Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-37-267/2013

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-04-26
Bylos Nr.: 2A-37-267/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-02776-2012-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: UAB „Tytuvėnų sodai“
Atsakovas: UAB „Stilsena“

Kategorijos

50.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2A-37-267/2013 Teisėjas Jarūnė Sedalienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02776-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija 50.1.; 121.21.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės ir Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Tytuvėnų sodai“ ir atsakovės UAB „Stilsena“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Tytuvėnų sodai“ ieškinį atsakovei UAB „Stilsena“ dėl skolos už nuomą priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Tytuvėnų sodai“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Stilsena“ 6547,73 Lt skolą už patalpų nuomą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-02-01 tarp UAB „Tytuvėnų sodai“ ir UAB „Stilsena“ buvo sudaryta 313,44 kv.m. ploto negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, 2009-08-28 šalys sudarė sutarties priedą Nr. 5, kuriuo susitarė, kad nuomos mokestis už patalpų nuomą kas mėnesį nuo 2009-09-01 yra 968,00 Lt, kad tokia nuomos kaina galios iki 2010-05-31 ir kad atsakovė neturės teisės nutraukti sutartį anksčiau nei 2010-05-31. Tačiau 2010 m. balandžio mėn. pradžioje ieškovė gavo atsakovės pranešimą, kad patalpų nuomos sutartis yra nutraukiama atsakovės iniciatyva nuo 2010-04-22. Manė, kad toks sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, patalpos nebuvo perduotos ieškovei, atsakovė ir toliau patalpomis naudojosi, o sutartimi ir jos priedu Nr. 5 ieškovė ir atsakovė susitarė, jog sutartis negali būti nutraukta anksčiau nei 2010-05-31. Kadangi atsakovė nuo 2009-01-01 neterminuotam laikotarpiui buvo įsipareigojusi mokėti ieškovei 5579,73 Lt nuomos mokestį, kuris tik nuo 2009-06-01 iki 2010-05-31 buvo sumažintas, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės patalpų nuomos mokestį už 2010 m. gegužės mėn. – 968,00 Lt, o už 2010 m. birželio mėn. – 5579,73 Lt, viso 6547,73 Lt.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad 2006-02-01 pasirašius 313,44 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sutarties 1.1 p. nurodytos patalpos atsakovei perduotos nebuvo, o reikalui esant atsakovės direktorius S. B. leisdavo pasidėti parduotuvių įrangą. 2010 m. kovo mėn. atsakovė kreipėsi į ieškovę su pretenzija, kad ieškovė nesilaikė nuomos sutarties sąlygų ir neperdavė jų naudotis nuomininkui bei nurodė, kad jeigu iki 2010-03-15 atsakovei nebus leista naudotis išsinuomotomis patalpomis, tai UAB „Stilsena“ bus priversta nutraukti nuomos sutartį. Negavus jokio atsakymo ir toliau ieškovei atsisakant įleisti į nuomojamas patalpas, 2010-03-22 pranešimu UAB „Stilsena“ informavo ieškovę, kad vadovaujantis sutarties 5.1 p., dėl to, kad neleidžiama naudotis patalpomis, nuo 2010-04-22 sutartis nutraukiama.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Stilsena“ ieškovei UAB „Tytuvėnų sodai“ 5059,80 Lt įsiskolinimo už patalpų nuomą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nurodė, kad 2006-02-01 šalys pasirašė neterminuotą patalpų nuomos sutartį, nes 4.1 p. įrašė sąlygą apie tai, kad sutartis sudaroma nuo 2006-02-01 ir galioja neterminuotą laikotarpį, šis sutarties punktas nebuvo keičiamas ar naikinamas nei viename iš vėlesnių susitarimų, o atsakovės UAB „Stilsena“ įsipareigojimas nenutraukti sutarties anksčiau kaip 2010-05-31 nepakeitė sutarties sąlygos dėl neterminuoto sutarties galiojimo. Dėl to teismas laikė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2006-02-01 buvo sudaryta neterminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Teismas, remdamasis CK 6.480 str. nurodė, kad jeigu nuomos sutartis yra neterminuota ir nuomojami nekilnojamieji daiktai, šalys apie sutarties nutraukimą privalo įspėti viena kitą prieš tris mėnesius, o nuomos sutartyje gali būti numatyti tik ilgesni, bet ne trumpesni įspėjimo terminai. Kadangi šalys į 2006-02-01 patalpų, t. y. nekilnojamojo daikto, nuomos sutartį įrašė tik vieno mėnesio įspėjimo dėl sutarties nutraukimo terminą, tokia sutarties sąlyga prieštaravo imperatyviai įstatymo normai, todėl pritaikius CK 6.480 str. nurodytą 3 mėnesių įspėjimo terminą, neterminuota sutartis pasibaigė tik 2012-06-22, o atsakovė iki nutraukimo momento turėjo vykdyti savo sutartines prievoles, t. y. mokėti nuomos mokestį.

Teismas, priteisdamas iš atsakovės skolą už nuomos mokestį, nurodė, kad nuomos mokesčio dydis už 2010 m. gegužės mėn. buvo numatytas sutarties priede Nr. 5 – 968,00 Lt (su PVM), tačiau sumažintas nuomos mokestis pagal priedą Nr. 4 ir Nr. 5 galiojo terminuotai – iki 2010-05-31, todėl konstatavo, kad už 2010 m. birželio mėn. ieškovė pagrįstai prašė priede Nr. 3 numatyto nuomos mokesčio sumos - 5579,73 Lt (su PVM). Vis dėlto, teismas laikė, kad nuomos sutartis pasibaigė 2010-06-22, todėl nuomos mokesčio dydį už birželio mėnesį proporcingai sumažino iki 3438,49 Lt (plius 19 % PVM - 653,31 Lt), viso 4091,80 Lt.

III. Apeliacinų skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Atsakovė UAB „Stilsena“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantė nurodo, kad 2009-05-28 Priedu Nr. 4, 2009-08-28 Priedu Nr. 5 šalys, keisdamos Sutarties 3.1p., nustatė, jog keičiamas ne tik nuomos mokesčio dydis, kuris galioja iki 2010-05-31, bet ir nustatė sąlygą, kad UAB „Stilsena“ neturi teisės nutraukti sutartį anksčiau 2010-05-31, kas reiškia, kad šalys išreiškė savo valia dėl nuomos sutarties trukmės ir sutarties galiojimą susiejo su konkrečiu terminu – 2010-05-31 (CK 6.479 str.).

2. Pirmosios instancijos teismas akcentavo atsakovo teisę nutraukti sutartį vienašaliu pranešimu ir terminų skaičiavimo taisykles, tačiau visiškai sumenkino atsakovės 2010-03-22 pranešimu Nr. 1-12 išreikštą valią nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir kad negalėdama naudotis patalpomis neturi pagrindo mokėti už jų nuomą (CK 6.217 str.). 2010-03-22 pranešimu Nr. 1-12 atsakovė informavo ieškovę, kad nuo 2010-04-22 yra nutraukiama negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, atsakovė teisę vienašališkai nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį realizavo tinkamai, vadovaudamasi Sutarties 5.1p., CK 6.217 str., 6.218 str. reikalavimais, todėl ieškovė neteko teisės reikalauti nuomos mokesčio už 2010 m. gegužės ir birželio mėnesius.

Atsiliepimas

3. Atsakovė nurodo įrodinėjusi, kad patalpose nėra UAB „Stilsena“ daiktų, pateikė 2012-08-17 antstolio M. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, buhalterinę pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovės pateikto 2012-03-01 antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo fotografijose daiktai nebuvo fiksuoti atsakovės buhalterinėje apskaitoje ir nėra įmonės nuosavybė. Atsakovė taip pat pateikė dar ir kitą protokolą – antstolio A. L. 2010-02-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą apie tai, kokie elektros prietaisai (įrengimai) yra eksploatuojami S.V. B. priklausančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Protokolo priede – fotografijose, yra užfiksuotas šaldytuvas, pažymėtas Nr. 3, tuo metu – 2010-02-08 – buvęs patalpose. Toks pat šaldytuvas yra fiksuotas 2012-03-01 antstolio T. U. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, ir akivaizdžiai nėra UAB „Stilsena“ nuosavybė. Mano, kad šie įrodymai patvirtina ne tik tai, kad atsakovė patalpomis nesinaudojo, bet ir pagrindžia vienašalio sutarties nutraukimo pagrindą – atsakovės negalėjimą naudotis patalpomis, nes jos nebuvo laisvos, jos buvo prikrautos ieškovei priklausančiais daiktais.

4. Taip pat mano, kad jei būtų laikoma, jog nuomos sutartis pasibaigė 2010-06-22 ir ieškovė, vis dėlto, turi teisę į nuomos mokestį, nėra pagrindo taikyti priede Nr. 3 nustatytą nuomos mokesčio dydį, nes Sutarties prieduose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 įtraukta sąlyga, kad nuomos mokestis keičiamas metų pradžioje pagal suderintą vartotojų kainų indekso vidutinę metinę infliaciją metų pradžioje, procentais. 2006-02-01 nuomos sutartyje nustatytas nuomos mokesčio dydis, keistas priedais, kuriuose nustatytas nuomos mokestis mokamas nuo priede nustatyto termino iki sekančiame pasirašytame priede nustatytos termino pradžios. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl, priteisiant nuomos mokestį už 2010m. birželio mėnesį, netaikomas nuomos mokestis, nustatytas pagrindinėje 2006-02-01 sutartyje, neatsižvelgė, kad dėl tolesnio nuomos mokesčio dydžio nuo 2010-05-31 nėra jokio susitarimo.

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Tytuvėnų sodai“ taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinki ieškovės ieškinį visiškai, priteisti iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi tokie motyvai:

1. Ieškovė nurodo, kad ginčo šalių sudaryta nuomos sutartis iki 2010-05-31 buvo terminuota, tik po to ji tapo neterminuota. Dėl ko spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą pirmosios instancijos teismas turėjo tirti, ar atsakovė teisėtai nuo 2010-04-22 nutraukė terminuotą nuomos sutartį.

2. Taip pat nurodo, kad atsakovė nutraukė nuomos sutartį su nuomotoju dėl esminio sutarties pažeidimo, t. y. dėl to, kad negalėjo naudotis išsinuomotu turtu. Atsakovės atstovai patvirtino, kad sutartis nutraukta CK 6.217 str., 6.218 str. teisiniu pagrindu, o 30 dienų terminą jie paėmė iš sutarties 5.1 punkto. Todėl ieškovė laikosi pozicijos, kad šioje byloje teismas turėjo spręsti ne apie nuomininko teisę nutraukti nuomos sutartį visais įmanomais ir teisėtais būdais, bet apie atsakovės „tikrosios valios“ nutraukti sutartį dėl esminio jos sąlygų pažeidimo „realizavimo teisėtumą“.

3. Mano, kad nuomotojui nebuvo tinkamai pranešta apie dėl jo kaltės atsiradusius esminius sutarties pažeidimus, nenustatytas terminas juos pašalinti, pažeistas įstatymu nustatytas įspėjimo apie vienašališką sutarties nutraukimą terminas. Be to, nebuvo ir esminio sutarties pažeidimo, t. y. CK 6.217 str. 1 d. ir 2 d. požymius atitinkančių faktinių aplinkybių.

4. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nuomininko valia buvo nutraukti sutartį būtent dėl jos esminio pažeidimo, kuris objektyviai neegzistavo. Taigi, nesant CK 6.217 str. sąlygų bei pažeidus 6.218 str. nuostatos dėl įspėjimo terminų, sutarties nutraukimas nuo atsakovės nurodomos 2010-04-22 buvo nepagrįstas, neteisėtas, dėl ko perkelti nutraukimo datos nebuvo galima.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Stilsena“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaikomi atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti motyvai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo, atsakovės prievolės mokėti nuomos mokestį bei ieškovės reikalavimo dėl nuomos mokesčio pagrįstumo. Ieškovė, pateikdama ieškinį teismui nurodė, kad nuomos sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, todėl prašė priteisti nuomos mokestį už 2010 m. gegužės ir birželio mėn., o atsakovė atskirsdama į ieškinį, nurodė, kad nutraukdama vienašališkai sutartį pasinaudojo CK 6.217 str. numatytų vienašališku sutarties nutraukimo pagrindu dėl esminio nuomos sutarties pažeidimo – nuomos patalpų neperdavimo atsakovei.

Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl kai kurių apeliacinių skundų motyvų.

Tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas nepagrįstai šalių sudarytą nuomos sutartį pripažino neterminuota. Pažymėtina, kad šalys negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties priede Nr. 5, kuris pakeitė 2006-02-01 sutarties 3 punktą dėl nuomos mokesčio dydžio, numatė, kad atsakovė neturi teisės nutraukti sutarties anksčiau 2010-05-31. 2006-02-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 2006-02-01 buvo numatyta, kad sutartis galioja neterminuotą laikotarpį (sutarties 4.1. punktas). Minėtas 4.1. punktas jokiais šalių papildomais susitarimais nebuvo keistas, o sąlyga dėl įsipareigojimo nenutraukti sutarties anksčiau 2010-05-31 buvo sulygta siekiant apsaugoti nuomotojo interesus, t. y. numatant trumpiausią galimą sutarties galiojimo laikotarpį, kas iš esmės nepadarė sutarties terminuota, kadangi 2009-08-28 susitarime nebuvo nustatytas ilgiausias sutarties galiojimo terminas. Dėl to, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvus dėl šalių sudarytos neterminuotos nuomos sutarties galiojimo laiko visiškai pagrįstais, o šalių argumentus dėl terminuotos sutarties buvimo atmeta kaip nepagrįstus.

Abiejuose apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai nepasisakė dėl vienašališko sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo. Atsakovė mano, kad tinkamai pasinaudojo CK 6.217 str. nuostatomis, o ieškovė mano, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo. Sutarties laisvės principas reiškia sutarties šalių teisę nustatyti, papildyti arba pakeisti sutarties sąlygas, kiek to neriboja imperatyviosios teisės normos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.480 str. yra imperatyvi teisės norma, kurioje numatyta teisė vienašališkai nutraukti neterminuotą nuomos sutartį pranešant apie tai kitai sutarties šaliai prieš tris mėnesius, o sutarties šalys gali sutarti tik dėl ilgesinių įspėjimo terminų. Tačiau CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta teisė sutarties šaliai vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, o tokiam sutarties nutraukimui privalomas 30 dienų įspėjimo terminas. Nors nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, siekiant nustatyti sutarties nutraukimo datą, privalu įvertinti, ar atsakovė, vienašališkai nutraukdama sutartį, galėjo pasinaudoti CK 6.217 str. bei CK 6.218 str. numatytais sutarčių nutraukimo pagrindais ir tvarka, juo labiau kad sutartį ji siekė nutraukti anksčiau šalių sutarto termino (2010-05-31). Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai neįrodo esminio nuomos sutarties pažeidimo. Pažymėtina, kad sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta dar 2006 metais, iki 2010 m. kovo mėn. atsakovė jokių pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo ieškovei nereiškė, byloje nėra duomenų, kad 2010-03-01 atsakovės pretenzija buvo išsiųsta ieškovei ir ieškovė ją gavo (1 t. 47 b. l.), vadinasi nuomos sutarties vykdymas atsakovę iš esmės tenkino. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovė iš esmės gavo tai, ką buvo sutarusi sutartyje, t. y. ieškovė suteikė atsakovei patalpas, kuriose ji laikė savo daiktus (įrangą), tai pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino ir atsakovės UAB „Stilsena“ darbuotojas (1 t., 96 b. l.). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad šalių nesutarimai prasidėjo iš esmės ne dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nevykdymo, bet dėl kitų aplinkybių (dėl piniginių lėšų už komunalines paslaugas pasisavinimo), kurias pripažino ir pati atsakovė. Dėl šių išvardintų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti buvus esminį negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pažeidimą, kuriuo remiantis atsakovė būtų turėjusi teisę nutraukti nuomos sutartį ne tik nesilaikant CK 6.480 str. terminų, bet ir anksčiau šalių sutarto minimalaus sutarties termino. Be to, atsakovė, išreiškusi norą nutraukti ginčo sutartį prieš šalių nustatytą terminą, turėjo teisę pareikšti teisme reikalavimą dėl sutarties nutraukimo (CK 6.498 str.), tačiau to nepadarė, kas iš esmės patvirtina, kad vienašališkam sutarties nutraukimui dėl sutarties pažeidimo nebuvo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė negalėjo vienašališkai nutraukti sutarties, kaip pati nurodo apeliaciniame skunde, pasinaudojusi CK 6.218 str. numatytu 30 dienų įspėjimo terminu.

Kadangi šalių nuomos sutartyje numatytas įspėjimo terminas prieštaravo imperatyviai įstatymo nuostatai, sutartis vienašališkai galėjo būti nutraukta tik įstatymo nustatyta tvarka (CK 6.480 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutartis buvo nutraukta nesilaikant minimalių dispozityviojoje normoje nustatytų terminų, o tai reiškia, kad atsakovė netinkamai vienašališkai atsisakė tęsti nuomos santykius. Vis dėlto, iš bylos duomenų matyti, kad tikroji atsakovės valia buvo nutraukti neterminuotą nuomos sutartį, tokios sutarties nutraukimo įstatymas neriboja (net ir nesant pažeidimo), tačiau jeigu šalis nesilaiko sutartyje ar teisės normose nustatytų įspėjimo terminų, tai sutarties nutraukimo diena pripažįstama sutartyje ar teisės normoje nustatyto termino pabaiga. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuomininko (atsakovės) valia nutraukti nuomos santykius buvo išreikšta 2010-03-22 (1 t., 81 b. l.), ir, pritaikius CK 6.480 straipsnį, neterminuota nuomos sutartis pasibaigė 2010-06-22. Kadangi sutartį nutraukusi šalis iki nutraukimo momento turi vykdyti sutartines prievoles, iš atsakovės buvo pagrįstai priteistas nuomos mokestis už gegužės mėnesį – 968 Lt, o už birželio mėnesį (iki 2010-06-22) – 4091,80 Lt, pagal galiojusį negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties priede Nr. 3 nustatytą nuomos mokestį, pasibaigus priede Nr. 5 nustatytam nuomos mokesčio dydžio galiojimo terminui.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl kitų tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliacinių skundų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų ir nesudarančių CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nors ieškovė apeliaciniame skunde prašė priteisti atstovavimo išlaidas, įrodymų, pagrindžiančių tokių išlaidų buvimą, nepateikė (CPK 98 str. 1 d.), todėl atmetus šalių apeliacinius skundus, šalys paliekamos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 93 str. 1, 3 d.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad apylinkės teismas iš esmės tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija priimtam sprendimui pritaria ir, remdamasi bylos medžiaga bei CPK 320 str. 1 d. nuostata, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė Burbulienė Teisėjai Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė