- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- e2-4591-819/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00084-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.2.6.4Preliminarus sprendimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka, pareikštą atsakovui A. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo priteisti jai iš atsakovo A. S. 3 800 Eur žalos atlyginimo. Ieškinys buvo priimtas 2020 m. sausio 5 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017 m. sausio 20 d sprendimu tenkino S. Š. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir 2017 m. vasario 2 d. pervedė į jo nurodytą sąskaitą 3 800 Eur. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis aktualiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ nuostatomis, ieškovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš atsakovo teismo tvarka išieškoti 3 800 Eur. Dėl šių faktinių pagrindų ieškovė prašo patenkinti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-271/2012 ištaisydamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-348-318/2011, rezoliucinėje dalyje padarytą rašybos netikslumą, šį nuosprendį paliko nepakeistą – šiuo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovą kaltu smurtiniais veiksmais padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, ir priteisė S. Š. naudai iš atsakovo 70 000 Lt (20 273,40 Eur) neturtinei žalai atlyginti. 2017 m. sausio 20 d. Teisingumo ministerija priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-640 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, kuriuo nusprendė S. Š. pateiktą prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą patenkinti iš dalies ir išmokėti jam 3 800 Eur dydžio neturtinės žalos kompensaciją. Teisingumo ministerija 2017 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 25185 S. Š. sumokėjo 3 800 Eur kompensaciją. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovės kompensuotą žalą, padarytą smurtiniu nusikaltimu, nėra (CPK 178, 185 straipsniai).
CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad atsakovas žalą padarė smurtiniu nusikaltimu ir jos neatlygino, darytina išvada, jog ieškovė, kompensavusi smurtiniu nusikaltimu atsakovo padarytą žalą, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti išmokėtą sumą žalai atlyginti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina ieškovės prašoma 3 800 Eur žalos suma (CK 6.111 straipsnis, 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.245–6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), valstybei iš atsakovo priteistina 43 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai, 7 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, naudai 3 800 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus eurų) žalos.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Įpareigoti atsakovą per dvidešimt dienų įvykdyti preliminarųjį sprendimą arba preliminarų sprendimą priėmusiam teismui pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jei atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikina ir bylą nutraukia.
Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.
Preliminarus sprendimas yra neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.