- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- 1-140-1128/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13655-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- G. S., A. S.
- Nukentėjusysis
- H. Š.
- Advokatai
- Nikolajus Voinovas, Valentinas Giriūnas
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, be išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje.
G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis, nuo 2019-09-25 registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-14 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant BK 87 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 21.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-08 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2017-08-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – 2 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 10 mėn., įpareigojant jį per visą tą laiką mokytis arba dirbti, kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kai tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat uždrausti be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. 2019-10-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 2 mėn. (2020-06-30 išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. apgaule savo naudai užvaldė svetimą turtą bei neteisėtai panaudojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, o būtent, jis, 2019 m. balandžio 3 d. apie 11.00 val., veikdamas kartu su G. S., jo vairuojamu automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini), privažiavęs prie parkelyje šalia (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vaikščiojančio nukentėjusiojo H. Š., pasiūlė už 20 eurų atlygį pasinaudoti jo banko sąskaita, į kurią, neva, būtų pervesti pinigai už parduotą metalą, nukentėjusiajam sutikus, nurodė iš namų pasiimti asmens dokumentą, kad banke galėtų paimti už, neva, parduotą metalą pervestus pinigus, taip pat, pasinaudodami nukentėjusiojo H. Š. pasitikėjimu, įtikinę pastarąjį banke sudaryti elektroninių paslaugų teikimo sutartį ir gauti elektroninės bankininkystės slaptažodžių generatorių, nuvežė jį į AB „SEB bankas“ padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), kur H. Š. vardu buvo sudaryta elektroninių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išduotas elektroninės bankininkystės slaptažodžių kodų generatorius Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, iš nukentėjusiojo H. Š. paėmę asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninės bankininkystės slaptažodžių kodų generatorių ir tokiu būdu gavę duomenis apie nukentėjusįjį H. Š., sukūrė pastarojo vardu netikrą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) bei, neteisėtai, prisistatydami H. Š. vardu, šiam apie tai nežinant, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje iš šio netikro elektroninio pašto adreso prisijungė prie internetinio tinklalapio www.vivus.lt ir 2019 m. balandžio 3 d. 13.24 val., pateikė vartojimo kredito paraišką 1500 eurų sumai, po to, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, į jam priklausantį telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambinus UAB „Credit Service“ atstovei, jai prisistatė kaip H. Š., o UAB „Credit Service“ atstovei paaiškinus, kad, siekiant gauti vartojimo kreditą, būtina identifikuoti asmens tapatybę, nuvežė nukentėjusįjį H. Š. į AB „Lietuvos paštas“ PayPost skyrių Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame H. Š. pašto darbuotojui pateikė savo asmens tapatybės kortelę, taip patvirtindamas savo tapatybę, po ko į H. Š. priklausančią AB „SEB“ banke esančią banko sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini) kredito bendrovė UAB „Credit Service“ pervedė 1 500 eurų vartojimo kreditą, po ko, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, nuvežė H. Š. į UAB „Maxima LT“ priklausančią parduotuvę „Maxima“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur informacijos skyriuje užpildė „Credit24“ paraišką 1 100 eurų kreditui gauti, po ko, į paraiškoje nurodytą jo naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambinus UAB „IPF Digital Lietuva” atstovei, jis prisistatė kaip H. Š. ir telefonu aptaręs vartojimo kredito sudarymo sąlygas, iš H. Š. sąskaitos pervesdamas į UAB „IPF Digital Lietuva” sąskaitą 0,01 Eur, H. Š. vardu patvirtino, kad sutinka gauti 1 100 eurų vartojimo kreditą, po ko, kredito bendrovei UAB „IPF Digital Lietuva“ į H. Š. priklausančią AB „SEB“ banke esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 1 100 eurų vartojimo kreditą, apie 16:50 val. atvežė H. Š. prie AB „SEB“ banko filialo, esančio (duomenys neskelbtini), nurodydami eiti jam į banką ir išgryninti visus banko sąskaitoje esančius pinigus, nes jie, neva, yra gauti už parduotą metalą, po ko H. Š. minėtame banko padalinyje apie 16:57 val., išgrynino minėtus pinigus ir, atskaičius banko mokestį už pinigų išgryninimą, gavo 2551,74 eurų, kuriuos, išėjęs iš banko perdavė jam ir G. S., tokiu būdu apgaule savo ir G. S. naudai įgijo svetimą turtą, t.y. apgaule užvaldė UAB „Credit Service“ priklausančius 1500 eurų bei UAB „IPF Digital Lietuva“ priklausančius 1 100 eurų.
Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. S. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent, jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020-07-24 19.50 val., Subačiaus g., Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje tikslioje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 60 eurų įsigijo vieną plastikinį maišelį su viduje esančiais gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje, remiantis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020-08-10 – 2020-09-01 specialisto išvada Nr. IBPS-V-2071054-20, yra narkotinė medžiaga - karfentanilis, kurio masė yra 0,00008 g, ir laikė minėtas narkotines medžiagas jam priklausančiame automobilyje „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. liepos 24 d. 19.56 val., t. y. kol namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme policijos pareigūnai, atlikę dalinę jo apžiūrą ir patikrinę automobilį, automobilyje tarp priekinių sėdynių šalia pavarų svirties surado minėtas narkotines medžiagas.
Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
G. S. apgaule savo naudai užvaldė svetimą turtą bei neteisėtai panaudojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, o būtent, jis, 2019 m. balandžio 3 d. apie 11.00 val., veikdamas kartu su A. S., pastarojo vairuojamu automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini), privažiavę prie parkelyje šalia (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vaikščiojančio nukentėjusiojo H. Š., pasiūlė už 20 eurų atlygį pasinaudoti jo banko sąskaita, į kurią, neva, būtų pervesti pinigai už parduotą metalą, nukentėjusiajam sutikus, nurodė iš namų pasiimti asmens dokumentą, kad banke galėtų paimti už, neva, parduotą metalą pervestus pinigus, taip pat, pasinaudodami nukentėjusiojo H. Š. pasitikėjimu, įtikinę pastarąjį banke sudaryti elektroninių paslaugų teikimo sutartį ir gauti elektroninės bankininkystės slaptažodžių generatorių, nuvežė jį į AB „SEB bankas“ padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), kur H. Š. vardu buvo sudaryta elektroninių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išduotas elektroninės bankininkystės slaptažodžių kodų generatorius Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, iš nukentėjusiojo H. Š. paėmę asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninės bankininkystės slaptažodžių kodų generatorių ir tokiu būdu gavę duomenis apie nukentėjusįjį H. Š., sukūrė pastarojo vardu netikrą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) bei, neteisėtai, prisistatydami H. Š. vardu, šiam apie tai nežinant, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje iš šio netikro elektroninio pašto adreso prisijungė prie internetinio tinklalapio www.vivus.lt ir 2019 m. balandžio 3 d. 13.24 val., pateikė vartojimo kredito paraišką 1500 eurų sumai, po to, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, į A. S. priklausantį telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambinus UAB „Credit Service“ atstovei, pastarasis jai prisistatė kaip H. Š., o UAB „Credit Service“ atstovei paaiškinus, kad, siekiant gauti vartojimo kreditą, būtina identifikuoti asmens tapatybę, nuvežė nukentėjusįjį H. Š. į AB „Lietuvos paštas“ PayPost skyrių Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame H. Š. pašto darbuotojui pateikė savo asmens tapatybės kortelę, taip patvirtindamas savo tapatybę, po ko į H. Š. priklausančią AB „SEB“ banke esančią banko sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini) kredito bendrovė UAB „Credit Service“ pervedė 1 500 eurų vartojimo kreditą, po ko, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, nuvežė H. Š. į UAB „Maxima LT“ priklausančią parduotuvę „Maxima“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur informacijos skyriuje užpildė „Credit24“ paraišką 1 100 eurų kreditui gauti, po ko, į paraiškoje nurodytą A. S. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambinus UAB „IPF Digital Lietuva” atstovei, šis prisistatė kaip H. Š. ir telefonu aptarus vartojimo kredito sudarymo sąlygas, iš H. Š. sąskaitos pervesdė į UAB „IPF Digital Lietuva” sąskaitą 0,01 Eur, taip H. Š. vardu patvirtino, kad sutinka gauti 1 100 eurų vartojimo kreditą, po ko, kredito bendrovei UAB „IPF Digital Lietuva“ į H. Š. priklausančią AB „SEB“ banke esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 1 100 eurų vartojimo kreditą, apie 16:50 val. atvežė H. Š. prie AB „SEB“ banko filialo, esančio (duomenys neskelbtini), nurodydami eiti jam į banką ir išgryninti visus banko sąskaitoje esančius pinigus, nes jie, neva, yra gauti už parduotą metalą, po ko H. Š. minėtame banko padalinyje apie 16:57 val. išgrynino minėtus pinigus ir, atskaičius banko mokestį už pinigų išgryninimą, gavo 2551,74 eurų, kuriuos, išėjęs iš banko perdavė jam ir A. S., tokiu būdu apgaule savo ir A. S. naudai įgijo svetimą turtą, t. y. apgaule užvaldė UAB „Credit Service“ priklausančius 1500 eurų bei UAB „IPF Digital Lietuva“ priklausančius 1 100 eurų.
Šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilis Ford Mondeo buvo registruotas G. S. vardu, jie savaitę su tuo automobiliu pavažinėjo ir pardavė. Bet kvailai padarė, kad į Regitrą nenuvežė pardavimo sutarties. Pirkimo-pardavimo sutartį gali paieškoti, kažkur turi būti. Tiksliai negali pasakyti, kam pardavė, bet pardavė. Automobilį pardavė prieš 3-4 metus, tik įsigijus pasivažinėjo gal savaitę, gal dvi, ir viskas, paskui neužsikūrė ir pardavė. Nukentėjusiojo nepažįsta ir nėra matęs. Dėl sukčiavimo kaltės nepripažįsta. Buvo teismas dėl sukčiavimo, kad neva tai taip pat apgavo žmogų, bet ten pats į policiją nuėjo ir prisipažino. Šiuo atveju kaltės nepripažįsta. Turėjo apie 200 mašinų, pirko, pardavinėjo. 50 mašinų konfiskavo, nes be teisių važinėjo. Turi antstolius ir kas mėnesį moka. 2019 m. balandį kokiu telefono numeriu naudojosi, nežino, neprisimena, koks buvo numeris, nes kas mėnesį keičia. Būna, kad nepapildai sąskaitos ir numeris užsiblokuoja, kartais vaikai ištraukdavo telefoną, į vandenį įmeta. Turi 4 vaikus. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) kam priklauso, nežino. Nežino, net neįsivaizduoja, kodėl konstatuota, kad jo balsas atpažintas. Norėtų dar kartą palyginti balsus. Nežino, kaip galėjo nustatyti. Nedarė nusikaltimo, su niekuo nekalbėjo ir jokių kreditų neėmė. Jeigu paimtų, iš karto pasakytų, kaip aną kartą, pats atvažiavo ir prisipažino. Buvo du kartus taip, kad du kartus kvietė į akistatą, šalia sėdėjo žmogus, kuris sakė, kad pagal nuotraukas jis atpažintas, o gyvai pamatęs nukentėjusysis sakė, kad ne tas žmogus, nes tas žmogus aukštesnis ir storesnis. Tegul padaro akistatą, tegul nukentėjusysis gyvai apžiūri ir pasako, o ne pagal nuotrauką. Negali pakomentuoti atpažinimo. G. S. jo brolis, nedažnai su juo bendrauja. Pats gyvena (duomenys neskelbtini), telefonu pabendrauja, būna, kad reikia pasiskolinti pinigų, paskambina jam, bet nedažnai. Bendrų reikalų su G. S. neturi.
Kaltinamasis G. S. parodė, kad jam nieko nežinoma dėl aplinkybių, kuriomis kaltinamas. Kur buvo 2019-04-03, neprisimena. (duomenys neskelbtini) tikrai nebuvo. H. Š. nepažįsta. Nežino, kaip nukentėjusysis jį atpažino, gal žmogus suklydo, tegul gyvai atpažįsta. 2019 m. balandžio mėnesį kokiu automobiliu važinėjo, neprisimena, pas jį daug mašinų, šiandien va irgi naują nusipirko. Jis neturi teisių. Taip, pats vairuoja automobilį. Su A. S. jie broliai, paskutinį kartą matėsi prieš 2 mėnesius. Reikalų bendrų nėra, dažniausiai telefonu arba per „facebook“ bendrauja. Kažkokių bendrų reikalų nėra. Anykščių rajone reikalų nėra turėjęs
Nukentėjusysis H. Š. parodė, kad kaip ir prisimena kaltinamuosius, kaip ir matyti. Pamena, kad važiavo kartu, kada važiavo, nepasakys, bet važiavo kaip ir į (duomenys neskelbtini), bet atsidūrė (duomenys neskelbtini). Ten (duomenys neskelbtini) toks yra sodelis, sutiko juos ten, jie pasakė, kad jiems reikia priduoti metalą, pasakė, kad čia netoli, paprašė priduoti tą metalą nuo jo vardo. Sako gerai, paskui paklausė, ar pasą turi, pasakė kad turi. Vienas pasiėmė pasą, paturėjo jį prie savęs, rašė kažkur su telefonu, paskui sako „jau nereikia“. Nuvažiavo kažkur (duomenys neskelbtini) kryptimi, paskui sako, kad ne čia gi priima metalą, paskui žiūri, kad jie į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo, o kaip ten atsirado, nežino. Pasakė, kad reikia eiti pavalgyti, sakė, kad nenori, sakė, kad brolis (duomenys neskelbtini) gyvena, gal reikia jam paskambinti, sako ne, nereikia. Važinėjo po (duomenys neskelbtini), matė traukinius, garvežius. Buvo išlipę parūkyti, jis ir buvo išlipęs parūkyti. Buvo prie mašinos, dar gamtiniais reikalais sustoję. Į banką buvo nuvažiavę, kažką rašė tam banke, pasirašė dėl metalo. Ką davė, tą ir pasirašė, neskaitė. Kažką banke davė, kaip dėžę kokią, jiems padavė, jie sako „mums nereikia“. Iš banko paėmė pinigus, kiek ten buvo tų pinigų, neatsimena, sakė, kad jam atskaičiuos daug nuo šitų. Bet kaip jam susakyta buvo, taip ir darė. Pasakė „einame į banką“ ir viskas, sakė, kad pasirašyt reikės, pasakė, kad paimsi pinigus ir pasirašysi. Tie vaikinai pasakė, kad patys negali, kodėl negali, nežino. Šitame banke turėjo sąskaitą. Jis jiems nieko nesakė, jie pasą paėmė, paskaitė su telefonu ir viskas, taip ir pasibaigė viskas. Jie jam taip sakė, kad pinigai už metalą. Ten kortelėje buvo daug skaičių prirašyta, buvo davęs jiems ir banko kortelę. Buvo jiems pasą davęs ir banko kortelę, t. y. kortelę kur daug kodų prirašyta, ne tą, kur parduotuvėje atsiskaitinėjama. Pašte nebuvo, buvo tik banke, dar tokioje nedidelėje butelyje buvo, kaip bankomate. Ten moteriškė sakė, kad reikia pasirašyti, jis jiems sakė „einam kuris vienas su manimi“. Jie pasakė, kad neis. Ta moteriškė sako „paskolą nori paimti?“ Sakau „nieko nenoriu paimti“ ir išėjo. Paskui jie sako „ne taip susakei“. Ten tokia būdelė buvo prie stoties. Tada jie sako „eik prie kitos“. Kažką ten rašė, bet ką rašė, nežino. Telefonu su kredito bendrove nekalbėjo tą dieną, nebuvo kalbos dėl kredito paėmimo savo ar žmonos vardu. Jie telefoną tik turėjo ir turėjo. Iš savo telefono negali internetu naudotis, nemoka, nežino kaip ta internetinė bankininkystė atrodo. Nesikreipė su paraiškomis kreditui gauti, jam jo nereikėjo. Jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Telefono numerio (duomenys neskelbtini) nežino. Būna, jeigu žmona paskambina ir viskas, arba kas iš savų. Tokio numerio nepamena. Banke savo telefono numerio nesakė, ant banko kortelės buvo parašytas numeris. Neatsimena, ar buvo kokia SMS žinutė gauta, dabar nepamena. Perskaityti žinutę moka, bet kaip rašyti, nežino. Jie telefonu kalbėjo ir kalbėjo, pasakė, kad jau viskas, pinigai už metalą pervesti. Jie tai daug telefonu kalbėjo. Tas kuris plonesnis buvo (parodo į kaltinamąjį G. S.) už vairo buvo, jie ten keitėsi. Buvo, ar tai technikinė pasibaigusi, ar kas, nes buvo policija sustabdžiusi, kaip ir prie parduotuvės kažkokios tai sustabdė, Vilniuje. Automobilis buvo Ford, šviesios spalvos, kaip ir baltos spalvos, numerių neatsimena. Iš Vilniaus kai grįžo, įlipo į autobusą ir parvažiavo namo, nusipirko dar cigarečių, jie davė 10 ir 5 eurus. Nežino, kodėl su jais sutiko važiuoti, jie pasakė, kad metalą priduos ir tiek. Suprato, kad metalą turėjo priduoti (duomenys neskelbtini), paskui žiūri, kad (duomenys neskelbtini) randasi. Banke pasirašė, ten buvo daug tokių popierių. Kaltinamiesiems nieko nepardavė, kortelė buvo piniginėje pas jį, dar buvo ir kita kortelė. Jie tik tą kortelę paėmė ir pasą. Elektroninių paslaugų sutartį ar tą dieną pasirašė, nežino, ten buvo daug popierių, bet ką jis rašė, nežino. Kaip durnius koks buvo. Automobilyje gėrė alų, jie ir nupirko tą alų, žino, kad bambalis buvo, o koks, nepamena. Daugiau pinigų negavo, tik kartą banke. Buvo Fordas, kokios tiksliai markės, nežino, sėdėjo gale. Automobilio markę suprato iš užrašo ant mašinos. Atpažinimui daug buvo, buvo daug nuotraukų. Ant lapo buvo sudėtos nuotraukos. Pasakė, ar gali parodyti, kuris. Vieną atpažino. Toks apvalaus veido buvo. Dabar jis su juodais marškinėliais (nurodo į kaltinamąjį G. S.). Tikrai čia tie patys asmenys. Atpažinimas vyko vėliau, bet tikrai ne po metų, gal po pusės metų. Iš tų asmenų vienas tikrai buvo su barzda. Jis pats (duomenys neskelbtini) metų gimimo, ir kalbėti negali normaliai, turėjo du insultus. Tiek jau laiko praėjo, atpažinimo metu nuotraukoje buvo tas apvalesnis, tas kuris be barzdos (nurodo į kaltinamąjį G. S.). Jam rodė nuotraukas ir viskas, ten buvo daug nuotraukų pridėta, paklausė, ar atpažįsti. Atpažino vieną asmenį. Antro asmens neatpažino. Pažino pagal veidą, kad apvalus. Kelis kartus rodė nuotraukas. Buvo daug atpažinimų. Pirmo atpažinimo metu vieną pažino, kito nepažino, po to buvo dar atpažinimas. Atpažino asmenį pagal veidą, kad apvalus toks. Ar pirštu parodė į nuotrauką, ar ne pirštu, neatsimena.
Liudytoja A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sužinojo viską tą pačią dieną vakare, 17 val. iš Vilniaus paskambino, paminėjo sesers G. vardą, daugiau negalima buvo suprast, ką šneka. Parvažiavo namo 21 val., jau buvo atsigulusi, vyras pasakė, kad nori valgyt, bet nevalgė, nuėjo į kambarį, pasakė, kad labai bijo, davė jam tabletę nuo baimės, kurias jam išrašė gydytoja. Kitą dieną atsikėlęs sakė važiuoja į (duomenys neskelbtini). Jis (duomenys neskelbtini) banke buvo, kai išėjo iš banko, jam pasidarė bloga, pasakė, kad papuolė aferistams ir jam bloga pasidarė. Tada banko vyriausioji liepė eiti į policiją. Jis nieko nepasakojo, nemėgsta pasakoti tokių dalykų. Viską sužinojo (duomenys neskelbtini) policijoje, kai atvežė nuotraukas, sakė, kad gal (duomenys neskelbtini) kokie buvo. Kai tyrėja vyrui rodė nuotraukas, ji kambaryje buvo. Atrodo S. tyrėja buvo, padėjo nuotraukas ir klausė, kuris gali būti, vyras vieną atpažino. Tikrai ne vieną dieną atpažinimas vyko. Jis vieną stipriau atpažino, o kito neatpažino. Atrodo tą pačią dieną atpažino abudu. Ne vieno asmens atpažinimas vyko, ir kito irgi. Kai vieno neatpažino, tai ne tą pačią dieną buvo atpažinimas. Suprato, kad (duomenys neskelbtini) banke jo pinigus nuėmė. Kiek jo asmeninių pinigų nuėmė, nežino. Atpažinimas vyko namuose, tyrėjai buvo atvykę dienos metu, vyras dabar labai prižiūrimas ir alkoholio pas juos nenaudojama. Nematė, į kokį automobilį vyras lipo, (duomenys neskelbtini) sakė, kad automobilis šviesus buvo, sakė, kad du vaikinai buvo. Dar vyras sakė, klausė jų, ar jūs (duomenys neskelbtini), pasakė, kad ne. Taip vyras jai sakė. Vyras kai grįžo jokių pinigų neatvežė. Naktį vaistus gėrė, nes jam baimė kažkokia tai buvo. Jis buvo kažkuo prigirdytas, nes atvažiavo ir bijojo, gal narkotikų kokių buvo davė ar ką. Jis jai nieko nesakė, tik (duomenys neskelbtini) tardytojai sakė, kad ar tai alaus davė, ar vandens. Namuose jai nieko nesakė. Vyras gulėjo ligoninėje Utenoje ir Anykščiuose, jam buvo kraują skystinantis vaistai išrašyti, dar kažkokie tai vaistai, vitaminai. Vaistai buvo išrašyti iki įvykio.
Liudytojas A. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. dirbo Anykščių rajono PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėju ir šiuo metu ten pat dirba. Atpažinimo aplinkybių neatsimena, kadangi tuo metu buvo gavę pavedimą, jis asmeniškai su ta byla nedirbo. Jam buvo atsiųstas pavedimas būtent dėl atpažinimo veidų, o jų nėra įsidėmėjęs, nei jam šiuo metu kažką tai sakytų. Kaltinamųjų nematęs, nei girdėjęs kažką apie juos. Tai yra kito miesto byla, atrodo Vilniaus miesto. Iš Vilniaus kitų pareigūnų gavę pavedimą tą pavedimą vykdė, tik tiek ir susiję. Kaltinamųjų nematę, nei tų asmenų, kurie buvo atpažįstantieji. Žino, kad pas juos yra gyventojai, tie žmonės, kurie buvo nukentėję. Kas liečia atpažinimą, jeigu gerai atsimena tą įvykį, tai vyriškis peržvelgė visas foto nuotraukas, jam buvo paaiškinta, kad tai yra pateikti asmenų foto nuotraukos ir vienoje iš tų pateiktų nuotraukų yra asmuo, kuris buvo tame įvykyje su kuriuo susijęs būtent tas pilietis. Tai būtent tas vyriškis ir nurodė, ranka parodė į asmenį foto nuotraukoje, kuris labiausiai yra panašus į tuo metu tose įvykio aplinkybėse dalyvavusi asmenį. Buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus vyriškis, žino pagal jo gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini). Prieš atliekant atpažinimą to vyriškio neapklausinėjo, negavo tokio nurodymo. Nurodžius visas sąlygas, kurias prieš tai pasakė, būtent asmuo, tas kuris atpažino tą vieną iš nurodytų asmenų, jis ir pasakė požymius, pagal kuriuos atpažino. Mano, kad papildomų apklausos protokolų jokių nebuvo, nes dažniausiai siunčia tik pavedimą. Neapklausinėjo asmens prieš atpažinimą, jeigu nėra nurodyta. Tiksliai neatsimena, galbūt tyrėja darė prieš jo apklausą. Tas vyriškis, su kuriuo vyko atpažinimas, nesiblaškė, žmogus (duomenys neskelbtini) amžiaus, nurodė būtent tą asmenį, kuris yra labiausiai panašus, nes sakė, kad šiek tiek buvo atsiminęs tuos žmones, gal kažkur užfiksavo, įstrigo atmintį tiesiog. Jo kalba buvo rišli, nuosekli. Kas nurodyta protokole, taip ir sakė, kad labiausiai panašus. Tas žmogus atsiminė įvykį, tas asmuo buvo labiausiai panašus į tą asmenį, tame įvykyje su kuriuo susijęs nukentėjusysis.
Nukentėjusysis H. Š. 2019-04-04 apklausos metu parodė, kad 2019-04-03 ryte apie 09.30-10.00 val. vaikščiojo (duomenys neskelbtini) miestelyje prie bažnyčios esančiame parkelyje, (duomenys neskelbtini). Bevaikščiojant, prie jo baltu „Ford“ automobiliu privažiavo du vyrai. Automobilio modelio nežino, numerio taip pat nežino. Tie vyrai, kaip jam pasirodė, buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vienas buvo smulkus apie 165-170 cm ūgio, dėvėjo sportinį kostiumą mėlynos spalvos, buvo su kepure su snapeliu. Jis kabėjo lyg ir su lenkišku ar rusišku akcentu. Išsamiau jo apibūdinti negali. Antrasis vyras, kuris vairavo automobilį, buvo taip pat apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, 165-170 cm ūgio, stambus. Taip pat vilkėjo sportinį mėlyną kostiumą. Irgi buvo su kepure, trumpų plaukų. Išsamiau jų apibūdinti negali. Ar galėtų atpažinti juos, nežino. Jie privažiavę pradėjo jį kalbinti. Paklausė, ar jis dirbantis. Atsakė, kad yra pensininkas. Tada jie paklausė kažką apie metalą, kad ar norėtų parduoti, ar kad jie parduos kažkaip, ir už tai pasiūlė 20 eurų. Sakė, kad jį nuveš ir parveš. Jie paklausė, ar turi dokumentą. Prie savęs dokumento neturėjo. Jis pats dar paklausė, kur tas metalas. Jie pasakė, kad netoli. Jie pasakė, kad (duomenys neskelbtini) metalas brangiau. Kartu su jais atvažiavo prie savo namų (adresas nurodytas) pasiimti pasą. Vaikinai liko sėdėti automobilyje. Jis, parėjęs namo, pasiėmė asmens tapatybės kortelę ir vėl atėjo pas tuos vyrus. Tada visi kažkur važiavo. Mašinoje plonas vyras paprašė jo dokumento ir, paėmęs jį, kažką užsirašė. Dar prašė telefono numerio. Važiavo lygtai į (duomenys neskelbtini). Važiuojant vaikinai vis skambinėjo telefonu. Kam skambino, jis nežino, pokalbio turinio atpasakoti taip pat negali. Iš jo telefono jie neskambino. Vilniuje juos dar buvo sustabdžiusi policija. Kurioje vietoje nežino. Kiek buvo valandų, taip pat nežino, tik žino, kad jau buvo po pietų. Vairuotojui lygtai išrašė baudą, nes tas stambus buvo išlipęs iš mašinos, o po to matė, kad atsinešė kažkokius dokumentus. Jis sakė, kad draudimas pasibaigęs ir kad jis neturi vairuotojo teisių. Po to tie vyrai pasikeitė vietomis. Vairavo „kūdas“. Būnant (duomenys neskelbtini), dar jie užsuko į kažkokią „Maximą“, nusipirko pavalgyti. Po kiek laiko į jo telefoną (Nr. nurodytas) atėjo žinutės, kad sąskaitoje yra pervesti pinigai. Tie vyrai tada pasakė, kad jau pervedė pinigus už parduotą metalą ir reikia važiuoti į banką juos paimti. Nuvežė jį prie SEB banko, kurioje vietoje, nežino. Vaikinai liepė eiti ir paimti pinigus. Pasiūlė jiems eiti kartu, bet jie atsakė, kad negalima. Liepė paimti visus pinigus. Banke jis nuo savo sąskaitos paėmė 2590 eurų. Apie 38 eurus sumokėjo mokestį, o likusius pinigus banko darbuotoja sudėjo į voką ir jam padavė. Neskaičiavo kiek ten buvo tų pinigų. Išėjęs iš banko pamatė, kad tas baltas „Fordas“ kitoje vietoje, tie vyrai ateidinėjo iš kažkur. Susėdo visi į mašiną ir jis tą voką su pinigais atidavė liesam vyrui. Jie pasakė, kad yra problemos su policija ir pasiūlė parvažiuot jam su autobusu. Kelionei davė 20 eurų ir, atvežę prie autobusų stoties, išleido. Kelintą valandą iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo autobusas, neatsimena, bet apie 19.00 val. jau buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) autobusu grįžo į (duomenys neskelbtini) apie 20.00 val. Grįžęs namo iš savo telefono ištrynė tas žinutes, kurias gavo iš banko. Vakare jam kilo įtarimas, kad visoj šioj istorijoj kažkas ne taip. 2019-04-04 atvažiavo į SEB banką (duomenys neskelbtini), kur sužinojo, kad jo vardu paimti kreditai – iš viso 2600 eurų. Tuomet suprato, kad yra apgautas, kadangi pats jokių paskolų neėmė. Tie vyrai jam anksčiau nematyti. Dėl šio įvykio jam padaryta 2600 eurų materialinė žala. Yra turėjęs du insultus, todėl sveikata yra labai prasta, turi problemų su atmintimi, todėl kai kurių detalių iš vakar dienos neatsimena (t. 1, b. l. 1-2).
2019-11-28 papildomos apklausos metu parodė, kad 2019-04-03 (tikslaus laiko neatsimena) buvo užėjęs į AB „Lietuvos paštas“ skyrių (duomenys neskelbtini) mieste. Tačiau pašto skyriaus adreso nežino, nes (duomenys neskelbtini) retai būna ir (duomenys neskelbtini) miesto nepažįsta, tačiau nurodomas pašto skyrius galėtų būti adresu (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad, nuėjęs į pašto skyrių, pašto darbuotojai padavė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę. Į pašto skyrių ėjo vienas, nes jam du vyriškiai sakė (kurie buvo su juo), kad jiems į pašto skyrių negalima eiti (dėl ko jiems eiti negalima, jų neklausė). Tačiau juos kalbino eiti į pašto skyrių kartu. Bet jie, kaip aukščiau minėjo, nesutiko. Du vyriškiai jo laukė automobilyje (automobilis, kiek pamena, buvo „Ford“ markės, šviesios spalvos). Nuėjęs į paštą, pašto darbuotojai pasakė, kad atėjo pinigų. Vyriškiai jam sakė paimti visus pinigus, nes atskaičiuoja nuo paimtos sumos nedidelę sumą pinigų. Iš pašto pasiėmė virš dviejų tūkstančių eurų. Pašto darbuotoja jam pinigus sudėjo į voką. Ar pasirašinėjo ant „Credit24“ paraiškos, neatsimena. Vyriškiai jį vežiojo daug kur, važinėjo apie valandą, o gal ir daugiau. Tuo metu jis buvo stipriai pasimetęs, todėl vietas, kuriose buvo, galbūt ir ne visai pamena. Niekada nesinaudojo internetu ir neturi elektroninio pašto paskyros „(duomenys neskelbtini)“. Telefono numeriu (duomenys neskelbtini) niekada nesinaudojo ir tokio adresato savo telefono adresuose nėra įsivedęs. Todėl, kam priklauso šis telefono numeris, nežino (t. 1, b. l. 98-99).
2020-07-13 papildomos apklausos metu parodė, kad 2019-04-03 apie 11 val., jam būnant (duomenys neskelbtini), prie jo sustojo automobilis „FORD“, valstybinių numerių ir markės neprisimena. Jame sėdėjo du vyriškiai. Keleivio sėdynėje sėdėjęs vyriškis jo paklausė, ar jis turi pasą. Atsakė, kad turi, bet jis namuose. Dar jų paklausė, kam jiems reikalingas jo pasas. Atsakė, kad nori priduoti metalą, bet savo vardu negali. Už tai jam pažadėjo 20 eurų. Su vyriškiais atvažiavo į savo namus ir pasiėmė savo asmens tapatybės kortelę. Su vyriškiais kažkur išvažiavo. Tuo metu buvo prieš mėnesį laiko paleistas iš ligoninės po insulto, todėl visos įvykių eigos gerai neprisimena. Prisimena, kad kartu su vyriškiais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant į (duomenys neskelbtini), paklausė, kodėl taip toli važiuoja. Vienas iš vyriškių pasakė, kad (duomenys neskelbtini) gaus pinigus. Mažesnio ūgio vyriškiui padavė savo asmens tapatybės kortelę, ką jis su ja darė, nežino. Pats turi tiktai paprastą mygtukinį mobilaus ryšio telefoną, su kuriuo gali tiktai paskambinti, žinučių rašyti ir perskaityti nemoka. Internetu naudotis nemoka. Vyriškiams padavė tiktai savo asmens tapatybės kortelę, banko sąskaitos su savimi neturėjo. Kokiu būdu jie sužinojo jo banko sąskaitos numerį, negali pasakyti. (duomenys neskelbtini) buvo sustoję prie kažkokios parduotuvės, tačiau prie kokios, neprisimena. Į parduotuvės vidų buvo užėjęs mažesnis vyriškis vienas, jis su kitu liko automobilyje. Iš parduotuvės atnešė užvalgyti ir alaus. Jis išgėrė alaus. Kaip minėjo, buvo po insulto, todėl neatsimena, ar kokioje nors įstaigoje pildė dokumentus ir ar pasirašinėjo. Iš viso pasivažinėjimo po (duomenys neskelbtini) prisimena, kad paklausė, kaip parvažiuoti į namus. Jį atvežė prie autobusų stoties, davė 20 eurų ir jis su autobusu parvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Ar buvo banke ir ėmė pinigus, negali pasakyti. Kaip minėjo, buvo po insulto, todėl nelabai suvokė ką daro. Dabar taip pat neprisimena visų įvykių (t. 1, b.l. 104-105).
2020-10-01 papildomos apklausos metu parodė, kad 2019-04-03 apie 11 val., jam būnant (duomenys neskelbtini), prie jo sustojo automobilis „FORD“, valstybinių numerių ir markės neprisimena. Jame sėdėjo du vyriškiai. Keleivio sėdynėje sėdėjęs vyriškis jo paklausė, ar jis turi pasą. Atsakė, kad turi, bet jis namuose. Dar jų paklausė, kam jiems reikalingas jo pasas. Atsakė, kad nori priduoti metalą, bet savo vardu negali. Už tai jam pažadėjo 20 eurų. Su vyriškiais atvažiavo į savo namus ir pasiėmė savo asmens tapatybės kortelę. Vyriškiai sakė, kad reikia priduoti juodojo metalo laužą, kur tas metalas yra, nesakė. Jie sakė, kad patys priduos metalo laužą, tiktai negali pinigų persivesti į savo sąskaitą, todėl perves pinigus į jo sąskaitą. Kodėl negali pinigų pervesti į savo sąskaitas, vyriškiai nesakė. Su vyriškiais kažkur išvažiavo. Tuo metu jis buvo prieš mėnesį laiko paleistas iš ligoninės po insulto, todėl visos įvykių eigos gerai neprisimena. Prisimena, kad kartu su vyriškiais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant į (duomenys neskelbtini), paklausė, kodėl taip toli važiuoja. Vienas iš vyriškių pasakė, kad (duomenys neskelbtini) gaus pinigus. Važiuojant automobiliu į (duomenys neskelbtini), vienas iš vyriškių, kuris nevairavo, liepė duoti jam savo tapatybės kortelę. Jis kortelę padavė, ką jis su ja darė, nežino, kažką rašė telefonu. Pats turi tiktai mygtukinį telefoną, kuriuo moka tiktai paskambinti ir pats atsiliepti. Interneto telefone neturi ir iš viso internetu nemoka naudotis. Vyriškiams padavė tiktai savo asmens tapatybės kortelę, banko sąskaitos su savimi neturėjo. Kokiu būdu jie sužinojo jo banko sąskaitos numerį, negali pasakyti. (duomenys neskelbtini) buvo sustoję prie kažkokios parduotuvės, tačiau prie kokios, neprisimena. Į parduotuvės vidų buvo užėjęs mažesnis vyriškis vienas, jis su kitu liko automobilyje. Iš parduotuvės atnešė užvalgyti ir alaus. Jis išgėrė alaus. Prisimena, kad (duomenys neskelbtini) ėjo į banką, vienas iš vyriškių ėjo su juo, tačiau jis viduje pasakė, kad toliau jam negalima eiti ir parodė, kur jam eiti. Kai ėmė pinigus, prisimena, kad kasininkė jo paklausė, kodėl grynina didelę sumą, sakė, kad atskaičiuos mokesčius. Atsakė jai, kad jei reikia, tegul atskaičiuoja. Kai su pinigais išėjo iš banko, vyriškiai jo laukė lauke. Jiems padavė pinigus. Kuris paėmė, neprisimena. Kaip minėjo, buvo po insulto, todėl visko gerai neprisimena, neatsimena, ar kokioje nors įstaigoje pildė dokumentus ir ar pasirašinėjo. Prisimena, kad paklausė, kaip parvažiuoti į namus. Jį atvežė prie autobusų stoties, davė 20 eurų ir jis su autobusu parvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Buvo po insulto, todėl ne viską prisimena ir negali paaiškinti, kodėl klausė jų nurodymų ir viską darė, ką jie sakė (t. 1, b. l. 108).
Liudytojos A. Š. parodymai, kuri parodė, kad gyvena su savo sutuoktiniu H. Š. name, esančiame (adresas nurodytas). 2019-04-03 H. Š. atsikėlė apie 7.00 val. ir apie 9.00 val. ruošėsi išeiti iš namų. Jo paklausė, kur jis ruošiasi eiti. Jis atsakė, kad nežino, kur jis gali atsidurti. Pagalvojo, kad jis išėjo pas pusseserę. Maždaug po pusvalandžio H. Š. grįžo, kažką pasiėmė ir vėl išėjo. Kieme girdėjo užvesto automobilio garsą, bet pro langą nežiūrėjo. Net neėmė į galvą, kur H. Š. ir su kuo išėjo. Apie 17.00 val. H. Š. jai paskambino ir sakė, kad važiuoja iš (duomenys neskelbtini), kažką minėjo, kad važiuos pro Ukmergę ar Uteną, nepamena tiksliai. Ji H. Š. pasakė, kad šiuo metu yra ne namuose ir jos telefonas tuoj gali išsikrauti. H. Š. į namus grįžo apie 21.00 val. Jis tik pasakė, kad yra labai alkanas, bet nieko nevalgė ir nuėjo miegoti. Su H. Š. miega atskiruose kambariuose. Naktį, apie 1.30 val. H. Š. atėjo prie jos lovos. Jis buvo pasimetęs, išsigandęs, sakė, kad jam baisu, prašė pasižiūrėti į jo telefoną. Jis jai parodė dvi trumpąsias žinutes, kaip suprato, iš SEB banko, kuriose buvo rašoma kažkas apie pinigus. Atsimena, kad vienoje žinučių buvo paminėta 2500 eurų suma, kitoje -1500 eurų. Daugiau nesigilino ir nesileido į kalbas apie tas žinutes, kadangi H. Š. buvo tikrai pasimetęs. Kai ji pasižiūrėjo į tas žinutes, H. Š. jas ištrynė. Davė jam tabletę ir jis nuėjo miegoti. 2019-04-04 ryte, apie 7.00 val. ji paklausė H. Š. kaip jis jaučiasi, o jis pradėjo autis batus, sakė, kad reikia važiuoti į banką, sakė, kad kažkas negerai su pinigais, gali būti „pridirbta“. Tada ji irgi pradėjo rengtis kartu su juo važiuoti į banką. Bandė jo klausti, kas atsitiko, jis sakė, kad nieko nepamena, sakė pamena, kad važiavo su traktoriumi, kad sustabdė policija, kad atsimena kažkokius dokumentus. Ji visur ieškojo namuose kokių nors dokumentų, bet nerado. H. Š. juos laikė striukės kišenėje. Daugiau jis jai nieko negalėjo paaiškinti. Nuvykus į AB SEB banką, esantį (duomenys neskelbtini), banko vadovė jiems pasakė, kad vakar, t. y. 2019-04-03 H. Š. paėmė paskolą, kad banke jam išduotas elektroninės bankininkystės slaptažodžių generatorius. Daugiau nieko paaiškinti apie tas paskolas negali. H. Š. patyrė du insultus, todėl jis sunkiau šneka, bet dar taip nėra buvę, kad jis taip nieko neprisimintų. Šiandien jis jai pasakė, kad ryte, išgėrus kavą jam pasidarė labai negera. Kai jis vakar grįžo, jis nebuvo girtas, bet elgėsi keistai, buvo sutrikęs. Jis šiaip nėra patiklus žmogus, labai uždaras, jai niekada nieko nepasakoja, nesako kur eina ir ką daro (t. 1, b. l. 111-113).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame nurodyta, kad, nukentėjusiajam H. Š. pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, nukentėjusysis H. Š. iš keturių jam pateiktų asmenų nuotraukų, atpažino nuotraukoje Nr. 2 pažymėtą asmenį (A. S.) ir parodė, kad būtent šis jaunuolis įkalbėjo jį kartu važiuoti į Vilnių, paimti kreditą (t. 1, b. l. 117-121).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame nurodyta, kad, nukentėjusiajam H. Š. pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, nukentėjusysis H. Š. iš šešių jam pateiktų asmenų nuotraukų, atpažino nuotraukoje Nr. 5 pažymėtą asmenį (G. S., kaip asmenį kuris dalyvavo įvykyje. (t. 1, b. l. 131-133).
H. Š. banko sąskaitos išrašas (t. 1, b. l. 147).
Žemesnės instancijos teismas
Elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialioji dalis, iš kurios matyti, kad sutartis buvo sudaryta 2019-04-03 (t. 1, b. l. 146).
AB SEB banko pateikta informacija apie tai, kad H. Š. elektroninių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 2019-04-03 12:18:57 val. (t. 1, b. l. 145).
Žemesnės instancijos teismas
AB SEB banko pateikta informacija apie tai, kad 2019-04-03 H. Š. elektroninių paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta AB SEB banko (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 150).
AB SEB banko pateikta informacija apie tai, kad grynųjų pinigų išmokėjimo operacija iš H. Š. banko sąskaitos buvo atlikta 2019-04-03 16:57 val. AB SEB banko (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 134, 135).
UAB „Credit Service“ pateikti duomenys ir informacija bei pokalbio garso įrašas. (t. 1, b. l. 152-162, 164-166).
Žemesnės instancijos teismas
UAB „IPF Digital Lietuva“ pateikti duomenys ir informacija bei pokalbio garso įrašas. (t. 1, b. l. 168-170, 172).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-05-12 specialisto išvada Nr. 11-647(20), kurioje nurodyta, kad tikėtina, kad tirti pateiktame garso įraše, prasidedančiame žodžiais: „Vivus LT“ ir pasibaigiančiame žodžiais: „Viso geriausio“ ir esančiame pateiktoje DVD plokštelėje „TITANUM“ (DVD+R 120 MIN 4,7 GB 4X/8X/16X, garsinis failas: 20190403_52835_3208815504IOL4I_20I90403_144034_37060767150.wav), yra užfiksuotas A. S. balsas ir kalba. Tikėtina, kad tirti pateiktame garso įraše, prasidedančiame žodžiais: „Alo“ ir pasibaigiančiame žodžiais: „Ačiū jums, viso geriausio“ ir esančiame pateiktame DVD plokštelėje „TITANUM“ (DVD+R 120 MIN 4,7 GB 4X/8X/16X, garsinis failas: 2019_04_03,14,04,14_961060767150_Kristina+_Jachimovic.mp3), yra užfiksuotas A. S. balsas ir kalba (t. 2, b. l. 123-126).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-09-08 specialisto išvada Nr. 11-1713(20), kurioje nurodyta, kad:
1. 2019-04-03 „Credit24“ paraiškoje Nr. (duomenys neskelbtini):
- rankraštinį įrašą „H. Š. Š.“ parašė H. Š.;
- rankraštinius skaitmeninius įrašus iki skilties „Pildo Maxima darbuotojas“ parašė ne H. Š.;
Žemesnės instancijos teismas
- nustatyti, ar H. Š. vardu pasirašė pats H. Š. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje (lyginant tiriamąjį parašą H. Š. vardu su lyginamajam tyrimuipateiktais A. S. rašysenos ir parašų pavyzdžiais, nustatyti tik pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms).
2. Nustatyti, ar 2019-04-03 „Credit24“ paraiškoje Nr. (duomenys neskelbtini) rankraštinius skaitmeninius įrašus iki skilties „Pildo Maxima darbuotojas“ parašė ir H. Š. vardu pasirašė A. S. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje (lyginant rankraštinius skaitmeninius įrašus su lyginamajam tyrimui pateiktais A. S. rašysenos pavyzdžiais, nustatyti bendrųjų ir specialiųjų rašysenos požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms, be to, pateiktuose šio asmens rašysenos pavyzdžiuose nepilnai atsispindėjo rašysenos variantiškumas) (t. 2, b. l. 130-133).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. K. 2019-04-05 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr.01-1-13655-19, nustatyta, kad H. Š. pinigus nusiėmė (duomenys neskelbtini), esančiame SEB banko skyriuje apie 16.52 val., todėl pati įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Atlikus ANR užklausą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, pavyko nustatyti, kad minėtą dieną du Ford markės automobiliai buvo baudžiami (duomenys neskelbtini) dėl draudimo neturėjimo. Vienas Transit (baltas), kitas Mondeo (pilkas). Telefonu bendravus su H. Š., jis paneigė, kad automobilis buvo mikroautobusas, bei pasakė, kad minėtas automobilis galėjo būti pilkos spalvos. Pagal ANR nustatyta, kad 2019-04-03 apie 11.47 val. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas pilkos spalvos automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl to, kad automobilis nedraustas civilinės atsakomybės draudimu, A. S. pradėta administracinė teisena ROIK 19099508228. Minėtą dieną apie 15.31 val. minėtas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), kur A. S. pradėta teisena dėl to, kad vairavo neapsidraudęs ir be vairuotojo pažymėjimo ROIK 1909921810. Patikrinus Polis 2 naršyklės duomenis, buvo nustatyta, kad 2018-06-07 A. S., kartu su A. S. buvo pristatyti į Utenos AVPK ROIK 0118000292564, dėl to, kad už 20 eurų atlygį pasiūlė Molėtuose, Žiūrių km. gyvenančiam asmeniui atsidaryti banko sąskaitą ir pasidarius elektroninę bankininkystę, duomenis perduoti jiems. Jie buvo sulaikyti Utenoje banke. Minėtų asmenų braižas atitinka veiką įvykdytą prieš H. Š. (t. 1, b. l. 57).
Dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), ten su žmona susibarė, labai stipriai. Atvažiavo į Vilnių, Subačiaus g., kolonėlėje prie jo priėjo narkomanas, jis paprašė nusipirkti narkotikų, jam padavė 60 eurų ir jis atnešė. Nusprendė tapti narkomanu. Nutarė pavartoti, padėjo mašinoje, paskui pauostė, galvojo, kad arbata kokia, davė ir kad jį apgavo. Viskas buvo tą pačią dieną, atvažiavo į Vilnių iš (duomenys neskelbtini), įgijo narkotines medžiagas tą pačią dieną ir krata tą pačią dieną buvo. Anksčiau vartojo narkotines medžiagas. Galvojo, kad perkasi heroiną.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-07-24 buvo (duomenys neskelbtini) pas savo žmoną. (duomenys neskelbtini) susipyko su žmona ir grįžo į Vilnių. Buvo susinervinęs, piktas ir nusprendė nusipirkti narkotinių medžiagų, kad palengvėtų ant širdies ir nusiramintų. Tada nuvažiavo taksi automobiliu į Subačiaus gatvę. Ten gatvėje pas nepažįstamą vyrą nusipirko polietileninį maišelį su narkotine medžiaga. Tas vyras pasakė, kad tai yra heroinas. Tam vyrui užmokėjo 60 eurų. Paskui grįžo atgal prie namų į (duomenys neskelbtini). Atsisėdo į savo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėjo apžiūrinėti nusipirktą maišelį su narkotikais. Atidarė maišelį ir pauostė tuos miltelius. Jie jam kvepėjo arbata. Pagalvojo, kad jį tas vyras apgavo ir pardavė arbatą vietoj narkotikų ir tą paketėlį paliko mašinoje. Jo nevartojo. Visą laiką sėdėjo savo mašinoje prie namų, paskui po kokių 10 minučių privažiavo policijos automobilis. Pareigūnai pasakė, kad gavo iškvietimą. Tada jis išlipo iš automobilio. Policininkas liepė parodyti ką turi kišenėse. Viską išėmė ir tada pareigūnai pamatė automobilyje tarp sėdynių prie greičių dėžės celofaninį maišelį, kurį pirko kaip narkotikus. Pareigūnai paklausė kas tame maišelyje. Jiems pasakė, kad tame celofaniniame maišelyje yra arbata ir pareigūnams viską paaiškino kaip norėjo nusipirkti narkotikų, o jį apgavo ir jis nusipirko vietoj narkotikų vaikišką arbatą. Paskui buvo iškviestas pareigūnas su šunimi, apžiūrėjo automobilį, namuose padarė kratą, tačiau niekur jokių narkotinių medžiagų nerado. Buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Ankščiau niekada nėra vartojęs heroino, tik prieš kokius 7 metus yra bandęs vieną kartą rūkyti žolę. Mano, kad nusipirktame celofaniniame paketėlyje buvo arbata, o ne narkotinės medžiagos. Dėl to, kad taip kvailai pasielgė labai gailisi (t. 3, b. l. 169).
Liudytojas A. V. parodė, kad 2020-07-24 dirbo naktinėje pamainoje nuo 19.30 val. iki 2020-07-25 07.30 val. kartu su vyriausiuoju patruliu Š. M. tarnybiniu automobiliu VW Transporter valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2020-07-24 patruliuojant nustatytame maršrute apie 19.55 val. gavo iškvietimą iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), kur įvažiavimas į namo kiemą, stovi pilkos spalvos automobilis, kurio markė ir valstybiniai numeriai pranešime nenurodyti. Šalia automobilio stovi grupelė asmenų, kurie kažką ima iš automobilio, galimai narkotines medžiagas. Apie 20.57 val. atvykus nurodytu adresu, pastebėjo aukščiau nurodytą automobilį. Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio viduje sėdėjo vyras. Minėtam vyrui prisistatė, paprašė jo prisistatyti. Asmuo prisistatė kaip A. S. Paprašė asmens išlipti iš automobilio, asmuo geranoriškai sutiko. Asmeniui išlipus, pastebėjo, kad automobilio viduje, ant langų nuleidimo- pakėlimo mygtuko, guli baltos spalvos rutuliukas, susuktas į politileninį maišelį, galimai narkotinė medžiaga. Paklausė A. S. kas čia, jis jam atsakė, kad nežino, po kiek laiko pasakė, kad maišelis yra ne jo. Dar kartą pas A. S. paklausė, kas yra maišelio viduje, jis jam atsakė, kad ten yra arbata. Kiek vėliau jis jam prisipažino, kad maišelio viduje esantys milteliai yra galimai narkotinė medžiagą, jis ją nusipirko pirmą kartą, nes norėjo išmėginti jos poveikį. Apie tai, kad automobilyje buvo rasta galimai narkotinių medžiagų per radijo ryšį pranešė Vilniaus aps. VPK OVS budėtojui, kuris į įvykio vietą atsiuntė V1005 ekipažą. Atliekant įvykio vietą buvo panaudotas tarnybinis šuo L., narkotinių, psichotropinių medžiagų paieškai automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje bei bute (duomenys neskelbtini), papildomų narkotinių, psichotropinių medžiagų šuo nerado (t. 3, b. l. 132).
2020-07-24 įvykio vietos, vietovės ir daiktų apžiūros protokolas (t. 3, b. l. 107-113).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020-09-01 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2071054-20 nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš plastikinio paketėlio, paimto įvykio vietos apžiūros metu automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinė medžiaga - karfentanilis, kurio masė yra 0,00008 g. Nuoplovose, paimtose nuo A. S. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (t. 3, b.l. 155-156).
II. Byloje surinkti įrodymai
Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apgaule laikomas ne tik žmogaus, bet ir elektroninės sistemos suklaidinimas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamųjų A. S. ir G. S. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamieji A. S. ir G. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausti teisiamajame posėdyje neigė padarę BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, teigė, kad nukentėjusiojo H. Š. nepažįsta, tačiau tokią jų versiją paneigia byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusysis H. Š. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad du asmenys, atvažiavę automobiliu Ford, šviesios spalvos, pasiūlė priduoti metalą. Bylos duomenimis, kaltinamasis A. S. baustas administracine tvarka už tai, kad 2019-04-03 15:31 val. adresu Savanorių pr. vairavo automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu, taip pat vairuotojas neturėjo teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. V., automobilio spalva – pilka. 2020-09-21 Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 25-26 d. buvo parduotas A. S.. Nukentėjusysis H. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo policija sustabdžiusi, kaip ir prie parduotuvės kažkokios tai, (duomenys neskelbtini). Tai, kad automobiliu Ford Mondeo naudojosi kaltinamieji A. S. bei G. S., parodė ir A. S. teisiamojo posėdžio metu.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis H. Š. jam pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, iš keturių jam pateiktų asmenų nuotraukų, atpažino nuotraukoje Nr. 2 pažymėtą asmenį (A. S.) ir parodė, kad būtent šis jaunuolis įkalbėjo jį kartu važiuoti į (duomenys neskelbtini), paimti kreditą. A. S. jis atpažino iš veido bruožų, tamsių plaukų, tamsių akių, stambaus kūno sudėjimo, nosies formos. Be to, nukentėjusysis H. Š. pasiūlius jam pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, iš šešių jam pateiktų asmenų nuotraukų, atpažino nuotraukoje Nr. 5 pažymėtą asmenį (G. S.), kaip asmenį kuris dalyvavo įvykyje. G. S. jis atpažino iš trumpų plaukų, ovalaus veido, stambios nosies, siaurų lūpų, vešlių, tamsios spalvos antakių. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis H. Š. parodė, kad tikrai čia tie patys asmenys, teisiamojo posėdžio metu parodė tiek į G. S., tiek į A. S., kaip į asmenis, kurie jį nuvežė į (duomenys neskelbtini). Netikėti asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokoluose užfiksuotomis aplinkybėmis, H. Š. patvirtinimu, kad teisiamajame posėdyje tikrai dalyvauja tie patys asmenys, t. y. A. S. ir G. S., teismas neturi pagrindo. Atpažindamas abu kaltinamuosius nukentėjusysis nurodė konkrečias žymes ir ypatybes, pagal kurias atpažino A. S. ir G. S., nurodė aplinkybes, kuriomis matė asmenis – G. S. atpažino kaip asmenį, dalyvavusį įvykyje, A. S. – kaip jaunuolį, kuris įkalbėjo jį kartu į (duomenys neskelbtini) paimti kreditą. Nurodytos aplinkybės reiškia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 191 straipsnyje parodymas atpažinti buvo atliktas tinkamai, teismas 2019-04-19 ir 2020-10-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolus pripažįsta įrodymais, nes jie gauti BPK nustatyta tvarka, ir jais vadovaujasi. Aplinkybę, kad H. Š. atpažino 2019-04-03 įvykyje su juo dalyvavusius asmenis patvirtina ir tai, kad 2019-04-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog H. Š. neatpažino A. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, bei kad H. Š. teisiamojo posėdžio metu gyvai matydamas kaltinamuosius A. S. ir G. S. nurodė, kad tai tikrai asmenys, dalyvavę 2019-04-03 įvykyje, bei nurodė konkrečius veiksmus, kuriuos darė kiekvienas kaltinamasis. Nurodyti įrodymai paneigia kaltinamųjų versiją, kad nukentėjusiojo H. Š. jie nepažįsta bei kad 2019-04-03 jie nebuvo (duomenys neskelbtini). Teismo nustatyti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad 2019-04-03 H. Š. iš (duomenys neskelbtini) miestelio kartu su kaltinamaisiais A. S. ir G. S. automobiliu Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini).
Byloje yra įrodyta, kad A. S. veikdamas kartu su G. S. neteisėtai panaudodami H. Š. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, H. Š. vardu prisijungė prie internetinio tinklalapio www.vivus.lt ir 2019 m. balandžio 3 d. 13.24 val. pateikė vartojimo kredito paraišką 1500 eurų sumai, o neteisėtai panaudodami tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis prisijungė prie H. Š. SEB banko sąskaitos iš H. Š. sąskaitos pervedė į UAB „IPF Digital Lietuva” sąskaitą 0,01 Eur, tokiu būdu patvirtino, kad sutinka gauti 1 100 eurų vartojimo kreditą.
Byloje įrodyta, kad siūlydami parduoti metalą A. S. ir G. S. įtikino jį banke sudaryti elektroninių paslaugų teikimo sutartį ir gauti elektroninės bankininkystės slaptažodžių generatorių, nuvežė jį į AB „SEB bankas“ padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), kur H. Š. vardu buvo sudaryta elektroninių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išduotas elektroninės bankininkystės slaptažodžių kodų generatorius Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš byloje esančio UAB „Credit Service“ 2019-08-06 rašto matyti, kad balandžio 3 d. 13:24:19 val. H. Š. vardu užsiregistruota internetinėje svetainėje www.vivus.lt, kurios IP 5.79.10.203 iš kompiuterinės sistemos IP adresu 90.131.43.251, registracijos metu pateiktas mobilaus telefono numeris (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), ir buvo neteisėtai inicijuota finansinė operacija – buvo pateikta paraiška 1 500,00 Eur vartojimo kreditui gauti. Nukentėjusysis H. Š. bylos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš savo telefono negali internetu naudotis, nemoka, nežino kaip ta internetinė bankininkystė atrodo, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) niekada nesinaudojo ir tokio adresato savo telefono adresuose nėra įsivedęs, be to, jis nesikreipė su paraiškomis kreditui gauti, jam jo nereikėjo. Įvykio dieną, t. y. 2019-04-03, jo atpažinti asmenys – A. S. ir G. S., jį nuvežė prie nedidelės būdelės, kaip bankomato, kur jis pasirašė dokumentus. Byloje nustatyta, kad H. Š. tapatybė gaunant 1 500 Eur dydžio kreditą UAB „Credit Service“ buvo nustatyta AB „Lietuvos paštas“ PayPost skyrių Nr. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-05-12 specialisto išvadoje Nr. 11-647(20) nustatyta, kad tikėtina, jog tirti pateiktame garso įraše, prasidedančiame žodžiais: „Vivus LT“ ir pasibaigiančiame žodžiais: „Viso geriausio“ garsinis failas: 20190403_52835_3208815504IOL4I_20I90403_144034_37060767150.wav, yra užfiksuotas A. S. balsas ir kalba, tikėtina, kad tirti pateiktame garso įraše, prasidedančiame žodžiais: „Alo“ ir pasibaigiančiame žodžiais: „Ačiū jums, viso geriausio“ 2019_04_03,14,04,14_961060767150_Kristina+_Jachimovic.mp3), yra užfiksuotas A. S. balsas ir kalba.
Nurodyta įrodymų visuma patvirtina, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas H. Š. vardu užsiregistravus internetinėje svetainėje www.vivus.lt, ir iš kurio buvo skambinta bendrovei „Vivus LT“, įvykio dieną naudojosi A. S. Iš šio A. S. naudojamo telefono numerio H. Š. vardu neteisėtai buvo prisijungta prie svetainės www.vivus.lt ir neteisėtai buvo pateikta paraiška 1 500,00 Eur vartojimo kreditui gauti.
Tai, kad A. S. veikdamas kartu su G. S. neteisėtai panaudojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir prisijungė prie H. Š. SEB banko sąskaitos, po to iš H. Š. sąskaitos pervedė į UAB „IPF Digital Lietuva” sąskaitą 0,01 Eur, tokiu būdu patvirtino, kad sutinka gauti 1 100 eurų vartojimo kreditą, patvirtina SEB sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog iš H. Š. sąskaitos SEB banke 2019-04-03 buvo pervesta 0,01 Eur į UAB NORDECUM sąskaitą kaip garantija užtikrintas elektroninis mokėjimas.
Neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014). Nukentėjusysis H. Š. nurodė nežinąs, kas yra elektroninė bankininkystė, nurodė, kad nepageidavo gauti jokio kredito, todėl toks prisijungimas prie jo banko sąskaitos ir patvirtinimas dėl sutikimo gauti kreditą laikytinas neteisėtu. Kadangi prisijungimas prie banko sąskaitos buvo atliktas H. Š. vardu be jo ar banko sutikimo, todėl A. S. kartu su G. S. panaudoti elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys jiems buvo svetimi.??
Byloje taip pat įrodyta, kad A. S. veikdamas kartu su G. S. BK 215 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus atliko siekdami apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą.
Po to, kai A. S., veikdamas kartu su G. S., UAB „Credit Service“ internetinėje svetainėje www.vivus.lt neteisėtai H. Š. vardu pateikė paraišką 1 500 Eur vartojimo kreditui gauti, automobiliu Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jie kartu su H. Š. nuvyko prie AB „Lietuvos paštas“ PayPost skyriaus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje įrodyta, kad H. Š. tapatybė gaunant 1 500 Eur dydžio kreditą UAB „Credit Service“ buvo nustatyta AB „Lietuvos paštas“ PayPost skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Credit“ Service“ 2019-08-06 rašte nurodoma, kad patikrinus registraciją ir paskolos paraišką bei kliento identifikacijos metu pateiktus dokumentus, 2019-04-03 H. Š. buvo suteiktas1 500 Eur dydžio vartojimo kreditas, pervedant jį į H. Š. priklausančią AB „SEB“ banke esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Byloje įrodyta, kad H. Š. vardu UAB „Maxima LT“ priklausančioje parduotuvėje „Maxima“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), informacijos skyriuje buvo užpildyta „Credit24“ paraišką 1 100 eurų kreditui gauti. Nors atlikus rašysenos ekspertizę nepavyko nustatyti, kas pasirašė paraišką, tačiau nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) jie buvo sustoję prie parduotuvės, į vidų buvo užėjęs mažesnis vyriškis, o pats nukentėjusysis nepildė jokių dokumentų dėl kredito gavimo. Byloje nustatyta, kad paraiškoje buvo nurodytas telefono numeris, (duomenys neskelbtini), o vėliau, į paraiškoje nurodytą telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambino UAB “IPF Digital Lietuva” atstovė ir A. S. prisistatė kaip H. Š. bei telefonu aptarė vartojimo kredito sudarymo sąlygas. Vėliau, A. S., veikdamas kartu su G. S., neteisėtai prisijungė prie H. Š. SEB banko sąskaitos ir iš H. Š. sąskaitos pervedė į UAB „IPF Digital Lietuva” sąskaitą 0,01 Eur, tokiu būdu patvirtino, kad sutinka gauti 1 100 eurų vartojimo kreditą, po ko UAB „IPF Digital Lietuva“ į H. Š. priklausančią AB „SEB“ banke esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 100 eurų vartojimo kreditą.
Iš SEB sąskaitos išrašo matyti, kad 2019-04-03 H. Š. buvo išmokėti 2 551,74 Eur grynaisiais. AB SEB banko pateikta informacija nustatyta, kad grynųjų pinigų išmokėjimo operacija iš H. Š. banko sąskaitos buvo atlikta 2019-04-03 16:57 val. AB SEB banko (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019-04-04 apklausos metu nukentėjusysis H. Š. parodė, kad tie vyrai pasakė, kad jau pervedė pinigus už parduotą metalą ir reikia važiuoti į banką juos paimti. Nuvežė jį prie SEB banko, kurioje vietoje, nežino. Vaikinai liepė eiti ir paimti pinigus. Pasiūlė jiems eiti kartu, bet jie atsakė, kad negalima. Liepė paimti visus pinigus. Banke jis nuo savo sąskaitos paėmė 2590 eurų. Apie 38 eurus sumokėjo mokestį, o likusius pinigus banko darbuotoja sudėjo į voką ir jam padavė. Neskaičiavo, kiek ten buvo tų pinigų. Susėdo visi į mašiną ir jis tą voką su pinigais atidavė liesam vyrui. Jie pasakė, kad yra problemos su policija ir pasiūlė parvažiuot jam su autobusu. Kelionei davė 20 eurų ir, atvežę prie autobusų stoties, išleido. 2019-04-04 atvažiavo į SEB banką (duomenys neskelbtini), kur sužinojo, kad jo vardu paimti kreditai – viso 2600 eurų. Tuomet suprato, kad yra apgautas, kadangi pats jokių paskolų neėmė.
Nukentėjusiojo parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad kaltinamieji A. S. ir G. S. panaudojo apgaulę nukentėjusiojo H. Š., taip pat civilinių ieškovų – UAB „Credit Service“ ir UAB „IPF Digital Lietuva“ atžvilgiu bei tokiu būdu, suklaidinę nurodytus asmenis apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – UAB „Credit Service“ priklausančius 1500 eurų bei UAB „IPF Digital Lietuva“ priklausančius 1 100 eurų. Kaltinamųjų A. S. ir G. S. apgaulė H. Š. atžvilgiu pasireiškė suklaidinant jį dėl H. Š. banko sąskaitos panaudojimo neva pinigų už metalą gavimui, dėl pinigų už neva gautą metalą paėmimui iš kredito įstaigų, UAB „Credit Service“ ir UAB „IPF Digital Lietuva“ atžvilgiu – nurodytų asmenų suklaidinimu priimant sprendimus dėl kreditų H. Š. išdavimo. Byloje įrodyta, kad A. S., veikdamas kartu su G. S. apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, t. y. UAB „Credit Service“ priklausančius 1500 eurų bei UAB „IPF Digital Lietuva“ priklausančius 1 100 eurų.
Taigi, atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais A. S. ir G. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
Baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo įvertinti įrodymai patvirtina, kad abu kaltinamieji veikė bendrai – nukentėjusiojo parodymais abu kaltinamieji jį kalbino parduoti metalą, abu vaikinai skambinėjo telefonais, pasikeisdami vairavo automobilį, byloje įrodyta, kad su bendrovės Vivus LT atstovu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) kalbėjo A. S., iš jo naudojamo telefono buvo užpildyta kredito paraiška puslapyje www.vivus.lt, nukentėjusysis parodė, kad pinigus atidavė G. S., būtent jis paprašė H. Š. dokumento ir jį paėmęs kažką užsirašė. Taigi teismo nustatyti įrodymai patvirtina, kad apgaulė nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojama, kol buvo užvaldytas svetimas turtas, kaltinamųjų A. S. ir G. S. veiksmų bendrumas patvirtina, kad jie veikė bendrininkų grupėje, nes turėjo bendrą tikslą – apgaule įgyti svetimą turtą.
Dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje ar kitose vietose).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos platinti.
Kaltinamasis A. S. apklausiamas tiek teismo posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kaltę pripažino visiškai ir išsamiai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jis parodė, kad atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), ten su žmona susibarė, atvažiavo į Vilnių, Subačiaus g., kolonėlėje prie jo priėjo narkomanas, jis paprašė nusipirkti narkotikų, jam padavė 60 eurų ir jis atnešė. Nutarė pavartoti, padėjo mašinoje, paskui pauostė, galvojo, kad arbata kokia, davė ir kad jį apgavo. Viskas buvo tą pačią dieną, atvažiavo į Vilnių iš (duomenys neskelbtini), įgijo narkotines medžiagas tą pačią dieną ir krata tą pačią dieną buvo. Anksčiau vartojo narkotines medžiagas. Galvojo, kad perkasi heroiną.
Kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo A. V. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020-09-01 specialisto išvada Nr. IBPS-V-2071054-20, kurioje nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš plastikinio paketėlio, paimto įvykio vietos apžiūros metu automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,00008 g.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas nedidelį kiekį (ne daugiau kaip) sudaro 0,00006 g. karfentanilio ir didelį kiekį (daugiau kaip) – 0,0006 g. Taigi, kaltinamojo A. S. disponuotos psichotropinės medžiagos – karfentanilio kiekis viršija nurodytą nedidelį kiekį, tačiau nesiekia didelio kiekio ribos, todėl specialisto išvadoje, o tuo pačiu ir kaltinime nurodyti minėtų medžiagų kiekiai atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.
Byloje nenustatyta, kad A. S. būtų turėjęs tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas. Įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis A. S. suprato, jog neteisėtai įgijo ir laikė draudžiamas medžiagas ir norėjo taip veikti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 259 straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems A. S. ir G. S., vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – A. S. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, vieną baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą finansų sistemai ir vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, G. S. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei ir vieną baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą finansų sistemai.
A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę A. S., atsižvelgia į jo asmenybę – yra darbingo jauno amžiaus, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 116, 122, 123), anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.
BK 55 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismų praktikoje laikoma, kad teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–138/2011, Nr. 2K-181/2014).??? Teismas šiuo atveju mano, kad A. S. turi būti skiriamos bausmės, nesusijusios su areštu ar laisvės atėmimu, nes byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių didesnį nusikalstamų veikų ar kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. S. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje skirtina sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio trukmė nustatytina mažesnė nei šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimą, vidurkis, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per griežta.
Bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, t. y. bausmių apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.
Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę G. S. taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra darbingo jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), nedirbantis, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas, nustatytas (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, šiuo metu jo pajamos tik nedarbo išmoka, kitų pajamų negauna, gyvena pas tėvus.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. S. už nusikalstamas veikas skirtina sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimą, vidurkis ir artima minimaliam dydžiui. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per griežta.
Bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, t. y. bausmių apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju padarytas nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, yra jauno darbingo amžiaus, anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, manytina, kad bausmės tikslai G. S. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu ir 6 dalimi, G. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį intensyvios priežiūros metu nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Kaltinamajam A. S. ikiteisminio tyrimo metu kardomosios priemonės nepaskirtos, kaltinamajam G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
UAB „Credit Service“ Lietuva byloje pareiškė 1 735,13 Eur dydžio civilinį ieškinį, UAB „IPF Digital Lietuva“ pareiškė 1 295,52 Eur dydžio civilinį ieškinį.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.
Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.
Iš anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad iš UAB „Credit Service“ Lietuva ir UAB „IPF Digital Lietuva“ buvo pasisavintas turtas, pasisavinto turto vertę patvirtina civilinių ieškovų pateikti dokumentai, civiliniai ieškiniai priteistini iš kaltinamųjų A. S. ir G. S. solidariai.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su tyrimo objektų pakuotėmis po 2020-09-01 specialisto išvados Nr. IBPS-V-2071054-20 – 2020-09-07 nutarimu pagal 2020-09-10 kvitą B serija BBB Nr. 2PK004492 perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 20, Vilnius, po tyrimo likę milteliai, supakuoti į plastikinį uždaromą maišelį, perduoti į Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esantį Liepyno g. 7, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – 4 vnt. DVD laikmenų su tiriamąja ir lyginamąja medžiaga, DVD laikmena su A. S. balso lyginamaisiais pavyzdžiais, DVD laikmena su A. S. balso lyginamaisiais pavyzdžiais ir DVD laikmena su garso įrašais iš kredito bendrovių – saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 85 eurai, paimti 2020-07-24 įvykio vietos, vietovės ir daiktų apžiūros metu iš automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-07-27 nutarimu pagal kvitą A serija AAC Nr. 005383 priduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. S..
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam A. S. teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalimi 3 punktu, buvo būtinas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamųjų būtų nesuderinamas su jų teise į gynybą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo asmens valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
Byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-10-07 pažyma Nr. APD-2022-10467 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato užmokestis ir patirtos išlaidos yra 220,34 Eur, 2021-06-08 pažyma Nr. PT-4204 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato užmokestis ir patirtos išlaidos yra 304,76 Eur, 2021-09-13 pažyma Nr. PT-6060 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato užmokestis ir patirtos išlaidos yra 505,68 Eur, iš viso 1030,78 Eur. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021-05-28 sprendimais H. Š. nustatyta valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų, paskirtas advokatas V. G. Taigi reikalavimas atlyginti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstas dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, dėl kurių nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme. Išlaidos 100 proc apmokamos valstybės, tačiau kaltinamieji nedirba, A. S. skirtina bauda, todėl išlaidos priteistos iš kaltinamųjų atitinkamai 50 proc. – 515,39 Eur priteisiant valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę.
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę.
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL dydžio (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę A. S. paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant A. S. intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto bei 6 dalies nuostatomis, 1 metų laisvės apribojimo bausmę, paskirtą už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, visiško sudėjimo būdu subendrinti su 3000 Eur dydžio bauda ir paskirti A. S. galutinę subendrintą bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant A. S. intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi, ir 3000 Eur dydžio baudą.
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punkto bei 6 dalies nuostatomis, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę G. S. paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį intensyvios priežiūros metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realios laisvės atėmimo bausmės atveju, G. S. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 24 d. 20:00 val. iki 2020 m. liepos 25 d. 13:43 val.
G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
UAB „Credit Service“ Lietuva civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš A. S. ir G. S. UAB „Credit Service“ Lietuva naudai 1 735,13 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 13 ct).
UAB „IPF Digital Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš A. S. ir G. S. UAB „IPF Digital Lietuva“ naudai 1 295,52 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 52 ct).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su tyrimo objektų pakuotėmis po 2020-09-01 specialisto išvados Nr. IBPS-V-2071054-20 – 2020-09-07 nutarimu pagal 2020-09-10 kvitą B serija BBB Nr. 2PK004492 perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 20, Vilnius, po tyrimo likusius miltelius, supakuotus į plastikinį uždaromą maišelį, perduotus į Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esantį Liepyno g. 7, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – 4 vnt. DVD laikmenų su tiriamąja ir lyginamąja medžiaga, DVD laikmeną su A. S. balso lyginamaisiais pavyzdžiais, DVD laikmena su A. S. balso lyginamaisiais pavyzdžiais ir DVD laikmena su garso įrašais iš kredito bendrovių – saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 85 eurus, paimtus 2020-07-24 įvykio vietos, vietovės ir daiktų apžiūros metu iš automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-07-27 nutarimu pagal kvitą A serija AAC Nr. 005383 priduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. S.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už teisinės pagalbos teikimą kaltinamajam A. S.
Priteisti iš A. S. ir G. S. solidariai valstybės naudai 515,39 Eur (penkis šimtus penkiolika eurų ir 39 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nukentėjusiajam H. Š., išlaidų atlyginimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.