- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-21
- Bylos Nr.
- 2A-815/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- Asociacijos LATGA, E. G., D. J.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rosma LT“, R. S.
- Kategorijos
- 22.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų Asociacijos LATGA, E. G. ir D. J. bei atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Rosma LT“ ir R. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3665-392/2012 pagal ieškovų Asociacijos LATGA (buvęs pavadinimas - Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra), E. G. ir D. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Rosma LT“ ir R. S. dėl autoriaus teisių pažeidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai Asociacija LATGA ir A. V. J. 2008-12-24 kreipėsi su ieškiniu atsakovams UAB „ROSMA LT“ ir R. S. dėl autoriaus teisių pažeidimo (1 b. t., 3-10, 83-90 l.). Po A. V. J. mirties (010-03-30 jo teisių ir pareigų perėmėjai ieškovai E. G. ir D. J. ir ieškovas Asociacija LATGA, remdamiesi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau - ATGTĮ) 15 str., patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė: 1) priteisti iš atsakovo UAB „Rosma LT“ ir subsidiariai iš atsakovo R. S. ieškovo Asociacijos LATGA naudai 2760 Lt atlyginimą už A. V. J. piešinių panaudojimą leidinyje „2003 METŲ SODŽIAUS KALENDORIUS. Lietuvos gamta, žvėrys, paukščiai ir žuvys“, o ieškovams (A. V. J. teisių ir pareigų perėmėjams) E. G. ir D. J. 10 000 Lt neturtinę žalą; 2) įpareigoti atsakovą UAB „Rosma LT“ ir subsidiariai atsakovą R. S. apie pažeidimą paskelbti spaudoje ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis dienraštyje „Lietuvos rytas“, paskelbiant įsiteisėjusio sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, rezoliucinę dalį; 4) priteisti iš atsakovo UAB „Rosma LT“ ir subsidiariai iš atsakovo R. S. ieškovams 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (2 b. t., 2-7 l.).
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad 2002-2003 metais S. privati įmonė „Rosma“ (jos teisių perėmėjas nuo 2008-07-09 atsakovas UAB „Rosma LT“) išleido leidinį „2003 METŲ SODŽIAUS KALENDORIUS. Lietuvos gamta, žvėrys, paukščiai ir žuvys“ (toliau - kalendorius), kuriame, be kitų iliustracijų, buvo panaudoti ir dailininko grafiko A. V. J. kūriniai – 24 piešiniai: sausio 30 d. – mangutas, vasario 7 d. – miškinė kiaunė, vasario 14 d. – šermuonėlis, vasario 19 d. – žebenkštis, kovo 8 d. – juodasis šeškas, kovo 22 d. – barsukas, kovo 25 d. – lūšis, kovo 31 d. – ūdra, balandžio 11 d. – baltakrūtis ežys, gegužės 18 d. – rudasis nakviša, gegužės 19 d. – rudasis ausylis, birželio 23 d. – ąžuolinė miegapelė, birželio 27 d. – beržinė sicista, liepos 7 d. – naminė pelė, liepos 8 d. – dirvinė pelė, liepos 17 d. – pelė mažylė, liepos 19 d. – pilkoji žiurkė, rugpjūčio 6 d. – pilkasis kiškis, rugpjūčio 22 d. – rudasis pelėnas, rugsėjo 15 d. – žieduotasis ruonis, spalio 13 d. – stumbras, spalio 14 d. – muflonas, lapkričio 8 d. – taurusis elnias, gruodžio 13 d. – stirna (toliau - Piešiniai). Ieškovų teigimu, minėti Piešiniai buvo nukopijuoti ir/ar perpiešti 1988 m. leidyklos „Mokslas“ išleistoje knygoje „LIETUVOS FAUNA. Žinduoliai“ publikuotų ieškovų E. G. ir D. J. tėvo A. V. J. Piešinių, nenurodant autoriaus vardo. Atsakovai buvo įspėti apie daromą pažeidimą, tačiau pažeidimas nebuvo ištaisytas ir po ieškovo Asociacijos LATGA pretenzijų bei raginimų.
Ieškovų teigimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, leidyklai, kaip juridiniam asmeniui, savo veikloje tiesiogiai susiduriančiam su autorių teisių objektais bei autorių teisėmis, keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi reikalavimai, todėl atsakovas UAB „Rosma LT“, išleisdamas kalendorių, privalėjo įsitikinti, jog nepažeidžia autoriaus teisių; kadangi atsakovas UAB „Rosma LT“, išleisdamas kalendorius, panaudojo autoriaus A. V. J. Piešinius, nenurodydamas autoriaus, atsakovas turi sumokėti 2760 Lt atlyginimo dydį, kuris nustatomas, remiantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą tarifais, t. y. pagal ieškovo Asiociacijos LATGA Tarybos 2011-11-16 protokolu Nr. 6 patvirtintus tarifus jis sudaro 2760 Lt, nes kalendoriai išleisti 8900 vnt tiražu, o viena reprodukcija įkainojama 115 Lt.
Ieškovų nuomone, atsakovas UAB „Rosma LT“ savo veiksmais pažeidė vienas svarbiausių autorių teisių – neturtines teises, sumenkindamas autoriaus A. V. J. vardą, ryšį su sukurtais kūriniais, pažemino autorių, kaip gerai žinomą dailininką grafiką, sukūrusį daug žymių knygų iliustracijų bei kitų kūrinių, todėl ieškovams už neturtinių teisių pažeidimą turėtų būti atlyginta 10 000 Lt neturtinė žala (ATGTĮ 84 str.). Patenkinus ieškinį, atsakovas UAB „Rosma LT“ taip pat turėtų būti įpareigotas apie pažeidimą paskelbti spaudoje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbiant įsiteisėjusio sprendimo rezoliucinę dalį (ATGTĮ 85 str.).
Šalies argumentai
Ieškovų teigimu, 2008-07-09 S. privati įmonė „Rosma“ buvo pertvarkyta į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – UAB „Rosma LT“, iki pertvarkymo nurodytos individualios įmonės vieninteliu dalyviu (savininku) buvo atsakovas R. S., todėl jis kartu su teisių perėmėju UAB „Rosma LT“ yra subsidiariai atsakingas už S. privačios įmonės „Rosma“ prievoles, atsiradusias iki pertvarkymo (CK 2.104 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime nesutiko su ieškiniu (2 b. t., 44-48 l.). Nurodė, kad ieškovas Asociacija LATGA negali savarankiškai reikšti ieškinio, gindamas autoriaus teises, kadangi tai nenumatyta CPK, ATGTĮ, mirusiojo A. V. J. ir Asociacijos LATGA pasirašytoje sutartyje (ATGTĮ 67 str.). Atsakovų teigimu, ieškovas Asociacija LATGA, A. V. J. pavedimu, gali reikšti ieškinį tik atstovaujamo autoriaus vardu, bet ne savo vardu.
Atsakovai nurodė, jog leidykla „Rosma LT“ nuplėšiamą kalendorių išleido jo sudarytojos ir autorės D. B. prašymu; atsakovas D. B. laiko autore ir neturėjo jokio pagrindo įtarti ar suabejoti, jog dalis kalendoriuje išspausdintų piešinių yra sukurti ne D. B., dirbusios leidyklose grafike bei gerai išmaniusios savo darbą. Atsakovų teigimu, E. G. ir D. J. turi įrodyti, jog Piešinių kalendoriuje autorius yra A. V. J., kadangi D. B. autorystė preziumuojama taip pat kaip ir A. V. J.. Pasak atsakovų, ieškovai ieškinyje nenurodė konkretaus būdo, kuriuo A. V. J. kūriniai yra neteisėtai atgaminti; ieškinyje yra tik spėliojimai dėl Piešinių atgaminimo būdo.
Atsakovų nuomone, ATGTĮ bei kituose teisės aktuose kūrinio perpiešimas nėra įvardijamas kaip neteisėtas kūrinio panaudojimas bei nelaikomas kūrinio autoriaus teisių pažeidimu. Ieškovai neįrodė, jog kalendoriuje išspausdinti Piešiniai yra A. V. J. Piešinių kopijos; tai yra savarankiški Piešiniai, turintys esminių skirtumų – spalvų, dydžių, atlikimo technikos: A. V. J. piešiniai knygoje yra spalvoti, vidutinis jų dydis apie 9x6 cm, o D. B. Piešiniai nupiešti juodu pieštuku ar plunksnele, apie 1x1,5 cm dydžio. Aplinkybė, jog A. V. J. kūriniai buvo nupiešti anksčiau, autorių teisėje nėra reikšminga, be to, A. V. J., piešdamas paveikslėlius, taip pat naudojosi kitų nupieštais piešiniais išleistose knygose.
Atsiliepimas
Atsakovų teigimu, ieškovų turtinės žalos skaičiavimas, įkainių nustatymas prieštarauja įstatymui, šalių lygybės principams; pagal ATGTĮ 18 straipsnio 1 dalį mokamo autorinio atlyginio dydis nustatomas, šalių susitarimu, jei įstatymas nenustato kitaip, todėl ieškovas negali vienašališkai nustatyti išieškomo autorinio atlyginimo. Pasak atsakovų, autoriaus negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinį, taip pat atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti; todėl ieškovas Asociacija LATGA turi pateikti teismui įrodymus, kiek A. V. J. buvo mokama už jo 1x1,5 cm. Formato piešinėlių perpiešimą. Atsakovai nurodė, jog ginčo kalendorius buvo išleistas 7 856 egz. tiražu, už parduotus 7 338 egz. gautos bendros pajamos sudaro 22 676,20 Lt; kalendoriaus spausdinimo darbai, popierius, turėtos „bendraūkinės“ išlaidos, tarp jų mokesčiai, sudaro 18 073,39 Lt, todėl atsakovas UAB „Rosma LT“, išleidęs ir realizavęs kalendorius, gavo 3 100,61 Lt pelno. Atsakovų teigimu, kalendoriaus lapeliams tenkanti pelno dalis sudaro 203,88 Lt. Atsakovai paskaičiavimus atliko atsižvelgdami į vieno išleisto kalendoriaus, kurį sudaro įklijuoti kalendoriuje 365 lapeliai, pajamas ir išlaidas (gautas 3100,61 Lt pelnas padalijamas iš 365 lapelių ir padauginama iš 24 lapelių).
Atsakovai, nesutikdami su prašoma priteisti neturtine žala, nurodė, kad autoriaus asmeninės neturtinės teisės neatskiriamai susijusios su asmeniu, jos neperduodamos kitiems asmenims (ATGTĮ 14 str. 2 d.), o įpėdiniai, paveldėję turtines teises, prisiima pareigą saugoti autoriaus neturtines teises (ATGTĮ 49 str.), tačiau nereikalauti neturtinės žalos priteisimo. Pasak atsakovų, neturtinė žala gali pasireikšti kaip tam tikri negatyvūs autoriaus, o ne jo įpėdinių išgyvenimai, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo UAB „Rosma LT“ ir subsidiariai iš atsakovo R. S. ieškovui Asociacijai LATGA 203,88 Lt dydžio atlyginimą, ieškovams E. G. ir D. J. po 5000 Lt neturtinės žalos; 2) įpareigojo atsakovą UAB „Rosma LT“ ir subsidiariai atsakovą R. S. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą bei įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinės dalies 1-2 dalis; 4) priteisė iš atsakovo UAB „Rosma LT“ ir subsidiariai iš atsakovo R. S. ieškovams 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovui Asociacijai LATGA – 4830,29 Lt bylinėjimosi išlaidų (2724,17 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų, 306,12 Lt žyminio mokesčio ir 1800 Lt advokato pagalbos išlaidų); 5) grąžino ieškovui Asociacijai LATGA 300 Lt iš teismo depozitinės sąskaitos (2 b. t., 142-147 l.).
Apygardos teismas nurodė, jog teismo ekspertizės centro ekspertų išvada patvirtino aplinkybę, jog kalendoriuje Piešiniai yra ofseto būdu išspausdintos, sumažintos nespalvotos A. V. J. piešinių, publikuotų 1998 m. leidyklos „Mokslas“ išleistoje knygoje „Lietuvos fauna. Žinduoliai“ kopijos, todėl Piešinių autorius yra A. V. J., o ne D. B..
Teismas sprendė, jog dailininko A. V. J. Piešiniai kalendoriuje buvo panaudoti be autoriaus sutikimo, nenurodant autoriaus vardo bei nemokant autoriui priklausančio autorinio atlyginimo, todėl atsakovas UAB „Rosma LT“ savo veiksmais pažeidė A. V. J., kaip kūrinių autoriaus, asmenines neturtines bei turtines teises ir teisėtus interesus (ATGTĮ 15 str, 64 str.).
Pasak teismo, ieškovas Asociacija LATGA yra autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija ir turi teisę be atskiro įgaliojimo teisme ir kitose institucijose ginti kolektyviai administruojamas autorių teises (ATGTĮ 65 str., 67 str.); pradinis ieškovas dailininkas, grafikas A. V. J. kreipėsi į Asociaciją LATGA su prašymu apginti pažeistas jo neturtines ir turtines autoriaus teises, jis buvo perleidęs Asociacijai LATGA kolektyviai administruoti jo turtines teises, mirus pradiniam ieškovui, sutartis dėl A. V. J. kolektyvinio turtinių teisių administravimo pasirašė jo teisių perėmėjai ieškovai E. G. ir D. J..
Apygardos teismas, nesutikdamas su ieškovo Asociacijos LATGA prašomu priteisti iš atsakovų atlyginimo dydžiu, nurodė, kad atsakovas negalėjo žinoti, jog kalendorių iliustracijų autorystė priklauso ne D. B., kadangi D. B. pateiktų kopijų bei A. V. J. kūrinių dydis ir spalva ženkliai skiriasi, todėl, detaliai nesusipažinus su ieškovo Piešiniais ir D. B. patektomis kopijomis, praktiškai buvo neįmanoma nustatyti autoriaus teisių pažeidimo, todėl padarytos žalos dydis skaičiuotinas, remiantis ATGTĮ 83 straipsnio 5 dalimi, ir sudaro 203,88 Lt.
Teismas sprendė, jog ieškovai E. G. ir D. J., autoriaus A. V. J. paveldėtojai bei neturtinių teisių saugotojai, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą už jų tėvo autoriaus A. V. J. neturtinių autoriaus teisių pažeidimus (ATGTĮ 14 str., 73 str., 84 str.). Teismo teigimu, atsakovas, naudodamas autoriaus kūrinius, privalėjo nurodyti jo vardą, tačiau, nenurodydamas kūrinių autoriaus vardo ir tam neturėdamas autoriaus sutikimo, pažeidė autoriaus A. V. J. autorystės teisę bei teisę į autoriaus vardą, savo veiksmais sumenkindamas šio autoriaus vardą, ryšį su sukurtais kūriniais, pažemindamas autorių, kaip žinomą dailininką grafiką. Pasak teismo, kiekvienam autoriui yra svarbus ryšys su jo sukurtu kūriniu, kadangi tai turi įtakos autoriaus garbei ir orumui, pripažinimui visuomenėje, todėl autoriaus vardo nenurodymas yra ypatingai grubus autoriaus teisių pažeidimas. Teismas sprendė, jog ieškovų reikalaujama neturtinė 10 000 Lt suma yra pagrįsta, vertinant atsakovo padarytus pažeidimus, ji iš dalies kompensuos moralinius išgyvenimus bei skriaudą, kuriuos patyrė autorius A. V. J. bei jo teisių perėmėjai dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Be to, reikalaujamos sumos dydis atitinka ir esamą teismų praktiką šio pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2004-02-16 sprendimas byloje Nr. 2⁴⁴-1-2004, kuris paliktas nepakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2004-06-28 nutartimi Nr. 2A-209/2004).
Apygardos teismas taip pat įpareigojo atsakovus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbti informaciją apie įsiteisėjusį teismo sprendimą (ATGTĮ 85 str.).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas paskirsto proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, teigdamas, jog, patenkinus apie 80 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui Asociacijai LATGA turėtų būti priteista 2 400 Lt, atsakovui - 600 Lt, o atlikus įskaitymą, ieškovui priteistina išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma sudaro 1 800 Lt; be to, priteistinos iš atsakovų ekspertizės išlaidos (atsakovai padaryto pažeidimo nepripažino, o neatlikus ekspertizės, nebūtų įmanoma įrodyti ieškinio pagrįstumo), ir 306,12 Lt žyminio mokesčio, paskaičiuoto proporcingai patenkintam ieškovo reikalavimui.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovai Asociacija LATGA, E. G. ir D. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2012 m. kovo 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti 2760 Lt atlyginimą (4 b. t., 163-167 l.). Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Apygardos teismas nepagrįstai savo nuožiūra priteisė iš pažeidėjo jo gautą naudą, išeidamas iš ieškinio reikalavimo ribų. Ieškovų reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo buvo grindžiamas ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jog dėl teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo teisių turėtojai gali reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais, todėl išieškomo atlyginimo dydis ar ieškinio suma turi būti nustatoma, remiantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą tarifais (ATGTĮ 86 str. 2 d.), šiuo atveju Asociacijos LATGA Tarybos 2001-11-16 Protokolu Nr. 6 patvirtintais tarifais. Todėl atsakovas už vieną reprodukciją privalėjo sumokėti 115 Lt, o už visus – 2760 Lt ;
2. Ieškovų prašomas priteisti autorinis atlyginimas yra teisingas ir protingas, pagrįstas atsakovo, kaip leidyklos, kalte, bei kitomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovas UAB „Rosma LT“ yra juridinis asmuo, verslininkas, savo veikloje jis kasdien tiesiogiai susiduria su autorių teisių objektais ir autorių teisėmis, jam keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi reikalavimai, todėl jo kaltė preziumuojama (CK6.256 str.). Todėl atsakovas, leisdamas kalendorius, privalėjo įsitikinti, jog nepažeidžia autoriaus teisių. Be to, atsakovai nereagavo į ieškovo Asociacijos LATGA pretenziją, pareikštą autoriaus A. V. J. prašymu apginti jo pažeistas teises. Teismas taip pat nepagrįstai atsakovų gautą naudą vertino proporcingai lapelių, kuriuose panaudoti ginčo kūriniai, skaičiui. Gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas gavo, pažeisdamas ATGTĮ saugomas teises, o kalendorius negalėjo būti išleistas ar parduotas be lapelių, kuriuose naudojami ginčo kūriniai, todėl neteisėti atsakovų veiksmai turėjo įtakos visų pajamų gavimui, ir nėra pagrindo gautą naudą skaičiuoti proporcingai.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (4 b. t., 169-170 l.). Nurodo, jog D. B. Piešiniai nėra identiški A. V. J. gyvūnų Piešiniams, o atlikta ekspertizė patvirtino aplinkybę, jog tai nėra tiesioginės kopijos. Atsakovų teigimu, teismas neišėjo už ieškovų pareikšto reikalavimo ribų, kadangi reikalaujama ieškinyje nurodyti tik faktinį jo pagrindą, o teismo nesaisto ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Atsakovai UAB „Rosma LT“ ir R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. kovo 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (4 b. t., 154-161 l.). Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Asociacija LATGA netinkamas ieškovas byloje, kadangi ieškovu byloje gali būti tik subjektas, kurio teisės yra ginamos, autorių teisių perėmėjas arba jo įgaliotas asmuo, veikiantis sutarties pagrindu. Ieškovai E. G. ir D. J. pasirašytose su Asociacija LATGA sutartimis susitarė, jog LATGA atstovaus jiems teisminėse bei kitose institucijose tik esant atskiram susitarimui, tačiau ieškovas Asociacija LATGA nepateikė susitarimo teismui savarankiškai ginti nurodytų ieškovų teises savo vardu, todėl neturi teisės savarankiškai reikšti ieškinį dėl pažeistų teisių;
2. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo byloje pateiktais įrodymais, tarp jų D. B. 2002-04-04 prašymu leidyklos savininkui R. S., kuriame nurodyta, jog paruoštą plėšiamam sieniniam kalendoriui tekstą ir iliustracija neatlygintinai dovanoja leidyklai bei ekspertų išvada. D. B. teisės į iliustracijų parengimą preziumuojamos, kol nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka, o leidinyje išspausdintų iliustracijų autorystę apsprendžia ne autoriaus vardo nurodymas leidinyje, tačiau pareiškimo turinys apie iliustracijų perdavimą. Ekspertai išvadoje nurodė, jog kalendoriuje išspausdinti piešiniai pagal D. B. Piešinius, todėl nepagrįstas teismo argumentas, jog buvo perspausdinti A. V. J. Piešiniai iš anksčiau išleistos knygos;
3. Apygardos teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė ieškovui Asociacijai LATGA 203,88 Lt turtinei žalai atlyginti. Nuplėšiamame kalendoriuje buvo 365 lapeliai su tekstu ir piešinėliais, turinčiais tokią pačią vertę autorinio atlyginimo požiūriu. Kadangi ieškovai ginčijo tik 24 paveikslėlius be teksto, teismas visą pelną priskyrė tik 24 piešinėliams, nors pelno dalis turėjo būti daloma proporcingai visiems 365 išspausdintiems piešinėliams bei kiekviename lapelyje esančiam tekstui. Be to, teismas neįvertino, jog pagal ATGTĮ 83 straipsnio 3 dalį ir 77 straipsnio 1 dalį autoriaus negautų pajamų dydis nustatomas, atsižvelgiant į tai, kokios būtų gautos pajamos teisėtai naudojant kūrinį, taip pat turėjo būti atsižvelgiama į aplinkybes, galėjusias sudaryti sąlygas pajamoms gauti. Teismas taip pat neįvertino lapeliuose esančio teksto vertės, kurį įvertinus, leidinys tampa nuostolingas;
4. Apygardos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų ieškovams E. G. ir D. J. neturtinę žalą. Atsakovas, kuriam nors ir taikomi aukštesni atidumo standartai, negalėjo žinoti, jog kalendoriuje išspausdinti kūriniai pažeidžia autoriaus A. V . Jurkaus teises, o norint tai sužinoti, reikėjo atlikti specialią ekspertizę. Ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą, be to, jie nėra subjektai, galintys patirti neturtinius ar dvasinius išgyvenimus. Taigi neturtinė žala negali būti priteisiama už kito asmens tariamai patirtus išgyvenimus ar moralines netektis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (4 b. t., 171-179 l.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas, jog atsakovas, panaudodamas ieškovų nurodytus Piešinius be autoriaus sutikimo, pažeidė autoriaus A. V. J. (dailininko ir grafiko) asmenines neturtines ir turtines teises bei teisėtus interesus.
Pagal įstatymą ieškovas Asociacija LATGA - autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, turinti teisę be atskiro įgaliojimo teisme ir kitose institucijose ginti kolektyviai administruojamas autorių teises (ATGTĮ 65 str., 67 str.).
Bylos duomenimis, dailininkas ir grafikas A. V. J. kreipėsi į Asociaciją LATGA, su kuria autorius A. V. J. sudaręs 2001-10-02 sutartį dėl autoriaus teisių apsaugos Nr. 522 ir 2005-01-14 Narystės sutartį Nr. 522), prašydamas apginti pažeistas jo turtines autoriaus teises, kurias jis buvo perleidęs Asociacijai LATGA kolektyviai administruoti (1 b. t., 34-35 l., 77 l.), o po autoriaus A. V. J. mirties Narystės sutartis su Asociacija LATGA sudarė ir jo teisių perėmėjai E. G., D. J. (2 b. t., 31-36 l.). Taigi nepagrįsti atsakovų apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju Asociacija LATGA yra netinkamas ieškovas (ATGTĮ 66 str.).
Autorių teisių objektas – tai originalus literatūros, mokslo ar meno kūrinys, objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas (ATGTĮ 4 str. 1 d.). Remiantis teisiniu reglamentavimu, autorius turi asmenines neturtines ir turtines teises (Berno konvencijos 6bis str., ATGTĮ 14 ir 15 str.), todėl kūrinio autorius turi autorystės teisę ir teisę į autoriaus vardą (ATGTĮ 14 str. 1 d. 1 ir 2 p.), išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu (ATGTĮ 15 str. 1 d. 1 p.) bei teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą (ATGTĮ 15 str. 3 d.). Kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus ar jo teisių perėmėjo leidimo yra laikomas neteisėtu (AGTĮ 15 str. 2 d.). Be to, po autoriaus mirties jo turtinės teisės paveldimos pagal įstatymą arba testamentą, o kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, ir turtines teises įpėdiniai įgyvendina bendrai (CK 5.68 str.; ATGTĮ 49 str. 1 d.).
Bylos duomenimis, ieškovų E. G. ir D. J. tėvas A. V. J. yra 1988 metų leidyklos „Mokslas“ išleistos knygos „LIETUVOS FAUNA. Žinduoliai“ piešinių autorius ( 1 b. t., 40-67 l.); atsakovas UAB „ROSMA LT“ (iki 2008-07-09 S. privati įmonė „Rosma“) išleido kalendorių, kurį sudarė D. B., paruošdama tekstą ir iliustracijas bei neatlygintinai juos dovanodama leidyklai (toliau – kalendorius; 1 b. t., 110-111 l., 122 l.). Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų, ištyrusių pateiktus objektus (knygą „LIETUVOS FAUNA. Žinduoliai“ bei kalendorių su ginčo Piešiniais), atliktos ekspertizės 2012-02-08 akto Nr. 11-3041 (11), 11-3118 (11) duomenis, kalendoriuje panaudoti D. B. 24 Piešiniai yra neoriginalūs, jie sutampa su dailininko A. V. J. Piešiniais ir yra ofseto būdu išspausdintos sumažintos, nespalvotos dailininko Piešinių, publikuotų 1999 m. leidyklos „Mokslas“ išleistoje knygoje „LIETUVOS FAUNA. Žinduoliai“ kopijos (2 b. t., 102-110 l.). Apygardos teismas tinkamai įvertino aukščiau nurodytą ekspertizės aktą ir kitus byloje esančius įrodymus bei teisingai skundžiamame sprendime nustatė, jog kalendoriuje panaudoti dailininko A. V. J. Piešiniai be autoriaus sutikimo, nenurodant autoriaus vardo ir nemokant autoriui atlyginimo, ir neturi pagrindo atsakovų apeliacinio skundo argumentai, jog Piešinių autorius yra D. B. (ATGTĮ 14 str. 1 d. 1-2 p., 15 str. 1 d. 1 p., 3 d.; CPK 178 str., 185 str., 218 str.).
Apygardos teismas, teisingai nustatęs, jog atsakovai turi pareigą mokėti autorinį atlyginimą Asociacijai LATGA už nurodytų Piešinių panaudojimą atsakovų išleistame kalendoriuje, tačiau nepagrįstai skaičiavo atlyginimo dydį, remdamasis ATGTĮ 83 straipsnio 5 dalimi, o ne ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalimi ir 86 straipsnio 2 dalimi, be pagrindo sumažindamas ieškovų apskaičiuotą atlyginimo dydį iki 203,88 Lt.
Pagal įstatymą, autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio panaudojimo būdą, nurodytą ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje (ATGTĮ 15 str. 3 d.). ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad vietoje ATGTĮ saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas pažeidėjui teisėtai (gavus leidimą) naudojusis kūriniu, o esant pažeidėjo tyčiai ar dideliam neatsargumui – iki dviejų kartų didesnio atlyginimo. Kai dėl pažeistų teisių gynimo kreipiasi kolektyvinio administravimo institucija, išieškomo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą dydis nustatomas remiantis tarifais, taikomais kolektyvinio administravimo asociacijų (ATGTĮ 86 str. 2 d.).
Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog leidyklai yra keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi reikalavimai, kadangi ji savo veikloje tiesiogiai susiduria su autorių teisių objektais ir autorių teisėmis, jog leidėjo rūpestingumas ir atsargumas, siekiant įsitikinti, ar teisėtai bus naudojamas tam tikras kūrinys, lemia leidėjo kaltę autoriaus teisių pažeidimo atveju, o naudodamiesi kieno nors suteikta teise, privalo būti įsitikinusi tos teisės naudojimo teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2006; 2007 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2007). Todėl atsakovas (leidykla), priėmęs išleisti kūrinį, turėjo pareigą įsitikinti, ar Piešinius pateikusiai D. B. priklauso autoriaus teisės.
Apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, jog, D. B. perduodant atsakovui ginčo Piešinius, atsakovai negalėjo žinoti aplinkybės, kad Piešinių autoriaus teisės nepriklauso D. B., tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, jog atsakovai siekė įsitikinti, domėjosi, ar ginčo piešinių autorė yra D. B., ar panaudodami Piešinius kalendoriuje, nepažeidžia autoriaus teisių; tokių įrodymų jie nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 314 str.). Beje, ieškovas Asociacija LATGA 2008-07-17 kreipėsi į atsakovą (leidyklos „Rosma“ vadovą) su prašymu atlyginti autoriui V. A. J. turtinę ir neturtinę žalą, tačiau atsakovas nereagavo į minėto ieškovo prašymus (1 b. t., 68-70 l.). Taigi, įvertinus aplinkybę, jog leidyklai yra keliamai didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi reikalavimai, atsakovo UAB „Rosma LT“ elgesį, tiek panaudojant Piešinius kalendoriuje, tiek ieškovui Asociacijai LATGA kreipusis į atsakovą dėl autorių teisių pažeidimo, yra pagrindo teigti, jog atsakovai nebuvo apdairūs ir neįsitikino, kad, panaudodami Piešinius kalendoriuje, nepažeidžia autoriaus teisių.
Dėl pasakyto apygardos teismas netinkamai taikė įstatymą, priteisdamas autorinį atlyginimą pagal ATGTĮ 83 straipsnio 5 dalį, kadangi nagrinėjamu atveju autorinis atlyginimas turėjo būti apskaičiuotas pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punktą, vadovaujantis Asociacijos LATGA Tarybos 2001-11-16 protokolu patvirtintais tarifais. Taigi už dailininko A. V. J. autoriaus teisių pažeidimą nustatytinas 2760 Lt atlyginimas, kuris paskaičiuotas ieškovo pagal aukščiau nurodytas taisykles, atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (kalendoriuje panaudoti 24 Piešiniai, o autorinis atlyginimas už vieną reprodukciją pagal Asociacijos LATGA Tarybos 2001-11-16 protokolu patvirtintus tarifus yra 115 Lt; 1 b. t., 71-76 l.; CK 1.5 str.; ATGTĮ 83 str. 4 d., 86 str. 2 d.).
Apygardos teismas pagrįstai patenkino ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, teisingai konstatavęs, jog atsakovas (šiuo metu UAB „Rosma LT“), panaudojęs Piešinius be autoriaus sutikimo ir nenurodydamas jų autoriaus, sumenkino autoriaus A. V. J. vardą, ryšį su jo sukurtais kūriniais, pažemino autorių kaip žinomą dailininką – grafiką, pažeidė autoriaus neturtines teises.
ATGTĮ 84 straipsnyje numatyta, kad ATGTĮ 14 straipsnyje nurodytas autorių neturtines teises, tarp jų ir teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę, aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, bei teisę reikalauti, kad, bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas autoriaus vardas, pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą, kurios dydis pinigais nustatomas teismo, vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 straipsnyje nenumatyta neturtinės žalos atlyginimo dydžio, dėl jo nusprendžia teismas, įvertinęs jos pasekmes, padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 3K-3-273/2003).
Pagal įstatymą ir Teismų praktiką, ATGTĮ 14 straipsnyje išvardintų autoriaus asmeninių neturtinių teisių pažeidimu gali būti pakenkiama autorių dvasiniams interesams, kūrinio autorius gali netekti dalies asmeninių neturtinių vertybių, dėl ko gali būti sukelti emociniai išgyvenimai, dvasiniai nepatogumai, reputacijos pablogėjimas, autoriaus, kaip kūrėjo, vardo sumenkinimas (CK 6.250 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-337/2006).
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovas (šiuo metu UAB „Rosma LT“), panaudojęs Piešinius be autoriaus sutikimo ir nenurodydamas jų autoriaus, sumenkino autoriaus A. V. J. vardą, ryšį su jo sukurtais kūriniais, pažemino autorių kaip žinomą dailininką – grafiką, pažeidė autoriaus neturtines teises. Nagrinėjamu atveju atsakovai savo veiksmais pažeidė vienas svarbiausių autorių teisių – neturtines teises, sumenkindami autoriaus - kūrėjo vardą. Juolab kad ieškovui Asociacijai LATGA, autoriaus A. V. J. prašymu, 2008-07-17 kreipusis į atsakovą UAB „Rosma LT“ dėl nurodyto autoriaus teisių pažeidimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsakovas nepripažino, padaręs pažeidimą. Taigi tikėtina, jog autorius A. V. J. patyrė išgyvenimus dėl neteisėto jo kūrinių panaudojimo Kalendoriuje. Kolegijos nuomone, atsakovai ir apeliaciniame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neturtinės žalos atlyginimo bei jo dydžio (CK 6.250 str.; CPK 178 str., 185 str., 314 str.).
Nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos priteisimo ir atsakovų apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovai E. G. ir D. J. nėra subjektai, galintys patirti dvasinius išgyvenimus, o neturtinė žala negali būti priteisiama už kito asmens patirtus išgyvenimus. Pagal įstatymą, po autoriaus mirties asmeninių neturtinių teisių priežiūrą įgyvendina jo įpėdiniai (ATGTĮ 49 str. 2 d.). Bylos duomenimis, ieškovai E. G. ir D. J. yra A. V. J. (ginčo Piešinių autoriaus) vaikai, paveldėtojai pagal įstatymą (2 b. t., 14-15 l.); be to, pradinis ieškovas A. V. J. ieškinyje reikalavo atlyginti neturtinę žalą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai dailininko A. V. J. vaikams priteisė neturtinę žalą (ATGTĮ 84 str.).
Dėl pasakyto pakeistinas Vilniaus apygardos teismo sprendimas, panaikinant jo dalį, kuria netenkintas ieškovo Asociacijos LATGA reikalavimas dėl dalies autorinio atlyginimo priteisimo, ir patenkinant šį ieškinio reikalavimą, priteistina ieškovui iš atsakovų 2760 Lt autorinio atlyginimo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.; ATGTĮ 83 str. 4 d.).
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodytu būdu, perskirstytinos ir bylos šalių patirtos pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.; 96 str.).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Bylos duomenimis, ieškovas Asociacija LATGA už ieškinį sumokėjo 530 Lt žyminio mokesčio (1 b. t., 1 l.), 2724,17 Lt ekspertizės išlaidų (2 b. t., 111 l., 119-121 l.), 5 394,25 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (2 b. t., 125-135 l.). Kolegijos nuomone, patenkinus ieškovų ieškinį, jiems iš atsakovų priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.; Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio 8.2 p., 8.3 p., 8.16 p., 8.18 p. ).
Patenkinus ieškovų apeliacinį skundą, ieškovo Asociacijos LATGA naudai iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (77 Lt) (CPK 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimą.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovų subsidiariai priteista ieškovui Asociacijai LATGA 203,88 Lt dydžio atlyginimas ir 4830,29 Lt bylinėjimosi išlaidų; ir šią teismo sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rosma LT“ (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš atsakovo R. S. (duomenys neskelbtini) 2 760 Lt (du tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt Lt) atlyginimo ieškovui Asociacijai LATGA (j. a. k. 110061038); iš atsakovų po 4324,21 Lt (po keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt keturis litus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.
Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.
Priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Rosma LT“ ir R. S., ieškovui Asociacijai LATGA, po 38,50 Lt (trisdešimt aštuonis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.