visa eilė padaryta vienerių metų laikotarpyje, kas rodo G. G. neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, būtent su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles. Vienas iš pareiškėjos argumentų, kuriais remdamasi mano, kad yra pagrindas tenkinti jos prašymą, yra susijęs su darbiniais interesais. Nurodo, jog ji planuoja pradėti dirbti transporto vadybininke-tarpininke, tačiau šioms pareigoms atlikti yra būtinas vairuotojo pažymėjimas. Šiuo atveju teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis, bylos Nr. ATP-451-843/2016). Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek apygardų teismai yra ne kartą pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Taip pat pažymėtina, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių (pareiškėja nurodo, jog šiuo metu viena augina 2 metų sūnų, kurį reikia vežti į darželį, pas gydytojus, į baseiną, pas gydytojus, o tai pat ji turi pasirūpinti kitame mieste gyvenančia močiute) teismų praktikoje išskirtine aplinkybe taip pat nelaikytinas. Teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

G. G. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-15627-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas