Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-10-20 · Civilinė byla Nr. e2VP-23185-1043/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-20
Bylos Nr.
e2VP-23185-1043/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09817-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anita Sereikienė
Suinteresuotas asmuo
A. M.
Civilinė byla Nr. e2VP-23185-1043/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09817-2019-7 (S) Procesinių dokumentų kategorija: 3.5.1; 3.2.7.1; 3.2.7.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Anita Sereikienė,sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,dalyvaujant pareiškėjai antstolei R. P.,suinteresuotam asmeniui A. M., jo atstovui advokatui M. V.,

suinteresuotam asmeniui A. M., jos atstovui advokatui J. S.

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės R. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą, suinteresuoti asmenys A. M. ir A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja antstolė R. P. prašo teismo skirti A. M. maksimalią baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti 2019 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutarties Nr. e2-17012-1110/2019 ketvirtą punktą, nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. išieškotojo A. M. naudai.

Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. išieškotojas M. M. antstolei pateikė vykdyti 2019 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartį Nr. e2-17012-1110/2019 dėl laikinųjų apsaugos priemonių – bendravimo tvarkos. 2020 m. rugpjūčio 12 d. antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-183-14882, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-183-15076 ir raginimą įvykdyti sprendimą S-20-183-15075. Procesiniai dokumentai išsiųsti skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir registruota pašto siunta įteikta skolininkei. 2020 m. rugpjūčio 20 d. skolininkė atvyko į antstolės kontorą ir paaiškino, kad išieškotojas jai neskambino, nerašė elektroninių laiškų, nesikreipė į jos advokatus kad informuotų apie ketinimą pasiimti nepilnametę dukrą bendravimui. 2020 m. rugpjūčio 21 d. skolininkė pateikė pareiškimą vykdomojoje byloje, kuriame nurodo, kad ji teismo nutartį vykdo pilnumoje, kad išieškotojas jokiu būdu niekada neišreiškė noro praleisti vieną savaitę atostogų su dukra A. Pareiškėjos teigimu, išieškotojas 2020 m. rugpjūčio 20 d. 12:01 telefonine žinute į skolininkės mobilųjį telefoną Nr (duomenys neskelbtini) nusiuntė paklausimą dėl bendravimo su dukra, pagal teismo nutartį, į kurį skolininkė atsakė, kad išieškotojas nėra išsprendęs garažo ir granulių klausimo. Taigi skolininkė gauna telefonines žinutes savo mobiliuoju telefonu. Išieškotojas 2020 m. rugpjūčio 21 d. 10:02 elektroniniu laišku skolininkės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)pareiškė pageidavimą dėl dukros pasiėmimo, kuriame nurodė, kad pageidauja dukrą pasiimti 2020 m. rugpjūčio 25 d. 9:00 val. ir grąžinti 30 d. 19 val., kaip nurodyta teismo nutartyje. 2020 m. rugpjūčio 24 d. išieškotojas informavo, kad skolininkė neatsakė į jo paklausimą. 2020 m. rugpjūčio 26 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriame paprašė pateikti informaciją apie 2019 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo Nutarties Nr. e2-17012-1110/2019 punkto Nr.4 vykdymą ir išsiuntė skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruota pašto siunta bei skolininkės atstovo advokato J. S. elektroninio pašto adresu. 2020-08-26 20:21 val. antstolės elektroninio pašto adresu gautas skolininkės pareiškimas vykdomoje byloje, kuriuo skolininkė teigia, kad išieškotojas antstolei teikia melagingą informaciją, nes su išieškotoju ji nebendrauja ir elektroninių laiškų, telefoninių skambučių ir telefoninių žinučių iš jo negauna. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkė neatsiliepia į išieškotojo telefoninius skambučius, susirašinėjimas tarp skolininkės ir išieškotojo vyko 2020 m. rugpjūčio 20 d., o skolininkės elektroninio pašto adresas, kuriuo išieškotojas siunčia elektroninius laiškus yra teisingas. Iš 2020 m. rugpjūčio 20 d. skolininkės ir išieškotojo susirašinėjimo matyti, kad skolininkė nelinkusi tartis su išieškotoju dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo, nesudaro galimybių išieškotojui bendrauti su dukra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą ir prašė skirti skolininkei baudą, kadangi skolininkė nesudarė galimybių bendrauti savaitę laiko vasaros atostogų su dukra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl baudos skyrimo. Išieškotojo teigimu, antstolės pateiktame pareiškime nurodomos faktinės aplinkybės yra teisingos, o A. M. teismo sprendimo, t. y. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdo tyčia ir sąmoningai. A. M. neatsiliepia, kai A. M. skambina jai telefonu, į elektroninius laiškus nereaguoja, o į trumpąsias žinutes reaguoja selektyviai. Tokie tyčiniai A. M. veiksmai turėtų būti tinkamai įvertinti ir turėtų būti pritaikytos tokios priemonės, kad A. M. pradėtų gerbti teismo sprendimus ir galbūt, kitus visuomenės narius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo ir jo atstovas prašė tenkinti antstolės pareiškimą.

Atsiliepimas

Skolininkė A. M. teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti ir priteisti iš A. M. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo pagrįstas išieškotojo pateiktais melagingais įrodymais. Skolininkė negavo iš A. M. 2020 m. liepos 23 d. elektroninio laiško. A. M. nėra mačiusi nuo 2020 m. liepos 12 d. Telefonu sms žinute su A. M. paskutinį kartą bendravo 2020 m. sausio 10 d. dėl dukros ligos. Pareiškime teismui antstolė vadovaujasi A. M. žinutėmis, kurios skolininkei buvo siųstos 2019 m. spalio 18 d., o ne 2020 rugpjūčio 20 d. Telefono skambučių išklotinės už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2020 m. liepos 26 d. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. patvirtina, kad A. M. neskambino skolininkei. A. M. imitavo 2020 m. rugpjūčio 21 d. elektroninio laiško išsiuntimą, tokio laiško skolininkė nėra gavusi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu skolininkė ir jos atstovas prašė atmesti pareiškimą. Paaiškino, kad teismo nutartį vykdo pilna apimtimi, o išieškotas nesikreipė į skolininkę dėl vasaros atostogų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmetamas.

Remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsniu įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka. Tai atvejais, kai nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – dėl veiksmų atlikimo, kuriuos gali atlikti tik pats įpareigotas asmuo, vykdo antstolis, bauda už jų nevykdymą skiriama CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

Teismo procesinio sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismo procesą dalis, nes tik vykdant teismo sprendimą yra užtikrinama efektyvi pažeistų teisių gynyba. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina ieškovo A. M., atsakovės A. M. ir nepilnametės dukros A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka, kurios 4 punktas numato, kad ieškovas ir atsakovė turi teisę vasaros metu nepertraukiamai vieną savaitę atostogauti su dukra. Dėl to šalys tarpusavyje turi susitarti iš anksto. 2020 m. rugpjūčio 11 d. prašymu A. M. kreipėsi į antstolę dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo priverstinai vykdyti, nurodydamas, kad A. M. nevykdo teismo nutarties 4 punkto ir neleidžia / trukdo A. M. pasiimti nepilnametę dukrą vasaros metu nepertraukiamai vienai savaitei atostogų. Išieškotojo teigimu, jis A. M. dar 2020 m. liepos 23 d. el. paštu informavo, kad nori ir ketina pasiimti dukrą savaitei laiko nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d., tačiau iš A. M. joks atsakymas nei raštu nei žodžiu nebuvo ir nėra gautas. Telefono skambučius atsakovė ignoruoja (vykdomosios bylos 10 psl.). 2020 m. rugpjūčio 12 d. antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-183-14882 (vykdomosios bylos 11-12 psl.). 2020 m. rugpjūčio 13 d. priimtas raginimas įvykdyti sprendimą S-20-183-15075 (vykdomosios bylos 14-15 psl.). Procesiniai dokumentai išsiųsti skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir registruota pašto siunta įteikta skolininkei (vykdomosios bylos 17 psl.). 2020 m. rugsėjo 15 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, kad išieškotojas neturėjo galimybės iš anksto susitarti su skolininke dėl nutarties 4 punkto: vasaros metu nepertraukiamai vieną savaitę atostogauti su dukra. Į išieškotojo telefoninius skambučius skolininkė neatsakinėjo, į elektroninius laiškus skolininkė neatsakinėjo, susirašinėjant telefonu žinutėmis, proceso šalims susitarti nepavyko, ne skolininkė šiuo klausimu nebendravo su išieškotoju.

Nagrinėjamu atveju išieškotas kreipėsi dėl nutarties 4 punkto priverstinio vykdymo, atitinkamai antstolė su pareiškimu dėl baudos skyrimo kreipėsi konstatavusi, kad skolininkė nevykdo teismo patvirtintos nutarties dėl laikinosios bendravimo tvarkos 4 punkto. Todėl sprendžiant byloje kilusį ginčą vertintina ar buvo vykdoma teismo patvirtinta laikina bendravimo tvarka sudarant skyriumi gyvenančiam tėvui vasaros metu nepertraukiamai vieną savaitę atostogauti su dukra.

Sprendžiant klausimą dėl nutarties nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes.

Iš vykdomosios bylos medžiagos bei antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo už teismo patvirtintos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą, skolininkės nutarties nevykdymo faktas konstatuotas remiantis išieškotojo pateiktais įrodymais, o būtent momentinėmis kompiuterio ir telefono ekrano nuotraukomis, kuriomis užfiksuota, 2020 m. liepos 23 d. elektroninio laiško išsiuntimas skolininkės elektroninio pašto adresu, kuriame nurodoma, kad išieškotojas pageidauja savaitę vasaros atostogų praleisti su dukra nuo rugpjūčio 10 d. (vykdomosios bylos 4-5 psl.); skambučių istorijos informacija (vykdomosios bylos 6-7 psl.), susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis (vykdomosios bylos 18-19 psl.). Išieškotojo pateiktose momentinėse ekrano nuotraukose, kuriose užfiksuotas susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis nėra jokių datų. Prie momentinių ekrano nuotraukų pridėtame dokumente nurodomas ne susirašinėjimo laikas, o momentinės ekrano nuotraukos padarymo laikas (vykdomosios bylos 19-20 psl.). Skolininkė kartu su atsiliepimu pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris patvirtina, kad susirašinėjimas tarp šalių vyko 2019 m. spalio 18 d., o ne 2020 m. rugpjūčio 20 d. kaip nurodoma pareiškime dėl baudos skyrimo. Aplinkybę, kad pateiktas susirašinėjimas vyko 2019 metais teismo posėdžio metu pripažino ir išieškotojas. Taigi tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek proceso dalyvių paaiškinimai paneigia aplinkybę, kad išieškotojas bandė trumposiomis žinutėmis tartis dėl vienos savaitės vasaros atostogų su skolininke 2020 metų vasaros laikotrapiu. Kitus išieškotojo pateiktus įrodymus (momentines ekrano nuotraukas dėl elektroninio laiško siuntimo bei skambučių istorijos), kuriais grindžiama aplinkybė, kad skolininkė nevykdo teismo patvirtintos nutarties 4 punkto, teismas vertina kaip itin nepatikimus. Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kurie leistų įsitikinti šių įrodymų autentiškumu. Ši aplinkybė ypatingai svarbi atsižvelgiant į išieškotojo elgesį teikiant įrodymus apie susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis. Nors išieškotojas, kreipdamasis dėl priverstinio nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos vykdymo, konkrečiai neįvardino, kad susirašinėjimas vyko 2020 metų vasarą, tačiau sąmoningai nurodydamas aplinkybes, kad skolininkė nevykdo nutarties ir pridėdamas prie prašymo minėtą susirašinėjimą siekė sukurti įspūdį, kad susirašinėjimas vyko dėl 2020 metų vasaros atostogų, o skolininkė nebendradarbiauja ir nesudaro sąlygų vienai savaitei pasiimti dukrą. Svarbi aplinkybė ir ta, kad pateiktame susirašinėjime nėra jokių datų. Išieškotojas teismo posėdžio metu nurodė, kad datų nesimato, tačiau iš pateiktos momentinės ekrano nuotraukos akivaizdžiai matyti, kad datos nesimato ne dėl to, kad ji yra neįžiūrima, o dėl to, kad jos tiesiog nėra. Skolininkė pateikė antstolio užfiksuotas telefono ekrano nuotraukas, kuriose aiškiai matyti vykusio susirašinėjimo data ir laikas. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindo spręsti, jog išieškotojo pateiktos ekrano nuotraukos gali būti neautentiškos. Be to, antstolės pareiškime dėl baudos skyrimo yra nurodoma, kad „išieškotojas 2020 m. rugpjūčio 20 d. 12:01 telefonine žinute į skolininkės mobilųjį telefoną Nr(duomenys neskelbtini) nusiuntė paklausimą dėl bendravimo su dukra, pagal teismo nutartį, į kurį skolininkė atsakė, kad išieškotojas nėra išsprendęs garažo ir granulių klausimo“. Nors išieškotojui buvo žinoma, kad telefoninė žinutė nebuvo siųsta pareiškime nurodytu laiku, tačiau atsiliepime į pareiškimą teigiama, kad antstolės pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos (atsiliepimo 4 punktas). Taigi išieškotojui sąmoningai pateikus tokius įrodymus apie vykusį susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis siekiant pagrįsti savo poziciją, teismas neturi pagrindo spręsti, kad kitos momentinės ekrano nuotraukos yra autentiškos ir juose užfiksuoti tikrovę atitinkantys vaizdai.

Skolininkė neigia gavusi 2020 m. liepos 23 d. elektroninį laišką, o byloje jokių kitų įrodymų, be jau aptartos momentinės ekrano nuotraukos, apie laiško išsiuntimą, nėra. Išieškotojas teigia, kad skolininkė neatsiliepia į jo skambučius ir šiam teiginiui pagrįsti taip pat pateikia momentinę ekrano nuotrauką iš kurios matyti, kad buvo rinktas skolininkės numeris tačiau buvo nesujungta. Tačiau toks rezultatas gali būti ir tuo atveju kai tik surenkamas telefono numeris, nuspaudžiama skambinti ir iš karto nutraukiamas skambutis. Skolininkė į bylą pateikė mobilaus telefoninio ryšio operatoriaus skambučių ir sms žinučių išklotinę, kurioje ginčui aktualiu laikotarpiu nėra užfiksuota nei skolininko skambučių nei žinučių. Išieškotojo teigimu jis 2020 m. rugpjūčio 21 d. skolininkei išsiuntė elektroninį laišką nurodydamas, kad pageidauja pasiimti dukrą rugpjūčio 25 d. ir grąžinti 30 d. Šiam teiginiui pagrįsti taip pateikiamos momentinės ekrano nuotraukos (vykdomosios bylos 27-28 psl.). Skolininkė neigia gavusi ir pastarąjį elektroninį laišką. Pažymėtina, kad antstolei pateikus skolininkei 2020 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymą pateikti informaciją, skolininkė nedelsdama į tai sureagavo. Teismas pripažįsta pagrįstu skolininkės argumentą, jog objektyviai neįmanoma sudaryti sąlygas pasiimti nepilnametį vaiką nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d., kuomet informacija apie tokį pageidavimą yra gaunama 2020 m. rugpjūčio 26 d. Kitų duomenų, kad išieškotojas realiai bandė susisiekti su skolininke ir susitarti dėl vienos savaitės vasaros atostogų byloje nėra.

Iš bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų matyti, kad šalių santykiai itin konfliktiški, tačiau vien tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skolininkė 2020 m. vasaros laikotarpiu nevykdė teismo patvirtintos nutarties 4 punkto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tarp tėvų priežastis. Teismo procesinio sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas procesinio sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Ši pareiga negali būti perkeliama vienam iš tėvų, šiuo atveju su vaiku gyvenančiai motinai. Byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog išieškotojas nesilaiko vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareigos, kas nesuderinama su sąžiningu naudojimusi išieškotojo teisėmis.

Teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimai).

Atkreiptinas abiejų vaiko tėvų dėmesys, jog Civilinio kodekso 3.170 straipsnyje ir kasacinio teismo praktikoje ypatingai ginama vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai.

Nenustačius, kad išieškotojas realiai siekė pasinaudoti teismo nutarties 4 punkte numatyta teise, o skolininkė nesudarė sąlygų šios teisės įgyvendinimui, nėra pagrindo skolininkei skirti baudą už 2019 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutarties Nr. e2-17012-1110/2019 4 punkto dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo nevykdymą. Esant šioms aplinkybėms pareiškimas dėl baudos skyrimo atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Skolininkė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 50 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, kartu su patirtas išlaidas pagrindžiančiais įrodymais. Bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš išieškotojo A. M., nes jo elgesys sąlygojo išlaidų patyrimą.

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Šioje normoje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išsprendžiamas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, į priežastis, dėl kurių šios išlaidos susidarė, bei į šalių elgesį (CPK 93 straipsnis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Taigi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir siekiant teisminės gynybos.

Šioje byloje dalyvavusių suinteresuotų asmenų interesai priešingi. Suinteresuoto asmens (skolininkės) turėtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai nulemtos suinteresuoto asmens (išieškotojo) veiksmų – pateikto prašymo dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo, nurodant aplinkybes, kurios buvo paneigtos teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė duomenis, jog patyrė 400 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atstovavimo išlaidų dydis nėra pernelyg didelis ir neprotingas, atitinka byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, todėl priteistinos skolininkei iš išieškotojo. Skolininkė taip pat patyrė 50 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą. Šios išlaidos atitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pobūdį, todėl priteistinos iš išieškotojo skolininkei (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 443 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 585 straipsnio 2 dalimi, 593 straipsniu, 616 straipsniu, 771 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

antstolės R. P. pareiškimą atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Anita Sereikienė