Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.4.3; 18.7; 18.10; 20.2.3.2; 20.5; 43.9.4; 55.1.1

2021 m. gegužės 4 d.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. M. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra pretendento Z. J. M. įpėdinis, kuriam priklauso atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), liko neatkurta 0,9647 ha žemės. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2020 m. vasario 21 d. raštu Nr. 8SD-1029-(14.8.94.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ informavo G. M. (Z. J. M. įpėdinio) įgaliotą asmenį R. K., jog yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Z. J. M. už 0,9647 ha atlyginant pinigais, bei kvietė iki 2020 m. kovo 5 d. atvykti į Kauno miesto skyrių susipažinti su sprendimo projektu pasirašytinai.

Pažymėjo, kad prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo su dokumentais NŽT buvo pateiktas 1995 m. rugsėjo 6 d. Nurodė, kad atsakovė tik po 10 metų ir 3 mėnesių priėmė 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 6192 ir 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 02-01-12349, kuriuo natūra atkūrė teises į piliečiui tenkančią 0,2021 ha žemės sklypo dalį (dalis 0,4041 ha žemės sklype). 2018 m. lapkričio 26 d. protokolu Nr. 8PRT-26-(14.8.6.) nutarė skirti neatlygintinai 0,0570 ha naują žemės sklypą Kauno mieste pagal sąrašą.

Nurodė, kad, praėjus daugiau kaip 25 metams nuo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo, pareiškėjui nebuvo jos atkurtos iki šios dienos. Toks delsimas įvykdyti valstybės institucijai priskirtas funkcijas lėmė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija suplanavo ir ėmė naudoti kitiems poreikiams buvusio savininko sklypo ribose esančią žemę ir taip užkirto kelią atkurti nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje.

Tvirtino, kad nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjekto delsimas užkirto galimybę pareiškėjui atkurti nuosavybės teises natūra visa apimtimi. Ilgas delsimas užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras sukėlė neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui. Pareiškėjo nuomone, jam priteistina 5 000 Eur neturtinės žalos iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, dėl pernelyg ilgos administracinio proceso trukmės, pažeidus Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir gero administravimo principą.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime su skundu nesutiko, nurodė, kad V. M., sūn. J. (vėlesniuose dokumentuose V.), iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,6715 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Savininkas mirė 1970 m. vasario 20 d. Prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė žemės savininko sūnūs Z. J. M. ir V. M. bei mirusio sūnaus E. A. M. sutuoktinė A. M. ir dukterys V. M. ir D. M.. Giminystės ryšį su savininku ir Lietuvos Respublikos pilietybę pretendentai įrodė pateiktais dokumentais. Z. J. M. 1995 m. rugsėjo 6 d. pateiktame prašyme nurodyta, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų atkuriamos natūra. Valia iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeista nebuvo. Pretendentui Z. J. M. priklauso atkurti nuosavybės teises į 1,2238 ha žemės. Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 02-01-12349 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 6192 atkurtos nuosavybės teisės į 0,2021 ha žemės, grąžinant natūra turėtoje vietoje, (duomenys neskelbtini).

Teigė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. vasario 27 d. raštu Nr. S2-502 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių išnagrinėti ir pateikti laisvos žemės planą V. M. turėtoje žemėje. Minėtas skyrius 2006 m. kovo 7 d. raštu Nr. 40-2-278 informavo, kad V. M. iki 1940 m. turėta žemė užimta futbolo stadiono ir laisvos žemės planas pagal galimybes galės būti rengiamas tik patvirtinus teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Apie šį Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus atsakymą pretendentai buvo informuoti Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. kovo 17 d. raštu Nr. 1-492 (1.10). Kauno miesto skyrius ir vėlesniais raštais informavo pretendentus, kad laisvos (neužstatytos) žemės planų iš Kauno miesto savivaldybės administracijos nėra gauta, o gavus piliečiai bus informuoti.

Tvirtino, jog 2007 m. sausio 24 d. raštu Nr. S1-298 (1.10) pretendentas Z. J. M. informuotas, kad dėl laisvo valstybinio fondo žemės trūkumo Kauno mieste iki 2007 m. kovo 1 d. turi apsispręsti dėl atlyginimo būdo atkuriant nuosavybės teisę į žemę: atlyginant vertybiniais popieriais, suteikiant lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities rajone, išskyrus Kauno rajoną. Pažymėjo, kad nuo 2007 m. vyko teismų procesai (pretendento E. A. M. sutuoktinės A. M. iniciatyva) dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų (duomenys neskelbini), teritorijoje.

Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius nuosavybės teisę atkuriančią instituciją 2007 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 40-2-2119 informavo, kad pakartotinai išnagrinėjus teritoriją prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, kur yra apleistas stadionas, Kauno miesto tarybai 2007-06-04 priėmus sprendimą apie šio stadiono poreikį visuomenei, žemės, kuri nebūtų priskirta valstybės išperkamai žemei, nėra. Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. kovo 5 d. NŽT Kauno miesto skyriuje gautas G. M. prašymas prie nuosavybės teisių atkūrimo bylos pridėti Z. J. M. mirties liudijimo kopiją bei išduoto liudijimo apie užvestą paveldėjimo bylą po Z. J. M. mirties kopiją.

Pažymėjo, jog NŽT 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-5444 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių su prašymu išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą V. M. iki 1940 m. turėtos žemės ribose. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2013 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 70-2-2623 informavo, kad laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Apie tai pretendentas buvo informuotas Kauno miesto skyriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-4604.

Teigė, jog Kauno miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-7950 pretendentui buvo pasiūlyta pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pretendento įpėdinis prašymų nepateikė. Kauno miesto skyriaus 2018 m. spalio 9 d. raštu Nr. 8SD-5128-(14.8.94.) Z. J. M. įpėdinis pakviestas į 2018 m. lapkričio 22 d. vyksiantį komisijos posėdį, kuriame įpėdinis turėjo išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo (ne didesnio kaip 0,1200 ha ploto). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 8S-290-(14.8.3.) atkurtos nuosavybės teisės į 0,0570 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, jog Kauno miesto skyrius, gavęs Z. J. M. įpėdinio įgalioto asmens prašymą tęsti nuosavybės teisių atkūrimą žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 8SD-5095-(14.8.7.) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių dėl laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės. Pastarasis skyrius 2019 m. spalio 7 d. raštu Nr. 70-2-3462 nurodė, kad žemės sklypas patenka į valstybės išperkamai žemei priskiriamą teritoriją.

NŽT teigė, kad įvertinus situaciją, jog pretendentams pagal jų išreikštą valią („natūra“) nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių, teisės aktų nustatyta tvarka buvo parengti sprendimų projektai už likusias neatkurtas žemės dalis atlyginti pinigais ir išsiųsti pranešimai piliečiams dėl atvykimo susipažinti su sprendimų projektais pasirašytinai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2020 m. vasario 21 d. raštu Nr. 8SD-1029-(14.8.94.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ informavo G. M. (Z. J. M. įpėdinio) įgaliotą asmenį R. K., jog yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Z. J. M. už 0,9647 ha atlyginant pinigais, ir pakvietė iki 2020 m. kovo 5 d. atvykti į NŽT Kauno miesto skyrių susipažinti su sprendimo projektu pasirašytinai.

Nurodė, jog G. M. (Z. J. M. įpėdinio) įgaliotas asmuo 2020 m. kovo 4 d. raštu kreipėsi į NŽT prašydamas sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir nepriimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. J. M. atlyginant pinigais už jam priklausančias buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytas žemes, iki kol nebus gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakymas dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose. G. M. (Z. J. M. įpėdinio) įgaliotas asmuo pateikė schemą, parengtą remiantis regia.lt duomenų pažyma, kur buvo pažymėta laisva (neužstatyta) žemė buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės (pretendentas Z. J. M.) ribose, kuri galėtų būti suprojektuota natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypais, bei pateikė 2020 m. kovo 4 d. prašymą NŽT pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės (pretendentas Z. J. M.) ribose, pažymėtose kartografinėje medžiagoje Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus planuose. Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 70-2-989 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano“ nurodė, jog teritorijoje preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų nenustatyta.

Atsiliepime pabrėžė, kad duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija. Nesant tokių planų, Nacionalinė žemės tarnyba negali atlikti veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, grąžinant žemės sklypą natūra. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 70-2-989 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano“ nurodė, jog teritorijoje preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų nenustatyta.

Atkreipė dėmesį, kad prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo iki 2019 m. birželio 1 d. pretendentas ar jo įpėdinis nepateikė.

Atsiliepime nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba, iš kurios neveikimo pareiškėjas kildina neturtinę žalą, įgyvendindama pareiškėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimo dalį, veikė taip, kaip numato teisės aktų nuostatos. Taip pat atkreipė dėmesį, kad kitų pretendentų skundų įvairioms įstaigoms ar pareigūnams, tarp jų teismams, Seimo kontrolieriui, Ministrui pirmininkui ir kt., nagrinėjimo procedūros taip pat užėmė gana daug laiko ir taip užtęsė procesą.

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, skundo reikalavimas turėtų būti tikslinamas nukreipiant neturtinės žalos atlyginimą Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai solidariai arba tik Kauno miesto savivaldybės administracijai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjo skunde nėra nurodyta, kokius galimai neteisėtus veiksmus atliko Kauno miesto savivaldybės administracija ar kokių veiksmų, priskirtų jos kompetencijai, ji nepagrįstai neatliko.

Nurodė, kad pagal Atkūrimo tvarkos 106 punkto nuostatas, Kauno miesto savivaldybės administracijos kompetencijai priskirtas natūra grąžinamų žemės sklypų formavimas. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija yra išnagrinėjusi teritoriją, kurioje yra buvusio savininko V. M. iki 1940 m. turėta žemė. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius dar 2013 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 70-2-2623 informavo NŽT, kad V. M. iki 1940 m. turėtos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Pakartotinai ši informacija NŽT pateikta 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 70-2-989.

Pažymėjo, kad ginčai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų ir priimtų sprendimų, susijusių su ginčo teritorijos planavimu ir laisvos (neužstatytos) žemės nustatymu, ne kartą buvo nagrinėjami teismine tvarka. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. M. iki 1940 m. turėtą žemę nebuvo konstatuotas. Tvirtino, jog konkrečiu atveju Kauno miesto savivaldybės administracija jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl atlyginimo neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų (neveikimo), nepateisinamai ilgai neatkuriant nuosavybės teisių. Pareiškėjo teigimu, nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjekto delsimas ne tik užkirto galimybę pareiškėjui atkurti nuosavybės teises natūra visa apimtimi, bet ir sukūrė pareiškėjui teisėtą lūkestį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas G. M. yra pretendento Z. J. M. teisių perėmėjas.

Byloje ir V. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje (toliau – ir Nuosavybės teisių atkūrimo byla) esantys dokumentai patvirtina aplinkybes, kad V. M., sūn. J. (vėlesniuose dokumentuose Vladas), iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,6715 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Buvęs savininkas mirė 1970 m. vasario 20 d.

Prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė buvusio savininko sūnūs Z. J. M. ir V. M. bei mirusio sūnaus E. A. M. sutuoktinė A. M. ir dukterys V. M. ir D. M..

Bylos duomenimis, Z. J. M. 1995 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymą, kuriuo pageidavo nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti natūra (į žemę (duomenys neskelbtini)). Iš 2005 m. lapkričio 3 d. pažymos Nuosavybės teisių atkūrimo byloje matyti, kad pretendentui Z. J. M. priklausė atkurti nuosavybės teises į 1,2238 ha žemės.

1995 m. rugsėjo 5 d. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavimo metu galiojo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (redakcija, galiojusi nuo 1995-07-19) (toliau – Atstatymo įstatymas). Pagal Atstatymo įstatymo 19 straipsnį, institucijos turėjo išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo per 3 mėnesius nuo dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę, pateikimo dienos. Nuo 1997 m. liepos 9 d. įsigaliojusio Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numatė, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies prasme „kitais dokumentais“ laikytini Atkūrimo įstatyme minimi dokumentai, kuriais nustatomi konkrečių grąžintinų žemės sklypų plotai ir ribos. Sisteminis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio ir 18 straipsnio 1 dalies Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 111 punkto nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad minėtais teisės aktais nustatytas 6 mėnesių terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kompetentinga priimti sprendimą institucija gauna paskutinius dokumentus, kurie yra reikalingi priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Piliečiui nepateikus dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į žemę ir giminystės ryšį su savininku, žemėnaudos nuosavybės teisių atkūrimui projektavimas negali būti pradėtas. Taigi paskutiniai dokumentai, kurie yra parengiami iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo, paprastai būna žemėnaudos suprojektavimo ir paženklinimo vietovėje dokumentai. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostata dėl žemės grąžinimo natūra nedelsiant turi būti aiškinama sistemiškai su Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi nustatytu teisiniu reguliavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-40/2012).

Pagal Atstatymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriama: 1) grąžinant nusavintą turtą natūra, jam lygiaverte natūra arba kita natūra; 2) suteikiant šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias juos perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, arba išduodant valstybei priklausančias akcijas; 3) gyvenamuosius namus, jų dalis, butus iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų (savininkų) išperkant pinigais ir (ar) vertybiniais popieriais, o žemės ūkio paskirties žemę ir miškus – pinigais. Pagal Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriama: 1) grąžinant nusavintą turtą natūra, jam lygiaverte natūra arba kita natūra; 2) suteikiant šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias juos perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, arba išduodant valstybei priklausančias akcijas; 3) gyvenamuosius namus, jų dalis, butus iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų (savininkų) išperkant pinigais ir (ar) vertybiniais popieriais, o žemės ūkio paskirties žemę ir miškus – pinigais.

Atstatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo reglamentuota, kad suteikiamo neatlygintinai žemės sklypo dydį miesto administracinėse ribose nustato miesto (rajono) savivaldybė, atsižvelgdama į turimos individualiai statybai skirtinos žemės plotą ir jo poreikį, o pagal nuo 1997 m. liepos 9 d. jį pakeitusio Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 106 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotas teritorinio skyriaus (toliau – teritorinis skyrius) vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bylą.

Taigi nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje dalyvauja dvi institucijos, nuo kurių veiksmų priklauso nuosavybės atkūrimo procesas.

Pagal Atkūrimo tvarkos 106¹ punktą, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 02-01-12349 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 6192 Z. J. M. atkurtos nuosavybės teisės į 0,2021 ha žemės, grąžinant natūra turėtoje vietoje, (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų, laikotarpiu nuo 2000 m. spalio 5 d. iki Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 6192 priėmimo Kauno apskrities viršininko administracija (nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinė žemės tarnyba) vykdė susirašinėjimą su Kauno miesto savivaldybės administracija dėl laisvų neužstatytų žemės sklypų. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius (toliau – ir Kauno AVA) 2000 m. spalio 5 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administratorių prašydamas parengti sklypo detalųjį planą nuosavybės teisėms atkurti V. ir Z. M.. 2000 m. lapkričio 2 d. raštu Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius informavo Kauno AVA, kad yra parengtos sąlygos detaliajam planui prie valdos (duomenys neskelbtini) rengti. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2004 m. liepos 16 d. informavo Kauno AVA apie laisvus (neužstatytus) žemės sklypus Vilijampolės seniūnijos teritorijoje. 2004 m. lapkričio 12 d. Kauno AVA kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją prašydama suformuoti žemės sklypo ribas ir parengti sklypo planą, pasiūlyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės naudojimo tikslinę paskirtį, apskaičiuoti žemės sklypo vertę, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo.

Bylos duomenimis, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2005 m. spalio 12 d. raštu Nr. 40-2-1237 buvo pateiktos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos. Pretendentai 2005 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notaro patvirtinta sutartimi susitarė 0,4041 ha laisvos žemės sklype (duomenys neskelbtini), atkurti nuosavybės teises Z. J. M. (0,2021 ha) ir V. M. įpėdinei (0,2020 ha). A. M., V. M. ir D. M. minėtame laisvos žemės sklype pagal jų bendrą susitarimą nuosavybės teisės nebuvo atkuriamos.

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų ir nustatytų faktinių aplinkybių, atkūrus nuosavybės teises į dalį ginčo žemės, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. vasario 27 d. raštu Nr. S2-502 vėl kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių, prašydamas išnagrinėti ir pateikti laisvos žemės planą V. M. turėtoje žemėje. Minėtas skyrius 2006 m. kovo 7 d. raštu Nr. 40-2-278 informavo, kad V. M. iki 1940 m. turėta žemė užimta futbolo stadiono ir laisvos žemės planas pagal galimybes galės būti rengiamas tik patvirtinus teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Apie šį Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus atsakymą pretendentai buvo informuoti Kauno AVA Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. kovo 17 d. raštu Nr. 1-492 (1.10).

Kauno miesto skyrius ir vėlesniais raštais informavo pretendentus, kad laisvos (neužstatytos) žemės planų iš Kauno miesto savivaldybės administracijos nėra gauta, o juos gavus piliečiai bus informuoti. 2007 m. spalio 24 d. raštu Nr. 07-312 SĮ „Kauno planas“ informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių, kad V. M. ir A. M. iki 1940 m. Vilijampolės seniūnijoje prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių (futbolo aikštė) turėtos laisvos (neužstatytos) žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2007 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 40-2-2119 informavo, kad pakartotinai išnagrinėjus teritoriją prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, kur šiuo metu yra apleistas stadionas, Kauno miesto tarybai 2007 m. birželio 4 d. priėmus sprendimą apie šio stadiono poreikį visuomenei, žemės, kuri nebūtų priskirta valstybės išperkamai žemei, nėra.

Kaip matyti iš Nuosavybės teisių atkūrimo bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nuo 2007 m. dėl ginčo žemės statuso vyko teisminiai procesai pretendento Edmundo A. M. sutuoktinės A. M. iniciatyva, kuri 2007 m. liepos 9 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų, susijusių su (duomenys neskelbtini), teritorija. Pareiškėja A. M. vienu iš reikalavimų prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pateikti Kauno miesto žemėtvarkos skyriui kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą nesuplanuotą V. M. žemę prie (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-310-423/2009 pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos A. M. skundą atmetė, konstatuodamas, jog ginčo žemės teritorijoje yra atliekamos detaliojo plano rengimo procedūros, todėl jos grąžinimas natūra nėra galimas, nes nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad ši žemė yra laisva (neužstatyta) ir gali būti grąžinta natūra.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pretendentas Z J. M. 2011 m. gruodžio 20 d. mirė (Nuosavybės atkūrimo byla, b. l. 233). 2012 m. kovo 5 d. Kauno miesto skyriuje buvo gautas G. M. prašymas prie Nuosavybės teisių atkūrimo bylos pridėti Z. J. M. mirties liudijimo kopiją bei Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notaro D. G. 2012 m. sausio 11 d. išduoto liudijimo apie užvestą paveldėjimo bylą po Z. J. M. mirties, notarinio registro Nr. 2-263, kopiją, iš kurios matyti, kad palikimą priėmė mirusiojo sūnus G. M..

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Z. J. M. iki mirties būtų skundęs nuosavybės teises atkuriančių institucijų veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų reiškęs pretenzijas NŽT dėl delsimo atkurti nuosavybės teises. Taigi, laikotarpiu nuo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki mirties jis buvo pasyvus ir nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą dėl atkūrimo ar informacijos pateikimo, nesidomėjo ginčo žemės teisine būkle ir galimybe atkurti ginčo žemę. Teismo vertinimu, jo teisių perėmėjas, konkrečiu atveju pareiškėjas, nebegali kvestionuoti NŽT veiksmų, kurių teisėtumo nekvestionavo pretendentas, nes pareiškėjas negali turėti daugiau teisių nei jų turėjo pretendentas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administraciniai aktai, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, yra teisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2232/2011, 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1497/2012, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016). Todėl nėra pagrindo NŽT veiksmų neteisėtumui konstatuoti laikotarpiu nuo 1995 m. rugsėjo 6 d. iki pretendento, kurio teises perėmė pareiškėjas, mirties, t. y. 2011 m. gruodžio 20 d.

Be to, ir teismas, nagrinėdamas bylą, minėtu laikotarpiu atsakovės neteisėtų veiksmų pagal skunde nurodytą pagrindą nenustatė. Teismas pažymi, jog pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog NŽT delsė atkurti nuosavybės teises, tačiau konkrečiai neišdėstė, kokiais Nacionalinės žemės tarnybos veiksmais (neveikimu) pasireiškė delsimas atlikti nuosavybės teisės atkūrimo veiksmus ir procedūras, galimų pažeidimų nedetalizavo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7)-5444 ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7)-3894 pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių su prašymu parengti laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą V. M. iki 1940 m. turėtos žemės ribose. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2013 m. rugsėjo 20 d. pakartotinai pateikė atsakymą, kad teritorijoje pagal pateiktą schemą V. M. iki 1940 m. turėtos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra.

Teismas pažymi, jog iš bylos duomenų matyti, jog, įstojęs į nuosavybės teisių atkūrimo procesą, pareiškėjas buvo aktyvus, tačiau vien šios aplinkybės nepatvirtina skundo pagrįstumo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-17-406/2016, kurioje pareiškėjai G. M. ir J. K. 2013 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismą, siekdami atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio savininko J. M. iki nacionalizacijos valdytos žemės, esančios prie (duomenys neskelbtini), dalį, kuri suplanuota Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. A-122 patvirtintu detaliuoju planu. Šioje byloje 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjų skundo reikalavimai buvo atmesti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1140-492/2017 šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas minėtoje byloje dalyvavo kaip pretendento Z. J. M. įpėdinis. Toje byloje buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. raštas Nr. 70-2-2623, kuriame buvo išreikštas Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas, kad V. M. iki 1940 m. turėtos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra. 2013 m. priimtas sprendimas, kad visos V. M. turėtos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra, nebuvo ginčijamas ir yra galiojantis. Taigi, sprendimas dėl ginčo teritorijos, visos V. M. turėtos žemės ribose statuso, t. y. kad šioje teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 70-2-2623. Šis sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas ir nepanaikintas. Todėl, teismo vertinimu, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturėjo teisės nesivadovauti Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija. Tol, kol atitinkami administraciniai sprendimai, susiję su konkretaus žemės sklypo statuso nustatymu, teisės aktuose nustatyta tvarka nėra nuginčyti, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos negali tęsti nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo natūra procedūrų. Šios aplinkybės buvo konstatuotos įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4535-402/2020.

Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog pretendentui Z. J. M. ir jo teises perėmusiam pareiškėjui NŽT ne kartą buvo išaiškinta pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-7950 pretendentui buvo pasiūlyta pasinaudoti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe pakeisti valią ir už valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Minimas raštas buvo adresuotas Z. J. M. (miręs) ir išsiųstas (duomenys neskelbtini). Pagal Gyventojų registro išrašo duomenis matyti, kad pretendento įpėdinis G. M. šiuo adresu yra deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 1988 m. gruodžio 22 d., tačiau šia teise jie nepasinaudojo.

Bylos duomenimis, Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. spalio 9 d. raštu Nr. 8SD-5128-(14.8.94.) Z. J. M. įpėdinis pakviestas į 2018 m. lapkričio 22 d. vyksiantį komisijos posėdį, kuriame pareiškėjas turėjo išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo (ne didesnio kaip 0,1200 ha ploto). Pagal Nuosavybės teisių byloje esamus duomenis spręstina, jog nuosavybės teisių atkūrimo būdas, suteikiant naują žemės sklypą (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas), buvo parinktas nuosavybės teises atkuriančios institucijos iniciatyva. Nuosavybės bylos duomenys patvirtina, jog Kauno AVA 2007 m. sausio 24 d. raštu Nr. S1-298(1.10) pretendentas Z. J. M. buvo informuotas apie tai, kad yra įrašytas į sąrašą piliečių, kuriems perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas pagal prašymo padavimo datą (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 128).

Byloje nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 8S-290-(14.8.3.) Z. J. M. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 0,0570 ha, perduodant pareiškėjui neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Administracinės bylos duomenimis, Nacionalinei žemės tarnybai 2019 m. rugpjūčio 27 d. Z. J. M. įpėdinio įgaliotas asmuo (pagal 2018 m. spalio 12 d. notarės B. G. patvirtintą įgaliojimą, pagal kurį G. M. įgaliojo R. K. atstovauti jo interesams nuosavybės teisių atkūrimo procese) pateikė prašymą tęsti nuosavybės teisių atkūrimą žemės sklype (duomenys neskelbtini). Minėto prašymo pagrindu 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 8SD-5095-(14.8.7.) NŽT pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių dėl laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės. Pastarasis skyrius 2019 m. spalio 7 d. raštu Nr. 70-2-3462 pažymėjo, kad teritorija reikalinga infrastruktūros plėtrai pravažiavimo keliui (gatvei) įrengti ir žemės sklypas patenka į valstybės išperkamai žemei priskiriamą teritoriją. Apie šį raštą 2019 m. spalio 31 d. raštu buvo informuotas G. M..

Byloje yra nustatyti duomenys, jog G. M. (Z. J. M. įpėdinio) įgaliotas asmuo 2020 m. kovo 4 d. NŽT pateikė prašymą sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir nepriimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. J. M. atlyginant pinigais už jam priklausančias buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytas žemes. Įvertinęs (duomenys neskelbtini) plento ir (duomenys neskelbtini) gatvių ribas bei suformuotų žemės sklypų ribas, prie prašymo pateikė schemą, parengtą remiantis regia.lt duomenų pažyma, kurioje buvo pažymėta laisva (neužstatyta) žemė buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės (pretendentas Z. J. M.) ribose, kuri galėtų būti suprojektuota natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypais, bei pateikė 2020 m. kovo 4 d. NŽT prašymą pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės (pretendentas Z. J. M.) ribose, pažymėtose kartografinėje medžiagoje Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus planuose. NŽT pakartotinai 2020 m. kovo 9 d. raštu Nr. 8SD-1388-(14.8.125E.) „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų nustatymo.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 70-2-989 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano“ pakartotinai nurodė, jog teritorijoje preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų nenustatyta.

Bylos duomenimis, 2020 m. balandžio 17 d. pretendento Z. J. M. įpėdinis G. M. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (administracinė byla Nr. eI3-4535-402/2020) dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 18 d. rašto Nr. 70-2-989 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano“ panaikinimo ir įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės administracijai pakartotinai išnagrinėti NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. kovo 9 d. raštą Nr. 8SD-1388-(14.8.125 E.). Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4535-402/2020 pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Toje byloje teismas konstatavo, jog pravažiavimas, kuriame pareiškėjas yra pažymėjęs laisvą (neužstatytą) žemę, yra valstybės išperkama žemė, kadangi užimtas kelio, esančio valstybinėje žemėje, kuris skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Teismas Sprendime padarė išvadą, jog ginčo sklypui yra akivaizdus visuomenės poreikis, kuris pasireiškia prie atsiliepimo pridėtuose detaliuosiuose planuose, taip pat ir Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane. Konstatavo, jog pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių.

Administracinėje byloje nustatyta, jog 2020 m. lapkričio 16 d. G. M. įgaliotas asmuo R. K. kreipėsi į NŽT su prašymu atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą 0,9647 ha žemės dalį lygiaverčiu turėtam žemės sklypu Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Taigi bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas per įgaliotą asmenį tik 2020 m. lapkričio 16 d. pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, kai įstatymo nustatytas terminas šiems veiksmams pateikti jau buvo pasibaigęs. Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 8SD-5988 (14.8.125E) jį informavo, jog, nesant galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra, NŽT parengė Z. J. M. (miręs) sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo už 0,9647 ha atlyginant pinigais.

Nagrinėjamos bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 8S-13-(14.8.34.) atkūrė nuosavybės teises Z. J. M. vardu į 0,9647 ha žemės atlyginant pinigais. Ginčas dėl minėto sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. lapkričio 16 d. prašymą nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų byloje Nr. eI-2569-402/2021.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš viso užsitęsusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytus valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2059/2008, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-856/2010, 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. Neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pagal LVAT praktiką, pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra, – ją sudarančius elementus bei jos dydį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010). Teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Nuosavybės teisių atkūrimo procesas vykdomas griežtai pagal teisės aktuose nurodytas procedūras, o ne vien atsižvelgiant į pavienių pretendentų pageidavimus (LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-304/2014).

Kaip jau minėta, pareiškėjas skunde vien abstrakčiai nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba nepateisinamai ilgai delsė atkurti nuosavybės teises, tačiau kokie konkretūs minėtos institucijos veiksmai (neveikimas), pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus ir patvirtinantys institucijos delsimą, lėmė pareiškėjo teisėtų lūkesčių ir interesų pažeidimą ir neturtinės žalos atsiradimą, skunde neišdėstė, nenurodė, kokių procedūrų nuosavybės teises atkurianti institucija nesilaikė ar netinkamai jas taikė, jų nedetalizavo. Todėl vien abstrakčiais argumentais skundo tenkinimas negalimas.

Administracinėje byloje nėra duomenų, jog Kauno apskrities viršininko administracija (vėliau jos teises perėmusi Nacionalinė žemės tarnyba) nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko V. M. žemę pretendentui Z. J. M. (vėliau – jo teises perėmusiam pareiškėjui) būtų vykdžiusi pažeisdama teisės aktų reikalavimus ir procedūras.

Byloje nustatyta, jog pretendentui Z. J. M. nuosavybės teisės atkurtos pagal jo prašyme išreikštą valią Savivaldybės administracijai pateikus duomenis apie konkretaus grąžintino žemės sklypo plotą ir ribas. Buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į jam priklausiusią dalį, t. y. 0,2021 ha žemės, grąžinant natūra turėtoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Minėtas sprendimas nebuvo ginčytas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos matyti, kad nuosavybės atkūrimo procese aktyvūs buvo kiti pretendentai, kurie teikė skundus įvairioms institucijoms (Seimo kontrolieriui, Ministrui pirmininkui ir pan.), kreipėsi į teismus, nesutikdami su Savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis dėl laisvos (neužstatytos) žemės kiekio, ribų, atkūrimo apimties. Kaip nurodyta pirmiau, nuo 2007 m. liepos 9 d. iki 2010 m. vasario 1 d. vyko administracinės bylos Nr. 1-310-423/2009 nagrinėjimas dėl sklypo (duomenys neskelbtini). Nuo 2012 m. į nuosavybės teisių atkūrimo procesą įstojo pretendento Z. J. M. teisių perėmėjas pareiškėjas G. M., kuris taip pat įsitraukė į teisminį procesą. Nuo 2013 m. liepos 25 d. iki 2016 m. balandžio 6 d. vyko teisminis ginčas tarp pareiškėjo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos bei Nacionalinės žemės tarnybos dėl buvusio savininko J. M. iki nacionalizacijos valdytos žemės, esančios prie (duomenys neskelbtini), dalies. Pareiškėjas inicijavo teisminį procesą ir 2020 m. ginčydamas Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktus duomenis ir veiksmus dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano. Pažymėtina taip pat, jog teisminis ginčas pareiškėjo iniciatyva dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią (į 0,9647 ha) žemės dalį atlyginant pinigais nėra pasibaigęs iki šiol.

Akivaizdu, jog pareiškėjo ir kitų pretendentų dažnas kreipimasis į nuosavybės teises atkuriančią instituciją su prašymais, skundais, pretenzijomis, atsakymų į juos parengimas, su tuo susijusios informacijos gavimas, bylinėjimasis teisme dėl ginčo teritorijos žemės statuso, nesutikimas su nuosavybės atkūrimo procese dalyvaujančios institucijos Savivaldybės administracijos nuosavybės teisių atkūrimui pateiktais duomenimis ir sprendimais, užėmė pakankamai daug laiko ir užtęsė nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Pažymėtina, jog pagal Atstatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir jį nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitusio Atkūrimo įstatymo nuostatas, vienas iš juridinių pagrindų Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo planas (-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kol minėtas dokumentas (-ai) nėra pateiktas (-i) Nacionalinei žemės tarnybai, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje). Teismas pažymi, jog bylinėjimosi teisme rezultatai pareiškėjui buvo nepalankūs, galutiniais teismų sprendimais buvo konstatuoti teisėti nuosavybės teises atkuriančių institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Teismo vertinimu, ilgam nuosavybės teisių atkūrimo procesui įtakos turėjo ir tai, jog pretendentas ir vėliau jo įpėdinis nekeitė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Iš Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esamų duomenų spręstina, jog nuosavybės teises atkurianti institucija parinko pareiškėjo pirmtakui palankų nuosavybės teisių atkūrimo būdą, įtraukdama jį į sąrašus piliečių, kuriems perduodamas neatlygintinai naujas žemės sklypas. Gavus duomenis apie suplanuotą sklypą ir įvykdžius teisės aktuose nustatytas procedūras, kaip minėta, Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 8S-290-(14.8.3.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0570 ha, perduodant pareiškėjui neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad sąrašo eilės numeris ir kitos aplinkybės nuosavybės teises atkuriančiai institucijai leido šį sprendimą priimti anksčiau. Pažymėtina tai, jog Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į NŽT dėl institucijos ar jos darbuotojų neteisėto neveikimo, susijusių su minėto sprendimo laiku nepriėmimu ir pan.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad ilgas delsimas užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą sukūrė pareiškėjui teisėtą lūkestį dėl nuosavybės teisių atkūrimo, sukėlė neturtinės žalos pareiškėjui. Tačiau teismas dar kartą pažymi, jog pareiškėjas – ne pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą, o tik pastarojo teisių perėmėjas. CK 5.1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi išaiškino, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės, ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-423/2008). Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1010/2013).

Nagrinėjamu atveju iki tėvo Z. J. M. mirties ir jo teisių perėmimo pareiškėjas negalėjo turėti teisėto lūkesčio į nuosavybės teisių atkūrimą, nes pretendentas į V. M., sūn. J. (vėlesniuose dokumentuose V.), iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 3,6715 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo įpėdinis Z. J. M. ir dėl jo buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Pareiškėjas skunde dėl laikotarpio iki pretendento mirties neišdėstė neturtinės žalos atsiradimo aplinkybių, susijusių tiesiogiai su jo asmeniu, dvasinių išgyvenimų, patirtų nepatogumų ir pan. Tokio pobūdžio aplinkybių neišdėstė ir dėl vėlesnio laikotarpio, kai jis tapo pretendento Z. J. M. teisių perėmėju.

Teismas, byloje įvertinęs nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog Nacionalinė žemės tarnyba vilkino jos kompetencijai priskirtus veiksmus, yra nepagrįsti. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas teikdamas skundą sumokėjo 30,00 Eur žyminį mokestį. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Kadangi pareiškėjo skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, sumokėtas 30,00 Eur žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Pareiškėjas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių kitų dokumentų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas, išskyrus žyminio mokesčio kvitą. Be to, pareiškėjo skundas netenkinamas, todėl pareiškėjas teisės į išlaidų atlyginimą neįgijo (ABTĮ 40 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Grąžinti pareiškėjui G. M. 2021 m. sausio 21 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per SEB banką sumokėtą 30,00 Eur žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.