Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (skolininkės) D. L. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-05-27 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. L. skundą dėl antstolio K. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo A. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja D. L. skundu prašė panaikinti areštą aprašytiems penkiems sklypams t. y. 0,9100 ha žemės sklypui, 0,3300 ha., žemės sklypui, 0,4000 ha žemės sklypui, 1,8000 ha žemės sklypui, 1,2100 ha žemės sklypui, bei atitinkamai areštuoti 7,800 ha žemės sklypą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolis areštuodamas turtą nenustatinėjo jo kainos, todėl arešto mastas yra per didelis, kadangi vien 7,800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai pakanka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-02-12 nutartį Nr. 2-72-220/2016.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-05-27 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog antstolis K. K., vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0118/16/00254 pagal 2016-02-12 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį Nr. 2-72-220/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės D. L. atžvilgiu, išieškotojo A. Š. naudai 2016-02-25 priėmė Turto aprašą Nr. S16-5487, kuriuo areštavo skolininkei (pareiškėjai) priklausantį turtą: 7,800 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,910 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,330 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1,800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1,210 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Patikslintame turto apraše papildyta skiltis dėl aprašyto daikto vertės antstolis aprašė turto už 3877 Eur sumą, tačiau šis skirtumas - 481 Eur, susidarė dėl skirtinguose šaltiniuose nurodytos skirtingos aprašyto turto vertės.Antstolis, atsižvelgdamas į tai, kad kito aprašyto turto pakanka galimam išieškotojo reikalavimui patenkinti, 2016-03-08 priėmė patvarkymą Nr. S16-6391 dėl turto aprašo panaikinimo ir panaikino apribojimus 7,800 ha ploto hipoteka įkeistam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pritaikytus pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolis nepažeidė CPK XLVII skyriuje nustatytų išieškojimo iš skolininko turto bendrųjų taisyklių ir CPK XLVIII skyriuje nustatytų turto arešto taisyklių, vykdymo procesą atliko pagrįstai ir teisėtai, panaikinti antstolio turto arešto akto nėra pagrindo.Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjos skundas atmestinas, o byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, pirmosios instancijos teismas priteisė iš pareiškėjos 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam asmeniui A. Š..

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja pateikė teismui atskirąjį skundą, juo skundžia Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-06-31 nutartį, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti turto areštą žemės sklypams, viršijantiems nustatytą 3396,00 Eur sumą bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas priėmė neteisėtą nutartį, nes buvo šališkas, neatskleidė bylos esmės, netyrė ir nevertino įrodymų;Antstolis areštavo pareiškėjai priklausantį turtą už dvigubai didesnę vertę negu nurodyta Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-02-12 nutartyje;Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad antstolis vadovavosi registro nustatyta vidutine rinkos verte nepaneigia atlikto turto vertinimo ataskaitoje nurodytų sumų (turto vertės);Nurodo, jog teismų praktikoje pažymima, kad turto vertinimas, atliktas asmens, turinčio turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą bei atliktas individualiai, jį apžiūrėjus vietoj, atsižvelgiant į jo faktinį nusidėvėjimą ir esamą būklę, yra tikslesnis, nei turto vertinimo duomenys, įrašyti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre, atlikti masinio vertinimo būdu;Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka;Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl pareiškėjos pridėta turto vertinimo ataskaita buvo neištirta ir neįvertinta bei nepaaiškino, kodėl ši ataskaita neturi juridinės galios. Jei teismui kilo abejonė dėl turto vertinimo, teismas privalėjo imtis iniciatyvos turto vertei nustatyti, nes ginčas vyksta ypatingojoje eisenoje, kur teismo vaidmuo yra aktyvus;Kadangi antstolis iš dalies patenkino pareiškėjos skundą, tačiau skundą vis tiek perdavė spręsti teismui, o pareiškėjai atlikus turto vertinimą, akivaizdu, jog net ir nepatikslinus skundo dalyko, turto arešto mastas yra per didelis, kas griežtai draudžiama imperatyviomis teisės normomis.Teisme gautas suinteresuoto asmens A. Š. atsiliepimas į atskirąjį skundą. Suinteresuotas asmuo A. Š. su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė ne tik skundą, bet ir prašymą dėl skundo dalyko patikslinimo, taip pažeisdama Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimus, nes suinteresuotas asmuo negali pilnai atsiliepti į atskirąjį skundą;Pareiškėjos teiginys, jog 7,8 ha sklypo vertės užtenka galimai palankaus suinteresuotam asmeniui teismo sprendimui įvykdyti yra nelogiškas, nes visų šešių areštuotų žemės sklypų vertė, kaip suskaičiavo antstolis, sudaro 3877 Eur sumą;Antstolis tik vykdė Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-02-12 nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones D. L. atžvilgiu, o pareiškėja šios nutarties įstatymų nustatyta tvarka neskundė;Minimam 7,8 ha žemės sklypui jau yra nustatyti apribojimai, todėl šio sklypo nebus galima realizuoti dėl jam taikomų apribojimų (hipotekos) ir esamų skolų;Areštuoto D. L. turto mastas nėra per didelis, kaip teigia pareiškėja, atitinka jos turimus įsiskolinimus suinteresuotam asmeniui, todėl negali būti vertinamas kitaip, nei tai įvertino pirmosios instancijos teismas.Teisme taip pat gautas antstolio K. K. atsiliepimas į pareiškėjos atskirąjį skundą, antstolis prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-05-27 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėja, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nenurodė jokių tokį argumentą patvirtinančių aplinkybių ar įrodymų. Teisėjas gali būti pripažintas šališku tik kai yra CPK 65 straipsnyje įtvirtinti pagrindai. Apeliantei neįrodžius jokių įstatyme nustatytų šališkumo pagrindų egzistavimo, nesutiktina su teisėjo šališkumu;Pažymi, jog antstolis negali areštuoti turto iš esmės daugiau. Aprašyto turto vertės skirtumas yra tik 481 Eur šis skirtumas yra nežymus, todėl laikytinas neesminiu ir nepažeidžiančiu skolininkės teisių;Pažymi, kad pareiškėja nei iki skundo dėl antstolio veiksmų padavimo dienos, nei vėliau antstoliui nepateikė jokių dokumentų, įrodančių kitokią, nei antstolio nustatyta, vertę. Dėl šios priežasties antstolis neturėjo galimybės atsižvelgti į pareiškėjos atskirajame skunde minimą eksperto vertinimą;Pareiškėjos prašymas dėl arešto panaikinimo penkiems žemės sklypams, paliekant areštą 7,8 ha ploto žemės sklypui buvo netenkintas visa apimtimi, nesant kito neįkeisto ar kitaip neapriboto nekilnojamojo turto, iš kurio gali būti realiai įvykdytas išieškojimas, pareiškėjos prašymas dėl arešto penkiems žemės sklypams panaikinimo laikytinas nepagrįstu. Arešto panaikinimas pareiškėjos areštuotam turtui sudarytų galimybę pareiškėjai perleisti areštuotą turtą kitiems asmenims ir taip išvengti galimo išieškojimo nukreipimo į jos nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, atsiliepimą į atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Pareiškėja mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą nutartį, nes buvo šališkas, neatskleidė bylos esmės, netyrė ir nevertino įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo pareiškėjos argumentu. Sutiktina su antstolio atsiliepime į atskirąjį skundą motyvu, jog pareiškėja, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nenurodė jokių tokį argumentą patvirtinančių aplinkybių ar įrodymų. Teisėjas gali būti pripažintas šališku tik kai yra CPK 65 straipsnyje įtvirtinti pagrindai. Apeliantei neįrodžius jokių įstatyme nustatytų šališkumo pagrindų egzistavimo, nesutiktina su teisėjo šališkumu, todėl šis pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2011). Pirmosios instancijos eismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vertino pareiškėjos skundą, antstolio patvarkymą, kuriuo atsisakyta pareiškėjos skundą tenkinti, suinteresuoto asmens atsiliepimą į skundą, prie civilinės bylos prijungtą vykdomąją bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar neatskleidė bylos esmės, todėl šis pareiškėjos argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog antstolis areštavo pareiškėjai priklausantį turtą už dvigubai didesnę vertę negu nurodyta Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-02-12 nutartyje. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-02-12 nutartyje nurodyta areštuoti pareiškėjos turtą neviršijant 3396 Eur sumos. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0118/16/00254 esančio 2016-03-08 patikslinto 2016-02-25 turto aprašo Nr. S16-6323 matyti, jog bendra areštuotų žemės sklypų vertė yra 3877 Eur. Sutiktina su antstolio atsiliepime nurodytu argumentu, jog aprašyto turto vertės skirtumas yra tik 481 Eur šis skirtumas yra nežymus, todėl laikytinas neesminiu ir nepažeidžiančiu skolininkės teisių.Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad antstolis vadovavosi registro nustatyta vidutine rinkos verte nepaneigia atlikto turto vertinimo ataskaitoje nurodytų sumų (turto vertės). Pažymėtina, jog pareiškėja skundą antstoliui pateikė 2016-03-01 (b. l. 3), o turto vertinimo ataskaitą pirmosios instancijos teismui pateikė tik 2016-05-04 (b. l. 27). Minėta turto vertinimo ataskaita antstoliui nebuvo pateikta, todėl sutiktina su antstolio atsiliepime nurodytu argumentu, jog pareiškėja nei iki skundo dėl antstolio veiksmų padavimo dienos, nei vėliau antstoliui nepateikė jokių dokumentų, įrodančių kitokią, nei antstolio nustatyta, vertę, dėl šios priežasties antstolis neturėjo galimybės atsižvelgti į pareiškėjos atskirajame skunde minimą eksperto vertinimą. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog pareiškėja, pateikdama prašymą dėl skundo dalyko patikslinimo, tuo pačiu pateikdama turto vertinimo ataskaitą, nesilaikė CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl paliko šį pareiškėjos reikalavimą, taip pat kartu pateiktą turto vertinimo ataskaitą, nenagrinėtu. Apibendrinant nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentu, kad antstolis vadovavosi registro nustatyta vidutine rinkos verte nepaneigia atlikto turto vertinimo ataskaitoje nurodytų sumų (turto vertės), nes kaip jau minėta, turto vertinimo ataskaita nebuvo vertinama, nes buvo pateikta pažeidžiant CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Dėl tu pačių priežasčių taip pat atmestinas pareiškėjos argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl pareiškėjos pridėta turto vertinimo ataskaita buvo neištirta ir neįvertinta bei nepaaiškino, kodėl ši ataskaita neturi juridinės galios.Sutiktina su pareiškėjos argumentais, jog teismų praktikoje pažymima, kad turto vertinimas, atliktas asmens, turinčio turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą bei atliktas individualiai, jį apžiūrėjus vietoj, atsižvelgiant į jo faktinį nusidėvėjimą ir esamą būklę, yra tikslesnis, nei turto vertinimo duomenys, įrašyti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre, atlikti masinio vertinimo būdu, bei kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šie pareiškėjos argumentai teisiškai nereikšmingi šiuo konkrečiu atveju vertinant antstolio veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjai priklausančio turto arešto aprašo sudarymo.Pareiškėja taip pat nurodo, jog kadangi antstolis iš dalies patenkino pareiškėjos skundą, tačiau skundą vis tiek perdavė spręsti teismui, o pareiškėjai atlikus turto vertinimą, akivaizdu, jog net ir nepatikslinus skundo dalyko, turto arešto mastas yra per didelis, kas griežtai draudžiama imperatyviomis teisės normomis. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė vertinti pažeidžiant CPK 510 straipsnio 2 dalį pateiktą turto vertinimo ataskaitą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog antstolis aprašė turto už iš esmės didesnę sumą, negu nustatė Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-02-12 nutartimi, todėl šis apeliantės argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.Taip pat pažymėtina, jog pareiškėja prašė panaikinti penkių žemės sklypų areštą, areštuojant 7,8 ha žemės sklypą, nes minėto žemės sklypo vertė yra ženkliai didesnė, negu suinteresuoto asmens A. Š. pareikštas ieškinys, kurį nagrinėja Tauragės rajono apylinkės teismas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiam savo teiginiui pagrįsti pareiškėja nėra pateikusi jokių įrodymų, todėl vien pareiškėjos subjektyvi nuomonė apie galimai kur kas didesnę sklypo vertę, nelaikytina objektyviu įrodymu.Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui 2016-08-02 pateikė raštą dėl papildomų paaiškinimų teikimo bei 2016-08-25 raštą dėl papildomų įrodymų teikimo. CPK 323 straipsnis nustato, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 338 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 323, 338 straipsniais atsisako priimti pareiškėjos 2016-08-05 ir 2016-08-26 apeliacinės instancijos teismui pateiktus raštus, nes pareiškėja papildydama apeliacinį skundą (atskirąjį skundą) pažeidė draudimą papildyti atskirąjį skundą.Ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju antstolio veiksmai nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-0527 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus (b. l. 48-49) apie patirtas 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, šių byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, todėl priteistinos iš pareiškėjos D. L..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-05-27 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) naudai.