- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- 1-157-1009/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Kategorijos
- 1.2.9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės V. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis S. K., žinodamas apie 2015-10-09 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo iš jo buvo priteistas išlaikymas jo dukrai D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 65,00 eurus nuo 2015-04-20 iki dukros pilnametystės, uzufrukto teise naudojant vaiko motinai V. B., laikotarpiu nuo 2015-11-09 iki 2017-06-20 nemokėjo išlaikymo, nesiregistravo darbo biržoje, nedirbo, neteikė kitos būtinos materialinės paramos, tokiu būdu vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, dėl ko susidarė 1495,00 eurų įsiskolinimas.
Kaltinamasis S. K. parodė, kad dalyvavo Raseinių rajono apylinkės teisme, kuriame buvo priimtas sprendimas priteisti iš jo dukrai išlaikymą po 65,00 eurus. Taip pat priteistas įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012-04-20 iki 2015-04-19, kurį sudaro 2340,00 eurų. Nuo priteisimo dienos nėra nei karto sumokėjęs nei vienos mėnesinės įmokos dukrai, nes neturi pajamų. Šiuo metu yra nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas ir neturi pajamų, gyvena pas draugę ir yra jos išlaikomas. Nemokėjo išlaikymo, nes neturėjo tiek pajamų, dirbo tik pavienius darbus. Oficialiai nesidarbina, nes antstoliai vykdo skolų išieškojimą. Dėl savo elgesio gailisi (b. l. 30).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais rašytiniais įrodymais.
Apklausta V. B. parodė, kad 2015-10-09 Raseinių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo priteisė išlaikymą dukrai iš S. K. po 65,00 eurus mėnesinių periodinių išmokų iki jos pilnametystės. Iki šiol S. K. išlaikymo neteikia (b. l. 6-7).
Iš 2015-10-09 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo kopijos matyti, kad S. K. yra D. B. tėvas. Iš S. K.priteistas išlaikymas D. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 65,00 eurus iki jos pilnametystės (b. l. 9-11).
Iš VSDFV pateiktų duomenų apie asmenį ir jo draudėjus matyti, kad S. K. nuo 2014-07-14 niekur nedirbo (b. l. 20).
2017-06-05 Darbo biržos sistemos išraše nurodyta, kad S. K. buvo registruotas darbo biržoje nuo 2014-09-08 iki 2015-07-03 (b. l. 19).
Antstolė Eurika Rulienė nurodo, kad išieškojimo nevykdo, įsiskolinimas 2016-01-11 yra 564,73 eurų suma. (b. l. 12, 13, 18).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. vasario mėn. 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.
Aukščiau išvardintų įrodymų viseto pagrindu darytina išvada, jog nenustatyta objektyvių ar pateisinamų priežasčių, trukdančių S. K. tinkamai rūpintis savo nepilnamete dukra. Baudžiamosios bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, jog nėra ir įrodymų, liudijančių kaltinamąjį esant nedarbingą, ar turintį sveikatos problemų. Kaltinamasis neneigė nevykdęs savo pareigos teikti dukrai išlaikymą. Nors dirbo pavienius darbo ir turėjo pajamų, tačiau jas slėpė. Jis sąmoningai nesidarbina ir nesiregistruoja darbo biržoje, nes vengia mokėti skolas, tame tarpe ir išlaikymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. iškyla tik tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t. y., žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65/2007). Kaltinamasis nurodo, kad žinojo apie priimtą teismo sprendimą, dalyvavo nagrinėjant bylą teisme, tačiau sąmoningai išlaikymo neteikė. Vertinant išdėstytą, turint omeny, jog kaltinamasis yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos problemas, trukdančias dirbti, nepateikė, laikytina, jog esminė ir pagrindinė pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų nevykdymo priežastis – pasirinktas kaltinamojo gyvenimo būdas, atsainus ir neatsakingas kaltinamojo požiūris į pareigą išlaikyti dukrą.
CK 3.192 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas. Kaltinamasis teismo sprendimu nustatytos pareigos mokėti vaikui išlaikymą nevykdo, nesant jokių svarbių priežasčių.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis S. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Taip, būdamas darbingas, sąmoningai neįsidarbindamas, tiesiogine tyčia vengė pareigos pagal nurodytą teismo sprendimą išlaikyti savo dukrą, mokėti lėšas dukros išlaikymui ar teikti kitą būtiną materialinę paramą. Akivaizdu, jog apie teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnametę dukrą neabejotinai žinodamas, taigi privalėdamas ją išlaikyti, būdamas darbingas, taigi, realiai ir objektyviai turėdamas galimybę įstatymu apibrėžtą pareigą vykdyti, kaltinamasis S. K. šios pareigos nevykdė.
Konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė, pasireiškianti tiesiogine tyčia, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai.
Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 164 straipsnį, kadangi kaltinamasis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką.
Kaltinamasis S. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus, atitinkančius esmines faktines veikos aplinkybes. Lengvinančių ir sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. S. K. padarė nesunkų nusikaltimą, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – nedirba, neteistas, neregistruotas Darbo biržoje, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, bus pasiekti S. K. paskyrus BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui.
Atsižvelgiant į tai, jog byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendžia:
S. K. pripažinti kaltu pagal BK 164 straipsnį ir paskirti 9 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, per pirmą bausmės vykdymo mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę S. K. paskirti – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, per pirmą bausmės vykdymo mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti -nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti S. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.