Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos S.S. įgaliotam atstovui J.S., 2008 m. rugsėjo 30 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S.S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei, pavaduojančiai Teisės skyriaus vedėją, Neringai Širkienei, dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-09-08 sprendimo Nr. 1412-1068-B/08 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja S.S., tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 62), į teismo posėdį neatvyko.

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Širkienė, tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 65), į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai, atsakovės atstovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 1412-1068-B/08, kuriuo jai nesuteikta antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje.

Dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. pareiškėja S.S. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą (b.l. 24-28), prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-551-162/ 2008 m. Šioje administracinėje byloje nagrinėjamas pareiškėjos S.S. skundas dėl Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijos 2008 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. 8-19-(2.34) panaikinimo bei įpareigojimo Klaipėdos tarnybos direktorių išduoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 1R-241 kopiją.

Klaipėdos tarnyba 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr.1412-1068-B/08 atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-551-162/2008 m., vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, t.y. dėl to, kad pareiškėjai antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip 3 bylose, bei minėto įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatytu draudimu piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba (b.l. 37-39).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1492 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. balandžio 30d.) suteikia tarnybai teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip 3 bylose.

Skundžiamame sprendime nurodyta, jog pareiškėja S.S. vien 2008 metais į tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi 38 kartus ir 7 jos prašymai yra patenkinti:

1) 2008 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 285-234-A/08 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų;

2) 2008 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 380-304-A/8 – civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų;

3) 2008 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 386-311-A/8 – administracinėje byloje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus 2008 m. kovo 5 d. rašto Nr. (2345)-SP13-729 dėl piniginės socialinės paramos S.S. apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų;

4) 2008 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 512-410-A/08 – administracinėje byloje dėl 2008 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. SPL-13959 dėl teisės į ligos pašalpą apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų;

5) 2008 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 552-449-A/08 – administracinėje byloje dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. I-96-609/2008 panaikinimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų;

6) 2008 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 699-552-A-8 – civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų;

7) 2008 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 708-556-A/08 – nagrinėjant skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutarties panaikinimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Faktines aplinkybes dėl pareiškėjai suteiktos antrinės teisinės pagalbos patvirtina Klaipėdos tarnybos pateikti sprendimai (b.l. 42-53).

Skundžiamame sprendime pažymėta, kad pagal visus šiuos sprendimus antrinė teisinė pagalba yra tęsiama, todėl šiuo metu pareiškėjai antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose. Tai, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjai antrinė teisinė pagalba ir toliau teikiama daugiau kaip trijose bylose, nustatyta ir atsakovės atsiliepimu į skundą (b.l. 20-23).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnis, reglamentuojantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, numato, kad ši pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 8 punkte įsakmiai nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja per 2008 metų 9 mėnesius dėl antrinės teisinės pagalbos kreipėsi 38 kartus, pagrįstai skundžiamame sprendime pripažinta, kad pareiškėja S.S. piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, ir, nors formaliai atitinka sąlygas, kurioms esant asmenims teikiama antrinė teisinė pagalba, jos prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą tenkinimas pažeistų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, suvaržytų kitų asmenų teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą, nes valstybės garantuojamas finansavimas yra tam tikro nustatyto dydžio.

Skundžiamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjos argumentas dėl sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Pareiškėja skundą argumentuoja ir tuo, kad sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymui ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui. Pareiškėja skunde nedetalizuoja, kokiam Konstitucijos ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo straipsniui prieštarauja skundžiamas sprendimas.

Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo teisė į gynybą nuo pat baudžiamosios bylos proceso pradžios. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Šio įstatymo 11 straipsnyje nurodomi asmenys, turintys teisę gauti valstybės garantuojamą pirminę ir antrinę teisinę pagalbą bei numatyti atvejai, kai ši pagalba neteikiama. Minėto įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyti atvejai, kai tarnyba turi teisę atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, inter alia – kai pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip 3 bylose (11 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Šio įstatymo 11 straipsnio 2, 6 ir 7 dalyse yra nustatyta prielaidų visuma, tik kurių buvimas kartu gali sudaryti asmeniui sąlygas atsirasti jo subjektinei teisei – gauti antrinę teisinę pagalbą. Būtent asmuo, kaip subjektas, turi atitikti sąlygas, numatytas minėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje. Taip pat objektas, dėl kurio asmuo kreipiasi, turi atitikti sąlygas, numatytas šio įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse (išskyrus antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose). Kaip minėta, šių prielaidų visuma yra būtina sąlyga atsirasti asmens subjektinei teisei – gauti antrinę teisinę pagalbą. Ir priešingai, nebuvimas bent vienos iš šių prielaidų, daro negalimą ir pačios subjektinės teisės atsiradimą. Skundžiamu sprendimu pareiškėjai nesuteikta teisinė pagalba ne baudžiamojoje ir ne administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl pagrįstai vertintos tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 11 straipsnio 2 dalies, tiek šio straipsnio 7 dalies nuostatos.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, o 3 dalyje apibrėžtos kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisės, tarp jų – teisę gintis pačiam arba padedamam savo paties pasirinkto gynėjo ar, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atlyginti ir kai to reikalauja teisingumo interesai, jis turi gauti teisinę advokato pagalbą nemokamai.

Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjos teiginys dėl sprendimo prieštaravimo Konstitucijai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymui ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui, nes skundžiamu sprendimu buvo sprendžiamas antrinės teisinės pagalbos suteikimas pareiškėjai administracinėje byloje, bet ne baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje.

Dėl tarnybos direktoriaus nušalinimo

Atsakovės atsiliepimu į skundą nustatyta, kad tarnybos direktorius negalėjo nagrinėti pareiškėjos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nes administracinėje byloje, kurioje pareiškėja prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą, atsakovu buvo nurodytas tarnybos direktorius. Dėl šių priežasčių tarnybos direktorius 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-112 nusišalino nuo prašymo nagrinėjimo ir perdavė šį prašymą nagrinėti Klaipėdos tarnybos Teisės skyriui. Pažymėtina tai, jog pareiškėja skunde nurodo, kad prašė tarnybos direktorių nusišalinti nuo jos prašymo nagrinėjimo, pareiškėja skunde nekelia abejonių dėl nusišalinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Klaipėdos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. V-112, kuriuo jis nusišalino nuo sprendimo pagal pareiškėjos 2008 m. rugsėjo 8 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjimo ir įpareigojo Teisės skyrių išnagrinėti pareiškėjos prašymą, premabulėje nurodyta, jog įsakymas priimtas vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi bei siekiant išvengti tarnybos interesų konflikto ir užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo priėmimą (b.l. 41).

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievoles, 1, 2, 4 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo inter alia sąžiningai, nešališkai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalies definiciją interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję su privačiais interesais. Privatūs interesai – turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 2 dalis). Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas.

Administracinėje byloje Nr. I-551-162/2008 m., kurioje pareiškėja prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą, atsakovu nurodytas Klaipėdos tarnybos direktorius (b.l. 32), akivaizdu, jog jis, būdamas atsakovu ir siekdamas išvengti interesų konflikto bei užtikrinti objektyvaus ir nešališko sprendimo priėmimą, privalėjo nusišalinti nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo.

Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (nei 1 ir 2 punktuose numatytų giminystės ryšių ar pavaldumo santykių), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus viešojo administravimo subjekto vadovas.

Priimtas įsakymas dėl nusišalinimo atitinka aukščiau aptartą teisinį reguliavimą.

Administracinės bylos Nr.I-551-162/2008 m., kurioje pareiškėja prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą, ginčo dalykas – Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijos 2008 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. 8-19-(2.34), kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas įpareigoti Klaipėdos tarnybą išduoti teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 1R-241 kopiją (b.l. 33-34). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1492 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. liepos 1 d.) numato vienintelį atvejį, kada sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje turi priimti kita tarnyba, o būtent – kai ginčo dalykas yra tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos S.S. skundą, kaip nepagrįstą, atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.