Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „S.“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2011-06-12, tarp 4.00 – 4.30 val., viešoje vietoje – prie degalinės „Rasmitas“, esančios J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, suduodamas abiejų rankų kumščiais penkis smūgius D. K. į galvos sritį ir tokiais savo veiksmais padarydamas jam kraujosruvas dešinės akies srityje, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas kaltinamuoju L. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-06-11, jis su draugais R. G., M. B., E. R., A. D. ir šios drauge vardu J. buvo Trakuose prie ežero. J. paskambino kažkoks vaikinas. Po pokalbio su juo, pastaroji paprašė, kad M. su R. nuvažiuotų į Trakus ir pasitiktų jos draugą. Kažkuriam iš jų, davė to vaikino telefono numerį. Su pastaruoju buvo sutarta susitikti Trakuose, prie žiedo, netoli stoties. Į sutartą vietą jie atvyko trise, t. y. jis, M. ir R. Kai prie jų privažiavo automobilis WV Golf, visi pajudėjo link ežero. Aikštelėje prie ežero, iš automobilio WV Golf, išlipo du jam nepažįstami jaunuoliai. Vienas iš jų buvo D. Nuėję prie ežero, jie visi, išskyrus R., išgėrė alkoholio. Bendraujant, D. pradėjo prie jo ir prie R. kabinėtis, įžūliai elgtis. Sakė, kad jis su R. yra „lievi“. Dėl ko jis su R. nepatiko D., nežino. Tačiau rimtesnis konfliktas tarp jų tuo metu nekilo. D., J. ir jos draugas, kurio vardo neprisimena, po kurio tai laiko, išvažiavo. Prie ežero liko jis, R., M., E. ir A. Kažkur apie 23.30 val., jis, R. ir M. nuvažiavo į Lentvaryje esančią parduotuvę, o paskui vėl grįžo prie ežero. Tiksliai neprisimena, bet jam atrodo, kad A. sakė, jog jam turi paskambinti D. Po kurio laiko į jo telefono numerį – (duomenys neskelbtini) paskambino D. Prašė, kad jie atvažiuotų jo pasiimti iš degalinės „Rasmitas“, esančios J. Tiškevičiaus g. 24. R. sutiko. Kiek tuo metu buvo valandų tiksliai nežino, bet buvo jau pradėję švisti. Mano, kad tuo metu galėjo būti maždaug 04.00 val. ryto. Jis, R. ir M. atvažiavę į degalinę, sutartoje vietoje laukė D. Kai pastarasis prie jų priėjo, jis buvo išlipęs iš automobilio. D., be jokios priežasties, nieko nesakydamas, užsimojo dešine ranka ir sudavė kumščiu jam vieną kartą į galvą. Jis pastarajam taip pat sudavė vieną smūgį ranka galvą. Tarp jų kilo muštynės. Smūgiavo tiek jis D., tiek D. jam. Kiek tiksliai smūgių buvo jis nežino. Teigia, kad tuo metu, kai jis su D. mušėsi, R. su M. stovėjo nuo jų maždaug 3 metrų atstumu ir į jo su D. muštynes, nesikišo. Dėl ko kilo konfliktas tarp jo ir D., nežino, priežasties kaip ir nebuvo.

Apklaustas nukentėjusiuoju D. K. parodė, kad iki nagrinėjamo įvykio kaltinamojo nepažinojo. 2011-06-11, apie 23.00-23.30 val., draugo D. G. prašymu, su pastaruoju važiavo į Trakus, pasiimti prie ežero buvusios jo draugės J. Kadangi Da. mobilaus ryšio telefonas buvo „nusėdęs“, jam leido naudotis savo telefonu. Važiuodamas į Trakus Da. su kažkuo bendravo telefonu, su kuo konkrečiai nežino, tarėsi dėl susitikimo. Trakuose, juos pasitiko automobiliu atvykę vaikinai. Pastarieji jiems rodė kelią prie ežero. Prie ežero buvo dvi merginos - J. ir A. ir keturi vaikinai, t.y. kaltinamasis, R., M. ir E., kuris girtas miegojo palapinėje. Vaikinai gėrė alų. Jis ir D. G., ne. Da. buvo labai piktas. Jis visokiais žodžiais vadino vaikinus, juos keikė. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kaip suprato, dėl merginos. Kadangi D. G. yra karšto būdo, jį bandė nuraminti, konfliktą sušvelninti. Vaikinai į tai reagavo ramiai, emocijų nerodė. Asmeniškai jis su vaikinais, t. y. kaltinamuoju, M. ir R. bendravo gal valandą, pusantros. Tarp jų santykiai buvo normalūs ir netgi draugiški, rado bendrų interesų. Jam atrodė, kad tai buvo visai normali kompanija. Tačiau Da. nenurimo tol, kol jie neišvažiavo. Grįžęs į namus, apie 3.00 val., sulaukė skambučio su pasiūlymu pratęsti vakarėlį. Skambino vyriškis. Supratęs, kad jį kviečia prie ežero ta pati kompanija, sutiko. Kai jis degalinėje priėjo prie automobilio, lauke vos švito. Už vairo sėdėjo R. Staiga atsidarė galinės automobilio durelės ir jis iš karto gavo smūgį į galvos sritį. Būtent šiuo smūgiu jam buvo prakirsta lūpa. Kuris iš vaikinų jam sudavė pirmą smūgį, nežino, tačiau žino, kad ne R. Po smūgio jis nukrito. Viskas buvo kaip migloje. Prisimena, kad bėgo link degalinės. Kiek matė, jį vijosi vienas L. Pribėgęs prie degalinės, jis stukseno į langus, tuo tarpu L. jį mušė, stengdamasis suduoti kuo daugiau smūgių į galvą. Jam buvo suduoti mažiausiai 8 smūgiai į galvos sritį. Smūgiavo iš nugaros ir iš priekio. Buvo nugriuvęs. Nuo kaltinamojo suduodamų smūgių, jis gynėsi rankomis užsidengdamas galvą. Jis pats kaltinamajam nesudavė nei vieno smūgio. Mano, kad jis tą vakarą buvo sumaišytas su D. G. Kai vaikinai išvažiavo, jis išsikvietė policijos pareigūnus, o šie iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Jį nuvežė į Žalgirio ligoninę, kur buvo susiūta lūpa. Iki pakliuvo pas teismo medicinos ekspertus, gydėsi namuose. Dėl lūpos sumušimo savaitę laiko turėjo nedarbingumo pažymėjimą, išduotą Trakų Vokės poliklinikos šeimos gydytojos. Po to grįžo į darbą. Teismo medicinos ekspertai nustatė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau jis pats mano, kad jam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas. Po šio įvykio jam liko randas, kuris ne tik kad matomas, bet ir jaučiamas. Dėl rando panaikinimo jis kreipėsi į S. bei prof. K. V. klinikas. Jam buvo paaiškinta, kad visiškai panaikinti randą, nebus įmanoma. Rando korekcijos plastinės operacijos apytikrė kaina 2500 lt. Šią sumą prašo priteisti. Taipogi prašo priteisti 290 lt sumokėtus plastikų chirurgams už konsultacijas. Be to, dėl padaryto jam sužalojimo, patirto pažeminimo, nuoskaudos, atsiradusio komplekso bendraujant su žmonėmis, prašo priteisti 40 000 lt neturtinės žalos atlyginimą.

Savo parodymus nukentėjusysis D. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, t. y. Vilniuje, J. Tiškevičiaus g. 24, degalinės „Rasmitas“ teritorijoje, metu (1 t. b.l. 23-30).

Apklaustas liudytoju M. B. parodė, kad nagrinėjamo įvykio išvakarėse, apie 20.00 val., jis su draugais R. G. ir L. M., liudytojo tėvui priklausančiu automobiliu Mersdes Benz, nuvažiavo į Trakus, prie ežero, kur jau buvo jų draugas E. su savo drauge A. ir šios draugė J. Pasėdėjus jiems prie ežero maždaug valandą, J. paskambino jos draugas. Kadangi J. tiksliai negalėjo paaiškinti savo draugui kaip ją surasti, paprašė, kad jie nuvažiuotų į Trakus ir draugą pasitiktų. Į Trakus važiavo jis, R. ir L. Atvažiavę, jie išlipo iš automobilio, susipažino. J. draugas D. G. atvažiavo kartu su savo draugu D. Būdami prie ežero, jie visi bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjusysis gėrė kartu su jais. Negėrė tik R., kuris vėliau vairavo, ir kaip jam atrodo, D. G., nes jis taip pat vairavo. Be to, pastarasis laiką leido su J. Jiedu buvo nuėję nuošaliau ir kalbėjosi tik dviese. E. miegojo palapinėje. Iš pradžių viskas buvo tarsi gerai, tačiau vėliau D. be jokios priežasties pradėjo grubiai elgtis, įžeidinėjo R. ir L., prasivardžiavo. D. jų kompanijoje pagal metus jautėsi viršesnis už juos visus, visą laiką kažką pasakojo. Prie ežero pabuvę maždaug valandą, D., J. ir D. G. išvažiavo.

Vienu metu, važiuojant apsipirkti, L. paskambino D., sakė, kad nori prie jų kompanijos prisijungti. Jie sutiko pastarąjį pasiimti. Kai jie atvažiavo prie degalinės, D. dar nebuvo. Jis su R. sėdėdami automobilio priekyje, o L. automobilio gale, kalbėjosi. Pamatė ateinantį D. Iš automobilio išlipo L. M. Jis ir R. liko automobilyje. Tuomet išgirdo, kad jie susigrūmė, o po to pamatė, kad L. vejasi D. Tik tuomet jis su R. išlipo iš automobilio. Kas įvyko tarp L. ir D. nematė, dėl kokių priežasčių L. nusivijo D. nežino. Jis su R. jokių smurto veiksmų prieš D. nevartojo.

Apklaustas liudytoju R. G. parodė, kad jį su draugais prie ežero, esančio Trakuose, pakvietė N. Prie ežero jie buvo šešiese, t. y. jis, M. B., L. M., E., N. ir panelė vardu J. Praėjus kuriam tai laikui, jų buvo paprašyta nuvažiuoti į Trakus, prie žiedo, pasitikti J. vaikino. Automobilį vairavo jis. Nuvažiavę į sutartą vietą, jie pasitiko automobilį WV Golf, kuriuo atvyko J. vaikinas su D. Atvykę prie ežero, visi, išskyrus jį ir J. draugą, vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo ir D. ir tai daug kas matė. D. jautėsi viršesniu nei jie, pradėjo juos įžeidinėti, iššaukiančiai elgtis. Tačiau jie į tai žiūrėjo ramiai, konfliktų dėl to nekilo. J. draugas elgėsi ramiai, buvo su savo panele ir jų neįžeidinėjo. Maždaug po valandos, J., jos draugas ir D. išvažiavo. Pabuvę prie ežero, jie nutarė važiuoti apsipirkti. Automobilį vairavo jis. Važiuojant link Vilniaus į kažkurio tai telefoną paskambino D. Sakė, kad norėtų prie jų prisijungti ir toliau švęsti. Jie privažiavo prie degalinės „Rasmitas“. Už vairo sėdėjo jis, šalimais jo M. B., o automobilio gale – L. M. Prie automobilio priėjęs D. bendravo su L. Jis tuo metu buvo išėjęs parūkyti. Kuris kuriam sudavė pirmas ir dėl ko įvyko konfliktas, pasakyti negali, nes daug ko nematė.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas M. B. ir R. G. atžvilgiu nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje pažymių (1 t. b.l. 139-143).

Apklaustas liudytoju D. G. parodė, kad nagrinėjamo įvykio išvakarėse, jo draugė J. L. buvo Trakuose prie ežero. Kai jis pastarajai paskambino, ši atsakė, kad visi išgėrę ir niekas negali jos parvežti namo. Paklausus draugų, kas gerai žino Trakus, atsiliepė D., todėl jam pasiūlė važiuoti kartu. Važiuodamas link Trakų, su J. kalbėjosi telefonu, jam buvo aiškinama kaip privažiuoti prie ežero. Kadangi pokalbio metu ar tai išsikrovė jo mobilaus ryšio telefonas, ar tai baigėsi sąskaita, jis pradėjo naudotis D. telefonu. Jam buvo duotas vieno iš prie ežero su J. buvusių draugų telefono numeris. Kadangi jie negalėjo suprasti kaip privažiuoti prie ežero, pastarieji jų atvažiavo pasitikti. Tuos vaikinus jis matė pirmą kartą. Nuvykęs prie ežero, jis iš karto pasikvietė J. nuošaliau pasikalbėti. D. tuo metu stovėjo prie laužo kompanijos rate, šnekučiavosi. Nors tarp jų vykusio pokalbio, negirdėjo, tačiau pastarojo teigimu, jokio konflikto tarp D. ir vaikinų nebuvo, D. alkoholio prie ežero nevartojo. Asmeniškai jis jokių priekaištų vaikinams dėl merginos taip pat neišsakė. Maždaug po 20 minučių, jis, J. ir D., išvažiavo. Grįžus į Vilnių, D. privežė prie jo namų. Kokiomis aplinkybėmis jis po to buvo sumuštas, nematė.

Apklausta liudytoja J. L. parodė, kad ji, A., šios draugas E. ir keli A. draugai buvo Trakuose prie ežero. Vakare, jai paskambino jos draugas Da., norėjo susitikti. Kadangi ji negalėjo paaiškinti kaip atvažiuoti prie ežero, Da. susiskambino su A. draugais, kurie jį pasitiko. Da. prie ežero atvažiavo kartu su D., apie 23 00 val. Kadangi ji ir Da. buvo susipykę, nuėjo į šalį išsiaiškinti santykių. Todėl kas tuo metu vyko prie laužo, nematė, apie ką kalbėjosi žmonės likę kompanijoje, negirdėjo. Prie laužo buvo vartojamas alkoholis. Kai ji su Da. grįžo prie laužo, viskas buvo normalu, niekas nieko neįžeidinėjo, nesikeikė. Pabuvę dar apie pusvalandį, ji, Da. ir D. išvažiavo. Grįžus į Vilnių, D. išleido netoli jo namų. Kokiomis aplinkybėmis jis buvo sumuštas, nežino.

Apklausta liudytoja A. D. parodė, kad 2011 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, ji, jos vaikinas E. ir J. nuvažiavo į Trakus prie ežero. Prie jų prisijungė L., R. ir M. Gavosi taip, kad J. paskambino Da. ir norėdamas išsiaiškinti kažkokius santykius, nusprendė pas juos atvažiuoti. Kartu su juo atvažiavo ir D. Da. su Julija buvo nuošalyje, o D., likęs su jais, pradėjo negražiai elgtis, keiktis, įžeidinėti vaikinus. Pastarasis atvažiavo būdamas neblaivus, ėmė jų alkoholį ir pilstė lyg savo. Jie visi buvo nepatenkinti, kad žmogus atvažiavęs į kompaniją, taip elgiasi, tačiau nereagavo, buvo atsižvelgta, jog D. neblaivus. Be to, jie ir patys buvo išgėrę. Išsiaiškinę santykius, J., Da. ir D. išvažiavo. Po kurio tai laiko, į mobilaus ryšio telefoną jai paskambino D., klausė ar gali pas juos atvažiuoti. Pirmiausia ji pasidomėjo iš kur šis gavo jos telefono numerį. Kai pastarasis pasakė, jog iš Da., ji perklausė draugų ar jie sutiktų, kad atvažiuotų D. Pastarieji neprieštaravo. Tuomet šis pradėjo prašyti, kad ji arba jos draugai atvažiuotų jo pasiimti. Draugai sutiko. Kas įvyko prie degalinės „Rasmitas“, jai detaliai niekas nieko nepasakojo. Sakė tik, kad kilo konfliktas, muštynės. Kas su kuo mušėsi, nedetalizavo. Išvažiavę nuo ežero, draugai negrįžo.

Apklaustas liudytoju U. V. parodė, kad 2011-06-12 jis dirbo degalinėje „Rasmitas“, Vilniuje, J. Tiškevičiaus g. 24, degalinės operatoriumi. Dirbo vienoje pamainoje su kolega A. K., nuo 9.00 val. ryto iki kitos dienos 9.00 val. ryto. Tarp 04.00 - 05.00 val., tiksliau laiko nepamena, išgirdo smūgį į degalinės stiklą. Kadangi degalinė sudaryta iš dviejų dalių, kas tuo metu atsitiko, iš jo buvimo vietos nesimatė. Būdamas patalpų viduje, t.y. sandėlyje, jis išgirdo triukšmą. Išeidamas iš sandėlio į degalinės salę, pro langą pamatė prabėgančius du jaunuolius. Nuėjęs į kavinės patalpą, per langą pastebėjo, ant žemės gulintį vyriškį. Aplink daugiau nieko nebuvo. Pamatęs, kad jaunuolis nuo žemės nesikelia, jis grįžo prie kasos, kur buvo telefonas, ketindamas iškviesti pagalbą. Tačiau maždaug po pusės minutės, minėtas jaunuolis pradėjo stotis. Todėl pagalbos nekvietė. Vaikinas į degalinę nėjo, pagalbos neprašė. Matėsi, kad pastarasis išeina iš degalinės teritorijos. Tuomet jis atsuko kamerų užfiksuotą vaizdo įrašą ir pamatė, kaip atbėga vienas jaunuolis, o jį vejasi kitas. Jaunuolis, kuris vijosi, pagavo bėgantįjį, jį pargriovė ir pradėjo spardyti, į kurias kūno vietas ir kaip, jis nematė, kiek smūgių sudavė taip pat nežino. Pažymėjo, kad kamerų užfiksuotas vaizdas nebuvo kokybiškas. Žiūrint vaizdo įrašą matėsi, kad prie to jaunuolio, kuris smurtavo, prisijungė dar vienas jaunuolis, kuris taip pat spardė į įvairias kūno vietas, kiek kartų nežino. Taip pat kamerų užfiksuotame įraše matėsi, atokiau stovintis dar vienas jaunuolis, kuris nesmurtavo. Žiūrėdamas įrašą matė, kad tas jaunuolis, kurį mušė, atėjo pėsčias iš Trakų Vokės pusės. Automobilis, kurio valstybiniai numeriai nesimatė, tuo metu jau stovėjo. Automobilio modelį taip pat buvo sunku įžiūrėti. Ar tuo automobiliu buvo atvažiavę tie trys jaunuoliai, neaišku, kadangi vaizdo kameros to neužfiksavo. Vaizdo įraše matėsi, kad suspardę jaunuolį, visi trys, t.y. du, kurie smurtavo ir vienas, kuris žiūrėjo, pasišalino. Šiek tiek vėliau, po įvykio, į degalinę atvyko policijos pareigūnai, kurie peržiūrėjo vaizdo įrašą. Tačiau, kaip jau minėjo, vaizdo įrašo kokybė buvo labai bloga, nebuvo galima įžiūrėti nei automobilio modelio, nei valstybinių numerių, nei jaunuolių veidų.

Iš specialisto išvados Nr. G 1901/11 (01) matyti, kad D. K. buvo padarytos kraujosruvos dešinės akies srityje ir kairiame žaste, muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje, nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje ir dešinėje alkūnėje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-06-12), paveikus kietais bukais daiktais. Nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu, kiti sužalojimai būdingi smūgių sudavimams. Kraujosruva kairiame žaste galėjo atsirasti ginantis. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b.l. 33-34).

Papildomo teismo medicininio tyrimo metu (specialisto išvada Nr. G 3642/11 (01)) konstatuota, kad D. K. buvo padarytos kraujosruvos dešinės akies srityje ir kairiame žaste, muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje, nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje ir dešinėje alkūnėje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-06-12), paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu. Kraujosruvos kairiame žaste galėjo atsirasti ginantis. Sužalojimai neatspindi nukentėjusiojo pozos traumos metu: jis su užpuoliku galėjo būti įvairiai išsidėstę tarpusavyje. Sužalojimai padaryti penkiais trauminiais poveikiais. Sugijus žaizdai viršutinėje lūpoje turėjo susidaryti randas, kurio dydis turėtų atitikti buvusiai žaizdai. Randą viršutinėje lūpoje pašalinti be pėdsakų, negalima (1 t. b.l. 35-39).

D. K. veide esančio rando apžiūros metu nustatyta, kad D. K. viršutinės lūpos išoriniame paviršiuje, kairėje pusėje, yra 2 cm ilgio išilginės eigos rausvai balkšvas, sunkiai pastebimas randas, aplinkinės odos dalyje, jo projekcijoje, lūpos gleivinėje, 0,8 cm ilgio rausvai balkšvas, blyškus randas gleivinės lygyje. Aprašyti randai atitinka muštinėms žaizdoms, užfiksuotoms specialisto išvadoje Nr. G 1901/11 (01). Aprašyti randai savaime neišnyks (1 t. b.l. 40-41).

Teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas V. Kolomiec parodė, kad dviejų tyrimų metu nukentėjusiajam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo apžiūros metu nustatyti duomenys, nėra pakankami pripažinti kūno subjaurinimo faktui, kurį, eksperto teigimu, nustato teisėsaugos institucijos.

Taigi, iš surinktų, ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų daroma išvada, kad L. M. nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, 2011-06-12, tarp 04.00 – 04.30 val., prie degalinės „Rasmitas“, esančios J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, tyčia suduodamas abiejų rankų kumščiais penkis smūgius D. K. į galvos sritį ir tokiais savo veiksmais padarydamas jam kraujosruvas dešinės akies srityje, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kad nusikaltimas buvo padarytas viešoje vietoje - prie degalinės „Rasmitas“, esančios J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, į kurią bet kuriuo metu, be nukentėjusiojo D. K. ir kaltinamojo L. M., liudytojų M. B. ir R. G., galėjo atsirasti ir kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirtų nepatogumų, jokių abejonių nekyla, kaip ir dėl to, kad kaltinamasis įžūliu elgesiu, t. y. smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, ko pasėkoje jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ką pastarasis suprato ir to norėjo. Šios aplinkybės nustatytos ne tik iš pačių įvykio dalyvių - D. K. ir L. M., bet ir vienu ar kitu momentu šį įvykį stebėjusių liudytojų M. B., R. G. ir U. V. parodymų, specialistų išvadų, policijos registruojamų įvykio registro, kas leido patikslinti kaltinamajam pareikštą kaltinimą dėl veikos padarymo laiko, tyčia suduotų nukentėjusiajam smūgių skaičiaus ir padarytų jais sužalojimų lokalizacijos.

Kaltinamojo L. M. elgesio paskatos, t.y. tai, kad jis, sprendžiant iš pastarojo bei nukentėjusiojo parodymų, veikė be jokios aiškios asmeninės motyvacijos, leidžia daryti išvadą, kad jo nusikalstama veika buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti.

Tuo tarpu pastarojo nurodytos aplinkybės, neva tai jo veiksmai buvo tarsi reakcija į nukentėjusiojo suduotą jam smūgį, yra neįtikinami ir atmetami, kaip gynybos pozicija, siekiant sušvelninti savo elgesį. Kaip matyti iš kaltinamojo L. M., liudytojų M. B., R. G. bei A. D. parodymų, nors nukentėjusysis ir neigia tai, tačiau iniciatyva grįžti prie ežero ir prisijungti prie ten šventusios kompanijos, buvo paties D. K. Pastarasis, kaip parodė liudytoja A. D., jai skambino, klausė ar gali pas juos grįžti, prašė jos ar jos draugų atvažiuoti jo pasiimti, minėjo, jog liudytojos telefono numerį, jis gavo iš D. G. Ir ši situacija tikėtina, juolab, kad, nukentėjusiojo parodymai šioje dalyje, t y. kodėl jis sutiko grįžti prie ežero, gana migloti. Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, liudytojas D. G. nepaneigė, jog A. D. telefono numerį nukentėjusiajam galėjo duoti ir jis, kita vertus, priešingai nei teigia D. K., jokios žinutės iš liudytojos A. D. telefono numerio jam nebuvo siųstos, o tai reiškia, kad ir jos telefono numeris likti pastarojo telefono atmintyje negalėjo, kas objektyviai matosi iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefono „Nokia“ apžiūros protokole esančių duomenų (1 t. b.l. 59-60). Todėl nėra jokios logikos, kad D. K. aptariamoje situacijoje, t.y. dėjęs pastangas gauti A. D. telefono numerį ir įsiprašęs į svetimą kompaniją praleisti laiką, atvažiavus jo pasiimti, būtų įsivėlęs į konfliktą ir pirmas, be jokios priežasties smūgiavęs L. M., juolab žinodamas, kad jis atvyko ne vienas, o su draugais. Tuo tarpu priešinga, t. y. nukentėjusiojo nurodyta situacija, kurios metu jis gavo netikėtą smūgį į galvos sritį, o po to, nespėjus atsigauti, ir kitus, yra įtikinama, be to, tam tikru aspektu patvirtinama ir liudytojo U. V. parodymais, juolab, kad tokiam veiksmui, pagal liudytojų A. D., M. B., R. G. ir kaltinamojo L. M. parodymus, galima įžvelgti ir tam tikrų priežasčių, t.y. paties nukentėjusiojo prie ežero rodytą vaikinų atžvilgiu arogantišką elgesį, nors tuo metu tai buvo ir praignoruota. Tačiau net ir tokiu atveju, negalima paneigti kaltinamojo L. M. veikos priešingumo viešajai tvarkai: santykiams aiškintis buvo pasirinkta viešoji vieta, t.y. vieta esanti prie degalinės „Rasmitas“, būdas – nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti fizinio smurto veiksmai, kuriais akivaizdžiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, o nukentėjusiajam D. K. nežymiai sutrikdyta sveikata. Ši aplinkybė, t. y. sveikatos sutrikdymo faktas ir mastas objektyviai nustatyta specialisto išvadomis, kurios leidžia paneigti nukentėjusiojo argumentus, dėl neva tai jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, kurį lemia, pastarojo nuomone, nepataisomai subjaurotas veidas, t. y. likęs randas, kurį galima sumažinti tik operaciniu būdu (1 t. b.l. 33-34, 37-39, 2 t. b.l. 23). Nors sprendžiant iš byloje esančių dokumentų, sugijus nukentėjusiojo žaizdai viršutinėje lūpoje išties susidarė randas, kurio pašalinti be pėdsakų negalima, tačiau šis randas yra vizualiai sunkiai pastebimas, kas beje buvo konstatuota ir D. K. veido apžiūros metu (1 t. b.l. 40-41). Todėl toks nukentėjusiojo kūno sužalojimas negali būti pripažįstamas subjaurotu, atstumiančiu ir pan., ir to pasėkoje vertinamas, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas BK 135 straipsnio prasme.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis L. M. padarė būdamas nepilnamečiu. Ši veika pagal įstatymą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Be to, L. M. teisiamas pirmą kartą, dirba. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visos šios aplinkybės leidžia šio kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir L. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, esant pagrindui manyti, kad pastarasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šią išvadą sustiprina tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo, yra praėjęs nemažas laiko tarpas, per kurį L. M. nieko nusikalstamo nėra padaręs, pradėjo dirbti.

BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais atleidus nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam turi būti skiriama viena ar kelios, BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės (BK 93 str. 2 d.). Parinkdamas auklėjamojo poveikio priemones teismas atsižvelgia į padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę bei kitas turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui aplinkybes ir mano, kad L. M. turi būti paskirtos tokio pobūdžio auklėjamo poveikio priemonės: turtinės žalos atlyginimas ir elgesio apribojimas, įpareigojant jį būti namuose teismo nustatytu laiku bei uždraudžiant be elgesio apribojimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą (BK 84 str., 87 str. 2 d. 1) p., 3 d. 5 p.).

Nukentėjusiojo D. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 2790 lt turtinės žalos atlyginimo, atsižvelgus į šio ieškinio pagrįstumą ir įrodytumą pateiktais dokumentais, tenkintinas (1 t. b.l. 48, 50, 51-53, 2 t. b.l. 23, 28 ).

Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiojo D. K. sveikatai – muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje, buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo L. M. veiksmais ir paliko padarinius – viršutinėje lūpoje 12-os mm ilgio vertikalų randą bei analogiško pobūdžio randą vidinėje gleivinės pusėje, kurio, sprendžiant iš specialisto išvados bei Valakupių plastinės chirurgijos klinikos Vitkus Clinic pažymos, pašalinti be pėdsakų, negalima (1 t. b.l. 37-39, 2 t. b.l. 23). D. K. yra siūloma rando korekcijos plastinė operacija, kurios apytikrė kaina – 2 500 lt (2 t. b.l. 23). Taigi nukentėjusiajam D. K. siekiant pašalinti nurodytas pasekmes, reikalingos plastiko chirurgo paslaugos, kurių preliminari kaina 2500 lt yra reali.

Kadangi nukentėjusiojo D. K. patirta fizinė (kaip turtinė) žala turi būti pašalinama (kompensuojama) per įmanomai trumpesnį laiką, tam padaryti iš kaltinamojo turi būti priteista 2 500 Lt suma. Ši turtinė žala, vertintina kaip realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta, o ne kaip būsima žala. Pažymėtina, kad tokia teismo pozicija nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, t. y. sprendimas priteisti nukentėjusiajam D. K. minėtą sumą kaip turtinės žalos atlyginimą, atitinka ir teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais (kasacinė byla Nr. 2K-7-85/ 2011). Be to, atsižvelgus į tai, kad nukentėjusysis turėjo išlaidų ir už UAB Grožio ir terapijos klinikoje „S.“ (140 lt) bei Vitkus Clinic (150 lt) suteiktas konsultacijas, ką patvirtina byloje esantys dokumentai, šios išlaidos taipogi turi būti jam atlygintos (1 t. b.l. 48, 50, 51-53, 2 t. b.l. 23, 28).

Tačiau byloje pareikštas nukentėjusiojo D. K. 40 000 lt dydžio civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkintinas iš dalies (2 t. b.l. 19-22).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgiama į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo L. M. nusikalstamų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. K. sveikata (1 t. b. l. 33-39 ). Dėl kraujosruvos dešinės akies srityje, muštinės žaizdos viršutinės lūpos kairėje pusėje, nubrozdinimų galvos plaukuotoje dalyje, nukentėjusysis savaitę laiko buvo nedarbingas, gydėsi (2 t. b.l. 24-27). Dėl visų šių aplinkybių bei likusių padarinių – rando viršutinėje lūpoje, kurio, kaip jau minėta, negalima pašalinti be pėdsakų, D. K. patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo pasėkoje planuojama susidariusio rando korekcijos plastinė operacija, neleidžia pastarajam ir toliau jaustis gerai, kelia tam tikras psichologines problemas.

Visos šios aplinkybės, sprendžiant neturtinės žalos bei jos dydžio klausimą yra gana reikšmingos. Todėl atsižvelgus į padaryto nusikaltimo aplinkybes, t. y. į tai, kad L. M. padarė nesunkų nusikaltimą, kurio metu D. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvertinus pastarojo patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, gydymosi nepatogumus bei pasekmes, šias pasekmes sukėlusio kaltinamojo L. M. kaltę, jo turtinę padėtį, paties nukentėjusiojo rizikingą elgesį – paryčiais veržtis į mažai jam pažįstamų, be to, ir gerokai jaunesnių nei jis pats, neblaivių jaunuolių kompaniją praleisti laiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei teismų praktiką, nukentėjusiajam D. K. priteisiamas 2 500 lt neturtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo D. K. pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl palūkanų priteisimo yra atmetama, pažymint tai, kad pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra tik turtinė ir (ar) neturtinė žala. Tuo tarpu palūkanos, delspinigiai ir kt., baudžiamojo proceso tvarka nepriteisiamos. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios palūkanas pagal prievoles ir jų dydį, šiuo atveju taipogi negali būti taikomos. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta , kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ši norma patalpinta į CK XVII skyrių „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir civiliniams atsakovams baudžiamojoje byloje negali būti taikoma, nes jų civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato (kasacinė nutartis 2K-181/2010).

Byloje pareikštas nukentėjusiojo D. K. atstovo advokato V. Vasilionoko prašymas dėl D. K. patirtų 1500 lt išlaidų advokato, kuris dalyvavo kaip jo atstovas, teisinei pagalbai apmokėti, priteisimo iš kaltinamojo L. M., atsižvelgus į šio prašymo pagrįstumą, tenkintinas iš dalies (2 t. b.l. 64).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje pasakyta, jog teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti.

Sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, būtina atsižvelgti į kaltinamajam pareikštų kaltinimų sunkumą, specialių žinių reikalingumą, gynėjo suteiktos pagalbos kompleksiškumą, teisinei pagalbai teikti skirtą darbo laiką, nukentėjusiojo ir nuteistojo turtines padėtis ir pan.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo D. K. interesus nagrinėjant bylą teisme atstovavo advokatas V. Vasilionokas (2 t. b. l. 55). Už suteiktas teisines paslaugas, pagal teismui pateiktą pinigų priėmimo kvitą nukentėjusysis advokatui sumokėjo 1500 lt. (2 t. b. l. 64 ). Tačiau įvertinus visas aplinkybes, t.y. D. M. pareikšto kaltinimo sunkumą, bylos medžiagos, kurią sudaro 2 tomai, apimtį, šiai medžiagai susipažinti reikalingą laiką, bylos nagrinėjimo teisme trukmę, teismo posėdžiuose sugaištą darbo laiką: byla buvo išnagrinėta per du teisiamuosius posėdžius, kas sudarė nepilnai keturias valandas, nukentėjusiajam suteiktos advokato pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, prašomas priteisti išlaidas teismas laiko pagrįstomis tik iš dalies. Tokiu būdu įvertinus ne tik aptartas aplinkybes, bet ir iš L. M. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį, pastarojo turtinę padėtį, prašoma priteisti išlaidų suma sumažinama iki 1000 lt.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nutartimi paskirtą ir Vilniaus apygardos teismo 2013-05-08 nutartimi pratęstą laikiną L. M. nuosavybės teisės į 42 790 lt vertės turto apribojimą, uždraudžiant juo disponuoti, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t. b. l. 36-37, 69-70).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 straipsniais, BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendė:

L. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

BK 82 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų pagrindu L. M. paskirti auklėjamo poveikio priemones: įpareigoti L. M. per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam D. K. padarytą turtinę žalą, šešiems mėnesiams apriboti L. M. elgesį, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu bei uždraudžiant jam be elgesio apribojimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Iš L. M. priteisti nukentėjusiajam D. K. 2790 lt turtinės, 2500 lt neturtinės žalos atlyginimą ir 1000 lt turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nutartimi paskirtą ir Vilniaus apygardos teismo 2013-05-08 nutartimi pratęstą laikiną L. M. nuosavybės teisės į 42 790 lt vertės turto apribojimą, uždraudžiant juo disponuoti, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.