- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-12
- Bylos Nr.
- 2-3019-584/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07651-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jasaitienė
- Atsakovas
- T. G.
- Ieškovas
- A. G.
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant Eglei Pranckevičiūtei, dalyvaujant ieškovės bei trečiojo asmens atstovui advokatui P. B., atsakovui T. G., atsakovo atstovui adv. pad. V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui T. G. su treč.a. UAB „Tiekimo sprendimai“ dėl paskolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2014-05-05 preliminariu sprendimu tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė ieškovo naudai iš atsakovo T. G., ieškovo A. G., naudai 10000 Lt skolos, 669,63 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (10669,63 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 160,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (bl.l.23,24).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė prieštaravimus nurodydamas, kad tarp šalių niekada nebuvo jokio susitarimo skolinti pinigus, o atsakovas niekada neįsipareigojo ieškovo jam pervestus pinigus gražinti. Šiuo atveju šalis siejo ne paskoliniai, o darbo santykiai, atsakovui minėtą pinigų sumą ieškovas, kaip įmonės vadovas, kurioje dirbo atsakovas, 2012 m. spalio 26 d. pervedė būtent už atsakovo atliktus darbus. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad ieškovo pateiktame mokėjimo nurodymo mokėjimo paskirtyje yra nurodyta „Pavedimas". Taigi akivaizdu, jog atlikdamas mokėjimą ieškovas 10 000 Lt sumą pervedė ne kaip paskolą, priešingu atveju mokėjimo paskirtyje ieškovas būtų nurodęs, jog ši suma yra „Paskola". Šis rašytinis dokumentas neįrodo, kad atsakovui pinigai buvo paskolinti, ir kad jis įsipareigojo šiuos pinigus grąžinti. Atitinkamai, atsakovas nesutinka ir su ieškinio reikalavimu dėl palūkanų priteisimo, kadangi palūkanos yra mokamos už naudojimąsi paskolos suma, o paskolos fakto ieškovas neįrodė(bl.l.30-35).
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriame nurodė ,kad ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais, kad ginčo pinigu suma atsakovui buvo pervesta darbo teisiniu santykių, susiklosčiusių tarp UAB „Tiekimo sprendimai" ir atsakovo T. G., pagrindu. Be to aplinkybė, kad atsakovas T. G. galėjo būti skatintas darbdavio UAB „Teikimo sprendimai" neįrodo, jog ieškovas, kaip fizinis asmuo turėjo pareiga perduoti T. G. 10 000.00 Lt suma neatlygintinai. Akcentuotina, kad šiuo konkrečiu atveju, ieškovas yra ne UAB „Tiekimo sprendimai", kurį su T. G. siejo darbo teisiniai santykiai, o fizinis asmuo - A. G., kurio jokie darbo teisiniai santykiai su atsakovu nesiejo. Ieškinio dalykas (reikalavimas) - grąžinti pinigų sumą, kurią ieškovas pervedė atsakovui, taip pat kyla ne iš darbo teisinių santykių. Atkreiptas dėmesys į tai, kad jeigu atsakovui sumokėta pinigu suma būtų buvusi kaip atlygis už T. G. atliktą darbą, 10000 Lt pinigų suma būtų pervesta iš UAB „Tiekimo sprendimai" sąskaitos, be ne iš ieškovo A. G. asmeninės sąskaitos, kadangi ieškovas A. G., kaip fizinis asmuo neturėjo jokios pareigos mokėti atsakovui jam priklausantį atlyginimą, premijas ir pan. Tokią pareigą turi darbdavys (šiuo atveju UAB „Tiekimo sprendimai"), bet ne asmeniškai darbdavio atstovas (direktorius A. G.). Pažymėjo, kad nors atsakovas T. G. ir ginčija paskolos teisinių santykių buvimą, tačiau tai nepaneigia pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237str. T. G. be teisėto pagrindo įgijo 10000 Lt sumą ir tai žinojo, kadangi tarp A. G. ir T. G. nebuvo susiklostę tokie santykiai, kaip pvz., dovanojimo, kurių pagrindu neatlygintinai perduodamas turtas ar turtinės teisės. Taigi, darytina išvada, kad T. G. įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, ir dėl to privalo visa tai grąžinti asmeniui (šiuo konkrečiu atveju A. G.), kurio sąskaita tai buvo įgyta. Ieškovas A. G. pervestą pinigų sumą vertino kaip T. G. suteiktą paskolą, todėl atitinkamai ir palūkanos buvo skaičiuojamos vadovaujantis CK 6.872 str. 2d. pagal kurią turi būti taikoma komercinių bankų vidutinė palūkanų norma, galiojusi paskolos sutarties sudarymo momentu. Vadovaujantis Lietuvos Banko skelbiama pinigų finansinių institucijų paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika „3.1. Suteiktos naujos paskolos nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams ir jų palūkanų normos", 2012 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių komercinių bankų vidutinė palūkanų norma sudarė 4,56 procentų. Atsakovas ginčija tą faktą, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos civiliniai teisiniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys, kad ir nepagrįsto praturtėjimo atveju, be pagrindo įgijus pinigų sumą, skaičiuojamos palūkanos. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Taigi, A. G. prašė priteisti dar mažesnę palūkanų sumą, kadangi vadovaujantis Lietuvos Banko skelbiama pinigų finansinių institucijų paskolų ir indėlių palūkanų norma sudarė 4,56 procentų, o už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (bl.l59-62).
Trečiasis asmuo teikė atsiliepimą į ieškinį ir į prieštaravimus, kuriame nurodė, kad UAB „Tiekimo sprendimai" nesutinka, jog 10000 Lt pinigų suma T. G. buvo pervesta susiklosčiusių darbo santykių pagrindu. Pinigų suma buvo pervesta iš A. G. asmeninės sąskaitos, bet ne iš UAB „Tiekimo sprendimai" sąskaitos. Pridedami UAB „Tiekimo sprendimai" balansai už 2012 ir 2013 metus patvirtina, jog T. G. 10 000 Lt suma negalėjo būti pervesta kaip atlygis už gerai atliekamą darbą - 2012 m. įmonės pelnas buvo tik 12 200 Lt, o 2013 m. tik - 30 463 Lt. Kadangi įmonės pelnas nebuvo didelis, įmonė tokių sumų negalėjo skirti darbuotojams kaip atlygio, premijų už gerai atliekamą darbą. UAB „Tiekimo sprendimai" mano, jog A. G. ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas (bl.l.87-89).
Teismo posėdžio metu ieškovės ir trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad ieškovas 2012-10-26 į atsakovo sąskaitą, esančią AB SEB banke, pervedė 10000 Lt. Atsakovui reikėjo pinigų, atsakovas gaudavo didelį atlyginimą, todėl ieškovas įmonės direktorius paskolino atsakovui, termino negali nurodyti. Kodėl mokėjimo pavedime įrašė paskirtį „pavedimas“ nežino. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta . Atleidžiant atsakovą iš darbo dėl paskolos grąžinimo su atsakovu nebuvo kalbėta. Kaip trečiojo asmens atstovas nurodė, jog jokios premijos atsakovui nemokėjo, susitarimų dėl premijų mokėjimo nebuvo. Atsakovas buvo priimtas komercijos direktoriumi, tai turėjo žinoti, kaip gali būti išmokamos premijos, aišku, kad ne iš ieškovo sąskaitos. Ieškovas įsidarbino pas trečiąjį asmenį 2012-07-09 , nutraukė darbo sutartį 2013m. gruodžio mėn., jie buvo patenkinti atsakovo darbu, nors atleidžiant turėjo tam tikrų problemų, susijusių su darbo vietos keitimu. Įmonė atsakovui mokėjo atlyginimą, skatinamas nebuvo. Nėra logiški atsakovo paaiškinimai apie tai, kad tik vienas atsakovas Lietuvoje gali dirbti tokius darbus, kurie yra trečiojo asmens darbo sritis. Dėl premijos negalima susitarti, kol žmogus nedirba. Tai negali būti premija už atsakovo minimą sutartį, kadangi sutartis jau buvo pasirašyta iki atsakovo įsidarbinimo. Išeinant iš darbo atsakovas liko skolingas apie 4000Lt, kas prašoma priteisti kitoje byloje. Paaiškinimai dėl to, kad piniginės lėšos pervestos į kitą nei darbovietei žinoma atsakovo asmeninė sąskaita, patvirtina, kad tai padaryta atsakovo prašymu. Pelno ataskaitos patvirtina, kad tokio dydžio premijas įmonė negalėjo mokėti. Taigi, jei nėra įrodomi paskolos teisiniai santykiai, priteistinos piniginės lėšos, kaip gautos be pagrindo. Dėl baudžiamosios bylos, tai A. G. pilnai yra pripažinęs savo kaltę, tai nėra joks kerštas. Ieškovas nepainioja paskolos ir be pagrindo gautų piniginių lėšų institutų, jie yra puikiai žinomi. Neįrodžius paskolos teisinių santykių, niekur nedingsta pareiga grąžinti be pagrindo įgytus pinigus. Bylinėjimosi išlaidos nėra didesnės už ieškovo.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė prieštaravimuose išdėstytus argumentus. Nurodė, kad į Skaistgirio į objektą trečiasis asmuo tiekė medžiagas, ši galimybė trečiąjam asmeniui atsirado atsakovo dėka iš UAB „ECCUA“ perėmus produktų tiekimą požeminiams buitinių nuotekų inžineriniams tinklams. Atsakovui buvo suteikta premija už produktų tiekimo perviliojimą paminėtam objektui bei perėjimą dirbti pas trečiąjį asmenį, nuo 2012-05 mėnesio jau žadėjo šią premiją įforminti oficialiai, bet tai nebuvo padaryta. Susitarimo dėl premijos sumokėjimo nebuvo sudaryta. Dėl darbo nutraukimo gavo pranešimą, kad uždaro Kaune padalinį, ir atsiųstas klaidingas pasiūlymas, darbo santykiai nutraukti šalių susitarimu. Iš tikrųjų Kaune padalinys nebuvo uždarytas. Tokį 10000Lt piniginių lėšų pervedimą vertino blogai, kadangi tai nėra darbo užmokestis, ieškovas sakė padarys pavedimą iš asmeninės sąskaitos, kadangi įmonei yra per brangu iš įmonės sąskaitos pervesti. Atsakovas klausė, kodėl ne iš įmonės sąskaitos, jam žadėjo sutvarkyti tą klausimą vėliau. Buvo skatintas kelionėmis, toks skatinimas netiko, bet tokia įmonėj buvo tvarka. Premija atsakovui buvo pažadėta, premiją ieškovas pervedė iš savo sąskaitos, į kitą sąskaitą nei gaunamas darbo užmokestis, kadangi, atsakovo manymu, norėjo nuslėpti mokesčius. Pareiga įrodyti paskolinius santykius tenka ieškovui. Iš paties ieškovo atstovo matyti, kad jis nežino, kokie paskolos grąžinimo terminai, nes atstovas to nežino. Įstatymas reglamentuoja, kad vienas perveda, kitas įsipareigoja grąžinti. Tačiau įsipareigojimo grąžinti nėra. Painioja du teisinius institutus, sako ,kad yra paskola, vėliau prašo priteisti be pagrindo sumokėtus pinigus. Teismas negalėtų išeiti už ieškinio ribų ir svarstyti be pagrindo įgytų piniginių lėšų grąžinimo, kadangi tokia dokumentinio proceso esmė. Ieškovo pareiga įrodyti ieškinį, o ne atsakovo pareiga įrodyti piniginių lėšų gavimo pagrindą. Iš atsakovo parodymų matyti, kad susitarta anksčiau dėl premijos mokėjimo ir tai padaryta anksčiau, nei atsakovas buvo įdarbintas, dėl to susitarti nėra draudžiama. Susitariamas yra laisva šalių valia, toks susitarimas yra ir nesvarbu ,kada jis sudarytas, prieš sutartį ar po sutarties. Labiau tikėtina, kad atsakovas gavo premiją, nei remiantis vienu pavedimu, kad gavo pinigines lėšas paskolos pagrindu. Ieškinyje, pasisakymų metu nėra nurodoma aplinkybių, susijusių su paskolos santykiais. Atsakovui yra siekiama pakenkti dėl konfliktinių santykių baudžiamojoje byloje. Dėl to preliminarus sprendimas turi būti panaikintas, ieškinys atmestas. Dėl bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumažinta atsižvelgiant į tai ,kad kaip ieškovo atstovui trečiojo asmens atstovui visos aplinkybės yra žinomos. Ieškinys grindžiamas paskoliniais santykiais, todėl kito pagrindo ieškovas negali taikyti. Ieškovas nurodo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta, todėl už ieškinio ribų teismui išeiti pagrindo nėra.
Preliminarus teismo sprendimas naikintinas .Ieškinys atmestinas.
Šalies argumentai
Ieškovas atsakovui 2012-10-26 mokėjimu pavedimu Nr. 28, paskirtyje nurodant „pavedimas“ pervedė 10 000 Lt(bl.l.5). 2012 m. liepos 9 d. atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. DS-005 su UAB „Tiekimo sprendimai“(bl.l.39). Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2013 m. gruodžio 27 d. A. G. yra įmonės UAB „Tiekimo sprendimai“ direktorius ir akcininkas(bl.l.46,47).
Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).
Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip susitarimas, kuriuo viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis. Paskolos sutartis taip pat laikytina ir vienašale sutartimi, nes pareigos, kylančios iš šios sutarties (grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas už naudojimąsi paskolos dalyku), tenka tik paskolos gavėjui, o paskolos davėjas šios sutarties pagrindu įgyja teises (reikalavimo teisę susigrąžinti paskolinto turto ekvivalentą su atlygiu už paskolą arba be jo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2008). Teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda tada, kai šalys susitaria dėl atitinkamos pinigų sumos perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Taigi, esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Įrodinėjimo pareiga, kad šalis sieja būtent prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Įrodinėjimo dalykas bylose dėl paskolos grąžinimo susideda iš tokių aplinkybių: 1) pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamųjų daiktų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui); 2) paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų; 3) paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta kitaip; 4) rašytinės paskolos sutarties buvimo, jeigu paskolos sutartį sudarė fiziniai asmenys ir paskolos suma viršija du tūkstančius litų (jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą) (CPK 6.870, 6.871 str.). Tais atvejais, kai atsakovas paskolos fakto nepripažįsta, ieškovas turi įrodyti šių aplinkybių visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).
Ginčo dėl pinigų perdavimo atsakovui fakto, perduotų pinigų sumos ir perdavimo būdo byloje nekilo: atsakovas iš esmės pripažino ir pripažįsta, kad ieškovas 2012-10-26 mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui 10000 Lt.
Byloje nėra ginčijama ir aplinkybė, kad ieškovas šioje byloje pareikšto reikalavimo dalyką - pinigines lėšas perdavė atsakovui savo valia, atsakovas šias lėšas priėmė. Tarp šalių ginčas iš esmės vyksta dėl to, koks buvo jų valios turinys pinigų perdavimo metu - ar pinigai buvo perduoti neatlygintinai, ar paskolinti.
Kadangi šalys rašytinės paskolos sutarties nepateikė, todėl ieškovo mokėjimo pavedimas į atsakovo sąskaitą , nurodant paskirtį „pavedimas“ negali būti kaip teisinis veiksmas pripažintas ieškovo suteikta paskola atsakovui. Nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad vien tik toks pinigų pervedimas pats savaime sukūrė paskolos teisinius santykius su tokiu veiksmu susijusiems asmenims. Tuo labiau, kad abi šalys nurodo, jog tuo laikotarpiu jos bendravo gražiai, atsakovas buvo siunčiamas į komandiruotę Italijoje, todėl nesant aiškiai išreikštos šalių valios, laikytina, jog ieškovas neįrodė savo teiginio, kad ieškovas skolino atsakovui minėtą sumą ir tarp šalių buvo susiformavę paskoliniai santykiai. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir sudarydamas paskolos sutartį, turi apsvarstyti bei įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Be to, teismo nuomone, ieškovui, kaip verslininkui, paskolų davimas nėra nežinomas dalykas, todėl jis tikrai turėjo žinoti, kaip turi būti sudaromos paskolos sutartys.
Vertinant aukščiau nurodytas teisminėje praktikoje suformuluotas esmines susitarimo dėl paskolos suteikimo sąlygas, darytina išvada, kad mokėjimo nurodymu įformintas ieškovo patvarkymas pervesti lėšas iš jo sąskaitos atsakovui, nepatvirtina paskolos sutarties civilinių teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo atsiradimo fakto. Nors pinigai tokiu būdu buvo perduoti atsakovo žinion, tačiau nėra įrodymų, jog ginčo šalys būtų susitarusios dėl atsakovo pareigos grąžinti pinigus ieškovui, atsirandančios paskolos teisinių santykių pagrindu. Be to, vertinant mokėjimo pavedimą, kuriuo į atsakovo sąskaitą buvo pervestos ieškovo lėšos, atkreiptinas dėmesys į jame nurodytą mokėjimo paskirtį – „pavedimas“. Mokėjimo paskirtį apibūdinančių žodžių lingvistinis aiškinimas taip pat nesudaro pagrindo teigti apie šalių susiejimą paskolos teisinių santykių sukūrimu. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais teismas konstatuoja, kad faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina paskolinių santykių pagal bankinį mokėjimo pavedimą tarp ieškovo ir atsakovo egzistavimą, nes nenustatytas vienas iš paskolinių santykių požymių - atsakovo įsipareigojimas grąžinti ieškovui šio pervestas lėšas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinio pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-124/2005). Tai reiškia, kad teismas nagrinėdamas bylą turi nustatyti, kokį reikalavimą reiškia ieškovas, ir pagal tai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką. Antraip teismo procesinė veikla byloje bus netikslinga ir neleis tinkamai pasiekti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje nagrinėtina, ar atsakovas minėtą pinigų sumą neįgijo be teisinio pagrindo (CK 6.237 str.).
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 str. 1 d.). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 str. 1 d.).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2011-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011).
Civilinės teisės ir pareigos atsiranda CK ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (CK 1.136 str. 1 d.). Atsakovas dirbo įmonėje, kurios akcininku ir vadovu buvo ieškovas . Atsakovas įrodinėja, kad prašomus priteisti pinigus gavo iš ieškovo, kaip iš darbdavio atstovo, kaip premiją, už galimybę į Skaistgirio objektą trečiąjam asmeniui tiekti medžiagas. Premija -piniginis ar kitoks materialinis apdovanojimas už nuopelnus, pasižymėjimą tam tikroje veiklos srityje (http://www.lkz.lt/startas.htm). Kadangi minimą pavedimą ieškovas atliko iš savo asmeninės sąskaitos, teismas nustato, jog minėtų piniginių sumų perdavimas nėra susijęs su treč.a. teisėmis ir pareigomis, nes susitarimas sudarytas tarp fizinių asmenų, t. y. ieškovo ir atsakovo. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo tikėti, kad toks susitarimas tarp fizinių asmenų buvo sudarytas (CPK 185 str.), ir šalys pagal civilinių įstatymų bendruosius principus bei prasmę siekė sukurti civilines teises ir pareigas. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktą turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas. Šios bylos kontekste yra pagrindo konstatuoti, kad savanoriškas turto perdavimas ieškovo, žinojusio, jog jis neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas (CK 6.465 str.), ir turtas iš jį gavusio atsakovo negali būti išreikalautas.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovas atsakovui pervedė 10 000 Lt besąlygiškai, savanoriškai, dėl atsakovui pervestų pinigų nesuklydo, prieš jį nebuvo pavartota prievarta ar apgaulė, ieškovas veikė išimtinai savo interesais ir rizika, todėl atsakovas neturi pareigos grąžinti ieškovui 10 000 Lt, kaip be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 str. 1 d.). Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas, kaip asmuo, yra patyręs verslininkas, atsakovas nurodė, o, ieškovo atstovas pripažino, jog piniginės lėšos buvo pervestos į kitą nei atsakovo gaunamas darbo užmokestis sąskaitą, todėl tai įrodo valinius ieškovo veiksmus, kurie t.p. paneigia nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo šioje byloje galimybę. Teismas priimdamas sprendimą šioje byloje vadovaujasi teisminiu precedentu suformuotu Klaipėdos apygardos teismo byloje nr. 2A-746-123/2012, kurios ratio disidendi sutampa. Taigi, atsižvelgiant minėtas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo 2014-05-05 preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys yra atmestinas.
Ieškinį atmetus, yra naikintinos Kauno apylinkės teismo 2014-05-05 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės- atsakovo nekilnojamojo, kilnojamojo turto bei turtinių teisių ne didesnei kaip 10669,63 Lt –areštas.
Ieškinį atmetus, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 615,37 Eur(bl.l.78-81,111-114) (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Kauno apylinkės teismo 2014-05-05 preliminarų sprendimą panaikinti. Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 615,37 Eur (šešis šimtus penkiolika eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Naikinti Kauno apylinkės teismo 2014-05-05 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones- atsakovo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo, kilnojamojo turto bei turtinių teisių ne didesnei kaip 10669,63 Lt –areštą.
Priteisti iš ieškovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 4,82 Eur (keturis eurus 82 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000 (procesinių dokumentų įteikimo paštu įmokos kodas 5660). Mokesčių sumokėjimo kvitą pristatyti į teismo baigtų bylų raštinę (kab. 115).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.