- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-2559-803/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13503-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- R. M., A. C.
- Ieškovas
- D. O., I. V., J. O.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų D. O., I. V. ir J. O. ieškinį atsakovams A. C., R. M. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, trečiasis asmuo antstolis Ramūnas Kamarauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovai kreipėsi į teismą ir, galutinai suformulavę ieškinio reikalavimus, prašė 2021 m. gegužės 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-21-55-8067 pripažinti negaliojančiu; ieškovams perkelti pirkėjo R. M. teises ir pareigas, pagal 2021 m. gegužės 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-21-55-8067, įpareigojant ieškovus sumokėti atsakovui R. M. 15 200 Eur per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: ieškovui D. O. perkelti 10/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkėjo R. M. teises ir pareigas pagal 2021-05-03 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-21-55-8067, įpareigojant ieškovą D. O. sumokėti atsakovui R. M. 5 066,67 Eur per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; ieškovei I. V. perkelti 10/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkėjo R. M. teises ir pareigas pagal 2021 m. gegužės 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-21-55-8067, įpareigojant ieškovę I. V. sumokėti atsakovui R. M. 5 066,67 Eur per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; ieškovei J. O. perkelti 10/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkėjo R. M. teises ir pareigas pagal 2021 m. gegužės 3 d. turto 4 iš 5pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-21-55-8067, įpareigojant ieškovę J. O. sumokėti atsakovui R. M. 5 066,66 Eur per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; iš atsakovų solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi patenkino ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 30/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklausė A. C. ir buvo parduotas R. M., sudarius 2021 m. gegužės 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-21-55-8067.
Šalies argumentai
3. 2021 m. liepos 1 d. atsakovas R. M. pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė teismo: a) taikyti atsakovo atžvilgiu nuostolių, galimų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą; b) įpareigoti ieškovus D. O., I. V. ir J. O. per teismo nustatytą terminą į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 15 200,00 Eur sumą, kaip galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi netenkino atsakovo R. M. prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
5. Teismas nurodė, kad paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galimų jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą.
6. Teismas sprendė, kad atsakovas nenurodė nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis būtų galima teigti, kad atsakovas gali patirti kokius nors nuostolius. Teismo nuomone, vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (buto dalies arešto) faktas pats savaime negali suponuoti ir nuostolių susidarymo fakto. Nuostolių tikėtinumas turi būti pagrįstas aiškiais skaičiavimais ir įrodymais.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė ir antrosios sąlygos – tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba neįmanomumo, netaikius jų užtikrinimo, kadangi atsakovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog atitinkamiems nuostoliams atsiradus, jų atlyginimas būtų apsunkintas, jei teismas netaikytų atitinkamų nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atsakovas R. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nutarties, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti atsakovo R. M. nuostolių, galimų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą – įpareigoti atsakovus D. O., I. V., J. O. per teismo nustatytą terminą į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 15 200 Eur sumą, kaip galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Nurodo tokius esminius argumentus:
8.1. pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visiškai nepagrįstai atsisakė byloje taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią nuostolių sampratą. Tokiu būdu pažeidė CPK 146 straipsnio 1 dalį, reglamentuojantį nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, o tai neabejotinai turėjo įtakos nepagrįstos nutarties priėmimui;
8.2. ieškovai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jų pakankamą turtinę padėtį, t. y. ieškinio patenkinimo (jiems palankaus teismo sprendimo atveju) jų finansines galimybes sumokėti atsakovui R. M. byloje ginčijamų 30/100 dalių buto 15 200 Eur kainą ir tokiu būdu įvykdyti teismo sprendimą iš karto;
8.3. atsakovas neturi jokios objektyvios galimybės gauti duomenis apie ieškovų turtinę padėtį (gaunamas pajamas, turimas pinigines lėšas ir kt.), tad įrodyti ieškovų galimą atsisakymą ir/ar negalėjimą sumokėti visos 30/100 dalių buto 15 200 Eur kainos nėra galimybės;
8.4. ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju ir galimai atsisakius iš karto sumokėti visą 30/100 dalių buto kainą, t. y. įvykdyti teismo sprendimą iš karto, atsakovas negaus pajamų, o tai CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme reiškia jo tiesioginius nuostolius;
8.5. ieškovams netinkamai vykdant teismo sprendimą dalyje dėl 30/100 dalių buto kainos sumokėjimo, prasidės vykdymo procesas ir dėl to atsakovas patirs vykdymo išlaidas, kurios taip pat laikytinos jo nuostoliais;
8.6. ieškovams netinkamai vykdant galimai jiems palankų teismo sprendimą dalyje dėl 30/100 dalių buto kainos sumokėjimo ir tuo pat metų esant piniginių lėšų poreikiui atsakovui tektų skolintis, o tai taip pat papildomai kainuos ir tokiu būdu atsakovas gali patirti išlaidas, kurios tokiu atveju laikytinos jo nuostoliais.
Atsiliepimas
9. Ieškovai D. O., J. O., I. V. pateikė atsiliepimą į atsakovo R. M. atskirąjį skundą. Prašo netenkinti atskirojo skundo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. atsakovas nepagrindė tariamų nuostolių, o vien buto dalies arešto faktas savaime nereiškia nuostolių susidarymo fakto;
9.2. apeliantas niekaip neįrodė, kokių nors savo negautų pajamų, jų realumo ir dydžio. Tuo labiau, kad tas dydis būtų 15 200 Eur. Taip pat atsakovo nurodomi tariamai galimi nuostoliai (negautos pajamos) niekaip nėra susiję priežastiniu ryšiu su pritaikytomis laikinosiomis;
9.3. apeliantas, areštavus buto dalį, taip pat dėl to neprarado turto ir nebuvo jis kaip nors sužalotas. Jei ieškovų ieškinys būtų atmestas, atsakovui liktų turtas, kuris yra areštuotas. Taigi šiuo atveju apskritai net negali būti jokių nuostolių (CK 6.249 str. 1 d.). Tuo labiau – 15 200 Eur dydžio. Taigi apeliantas neįrodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių;
Šalies argumentai
9.4. apelianto teiginiai apie ieškovams palankaus sprendimo tariamą nevykdymą yra niekuo nepagrįsti. Neaišku, kaip tai susiję su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir tariamai galimais nuostoliais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;
9.5. ieškovai turi pakankamai turto tariamų nuostolių atlyginimui. Ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 70/100 ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovams priklausanti buto dalis daugiau nei 2 kartus didesnė nei ta dalis, dėl kurios vyksta ginčas (30/100 buto dalis). Akivaizdu, kad vien šio turto pakaktų tariamų atsakovo nuostolių (15 200 Eur) išieškojimui. Taigi tikėtinas tariamų atsakovo nuostolių išieškojimas nebūtų niekaip nei apsunkintas, nei neįmanomas. Ieškovai neturi jokių intencijų reikšti ieškinį, o palankaus sprendimo atveju jo nevykdyti. Jei tariamai ieškovai nevykdytų jiems palankaus teismo sprendimo, tai apeliantas galėtų vykdyti išieškojimą jau ir iš viso buto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos duomenimis, ieškovams ir atsakovei A. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė 4 (keturių) kambarių 70,40 kv.m. bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): ieškovui D. O. – 21/160 dalys buto; ieškovei I. V. – 21/160 dalys buto; ieškovei J. O. – 35/80 dalys buto; atsakovei A. C. – 30/100 dalys buto. Antstolis Ramūnas Kamarauskas atsakovės A. C. atžvilgiu atliko priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0055/16/00176, Nr. 0055/14/02086, Nr. 0055/13/00528, Nr. 0055/11/02896, Nr. 0055/10/00018 ir Nr.0055/08/02865. Atsakovei A. C. priklausiusios 30/100 dalys buto buvo parduotos jos pasiūlytam pirkėjui, t. y. atsakovui R. M., pagal 2021 m. gegužės 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-21-55-8067. Ieškovai pareiškė ieškinį dėl 2021 m. gegužės 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu, prašo perkelti ieškovams pirkėjo R. M. teises ir pareigas, pagal 2021 m. gegužės 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, įpareigojant ieškovus sumokėti atsakovui R. M. 15 200 Eur per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 30/100 dalis buto. Atsakovas R. M. pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą atsakovas grindė tuo, jog ieškovai nepateikė duomenų, patvirtinančių jiems palankaus teismo sprendimo atveju jų galimybes sumokėti atsakovui R. M. 30/100 dalių buto 15200 Eur kainą. Ieškovams neužtikrinus galimų nuostolių dėl 30/100 dalių buto arešto ir jiems netinkamai vykdant teismo sprendimą dalyje dėl 30/100 dalių buto kainos sumokėjimo atsakovas R. M. iš karto neatgaus sumokėtos kainos ir tokiu būdu patirs nuostolius, kadangi dėl esamų nekilnojamojo turto rinkos pakyčių reali 30/100 dalių buto kaina kyla.
11. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, konstatavo, kad atsakovas nepagrindė, jog gali patirti nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – arešto 30/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklausė A. C. ir buvo parduotas R. M., sudarius 2021 m. gegužės 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-21-55-8067. Taip pat nurodė, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog atitinkamiems nuostoliams atsiradus, jų atlyginimas būtų apsunkintas, jei teismas netaikytų atitinkamų nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
12. CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Ši norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybes padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.
13. Teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti dvi aplinkybes. Pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba, kad nuostoliai jau yra atsiradę. Antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010).
14. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ta aplinkybė, jog teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2014). Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje gali patirti nuostolių, turi pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį. Taigi turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-765-241/2015).
15. Kaip matyti iš apelianto prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atskirojo skundo turinio, prašymas užtikrinti nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuojamas iš esmės tuo, kad atsakovas negali realizuoti buto dalies ir tokiu būdu atgauti už buto dalį sumokėtos kainos, t. y. negauna pajamų, o tai CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme reiškia jo tiesioginius nuostolius, ieškovams nevykdant teismo sprendimo prasidės vykdymo procesas, dėl to atsakovas patirs ir vykdymo išlaidas, kurios laikytinos jo nuostoliais, prireikus lėšų, galimai jam teks skolintis.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovui pateikus prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti ieškovų iniciatyva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, jam tenka pareiga leistinais įrodymais pagrįsti būtinybę tenkinti pareikštą prašymą. Nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo turi būti aiškūs, pagrįsti bei priežastiniu ryšiu susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Teismui turi būti pateikti visi duomenys, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, t. y. kad nuostoliai yra dideli, asmuo yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan. Atsakovas tokių duomenų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, tik deklaratyviai nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams netinkamai vykdant būsimą teismo sprendimą dalyje dėl 30/100 dalių buto kainos sumokėjimo, atsakovas iš karto neatgaus sumokėtos kainos ir tokiu būdu patirs nuostolius.
17. Teismo vertinimu, toks atsakovo argumentas yra pernelyg abstraktus ir savaime nepagrindžia galimų nuostolių realumo. Atsakovas, prašydamas įpareigoti ieškovus sumokėti 15 200 Eur dydžio sumą galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui, neįrodė 15 200 Eur nuostolių dydžio atsiradimo. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas siektų realizuoti jam nuosavybės teise priklausančias 30/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už tokią kainą, tačiau dėl arešto to negali padaryti, be to, nesant pagrindo manyti, jog ieškovai netinkamai vykdys teismo sprendimą, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas realiai gali patirti tokius nuostolius. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovai atsiliepime į skundą, ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 70/100 ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl šio turto pakaktų atsakovo 15 200 Eur nuostolių išieškojimui. Taigi tikėtinas tariamų atsakovo nuostolių išieškojimas nebūtų nei apsunkintas, nei neįmanomas.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkinimas per se nereiškia pripažinimo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nesukelia ir negali sukelti atsakovui nuostolių atsiradimo. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu ieškovų ieškinys, kurio nagrinėjimo metu teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, bus atmestas, atsakovas turės teisę reikalauti, kad ieškovai atlygintų realiai kilusius nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl ieškovų prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendra tvarka pareikšdamas ieškinį teisme (CPK 146 straipsnio 2 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai svarbias bylos aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo R. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.